Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rimai Bardauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. F. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo atsakovei V. P. F. ir atsakovės V. P. F. ieškinį R. R., dėl tėvystės nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė V. P. – F. procesiniuose dokumentuose, bei jos atstovė advokatė R. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. P. – F. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters A., dukters gimimo metu ir šiuo metu tebėra santuokoje su R. F., nors kartu negyvena. Kaip ir nurodė ieškovas, jie susitikdavo tik per atostogas, ilgai nepavyko pastoti, todėl po intymių santykių su R. R. pasijutus besilaukiančiai, ji nenorėjo nutraukti nėštumo, ketino ieškovui pasakyti, kad vaikas ne jo, tačiau pamačiusi, kaip jis džiaugiasi, nepasakė. Gimus dukrai, apie pusę metų gyveno su ieškovu, pradėjus konfliktuoti, ji suprato, kad ieškovas galimai įtaria, jog jis nėra dukters tėvas, todėl ji išsikėlė iš ieškovo gyvenamosios vietos. Registruodama dukrą ji nurodė P. pavardę, o ieškovas buvo įrašytas tėvu, nes dar registruota jų santuoka. V. P. – F. nusprendusi nutraukti santuoką su ieškovu, per advokatę ieškovui pranešė apie tai, kad jis nėra A. P. biologinis tėvas. Tam, kad nuginčijus tėvystę, dukra neliktų be tėvo, ji pateikė ieškinį R. R. dėl tėvystės nustatymo, nes jis yra biologinis tėvas, šiuo metu bylos sujungtos. Su šiuo asmeniu ryšys buvo labai trumpalaikis. Sužinojusi apie savo nėštumą apsisprendė gimdyti, kadangi su sutuoktiniu R. F. susilaukti vaikų nepavyko. Dukrai greit sueis ketveri metai, iki šiol ji klausimo dėl tėvo nekėlė, bet mergaitė auga ir pradės klausinėti apie tėvą, todėl atsakovė prašo nustatyti R. R. tėvystę dukrai, bei nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ja.

Tretysis asmuo R. R. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo ieškiniui nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Rima Bardauskienė patvirtino skyriaus išvadą, kad vaikas turi teisę žinoti savo biologinį tėvą, nuolatinę gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su motina.

Iš santuokos sudarymo įrašo matyti, kad R. F. ir V. P. –F. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš gimimo įrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) gimusios A. P. motina nurodyta V. P. –F., tėvas - R. F.. Iš Ekspertizės akto Nr. ES 41/2019(01) nustatyta, kad R. R. yra A. P. tėvas. Iš 2018-10-10, 2018-10-11 ir 2019-04-26, 2019-05-06, 2019-05-12, 2019-05-13 mokėjimo nurodymų matyti, kad R. F. už advokato padėjėjos teisines paslaugas sumokėjo 800,33 Eur (21,85 Eur, 328,15 Eur ir 150,46 Eur, 150,89 Eur, 57,18 Eur 91,80 Eur). Iš 2018 m. lapkričio 20 d. pinigų priėmimo kvito matyti, kad V. P. – F. advokatei už teisines paslaugas sumokėjo 200 Eur, iš mokėjimo nurodymo – 2019 m. balandžio 10 d. – 100 Eur. Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad atsakovė V. P. – F. sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio. Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad ieškovas R. F. sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio.

Dėl tėvystės nuginčijimo

Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Pažymėtina, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis bei turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Dėl to senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas taip pat turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą – būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Minėta, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

CK 3.150 straipsnio 1 dalis numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnyje yra įtvirtinta vaiko teisė nuo pat gimimo momento, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam bei turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, o tėvams tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Kadangi A. P., gimusi (duomenys neskelbtini) gimė ieškovui R. F. būnant santuokoje su atsakove V. P. –F., todėl vaiko gimimo įraše jos tėvu įrašytas ieškovas R. F. (e. b. l. 6, 7). Bylos duomenimis ieškovas su atsakove nuo 2015 m. birželio mėn. nebegyvena kartu, ieškovui net nebuvo žinoma, kur atsakovė apsigyveno su dukra, kaip joms sekasi, mergaitė R. F. net nepažįsta. Atsakovė V. P. – F. byloje nurodė trečiąjį asmenį, kuris yra tikrasis vaiko tėvas, byloje buvo atlikta genominė – DNR ekspertizė, kuri patvirtino, kad A. P. tėvas yra R. R..

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovo ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkinamas, nustatytina, jog ieškovas R. F. nėra nepilnametės A. P., gimusios (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas. Tuo pagrindu naikintini duomenys, kaip neatitinkantys tikrovės, A. P., gimusios (duomenys neskelbtini) gimimo įraše (duomenys neskelbtini), apie tai, kad R. F. yra vaiko tėvas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

Dėl tėvystės nustatymo

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus bei užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tarptautiniai ir nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencijos) 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas) 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Konvencijos 3 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, jog, sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 straipsnio 1 dalis). Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

Panaikinus R. F. tėvystę A. P. atžvilgiu, atsiranda galimybė teismine tvarka nustatyti A. P. tėvystę, ir tokiu būdu užtikrinti vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, ir būti jų globojamai.

Byloje 2019 m. sausio 22 d. teismo nutartimi buvo paskirta ir yra atlikta DNR ekspertizė. 2019 m. kovo 15 d. teisme gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas Nr. ES 41/2019(01), kuriame nurodyta, kad R. R. yra A. P., gimusios (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas su tikimybe 99,9999999997 procentų.

Moksliniai tyrimai patvirtino R. R. tėvystę, o teismas neturi jokio pagrindo abejoti minėto ekspertizės akto išvadų teisingumu, bei šalių aiškinimais, tai konstatuojamas faktinis ir teisinis pagrindas tenkinti reikalavimą dėl tėvystės nustatymo – nustatytina, kad R. R. yra atsakovės V. P. – F. dukters A. P., gimusios (duomenys neskelbtini)., tėvas, o A. P. yra R. R. duktė (CK 3.146 straipsnis, 3.148 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė V. P. – F. prašė plikti dukters pavardę, nurodytą gimimo įraše „P.“. Šis prašymas tenkintinas. Vaiko pavardės suteikimo nuostatas reglamentuoja CK 3.167 straipsnis, numatantis, kad kiekvienam vaikui suteikiama tėvų pavardė, o tuo atveju, kai vaiko tėvų pavardė skirtinga, vaikui suteikiama vieno iš tėvų pavardė tėvų susitarimu. Šiuo nagrinėjamu atveju nesant ginčo tarp tėvų dėl jų dukros pavardės, jų dukrai A. paliktina P. pavardė.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Kai nepilnamečių vaikų turintys tėvai gyvena skyrium, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o jeigu dėl to tarp tėvų kyla ginčas, teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnis).

Šiuo atveju tarp šalių ginčas dėl nepilnametės A. P. gyvenamosios vietos nustatymo nekilo, nes nuo gimimo iki šiol mergaitė gyvena su savo mama atsakove V. P. – F., kuri užtikrina šalių vaikui sąlygas augti, vystytis, rūpinasi visais vaiko poreikiais, sveikata, lavinimu, auklėjimu ir kitų jo interesų užtikrinimu. R. R. nepareiškė prieštaravimų dėl nepilnametės A. P. gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove, nereiškė reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo. Nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos ir įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nepilnametės A. P. gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove V. P. – F. geriausiai atitinka šio vaiko interesus, o tokiai pozicijai neprieštarauja ir byloje išvadą teikianti institucija (CK 3.169 straipsnis). Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, atsakovės reikalavimas tenkinamas – šalių nepilnametės A. P. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su vaiko motina atsakove V. P. – F. (CK 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnis, 3.174 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas R. F. prašė iš atsakovės V. P. – F. priteisti bylinėjimosi išlaidas: 75 Eur žyminio mokesčio už neturtinius reikalavimus dėl tėvystės nuginčijimo bei 800 Eur už teisines paslaugas, pateikė mokėjimo nurodymus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovas R. F. už teisines paslaugas advokato padėjėjai sumokėjo 800 Eur: 300 Eur už procesinių dokumentų parengimą, 50 Eur dokumentų vertimą, ir 450 Eur atstovavimą teisme. Nors ieškovo prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, tačiau 800 Eur suma už advokato padėjėjo teisinę pagalbą yra aiškiai per didelė, nes byloje nagrinėjamas klausimas nereikalavo specialių žinių, byloje nebuvo keliamas naujas ar sudėtingas teisės taikymo ar aiškinimo klausimas, nagrinėjamu atveju atsakovė ieškiniu pareikštų reikalavimų neginčijo visiškai, juos pripažino. Be to, ieškovas nurodė, kad advokato padėjėjai už atstovavimą teisme sumokėjo 450 Eur (9 val. po 50 Eur), kai iš byloje esančių duomenų matyti, kad vyko penki teismo posėdžiai, kurie iš viso truko 54 min. Taigi, remiantis nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo priteisti iš atsakovės prašomas visas advokato padėjėjo pagalbai patirtas išlaidas, kadangi jos neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl atsižvelgus į tai, kad ieškovo atstovei advokato padėjėjai reikėjo atvykti į teismo posėdžius, laiko atžvilgiu nebuvo ilgi, ieškovo prašomas priteisti išlaidas už teisines paslaugas sumažintinos iki 600 Eur (300 Eur už procesinių dokumentų parengimą, 50 Eur dokumentų vertimą ir 250 Eur atstovavimą teisme). Iš atsakovės V. P. – F. ieškovo R. F. naudai priteistina 675 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (600 Eur už teisines paslaugas ir 75 Eur žyminio mokesčio).

Atsakovė V. P. – F. pateikdama ieškinį dėl tėvystės nustatymo už neturtinius reikalavimus sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, 300 Eur už advokato teisines paslaugas, pateikė mokėjimo nurodymus bei 330 Eur sumokėjo už ekspertizės atlikimą. Bylinėjimosi išlaidas prašė priteisti iš R. R.. Prašymas tenkintinas, iš R. R. priteistina 730 Eur bylinėjimosi išlaidų suma atsakovės V. P. – F. naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybei iš R. R. taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 24,08 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad ieškovas R. F., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Panaikinti A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. 2(duomenys neskelbtini) dalyje, išduotame (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir Civilinės metrikacijos skyriuje duomenis apie tėvą, kad A. P., gimusios (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra R. F., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. P., gimusios (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. P., gimusi (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) yra R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

A. P., gimusiai (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) palikti pavardę – „P.“.

Nustatyti A. P., gimusios (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina V. P. – F., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš V. P. – F. 675 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovo R. F. naudai.

Priteisti iš R. R. 730 Eur (septynis šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovės V. P. – F. naudai.

Priteisti iš R. R. 24,08 Eur (dvidešimt keturis eurus 08 ct) pašto išlaidų į valstybės pajamas, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.