Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-492-1363-12

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-03-22
Bylos Nr.: A-492-1363-12
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02534-2010-0
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Eviteks“
Atsakovas: Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai, Šalčininkų rajono savivaldybei
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas
Advokatai: Viktoras Onačkas, Valdemaras Stančikas

Kategorijos

2.5Pažeidimai pramonės, elektros ir šiluminės energijos naudojimo srityje (ATPK 92-9910 str.)

Administracinė byla Nr. A492-1363/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02534-2010-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Valdemarui Stančikui,atsakovų atstovui advokatui Viktorui Onačko,trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Tomui Kasperovičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eviteks“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eviteks“ skundą atsakovams Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai ir Šalčininkų rajono savivaldybei dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (tretieji suinteresuoti asmenys byloje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas UAB „Eviteks (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–9), kurį vėliau patikslino (I t., b. l. 100–108, IV t., b. l. 184–186, V t., 50–51), prašydamas (teismo priimti nagrinėti skundo reikalavimai): 1) panaikinti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 2010 m. rugpjūčio 26 d. raštą Nr. S(5.23)-1915; 2) įpareigoti Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją suderinti UAB „Eviteks“ paraišką taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti; 3) priteisti iš Šalčininkų rajono savivaldybės per laikotarpį nuo pagrįstai planuotos pradėti ūkinę veiklą dienos (2010 m. liepas 3 d.) iki 2011 m. gegužės 31 d. (332 kalendorinės dienos) 12 259,04 Lt turtinės žalos už kiekvieną kalendorinę dieną, iš viso 4 070 000 Lt; 4) priteisti nuo 2010 m. liepos 3 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. patirtą 81 080 Lt turtinę žalą, t. y. tiesioginius nuostolius; 5) priteisti po 12 145,04 Lt negautas pajamas per vieną kalendorinę dieną už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 1 d. iki taršos integracijos prevencijos ir kontrolės leidimo pagal 2010 m. vasario 12 d. paraišką; 6) priteisti kas mėnesį po 8 297 Lt patiriamų tiesioginių nuostolių; 7) priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad Bendrovė planuoja vykdyti ūkinę veiklą – atliekų surinkimą ir tvarkymą, vėliau panaudojant jas kaip žaliavas. Šiai veiklai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsniu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 patvirtintomis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklėmis (toliau – ir TIPK taisyklės), reikalingas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas (toliau – ir TIPK leidimas). Nurodė, kad 2010 m. vasario 12 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui (toliau – ir Vilniaus RAAD) pateikė paraišką TIPK leidimui gauti (toliau – ir Paraiška) ir 2010 m. kovo 23 d. gavo raštą Nr. VR-18.2-88, kuriame nurodytos pastabos dėl pateiktos paraiškos ir prašymas pateikti naują pataisytą paraišką. Šalčininkų rajono savivaldybės administracija, pažeisdama TIPK taisyklių 27¹ punkte nustatytą 20 darbo dienų terminą pastaboms pateikti, 2010 m. kovo 25 d. išsiuntė 2010 m. kovo 19 d. raštą Nr. S(5.23)-569, kuriuo pateikė pastabas dėl paraiškos. Pareiškėjas 2010 m. balandžio 2 d. pateikė Vilniaus RAAD pagal gautas pastabas pataisytą paraišką, tą pačią dieną pareiškėjas pateikė savivaldybės administracijai atsakymą į pateiktas pastabas. Vilniaus RAAD 2010 m. balandžio 6 d. raštu Nr. VR-18.2-103 pateikė Šalčininkų rajono savivaldybei derinti pagal savivaldybės administracijos ir Vilniaus RAAD pateiktas pastabas pataisytą paraišką, tačiau per TIPK taisyklių 27¹ punkte nustatytą 20 darbo dienų terminą savivaldybė nepateikė pastabų ir pasiūlymų arba paraiškos derinimo rašto.

Pareiškėjas aiškino, kad Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Darbo grupė nagrinėti paraiškas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimams gauti, peržiūrėjusi pareiškėjo pateiktą atsakymą, 2010 m. gegužės 4 d. neteisėtai pareikalavo pateikti sudarytas sutartis dėl produkcijos pardavimo. Šis savivaldybės reikalavimas nors ir neteisėtas buvo įvykdytas ir 2010 m. gegužės 12 d. buvo pateiktos sudarytos sutartys. Nurodė, kad Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos darbo grupė, nagrinėjanti paraiškas, 2010 m. gegužės 21 d. nusprendė pasiūlyti savivaldybės administracijos direktoriui suderinti pareiškėjo paraišką TIPK leidimui gauti, tačiau paraiškos derinimo raštas Vilniaus RAAD pateiktas nebuvo. Vilniaus RAAD 2010 m. birželio 2 d. raštu Nr. VR-18.2-153 ir 2010 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. VR-1.7-2619 pakartotinai kreipėsi į Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją, reikalaudamas pateikti paraiškos derinimo raštą arba pastabas, tačiau savivaldybės administracija iki šiol nurodytų dokumentų nėra pateikusi. Teigė, kad šiuo metu įvykdytos visos sąlygos TIPK leidimui gauti, tačiau dėl Šalčininkų rajono administracijos neveikimo Vilniaus RAAD neišduoda pareiškėjui TIPK leidimo ir pareiškėjas negali pradėti numatytos ūkinės veiklos bei nuolat patiria nuostolių, kurie turi būti atlyginti.

Paaiškino, kad, pateikdama pastabas dėl paraiškos, savivaldybės administracija 2010 m. kovo 19 d. rašto 6 ir 7 punktais pateikė neteisėtus reikalavimus. Pažymėjo, kad prie paraiškos pridedamų dokumentų sąrašas nustatytas TIPK taisyklių 20 punkte ir jame nėra nurodyti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 2010 m. kovo 19 d. rašte reikalaujami dokumentai. Papildomų dokumentų reikalavimo teisė numatyta tik RAAD (TIPK taisyklių 22 p.). Atsakydamas į savivaldybės administracijos reikalavimą UAB „Eviteks“ 2010 m. balandžio 2 d. rašte paaiškino, kad nėra teisinio pagrindo sudaryti sutartis. Toks pareiškėjo paaiškinimas netenkino darbo grupės, kuri 2010 m. gegužės 4 d. posėdžio metu atsisakė derinti paraišką, kol nebus pateiktos reikalaujamos sutartys. Dėl to pareiškėjas buvo priverstas sudaryti sutartis su įmonėmis ir pateikė šias sutartis 2010 m. gegužės 12 d. savivaldybės administracijai. Mano, kad nurodytos aplinkybės rodo savivaldybės administracijos nesąžiningumą ir siekį užvilkinti paraiškos derinimo klausimą.

Aiškino, kad dėl savivaldybės atsisakymo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus pareiškėjas TIPK taisyklėse nustatytais terminais negavo TIPK leidimo ir negalėjo pradėti ūkinės veiklos planuojamu laiku (2010 m. liepos 3 d.). Paaiškino, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė turtinę žalą, kurią prašo atlyginti. Nurodė, kad negavo pelno, kurį būtų gavęs, jeigu laiku būtų pradėjęs ūkinę veiklą. Rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas) 6.249 straipsnio 1 dalimi. Paaiškino, kad patirti nuostoliai sudaro 881 714 Lt. Nurodė, kad nuostolius sudaro negautos pajamos už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 3 d. iki 2010 m. rugpjūčio 25 d. Nurodė, kad negautos pajamos apskaičiuotos susumavus trijų rūšių planuojamas gauti pajamas: pajamas iš atliekų surinkimo, pajamas iš pagamintos produkcijos pardavimo bei pajamas iš pirminės pakuotės sutvarkymo ir atleidimo nuo mokesčio pažymų pardavimo ir iš gautos sumos atėmus sąnaudas. Pajamos iš atliekų surinkimo paskaičiuotos leistiną perdirbti atliekų kiekį per metus padauginus iš atliekų priėmimo kainos. Atliekų priėmimo kainos nustatytos preliminariai pagal kitų įmonių paskelbtus įkainius. Per metus pajamos sudaro 1 874 800 Lt. Pajamos iš pagamintos produkcijos pardavimo apskaičiuotos leistiną perdirbti atliekų kiekį per metus padauginus iš pagamintos produkcijos kainos. Pagamintos produkcijos kainos nustatytos preliminariai pagal kitų įmonių paskelbtus įkainius ir sudarytų sutarčių prieduose nurodytas kainas. Per metus šios pajamos sudaro 4 163 000 Lt. Iš pirminės pakuotės sutvarkymo ir atleidimo nuo mokesčio pažymos pardavimo per metus planuojama gauti 85 000 Lt. Šios pajamos apskaičiuotos leistiną perdirbti atliekų kiekį per metus padauginus iš pažymos pardavimo kainų, kurios preliminariai nustatytos pagal kitų įmonių skelbiamas kainas. Iš viso per metus buvo planuojama gauti 6 122 800 Lt pelno. Iš šios sumos atėmus metines darbo sąnaudas (321 856 Lt), gaunama negautų pajamų suma, kuri sudaro 5 800 944 Lt per metus arba 23 203 Lt per visą darbo dieną. Paaiškino, kad patyrė neturtinę žalą, nes, net ir pateikus neteisėtai reikalaujamas sutartis, dėl atsakovo vilkinimo suderinti paraišką, pareiškėjas nepradėjo vykdyti ūkinės veiklos ir teikti produkcijos bendrovėms, su kuriomis buvo priverstas sudaryti sutartis. Dėl to įmonės, su kuriomis buvo sudarytos sutartys, atsisako bendradarbiauti su pareiškėju, kaip su įmone, kuri linkusi pažeisti sutartis ir įstatymus, kas lėmė pareiškėjo reputacijos pablogėjimą. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 42 straipsniu, Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalimi ir neturtinę žalą įvertina 10 000 Lt suma.

Atsiliepimas

Šalčininkų rajono savivaldybės administracija bei Šalčininkų rajono savivaldybės taryba atsiliepimuose į skundą (I t., b. l. 129–131, II t., b. l. 34–36, V t., b. l. 34) su skundu nesutiko.

Paaiškino, kad gavo visuomenės neigiamus atsiliepimus apie planuojamą ūkinę veiklą. Nurodė, kad administracijos specialistai konsultavosi su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Termoizoliacijos instituto mokslininkais dėl mineralinės vatos gamybos metu susidarančių atliekų. Paaiškėjo, kad gaminant mineralinę vatą susidaro daug skirtingų atliekų rūšių. Taip pat mineralinės vatos gamybos proceso metu yra naudojamas fenolformaldehidinis rišiklis, kurio lieka ir atliekose. Akcentavo, kad UAB „Eviteks“ paraiškoje nėra tiksliai nurodyta, kokios atliekos bus naudojamos įmonėje. UAB „Eviteks“ veiklą numato vykdyti UAB „Bauer International“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Jašiūnų glž. St., Šalčininkų rajone, kuris yra įkeistas nuo 2007 m. birželio 11 d. AB bankui SNORAS, o šis nebuvo informuotas apie sudarytą žemės sklypo nuomos sutartį bei tam nedavė sutikimo. Paaiškino, kad bankas sprendimą turi priimti iki 2010 m. rugsėjo 10 d. Atsakovo nuomone, paraiškoje yra netinkamai aprašyta technologinė schema, konkrečiai nenurodytos, kokios mineralinės vatos gamybos atliekos bus naudojamos. Iki šiol nėra atsakyta į 2010 m. rugsėjo 19 d. rašte pateiktą 7 klausimą. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos darbo grupė, nagrinėjanti paraiškas TIPK leidimams gauti (koreguoti, atnaujinti), prašė nurodyti, kokios akmens vatą ar kitas statybines medžiagas gaminančios firmos savo gamybos procese naudoja mineralines akmens vatos gamybos atliekas ir šią produkciją nori pirkti iš UAB „Eviteks“. Administracija, nagrinėdama prašymą derinti paraišką, vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 8 punktu. Paaiškino, kad nebuvo įvykdyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakyme Nr. D1-370 nustatyti reikalavimai. Aiškino, kad Šalčininkų rajono savivaldybės administracija ir taryba nepriėmė sprendimo, kuris buvo pripažintas neteisėtu, todėl klausimas dėl žalos negali būti nagrinėjamas. Paaiškino, kad pagal TIPK taisyklių 47 punktą, neatsižvelgiant į tai, ar suderins savivaldybės įgaliota institucija Vilniaus RAAD pateiktą paraišką, ar ne, galutinį sprendimą išduoti leidimą ar atsisakyti išduoti leidimą priima RAAD. Nurodė, kad pareiškėjo turtiniai reikalavimai nepagrįsti, nes jų neįrodo jokie dokumentai, kurie pagrįstų skaičiavimus. Paaiškina, kad negautos pajamos negali būti skaičiuojamos pareiškėjo nurodytu būdu, nes be pajamų dar egzistuoja gamybinės bei kitos išlaidos ir privalomi mokesčiai. Pareiškėjas nepateikia jokio rentabilumo skaičiavimo, todėl negali spręsti, kad pelnas bus iš viso uždirbamas. Dėl planuojamų darbuotojų atlyginimų pareiškėjas nėra pateikęs dokumentų, kurie patvirtintų, koks yra darbuotojų skaičius, kokia jų kvalifikacija, nepateikti įrodymai apie darbo sutartis, pranešimus Sodrai, apie tai, kad šiuo metu darbuotojai negali atlikti jokios veiklos. Pareiškėjas nurodo, kokios sumos išmokėtos darbuotojams, o tai reiškia, kad bendrovė verčiasi ūkine-komercine veikla ir gauna pajamų. Nesutinka su pareiškėjo nurodomais teiginiais dėl turto susidėvėjimo. Pareiškėjas po skundo padavimo teismui įsigijo vilkiką IVECO, metalinį konteinerį, betono skaldymo mašiną. Kol teismas nepriėmė sprendimo, ekonominė logika diktuoja būtinybę susilaikyti nuo investicijų dar nepradėtam verslui. Pažymi, kad šis faktas įrodo, jog pareiškėjas užsiima ir kita veikla, iš kurios turi pajamų. Nesutinka su pareiškėjo formuluojamais reikalavimais dėl žalos atlyginimo už tam tikrus laikotarpius.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus RAAD atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 115–116) nurodė, kad skundą palaiko.

Paaiškino, kad pareiškėjo reikalavimai yra pagrįsti, nes vietos savivaldos institucija privalo vykdyti TIPK taisyklių 27¹ punkto reikalavimus. Nurodė, kad be paraiškos derinimo dokumento negali priimti sprendimo dėl TIPK leidimo išdavimo, negali pradėti tokio leidimo išdavimo procedūros.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimu (V t., b. l. 68–77) nutraukė administracinę bylą dėl reikalavimų panaikinti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 2010 m. rugpjūčio 26 d. raštą Nr. S(5.23)-1915 ir įpareigoti Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją suderinti UAB „Eviteks“ paraišką taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti; kitus pareiškėjo UAB „Eviteks“ reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus.

Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl tarpinės administracinės procedūros, kuri pagal teisės aktus būtina TIPK leidimams gauti. Šios procedūros dalyviais yra savivaldybės institucija ir Vilniaus RAAD, tačiau šioje procedūroje pareiškėjas tiesiogiai nedalyvauja. Teismas pažymėjo, kad TIPK leidimus išduoda ne savivaldybių administracijos ar jų padaliniai, o regiono aplinkos apsaugos departamentas (TIPK taisyklių VIII ir IX skyriai). Įvertinęs teisinį reglamentavimą (TIPK taisyklių nuostatas), teismas pažymėjo, kad savivaldybės institucijos nėra įgaliotos priimti kokius nors sprendimus, skirtus pareiškėjui. Pareiškėjui teisines pasekmes, kurių jis siekė pateikdamas paraišką, sukeli gali tik RAAD sprendimas išduoti ar neišduoti leidimą. Pareiškėjo skunde nurodoma procedūros dalis dar nėra galutinė, o yra tik dalis procedūrų, būtinų iki išduodant leidimą, todėl, teismas vertino, kad pareiškėjas neteisingai skaičiuoja terminus, kada leidimas jam turėjo būti išduotas. Teismas nustatė, kad antrą kartą derinti paraišką RAAD išsiuntė savivaldybės administracijai 2010 m. balandžio 6 d. Iš esmės savivaldybės administracija 2010 m. liepos 10 d. raštu pranešė RAAD, kad paraiškos nederina, paaiškino to priežastis. Po to RAAD 2010 m. rugpjūčio 2 d. vėl kreipėsi į savivaldybę ir prašė nurodyti, ar jau įvyko tam tikri faktai, susiję su paraiškos derinimu. Pareiškėjas, nelaukdamas, kaip pasibaigs tarpinės leidimo išdavimo administracinės procedūros, 2010 m. rugpjūčio 27 d. padavė skundą teismui. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčija Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 2010 m. rugpjūčio 26 d. raštą Nr. S(5.23)-1915. Teismas pažymėjo, kad šis raštas nėra atsakymas, duotas pareiškėjui į jo skundą. Pareiškėjui pateikiama tik šio rašto kopija, o raštas yra skirtas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Teismas pabrėžė, kad šis raštas negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu Viešojo administravimo įstatymo prasme (2 str. 9 d.), sukeliančiu teisinius padarinius pareiškėjui. Teismas vertino, kad šis raštas yra informacinis pranešimas ir jis skirtas ne pareiškėjui, o Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, kuris nagrinėjo pareiškėjo skundą ir todėl galėjo pateikti pareiškėjui galutinį būtent tos administracinės procedūros sprendimą. Pažymėjo, kad informaciniai raštai, o ypač skirti ne tam asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, negali būti bylos nagrinėjimo dalyku. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsniu, 22 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2008 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-884/2008, 2009 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-357/2009 ir kt.), padarė išvadą, kad pareiškėjo skundžiamu raštu jokios jo teisės ir teisėti interesai negali būti pažeidžiami, todėl bylą dėl reikalavimo panaikinti 2010 m. rugpjūčio 26 d. raštą nutraukė kaip nepriskirtą administracinių teismų kompetencijai. Teismas nurodė, kad derinimo procedūros pagal TIPK taisykles yra tik viena iš administracinės procedūros sudėtinių dalių. Pažymėjo, kad paraiškos nederinimas sukelia teisines pasekmes ne pareiškėjui, o Vilniaus RAAD, kuris įpareigotas išduoti leidimą. Šis veiksmas ar neveikimas asmens, pateikusio paraišką, negali būti skundžiamas teismui, kadangi pareiškėjui teisinius padarinius pagal minėtas TIPK taisyklių nuostatas sukels tik RAAD sprendimas išduoti ar neišduoti leidimą. Tarpiniai administracinės procedūros veiksmai negali būti ginčijami teisme atskirai, jie gali būti ginčijami tik ginčijant galutinį tos procedūros rezultatą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1466/2010, 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1467/2010). Teismas akcentavo, kad dėl to, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dar nesibaigus administracinei procedūrai administracinė procedūra nutrūko, buvo sustabdyta, nes RAAD negali priimti sprendimo, kol neišnagrinėta ši byla. Teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.246, 6.248, 6.249, 6.271 straipsnių nuostatomis, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2010 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-338/2010), atmetė pareiškėjo reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Pabrėžė, kad bylos medžiaga nepatvirtina pareiškėjui padarytos turtinės žalos buvimo fakto. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, iki tol, kol negavo leidimo, neturėjo jokio pagrindo įsigyti atitinkamą įrangą (tik veiklai su TIPK leidimu) ar samdyti tai veiklai darbuotojų. Tie veiksmai, kuriuos pareiškėjas atliko pagal pirmines savivaldybės administracijos pastabas, buvo būtini atlikti, nes to pareikalavo ne tiesiogiai savivaldybės administracija, o būtent ta institucija, kuri ir išduoda leidimus – RAAD. Paraiškai pateikti visada reikalingos tam tikros išlaidos, jų buvimą pagrindžia TIPK taisyklių nuostatos, reglamentuojančios paraiškų pateikimą. Šios išlaidos negali būti laikomos turtine žala, nes pareiškėjas pats nusprendė teikti tokią paraišką ir žinojo TIPK taisyklių reikalavimus. Tai, ar RAAD siūlymas pataisyti pirminę paraišką buvo teisėtas ar ne, gali būti išaiškinta tik išdavus ar atsisakius išduoti TIPK leidimą. Bet kuriuo atveju, pareiškėjas galėjo ir neteikti papildomos medžiagos, o laukti galutinio sprendimo dėl paraiškos tenkinimo ar atmetimo, o atmetus paraišką, ginčyti papildomus reikalavimus. Teismo vertinimu, hipotetiniai turtinės žalos paskaičiavimai neįrodo turtinės žalos padarymo fakto. Nurodė, kad UAB „Auditas ir konsultacijos“ atliktos UAB „Eviteks“ ekonominės-buhalterinės ekspertizės aktas 5/1950E(Vil):11 neįrodo, kad būtent dėl savivaldybės institucijų veiksmų pareiškėjas prarado tokias galimybes, kurios paskaičiuotos Akte. Nurodė, kad TIPK taisyklės numato dar iki leidimo išdavimo eilę administracinių procedūrų, kurios pareiškėjo atžvilgiu dar ir nepradėtos, todėl nėra pagrindo išvadai, kad TIPK leidimas pareiškėjui būtinai bus išduotas. Be to, atkreipė dėmesį, kad dar nėra galimybės spręsti, ar pareiškėjui RAAD neišduoda TIPK leidimo dėl neteisėtų veiksmų ar neveikimo, nes galutinis šios administracinės procedūros sprendimas dar nepriimtas, pareiškėjas neginčija tos institucijos, kuri privalo spręsti leidimo išdavimo klausimą, veiksmų ar neveikimo. Dėl to nėra pagrindinių civilinės atsakomybės sąlygų, ir vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis, nei turtinės, nei neturtinės žalos atlyginimas negalimas. Be to, pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė ir neturtinės žalos buvimo fakto – ar tikrai jo ūkio partneriai būtent dėl to, kad pareiškėjui neišduodamas leidimas, nutraukė su juo komercinius ryšius.

III.

Pareiškėjas UAB „Eviteks“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2011 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad RAAD gali motyvuotai atmesti savivaldybės pastabas – tokia RAAD teisė yra įtvirtinta tik TIPK taisyklių 47 punkte, reglamentuojančiame vėlesnę TIPK leidimo projekto derinimo procedūrą, tačiau ne 27¹ ar 33 punktuose, kuriuose įtvirtinta paraiškos derinimo su savivaldybe procedūra. Pažymi, kad derinant paraišką TIPK leidimui gauti su savivaldybe, RAAD yra įpareigotas atsižvelgti į bet kokias savivaldybės pastabas, netgi akivaizdžiai nepagrįstas ir niekines bei pateikti jas pareiškėjui, nustatant terminą paraiškai patikslinti.

2. Akcentuoja kad skundžia neteisėtą savivaldybės neveikimą, kuriuo yra sukeliami neigiami padariniai, t. y. neapibrėžtam laikui sustabdoma TIPK leidimo išdavimo paraiškos derinimo procedūra. Nurodo, kad savivaldybė neatliko TIPK taisyklių 27¹ punkte įtvirtintos pareigos per 20 darbo dienų nuo paraiškos gavimo raštu pateikti RAAD pastabas.

3. Sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad skundu ginčijamas raštas nelaikytinas individualiu aktu, tačiau tokiu atveju, apelianto įsitikinimu, teismas privalėjo vertinti ir pasisakyti dėl neteisėto savivaldybės neveikimo, neatliekant jos kompetencijai priskirtus privalomus paraiškos derinimo veiksmus, ir tęstinio pareiškėjo teisių pažeidimo.

4. Akcentuoja, kad RAAD negali pradėti kitos savarankiškos administracinės procedūros, kuri baigtųsi TIPK leidimo išdavimu, o neturėdamas leidimo, kuris yra būtinas atliekų rinkimo ir perdirbimo ūkinei veiklai, pareiškėjas negali pradėti ūkinės veiklos ir gauti pajamų, nors yra visiškai pasirengęs pradėti planuojamą ūkinę veiklą.

5. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neteisingai skaičiuoja terminus, kada TIPK leidimas jam turėjo būti išduotas. Paaiškina, kad pagal TIPK taisyklių 47 punktą galutinį sprendimą išduoti TIPK leidimą arba atsisakyti jį išduoti priima RAAD. Visos procedūros eiga, tame tarpe ir galutinio sprendimo priėmimas, tiesiogiai priklauso nuo savivaldybės veiksmų. Savivaldybei delsiant pateikti savo pastabas dėl TIPK leidimo išdavimo derinimo, nukeliamas ir RAAD sprendimo priėmimas.

6. Taip pat nesutinka su teismo pozicija, kad pareiškėjas nesulaukė tarpinės leidimo išdavimo administracinės procedūros, 2010 m. rugpjūčio 27 d. pateikė skundą teismui ir būtent dėl to administracinė procedūra buvo sustabdyta, o RAAD negali priimti sprendimo, kol neišnagrinėta byla. Akcentuoja, kad UAB „Eviteks“ pateikus teismui patikslintą skundą, buvo praėjęs beveik pusmetis nuo antrojo RAAD kreipimosi į savivaldybę, tačiau atsakovas net raginamas kitų institucijų nederino UAB „Eviteks“ paraiškos, neteikė pastabų. Mano, kad prieš kreipdamasis teisminės gynybos, išlaukė pakankamą laiko tarpą, jog galėtų daryti pagristą išvadą, kad savivaldybė neketina imtis veiksnių paraiškos derinimui ir / ar pastabų teikimui.

7. Paaiškina, kad skundą teismui pateikė siekdamas pagreitinti TIPK leidimo išdavimo procedūras, įpareigojant savivaldybę suderinti paraišką, kad RAAD, gavęs vienokias ar kitokias savivaldybės pastabas, galėtų pradėti leidinio projekto derinimo procedūrą ir išduoti UAB „Eviteks“ TIPK leidimą. Teigia, kad skundu nėra ginčijami atskiri administracinės procedūros veiksniai, priimti administraciniai aktai, kas sustabdytų procedūros eigą ir įpareigotų subjektus laukti galutinio teisino sprendimo. Pradėtas teisminis ginčas neužkirto kelio UAB „Eviteks“ paraiškos derinimo eigai.

Šalies argumentai

8. Nesutinka su teismo argumentu, kad ekspertizės akte nurodomi UAB „Eviteks“ patirti nuostoliai dar nereiškia, kad šie nuostoliai buvo patirti būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), o pareiškėjas neturėjo jokio pagrindo įsigyti atitinkamos įrangos ar samdyti darbuotojų. Paaiškina, kad ekonominės-buhalterinės ekspertizės tikslas nėra nustatyti, dėl kieno kaltės pareiškėjas patyrė nuostolius. Mano, kad ekspertizės aktas patvirtina, jog pareiškėjas iš tiesų patyrė nuostolių ir nurodo, kokio dydžio nuostolius jis patyrė. Nuspręsti, dėl kieno neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjas patyrė šiuos nuostolius, išanalizavus faktines aplinkybes bei ištyrus visus byloje pateiktus įrodymus, yra teismo pareiga.

9. Akcentuoja, kad neprašo atlyginti įrangos įsigijimo kaštų, nes tai būtų nepagrįsta ir nesąžininga. Pareiškėjas prašo atlyginti tik įrangos nusidėvėjimą per laikotarpį, kurį savivaldybė vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Šie nuostoliai tiesiogiai susiję su tuo, kad pareiškėjas negalėjo planuotu laiku (kuris pagrįstai paskaičiuotas pagal teisės aktuose įvirtintus atskirų TIPK leidinio išdavimo etapų terminus) pradėti vykdyti ūkinės veiklos ir negavo pajamų per visą vilkinimo laikotarpį.

Atsiliepimas

Atsakovai Šalčininkų rajono savivaldybės administracija ir Šalčininkų rajono savivaldybė atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad apelianto nuomonė apie tai, kad TIPK taisyklių 27¹ ar 33 punktai suponuoja RAAD pareigą priimti bet kokias savivaldybės pastabas be teisės jas vertinti ar ginčyti, neatitinka tiek pačių TIPK taisyklių nuostatų, tiek bendrosios valstybės institucijų sąveikos tvarkos, kai ABTĮ leidžia valstybės institucijoms spręsti tarpusavio ginčus teisme. TIPK taisyklėse nėra nurodyta, kad net gavus iš savivaldybės pranešimą apie nederinamą paraišką, visas TIPK leidimo gavimo procesas sustoja arba nutrūksta (TIPK taisyklių 47 p.). Priešingai, derinimo procesas nutraukiamas, kai TIPK taisyklių 33 punkte nurodytomis sąlygomis RAAD nutaria, kad pareiškėjas nepašalino jam nurodytų paraiškos trūkumų. Šalčininkų rajono savivaldybės administracija 2010 m. kovo 19 d. raštu Nr. S(5.23)-617 pateikė Vilniaus RAAD savo pastabas dėl UAB „Eviteks“ paraiškos nurodydama, kad siekiama veikla perdirbti atliekas negalima pareiškėjo norimoje vietoje, nes tos teritorijos naudojimo būdas ir pobūdis neatitinka planuojamos veiklos, kuriai žemės naudojimo būdas turi būti „Atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijos“. Šią paraiškos esminę spragą turėjo pastebėti Vilniaus RAAD ir savo pastabose tą nurodyti pareiškėjui. Tačiau jis to nepadarė pats, o esant nepašalintiems savivaldybės nurodytiems trūkumams, nepripažino paraišką nepriimta (TIPK taisyklių 33 p.) ir pateikė pakartotinai savivaldybei derinti paraišką be pašalinto trūkumo dėl žemės naudojimo būdo. Tokiais veiksmais bei TIPK taisyklių 33 punkte nurodytos tvarkos nesilaikymu Vilniaus RAAD suteikė pareiškėjui nepagrįstų lūkesčių dėl galimo leidimo gavimo pagal esamas paraiškos sąlygas, o tuo pačiu tiek pareiškėją, tiek savivaldybę įvėlė į bereikalingą susirašinėjimą ir ginčus. Savivaldybė yra viešojo administravimo subjektas, privalantis atsakyti į visus gaunamus paklausimus, dėl ko su pareiškėju buvo tęsiamas susirašinėjimas, tačiau procese paaiškėjo, kad pareiškėjas iš viso neturi teisėtai valdomo žemės sklypo, kuriame jis siekia pradėti atliekų perdirbimo veiklą. Apeliantas teigia, kad teismas klaidingai nurodo, neva pareiškėjas neteisingai skaičiuoja TIPK leidimo išdavimo terminus, kada leidimas turėjo būti išduotas, tačiau jokių konkrečių prieštaravimų teismo sprendimui nenurodo. Pažymi, kad Civilinis kodeksas numato, kad teismas turi teisę nustatyti tik nuostolių dydį, jeigu šalis negali to padaryti arba tai yra neekonomiška, bet ne teismo teisę priteisti žalą iš asmens, kuriam toks reikalavimas nepareikštas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus RAAD su pareiškėjo apeliaciniu skundu sutinka.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą paaiškina, kad TIPK taisyklių 33 punktas nustato, jog paraiškos TIPK leidimui gauti priėmimo data laikoma paraiškos, visų pagal šias TIPK taisykles būtinų pateikti duomenų ir dokumentų bei papildomų dokumentų, kuriuos pareiškėjas turi pateikti RAAD nurodymu, pateikimo data. TIPK taisyklių 27 punktas numato privalomą paraiškos TIPK leidimui gauti derinimą su savivaldos institucija, todėl nesuderinta paraiška negali būti priimta. TIPK taisyklių 49 punkte konkrečiai nurodyta TIPK leidimo išdavimo procedūrinių terminų skaičiavimo termino pradžia – paraiškos TIPK leidimui gauti priėmimo diena. Negavus su savivaldos institucija suderintos paraiškos, negali prasidėti TIPK leidimo išdavimo procedūra. Mano, jog Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos veiksmai, pagal faktines aplinkybes vienareikšmiškai traktuotini kaip neveikimas, vilkinimas ir vengimas atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje yra kilęs ginčas dėl Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos veiksmų / neveikimo derinant pareiškėjo UAB „Eviteks“ pateiktą paraišką taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti ir dėl šių veiksmų / neveikimo pareiškėjo patirtos turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas taip pat kreipėsi į teismą su reikalavimu panaikinti 2010 m. rugpjūčio 26 d. raštą Nr. S(5.23)-1915, tačiau pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad šis raštas gali būti vertinamas tik kaip informacinis pranešimas, jis skirtas ne tam asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, todėl tokio pobūdžio raštai negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, ir nutraukus administracinę bylą dėl šio reikalavimo, pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimą visa apimtimi ir priėmus naują sprendimą patenkinti visus skundo reikalavimus, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nutraukta byla dėl 2010 m. rugpjūčio 26 d. rašto Nr. S(5.23)-1915, neginčija bei sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais nutraukiant administracinės bylos dalį dėl aptariamo skundo reikalavimo, konstatuoja, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nutarė nutraukti administracinę bylą ir dėl pareiškėjo skundo reikalavimo – įpareigoti Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją suderinti UAB „Eviteks“ paraišką taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, 2010 m. gruodžio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1466/2010, 2010 m. gruodžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-1467/2010, ir padarė išvadą, kad šis veiksmas ar neveikimas (TIPK paraiškos derinimas) asmens, pateikusio paraišką, negali būti skundžiamas teismui, kadangi pareiškėjui teisinius padarinius pagal TIPK taisyklių nuostatas sukels tik RAAD sprendimas išduoti ar neišduoti leidimą, o tarpiniai administracinės procedūros veiksmai negali būti ginčijami teisme atskirai, jie gali būti ginčijami tik ginčijant galutinį tos procedūros rezultatą. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka, vertina, kad ši išvada padaryta netinkamai pritaikius procesines teisės normas ir atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, kurie šioje byloje netaikytini.

Įvertinusi TIPK taisyklių nuostatas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad galima išskirti tokias pagrindines TIPK leidimo išdavimo stadijas: paraiškos padavimas, paraiškos derinimas, leidimo rengimas, leidimo išdavimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad derinimo procedūra pagal TIPK taisykles yra tik viena iš administracinės procedūros sudėtinių dalių. Įvertinus paraiškos leidimui gauti derinimo ir teikimo procedūrą reglamentuojančio TIPK taisyklių VII skyriaus nuostatas, darytina išvada, kad paraiškos derinimo stadija prasideda pareiškėjo pateiktą paraišką RAAD išsiuntus TIPK taisyklių 27 punkte nurodytoms institucijoms ir baigiasi RAAD sprendimu šią paraišką priimti ar nepriimti. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl paraišką derinančios institucijos – Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos – veiksmų / neveikimo paraiškos TIPK leidimui išduoti derinimo stadijoje.

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog reikalavimas atsakovą įpareigoti derinti pareiškėjo pateiktą paraišką nenagrinėtinas teismų nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, 2010 m. gruodžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1466/2010, 2010 m. gruodžio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-1467/2010 pateiktais išaiškinimais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Kita vertus, šiame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime pažymėta, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. ABTĮ 20 straipsnio 3 dalis ir 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus. Atsižvelgdama į minėtą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją bei aptartas įstatymų nuostatas, teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktika taikant įstatymus kitose administracinėse bylose gali būti teisingai pasiremta tik tuo atveju, jei bylų faktinės aplinkybės visiškai identiškos, sprendžiant ginčą buvo taikyta ir aiškinta ta pati (tos pačios įstatymo redakcijos) įstatymo norma.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis, priimtomis administracinėse bylose, kurios skiriasi ne tik faktinėmis aplinkybėmis bet ir taikytina teise. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose administracinėse bylose Nr. A261-69/2011, Nr. A502-1466/2010 ir Nr. A858-1467/2010 buvo ginčijami konkretūs viešojo administravimo subjekto priimti sprendimai (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos pažymos dalis, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimas bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas) – ir šie individualūs viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai buvo pripažinti procedūrinio pobūdžio, sukeliantys tik procedūrinio pobūdžio teisines pasekmes. Tuo tarpu šioje byloje pareiškėjas ginčija vienos iš TIPK leidimo išdavimo procedūroje dalyvaujančios institucijos – Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos – vilkinimą atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Nagrinėjamu atveju atsakovo neveikimas (paraiškos nederinimas) tiesiogiai įtakoja pareiškėjo teises, sukelia jam konkrečias teisines pasekmes (Vilniaus RAAD negali užbaigti TIPK leidimo išdavimo paraiškos derinimo stadijos), todėl pareiškėjas turi teisę reikalauti, kad administracinis teismas įvertintų tokius savivaldybės administravimo subjekto veiksmus / neveikimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, pateikęs paraišką TIPK leidimui gauti, asmuo įgyja teisėtą lūkestį, kad tiek jo paraišką nagrinėjanti institucija, šiuo atveju Vilniaus RAAD, tiek ir kitos, šiuo atveju, paraišką derinanti institucija – Šalčininkų rajono savivaldybės administracija, atliks atitinkamus veiksmus ir priims atitinkamus sprendimus per teisės aktuose nustatytus terminus. Per nustatytus terminus to neatlikdamos nurodytos institucijos šį teisėtą lūkestį gali pažeisti, be to, sukurti teisinio neapibrėžtumo situaciją, kas iš esmės nesiderintų su konstituciniais teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principais.

Apibendrindama padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškinęs bei pritaikęs procesines teisės normas, nepagrįstai nutraukė administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją suderinti UAB „Eviteks“ paraišką taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti. Šioje dalyje nutraukus administracinę bylą, nurodytas pareiškėjo skundo reikalavimas liko neišnagrinėtas.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2010 m. vasario 12 d. Vilniaus RAAD Šalčininkų rajono agentūrai padavė paraišką TIPK leidimui gauti (I t., b. l. 11). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 patvirtintos Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės. Pirminės paraiškos padavimo bei ginčijamo atsakovo neveikimo iki skundo padavimo teismui metu galiojo 2010 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-63 padaryti TIPK taisyklių pakeitimai (galiojo nuo 2010 m. vasario 3 d. iki 2010 m. lapkričio 19 d.). TIPK taisyklių 27 punktas numatė, kad RAAD, gavęs Paraišką, teikia ją derinti: įgaliotai savivaldybės institucijai (27.1 p.); visuomenės sveikatos centrui apskrityje – Paraiškos XI skyrių (Triukšmo sklidimas ir kvapų kontrolė) (27.2 p.). Nustatyta, kad Paraiška buvo išsiųsta derinti Vilniaus visuomenės sveikatos centrui ir atsakovui Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai.

TIPK taisyklių 27¹ punkte buvo nustatyta, kad įgaliota savivaldybės institucija ir visuomenės sveikatos centras apskrityje ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paraiškos gavimo iš RAAD dienos pateikia raštu savo pastabas ir pasiūlymus RAAD arba raštu derina Paraišką. Šių taisyklių 32 punkte buvo nustatyta, kad per 30 dienų nuo paraiškos gavimo datos RAAD įvertina, ar paraiška pateikta pagal šių Taisyklių reikalavimus ir ar pakanka informacijos ir duomenų, įskaitant informaciją ir duomenis, gautus atliekant poveikio aplinkai procedūras pagal Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo reikalavimus, Leidimo sąlygoms nustatyti. TIPK taisyklių 33 punkte buvo numatyta, kad jei paraiška Leidimui gauti ar atnaujinti neatitinka šių Taisyklių reikalavimų, nepakanka duomenų paraiškai įvertinti ir Leidimo sąlygoms nustatyti, taip pat įgaliota savivaldybės institucija, visuomenės sveikatos centras apskrityje pateikia pastabas ar pasiūlymus, RAAD ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo dienos apibendrintas pastabas ir pasiūlymus raštu pateikia pareiškėjui nustatydamas terminą nurodytiems trūkumams pašalinti. Jei pareiškėjas per nurodytą laiką nurodytų trūkumų nepašalina, paraiška laikoma nepriimta ir grąžinama pareiškėjui. Paraiškos priėmimo data laikoma paraiškos, visų pagal šias Taisykles būtinų pateikti duomenų ir dokumentų bei papildomų dokumentų, kuriuos pareiškėjas turi pateikti RAAD nurodymu, pateikimo data.

Nustatyta, kad Vilniaus RAAD 2010 m. kovo 23 d. raštu Nr. VR-18.2-88 (I t., b. l. 12–13) pareiškėjui nurodė, kad pateikta paraiška nevisiškai atitinka TIPK taisyklių nuostatas, pateikė konkrečias pastabas ir nustatė 10 dienų nuo šio rašto gavimo terminą nurodytiems trūkumams pašalinti. 2010 m. kovo 19 d. raštu Nr. S(5.23)-569 (I t., b. l. 14) pareiškėjui savo pastabas dėl paraiškos padavė ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracija. 2010 m. balandžio 2 d. pareiškėjas Vilniaus RAAD pateikė pagal Vilniaus RAAD bei Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos pastabas pakoreguotą paraišką TIPK leidimui gauti (I t., b. l. 18). Pakoreguotą paraišką TIPK leidimui gauti Vilniaus RAAD 2010 m. balandžio 6 d. raštu Nr. VR-18.2-103 (I t., b. l. 123) persiuntė atsakovui ir vadovaudamasis TIPK taisyklių 27¹ punktu prašė ne vėliau kaip per 20 darbo dienų pateikti pastabas, pasiūlymus ar paraiškos derinimo raštą. Nurodytu terminu nesulaukęs atsakovo atsakymo, 2010 m. birželio 2 d. raštu Nr. VR-18.2-153 (I t., b. l. 26) Vilniaus RAAD pakartotinai kreipėsi į Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją, prašydamas pateikti paraiškos derinimo raštą arba pastabas. Šio Vilniaus RAAD prašymo Šalčininkų rajono savivaldybės administracija ir vėl neįvykdė, tik 2010 m. birželio 8 d. raštu Nr. S(5.23)-1276 (I t., b. l. 29) informavo Vilniaus RAAD, kad Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius sprendimą dėl pareiškėjo planuojamos veiklos paraiškos derinimo priims gavęs komisijos, nagrinėjančios situaciją, išvadas. 2010 m. liepos 10 d. raštu Nr. S(5.23)-1523 (I t., b. l. 126) Šalčininkų rajono savivaldybės administracija informavo RAAD, kad paraiškos derinimo klausimas bus svarstomas artimiausiame Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos posėdyje, kuris įvyks 2010 m. liepos 15 d. Nesulaukęs iš atsakovo informacijos apie Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos priimtą sprendimą, Vilniaus RAAD kreipėsi į Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją 2010 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. VR-1.7-1275 (I t., b. l. 127), prašydamas informuoti apie priimtą sprendimą. Byloje nėra duomenų, kad Šalčininkų rajono savivaldybės administracija būtų atsakiusi į šį Vilniaus RAAD raštą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad 2010 m. vasario 3 d. – 2010 m. lapkričio 19 d. galiojusioje TIPK taisyklių redakcijoje detaliai nebuvo reglamentuoti RAAD veiksmai, gavus pakoreguotą paraišką – TIPK taisyklių 33 punkte buvo tik nustatyta, kad per nurodytą terminą pareiškėjui nepašalinus paraiškos TIPK leidimui gauti paraiškos trūkumų, ji laikoma nepriimta ir grąžinama pareiškėjui. Nustatyta, kad Vilniaus RAAD, atsakovui išsiųsdamas derinti pagal pateiktas pastabas patikslintą paraišką, vadovavosi TIPK taisyklių 27¹ punktu, nustatančiu pirminės paraiškos derinimo procedūrą. Kaip jau buvo nurodyta, šiame TIPK taisyklių punkte įtvirtinta, kad paraišką įgaliota derinti institucija savo pastabas ir pasiūlymus RAAD arba raštu suderina Paraišką per 20 darbo dienų nuo paraiškos gavimo iš RAAD dienos. Nustatyta, kad patikslintą, pakoreguotą paraišką Vilniaus RAAD Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai išsiuntė 2010 m. balandžio 6 d. raštu Nr. VR-18.2-103 (I t., b. l. 123), tačiau per TIPK taisyklių 27¹ punkte nustatytą terminą ir šiame punkte įtvirtinto atsakymo (pastabų, pasiūlymų arba paraiškos suderinimo) atsakovas nepateikė. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad toks atsakymas Vilniaus RAAD nėra pateiktas ir iki šiol, nuo Vilniaus RAAD rašto, kuriuo buvo siunčiama patikslinta paraiška, išsiuntimo praėjus jau beveik dvejiems metams.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas, nelaukęs, kol pasibaigs tarpinės leidimo išdavimo administracinės procedūros, 2010 m. rugpjūčio 27 d. padavė skundą teismui. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad vadovaujantis TIPK taisyklėmis, galiojusiomis patikslintos paraiškos padavimo metu, TIPK taisyklių 27¹ punkte nurodytą sprendimą per šioje teisės normoje nustatytą 20 darbo dienų terminą, atsakovas turėjo priimti ir apie jį informuoti Vilniaus RAAD gavęs 2010 m. balandžio 6 d. raštą Nr. VR-18.2-103. Pareiškėjas skundą teismui padavė 2010 m. rugpjūčio 27 d. (I t., b. l. 1), todėl akivaizdu, kad 20 dienų terminas sprendimui dėl patikslintos paraiškos derinimo / nederinimo buvo jau senai pasibaigęs. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas vilkina atitinkamo klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas. Šis skundo padavimo terminas pažeistas nebuvo.

Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog dėl to, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dar nesibaigus administracinei procedūrai, administracinė procedūra nutrūko, buvo sustabdyta, nes RAAD negali priimti sprendimo, kol neišnagrinėta ši byla. Byloje nėra duomenų, kad administracinė procedūra yra nutrūkusi dėl to, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, priešingai trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus RAAD viso šios administracinės bylos nagrinėjimo metu palaikė pareiškėjo skundą ir aiškino, kad negali priimti sprendimo dėl paraiškos priėmimo, savo ruožtu negali būti inicijuojamos ir tolesnės TIPK leidimo išdavimo procedūros – leidimo rengimas bei išdavimas. Akcentuotina, kad skundo padavimas teismui dėl viešojo administravimo subjekto įpareigojimo atlikti veiksmus, neatima iš šio subjekto teisės bet kuriuo metu tokius veiksmus atlikti.

Nustatyta, kad atsakovas atsiliepimuose į skundą bei apeliacinį skundą pateikia argumentus, kodėl nederina Paraiškos (siekiama veikla perdirbti atliekas negalima pareiškėjo norimoje vietoje, nes tos teritorijos naudojimo būdas ir pobūdis neatitinka planuojamos veiklos, kuriai žemės naudojimo būdas turi būti „Atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijos“; pareiškėjas iš viso neturi teisėtai valdomo žemės sklypo, kuriame jis siekia pradėti atliekų perdirbimo veiklą ir kt.). Šie argumentai pirmosios instancijos teismui nutraukus bylą dėl šio reikalavimo nebuvo įvertinti, todėl ši administracinės bylos dalis turi būti grąžinta nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas taip pat prašė priteisti dėl atsakovo veiksmų / neveikimo patirtą turtinę bei neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas šiuos reikalavimus atmetė. Nustatyta, kad pareiškėjas turtinę bei neturtinę žalą kildina iš atsakovo veiksmų / neveikimo, kurie šioje byloje nebuvo įvertinti. Atsižvelgusi į tai, kad byla dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti atitinkamus veiksmus grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo klausimas taip pat turi būti nagrinėjamas iš naujo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimto sprendimo negalima pripažinti pagrįstu, o dėl aukščiau nurodytų priežasčių dalis administracinės bylos grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 bei 4 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eviteks“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalį, kuria buvo nutraukta administracinė byla dėl reikalavimo įpareigoti Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją suderinti UAB „Eviteks“ paraišką taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti, taip pat panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo atmesti likę pareiškėjo UAB „Eviteks“ reikalavimai ir šioje dalyje bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalį, kuria nutraukta administracinė byla dėl reikalavimų panaikinti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 2010 m. rugpjūčio 26 d. raštą Nr. S(5.23)-1915, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiArtūras DrigotasDainius RaižysVirginija Volskienė