- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-17
- Bylos Nr.
- A-556-53-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Trečiasis asmuo
- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Valstybinės, A., Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Lietuvos
- Atsakovas
- Neringos savivaldybės, A. Č., Neringos miesto savivaldybei, Neringos savivaldybės tarybai, Neringos savivaldybės administracijai, G. Š., uždarajai akcinei bendrovei „Geotransa“, uždarajai akcinei bendrovei „Hansa lizingas“
- Pareiškėjas
- Klaipėdos
- Kategorijos
- 14.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovei Justinai Bertulytei,
trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui Tadui Škimeliui,
trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei Žydrei Stirbienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Neringos savivaldybės, A. Č., trečiojo suinteresuoto asmens A. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovams Neringos miesto savivaldybei, Neringos savivaldybės tarybai, Neringos savivaldybės administracijai, G. Š., uždarajai akcinei bendrovei „Geotransa“, uždarajai akcinei bendrovei „Hansa lizingas“, A. Č., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, A. S., A. Č., I. Č., uždarajai akcinei bendrovei „SEB LIZINGAS“, uždarajai akcinei bendrovei „SM BALTIC“, akcinei bendrovei „Danske Bank A/S“, atstovaujamai „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo, akcinei bendrovei bankas „Swedbank“, uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos projektai“, G. P., K. V., V. K., V. P., R. B., J. B., G. K., S. Z., L. K., L. K., A. B., B. M., D. V., uždarajai akcinei bendrovei „Transfood“, uždarajai akcinei bendrovei „Laracija“, R. U. personalinei įmonei „Plaga“, akcinei bendrovei „Skaiteks“, uždarajai akcinei bendrovei „SINE MODUM“, Nordea Bank Finland Plc, atstovaujamai Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos renta“ dėl sprendimo, projektavimo sąlygų sąvado panaikinimo bei sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras (toliau – ir pareiškėjas, prokuroras) kreipėsi į teismą (T 5, b. l. 85-95; T 6, b. l. 85-95), prašydamas:
1) panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. T1-292 „Dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“;
2) panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2005 m. rugpjūčio 23 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini) poilsio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, pritaikant gyvenamai paskirčiai ir pagalbinio pastato statybai;
3) pripažinti negaliojančiomis 2004 m. gruodžio 27 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytas Neringos savivaldybės su G. Š., UAB „Hansa lizingas“ lizingo gavėju UAB „Geotransa“ ir A. Č.
Pareiškėjas nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 20 d. iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2006-09-13 raštu Nr. V3-2.8-1627 buvo gauti duomenys apie teisės aktų pažeidimus, susijusius su teritorijos (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimu. Pažymėjo, jog Inspekcijos pateiktų duomenų pagrindu Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio tvarka pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2006 m. spalio 20 d. pateikė ieškinį, prašydamas panaikinti ginčijamą sprendimą bei sandorius, sudarytus tarp atsakovo Neringos miesto savivaldybės ir aukščiau nurodytų trečiųjų suinteresuotų asmenų. Pareiškėjas nurodė, kad Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. T1-292 Neringos miesto savivaldybės taryba patvirtino teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), detalųjį planą. Detaliojo plano sprendiniais planuojamoje teritorijoje formuojami 4 žemės sklypai – trys gyvenamosios paskirties sodybinio užstatymo sklypai ir vienas rekreacinės paskirties sklypas, skirtas poilsio namams, kitiems apgyvendinimo objektams bei sporto kompleksams statyti, įrengti ir eksploatuoti. Gyvenamosios paskirties sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), formuojamas prie G. Š. nuosavybės teise priklausančio pastato, kurį numatoma rekonstruoti, įrengti įvažiuojamąjį kelią į sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Gyvenamosios paskirties sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), formuojamas prie UAB „Hansa lizingas“ nuosavybės teise priklausančio pastato (lizingo gavėjas UAB „Geotransa“). Pastatą numatoma rekonstruoti, sklype numatoma nedidelė automobilių stovėjimo aikštelė. Gyvenamosios paskirties sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), formuojamas prie A. Č. nuosavybės teise priklausančio pastato, kurį numatoma rekonstruoti. Sklype planuojama statyti nedidelį pagalbinį pastatą. Sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (rekreacinės paskirties, teritorija skirta poilsio namams eksploatuoti), numatoma rekonstruoti esamus poilsio namus, sudarant geresnes poilsiavimo sąlygas, gerinant pastato architektūrinę išraišką. Nurodė, kad žemės sklypas, kurio detalųjį planą ginčijamu sprendimu patvirtino Neringos savivaldybės taryba, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir priklauso parko gyvenamajai zonai. Kuršių nerijos nacionalinio parko režimas nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269, kuriuo patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) (toliau – ir KNNP planavimo schema), bei Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintais Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatais (toliau – ir KNNP nuostatais). Šie norminiai teisės aktai specialiai skirti KNNP teritorijai, todėl jų nuostatos privalomos visiems detaliojo planavimo objektams. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 patvirtinto KNNP planavimo schemos Pervalkos užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemą nagrinėjama teritorija yra pažymėta kaip esamos poilsio įstaigų teritorijos bei patenka į VI reglamentu pažymėtą teritoriją. Pažymėjo, jog šioje schemoje specialiu žymėjimu yra pažymėtos poilsio įstaigų teritorijos, įgaunančios gyvenamosios teritorijos funkcijas, taip pat teritorijos, kuriose gali atsirasti naujos gyvenamosios teritorijos bei gali būti išplečiamos gyvenamųjų namų teritorijos kitų gyvenvietės teritorijų sąskaita, tuo tarpu teritorija, kuriai patvirtintas nagrinėjamas detalusis planas, šioje schemoje nėra pažymėta kaip teritorija, kurioje galima gyvenamųjų namų teritorijos plėtra. KNNP planavimo schemos tekstiniuose sprendiniuose – Pervalkos ir apylinkių principinio plano Architektūrinės – planinės dalies 4 skyriuje (skyriaus dalis „Pervalkos architektūrinio ir landšaftinio tvarkymo gairės“) VI reglamentu pažymėtoje teritorijoje, įvardintoje kaip „Esamų poilsio namų aplinkos tvarkymas“, rekomenduojama: nebetankinti esamo užstatymo ir nebekeisti tradicinių pastatų išvaizdos „Kelininko“ poilsio namų komplekse; rekonstruoti poilsio namų „Baldininkas“ senuosius korpusus, labiau pritaikant Kuršių nerijos nacionalinio parko architektūros tradicijoms. Teigė, jog patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, kuriais sklypams, adresu (duomenys neskelbtini), nustatomas žemės naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija, žemės naudojimo pobūdis – sodybinio užstatymo teritorija bei numatoma šiuose sklypuose esančių pastatų rekonstrukcija į gyvenamuosius pastatus, pagalbinio pastato sklype (duomenys neskelbtini) statyba akivaizdžiai prieštarauja KNNP planavimo schemos sprendiniams – Pagrindinių teiginių 4.1, 5 ir 14 punktams bei Pervalkos užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemos, Pervalkos gyvenvietės saugotinų vertybių plano, Pervalkos ir apylinkių principinio plano Architektūrinės – planinės dalies nuostatoms. Ginčijamu sprendimu taip pat buvo pažeisti Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalis, Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 25 punktas, Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4, 6.6 bei 12 punktai. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano pagrindu Neringos savivaldybės administracija 2005 m. rugpjūčio 23 d. patvirtino ir išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini) poilsio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai, pritaikant gyvenamai paskirčiai ir pagalbinio pastato statybai. Ginčijamo sprendimo pagrindu Neringos savivaldybė su G. Š. 2004-12-27 sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl infrastruktūros plėtojimo. Šioje sutartyje savivaldybė įsipareigojo pritarti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliajame plane numatomiems sprendiniams, o G. Š. įsipareigojo savo lėšomis įrengti inžinerinius tinklus, reikalingus detaliuoju planu numatomiems objektams sklype funkcionuoti ir eksploatuoti. Pažymėjo, jog infrastruktūros sutartis vykdyti nepradėta. Nurodė, jog ginčijamo sprendimo pagrindu Neringos savivaldybė su UAB „Hansa lizingas“, lizingo gavėju UAB „Geotransa“ ir A. Č. 2004-12-17 sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl infrastruktūros plėtojimo. Šioje sutartyje savivaldybė įsipareigojo pritarti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliajame plane numatomiems sprendiniams, o UAB „Geotransa“ ir A. Č. įsipareigojo savo lėšomis įrengti inžinerinius tinklus, reikalingus detaliuoju planu numatomiems objektams sklype funkcionuoti ir eksploatuoti bei atlikti kitus darbus. Pažymėjo, jog A. Č. pagal infrastruktūros sutartį atliko darbus, tačiau infrastruktūros sutartis pradėta vykdyti pažeidžiant sutarties 3.2, 3.3, 3.5 punktus. Teigė, jog Neringos savivaldybė su UAB „Hansa lizingas“ lizingo gavėju UAB „Geotransa“ 2004-12-27 sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl infrastruktūros plėtojimo. Šioje sutartyje savivaldybė įsipareigojo pritarti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliajame plane numatomiems sprendiniams, o UAB „Geotransa“ įsipareigojo savo lėšomis įrengti inžinerinius tinklus, reikalingus detaliuoju planu numatomiems objektams sklype funkcionuoti ir eksploatuoti. Infrastruktūros sutartis vykdyti nepradėta. Teigė, kad panaikinus ginčijamą sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo turi būti panaikintos ir šio sprendimo pagrindu sukurtos teisinės pasekmės – Neringos savivaldybės administracijos 2005-08-23 išduotas projektavimo sąlygų sąvadas Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2004-12-27 sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytos Neringos savivaldybės su G. Š., UAB „Hansa lizingas“ lizingo gavėju UAB „Geotransa“ ir A. Č.
Atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos atstovas prašė atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą. Nurodė, jog pareiškėjas nepateikė naujų įrodymų dėl žalos pobūdžio, neįrodė viešojo intereso buvimo. Pažymėjo, jog kiti argumentai nurodyti atsiliepime. Atsakovai atsiliepimu į prašymą (T 5, b. l. 186-189) nurodė, jog prokuroro prašyme nepagrįstai nurodyta, kad ginčijamas detalusis planas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Pažymėjo, kad Neringos savivaldybės tarybos 2004-12-27 sprendimu Nr. T1-292 patvirtintas detalusis planas yra suderintas su visomis planavimo procese dalyvavusiomis institucijomis, ginčijamas detalusis planas yra patikrintas, todėl detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Nurodė, jog prokuroras nei derinimo, nei tikrinimo išvadų neginčija, todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti skundžiamą Neringos savivaldybės tarybos sprendimą. Pareiškėjas nenurodė, kokioms imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštarauja 2004-12-27 sutartys Nr. (duomenys neskelbtini), siekiant pripažinti sandorius negaliojančiais.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į prašymą (T 5, b. l. 173-178) pažymėjo, jog detaliuoju planu suplanuota teritorija yra Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos pagrindiniame brėžinyje gyvenamojoje zonoje. Detalesniame brėžinyje – Pervalkos gyvenvietės saugotinų vertybių plane (Paminklosaugos ir paminklotvarkos priemonės) detaliuoju planu suplanuoti žemės sklypai patenka į teritoriją, schematiškai pažymėtą kaip vertybių atstatymo imitacijų principais reglamentuotos statybos teritorijos. Pervalkos užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemoje detaliuoju planu suplanuota teritorija patenka į VI reglamentu pažymėtą teritoriją, įvardintą kaip „Esamų poilsio namų aplinkos tvarkymas“ ir numatoma nebetankinti esamo užstatymo. Teritorija, kuriai patvirtintas ginčijamas detalusis planas, Pervalkos užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemoje nėra pažymėta kaip teritorija, kurioje galima gyvenamųjų namų teritorijos plėtra, todėl ginčijamas sprendimas akivaizdžiai prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams. Pažymėjo, kad KNNP planavimo schemos (generalinio plano) privalomumas yra įtvirtintas daugelyje norminių teisės aktų (Saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-19 nutarimu patvirtintuose Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatuose). Nurodė, kad panaikinus Neringos savivaldybės tarybos ginčijamą sprendimą, turi būti panaikintos ir jo pagrindu sukurtos teisinės pasekmės - infrastruktūros sutartys ir projektavimo sąlygų sąvadas. Išdėstytų argumentų pagrindu prašė tenkinti pareiškėjo prašymą.
Trečiojo suinteresuotojo asmens A. S. atstovas prašė atmesti pareiškėjo prašymą. Nurodė, jog pareiškėjas yra praleidęs terminą ginčyti administracinius teisės aktus – Neringos savivaldybės tarybos 2004-12-27 sprendimą Nr. T1-292 bei Neringos savivaldybės administracijos 2005-05-23 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą. Pabrėžė, jog patenkinus pareiškėjo prašymą bus pažeisti konkrečios visuomenės dalies (sąžiningų turto įgijėjų) interesai. Teigė, jog A. S. yra padaryta neturtinė žala, nes ji negali naudotis nuosavybe. Nurodė, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu 2005-05-19 pardavėjas G. Š. turėjo visus nuosavybės teisėtumą patvirtinančius dokumentus, o atstovaujamajai nebuvo žinoma apie kliūtis, trukdančias įgyti šį turtą nuosavybėn. Teigė, kad pagal bendrąjį teisės principą suteikta teisė gali būti atimta tik esant teisės turėtojo nesąžiningumui.
Atsakovas A. Č. prašė atmesti pareiškėjo prašymą, nes jame nėra nurodyta, kokioms imperatyvioms teisės normoms prieštarauja Neringos savivaldybės tarybos 2004-12-27 sprendimas Nr. T1-292. Vien formalus ir ginčytinas detaliojo plano neatitikimas generaliniam planui nėra pagrindas administracinio akto naikinimui. Pažymėjo, jog detaliuoju planu nėra plečiama teritorija, nauji pastatai nestatomi. Rekonstrukcija atliekama griežtai laikantis keliamų reikalavimų, architektūriniai sprendimai atitinka tai vietovei būdingas susiklosčiusias tradicijas. Atsakovo manymu, 2004-12-27 infrastruktūros sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, be to, ji jau yra įvykdyta ir restitucijos taikyti neįmanoma. Pažymėjo, jog sutartis yra savarankiškas dalykas ir gali egzistuoti nepriklausomai nuo detaliojo plano sprendimų. Pažymėjo, kad KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniai yra rekomendacinio pobūdžio. Teigė, kad pareiškėjas neįrodė ginąs šioje byloje viešąjį interesą.
Atsakovo UAB „Hansa lizingas“ atsiliepime (T 5, b. l. 192-199) ir trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „SINE MODUM“ ir UAB „SM BALTIC“ atsiliepime (T 5, b. l. 165-172) nurodyta, jog vykdoma pastatų rekonstrukcija negali būti traktuojama kaip statybų plėtra, nes nekeičiamas ir neplečiamas pastatų tūris, nestatomi papildomi pastatai. Teigė, jog generalinio plano pagrindiniai teiginiai numato galimybę tvarkyti esamus pastatus, sudaryti gyvenvietėse palankias gyvenimo sąlygas, dėl to ginčijamas detalusis planas neprieštarauja KNNP schemos pagrindinių teiginių, Pervalkos užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemos ar kitų teisės aktų nuostatoms. Pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė, kokioms imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštarauja 2004-12-27 sutartys dėl infrastruktūros plėtojimo, siekiant pripažinti sandorius negaliojančiais. Teigė, jog KNNP schemos tekstiniai sprendiniai yra rekomendacinio pobūdžio, o ne imperatyvios teisės normos, todėl negalima teigti, jog sudarytos sutartys negalioja Civilinio kodekso 1.80 straipsnio pagrindu. Pareiškėjas nenurodo, kokiu būdu ir kokias vertybes pažeidžia Neringos savivaldybės tarybos 2004-12-27 sprendimas Nr. T1-292 dalyje dėl sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (adresu (duomenys neskelbtini)) suformavimo, kuriame planuojama ne statyti naujus pastatus, o tik rekonstruoti poilsio namus. Pažymėjo, jog byloje susiduria viešasis interesas ir turto savininko interesas bei teisės išsaugoti, išlaikyti ir naudotis savo turtu. Pareiškėjui pateikus prašymą, yra apribojamos trečiųjų asmenų teisės disponuoti savo turtu ir taip pažeidžiamos Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Respublikos teismų suformuotos praktikos dėl proporcingumo ginant viešąjį interesą ir asmens nuosavybės teises nuostatas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu (T 5, b. l. 181) prašė prokuroro prašymą tenkinti jame nurodytų argumentų pagrindu.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 26 d. sprendimu (T 8, b. l. 86-104) pareiškėjo prokuroro prašymą patenkino iš dalies. Teismas panaikino Neringos savivaldybės tarybos 2004-12-27 sprendimo Nr. T1-292 „Dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ dalį, liečiančią detaliajame plane sutartiniais ženklais pažymėtų žemės sklypų - Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) sprendinius. Teismas panaikino Neringos savivaldybės administracijos 2005-08-23 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini) poilsio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai, pritaikant gyvenamai paskirčiai ir pagalbinio pastato statybai. Teismas pripažino negaliojančiomis 2004-12-27 sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytas tarp atsakovo Neringos savivaldybės su G. Š., UAB „Hansa lizingas“ lizingo gavėju UAB „Geotransa“ ir A. Č. Kitoje dalyje prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-01-22 nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008-12-22 sprendimas panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo 3 pagrindais: 1) teismas nevertino ginčijamais sprendimais padarytos žalos pobūdžio ir masto; 2) neįrodė viešo intereso buvimo, t. y. neidentifikavo visuomeninio subjekto, kuris patyrė arba patirs žalą; 3) įrodymais nepagrindė faktų, jog detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje yra numatyta gyvenamųjų namų teritorijos plėtra, prieštaravimo. Taip buvo apibrėžtos iš naujo nagrinėjamos administracinės bylos ribos. Dėl termino kreiptis prašymu į teismą teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų išplėstinės kolegijos 2008-07-25 nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, konstatavo, kad vieno mėnesio terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą su pareiškimu ir prašyti panaikinti sprendimą, skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2006-09-20 Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo gauta medžiaga iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, susijusi su teisės aktų pažeidimais rengiant teritorijos (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, ir prašoma kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo (civilinė byla Nr. 2-954-323/2007, b. l. 12-14). 2006-10-20 Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl viešojo intereso gynimo, prašydamas panaikinti administracinius aktus (T 1, b. l. 8). Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismų spręsti 2008-03-06 nutartimi civilinė byla Nr. 2-954-323/2007 perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui (T 5, b. l. 73-75). Teisėjų kolegija konstatavo, jog Specialiosios teisėjų kolegijos 2008-03-06 nutarties pagrindu civilinės bylos perdavimas administraciniam teismui nevertintinas savarankišku prokuroro kreipimusi į administracinį teismą, todėl nesietinas su termino skundui paduoti terminu. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad prokuratūra apie galimą viešojo interesų pažeidimą priimant ginčijamą sprendimą ir jo sukeltas teisines pasekmes sužinojo anksčiau, todėl terminas prašymo padavimui skaičiuotinas nuo 2006-09-20 ir pareiškėjas nepraleido termino kreiptis į teismą. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo ginamo intereso pripažinimo viešuoju, nurodė, kad, prokuroro reikalavimas panaikinti ginčijamus administracinius aktus gali būti siejamas su viešojo intereso apgynimu. Bet kokio pobūdžio veikla KNNP parko teritorijoje, jeigu ji vykdoma nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus priežiūros bei naudojimo režimo, suteikia prokurorui pagrindą įstatymų nustatyta tvarka ginti viešąjį interesą, t. y. valstybės ir visuomenės interesą apsaugoti nacionalines kultūrines vertybes. Tinkama aplinkos ir ypač vertingų vietovių apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, o ne tik pavieniai asmenys ar bendruomenės, todėl egzistuoja viešasis interesas dėl aplinkos, vertingų vietovių apsaugos režimo pažeidimų nustatymo ir pašalinimo. Teisėjų kolegijos nuomone, viešasis interesas nagrinėjamos bylos kontekste yra aiškiai apibrėžtas. Aplinkybė, kad svarstant detalųjį planą tam tikra visuomenės dalis ((duomenys neskelbtini) gyventojai) prieštaravo detaliojo plano sprendiniams dėl privažiavimo prie pastatų (detaliojo plano psl. 115), įrodo visuomenės intereso buvimą. Pagrįstu pripažįstamas pareiškėjo atstovės argumentas, kad byloje nebūtina nustatyti padarytos žalos pobūdžio ir masto, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-01-14 nutartyje Nr. A822-463/2010 (esant analogiškai teisinei ir faktinei situacijai) nenustatė, jog būtina nustatyti žalos konkretų mastą. Vien tai, kad detaliojo plano sprendiniais, kuriais numatyta rekonstruoti esamą pastatą į gyvenamąjį namą bei statyti medinę pavėsinę, įteisintos neteisėtos statybos, kurios vykdomos saugomoje teritorijoje, savaime reiškia žalą visuomenei. Taip pat įstatymų leidėjas kaip vieną iš aplinkybių, kada prokuroras privalo kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą, nurodo kitų institucijų pareigūnų, tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų, privalančių ginti viešąjį interesą, nesiėmimą priemonių pažeidimams pašalinti (Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d.). Kadangi Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija, privalančios užtikrinti, kad jų veikla bei visais jos veiklos klausimais priimti sprendimai atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, nesiėmė įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų priemonių, kad nebūtų priimti ginčijami sprendimai, prokuroras privalėjo kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą. Pareiškėjas teigia, kad išsprendus klausimą dėl administracinių aktų teisėtumo jis imsis priemonių informuoti atitinkamas institucijas ir inicijuos administracinį procesą dėl neteisėtų teisės aktų atsiradusių pasekmių pašalinimo, t. y. savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Procesas dėl buvusios padėties atkūrimo bus inicijuojamas įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėjus šią bylą, kadangi pareiškėjo siekis yra valstybės ir visuomenės interesų apsauga, nacionalinių kultūros vertybių apsauga ir viešasis interesas reikalauja, kad neliktų galioti savivaldos institucijų priimti administraciniai aktai, prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo keliami materialiniai reikalavimai yra pakankami pažeistam viešajam interesui apginti. Teismas, pasisakydamas dėl ginčijamų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo, vadovavosi Saugomų teritorijų įstatymo (2001-12-04 įstatymo Nr. IX-628 redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu) 13 straipsnio 1 dalimi, 25 straipsnio 6 dalimi, 13 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 13 straipsnio 3, 4 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu Nr. 1269 patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas), Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimu, Teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-05-24 nutarimo Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“ 1 punktu, Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) Pagrindinių teiginių 4.1 punktu, 14 punktu, 6 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-19 nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu - iki 2004-06-20) 4, 6.6, 11 punktais. Teismas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-954-323/2007 esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ginčijamu detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė, patikėjimo teise jį valdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija (T 1, b. l. 15-17). Žemės sklypas 0,1320 ha (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), išnuomotas A. S. pagal valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2005-06-22. Jai nuosavybės teise priklausė ir žemės sklype esantis pastatas - poilsio namai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (T 5, b. l. 113-121), kuris 2008-11-12 pirkimo - pardavimo sutartimi parduotas UAB „Baltijos renta“ (T 6, b. l. 206, 207-215). Detaliuoju planu suformuotas kitas 0,1075 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė, jį patikėjimo teise valdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija, žemės sklypas pagal 2007-02-12 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) išnuomotas S. Z. Jai nuosavybės teise priklauso sklype esančio pastato - poilsio namų 18/100 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 12/100 minėtų poilsio namų nuosavybės teise priklauso L. K. ir L. K., 24/100 to paties pastato – A. B., 24/100 – B. M., 15/100 – R. B., 7/100 – G. K. (T 5, b. l. 96-106). Detaliuoju planu taip pat suformuotas žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), 0,1198 ha, yra valstybės nuosavybė, jį patikėjimo teise valdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Žemės sklypas 2005-04-04 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) išnuomotas A. Č. (T 5, b. l. 110-112). Jam nuosavybės teise priklauso sklype esantis pastatas - poilsio namai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (T 5, b. l. 113-121). Prie buvusių poilsio namų (duomenys neskelbtini) suformuotas žemės sklypas, kuriame esantis pastatas - poilsio namai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - valgykla (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso UAB „SEB lizingas“ ir 2007-12-18 lizingo (finansinės nuomos) sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pastarieji pastatai išnuomoti UAB „SM BALTIC“ (T 5, b. l. 113-121). Žemės sklypas, kurio detalųjį planą ginčijamu sprendimu patvirtino atsakovas, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir priklauso šio parko gyvenamajai zonai. Pagal KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Pervalkos gyvenvietės teritorijų tvarkymo programos Pervalkos užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemą (T 5, b. l. 3) nagrinėjama teritorija yra schematiškai pažymėta kaip esamos poilsio įstaigų zonos ir patenka į VI reglamentu pažymėtą teritoriją. Teismas konstatavo, kad Pervalkoje poilsio įstaigų teritorijos gali būti paverčiamos gyvenamosiomis ir gyvenamųjų namų teritorijos gali būti plečiamos kitų gyvenvietės teritorijų sąskaita tik tuomet, kai pagal KNNP planavimo schemą (generalinį planą) tai yra numatyta. Teritorija, kuriai patvirtintas ginčijamas detalusis planas, Pervalkos užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemoje nėra pažymėta kaip teritorija, kurioje galima gyvenamųjų namų plėtra. KNNP planavimo schemoje (generaliniame plane) ginčo teritorija priskiriama VI zonai, kurioje rekomenduojama nebetankinti esamo užstatymo ir nebekeisti tradicinių pastatų išvaizdos bei rekonstruoti poilsio namų „Baldininkas“ senuosius korpusus pritaikant architektūros tradicijoms. Detaliojo plano sprendiniai, kuriais sklypų, adresu (duomenys neskelbtini), nustatomas žemės naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija, žemės naudojimo pobūdis – sodybinio užstatymo, numatoma šiuose sklypuose esančių pastatų rekonstrukcija į gyvenamuosius pastatus bei medinės pavėsinės sklype (duomenys neskelbtini) ir pagalbinio pastato sklype (duomenys neskelbtini) statyba, didinanti užstatymo tankį, akivaizdžiai prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams – Pagrindinių teiginių 5, 4.1 ir 14 punktams bei Pervalkos gyvenvietės saugotinų vertybių plano, Pervalkos ir apylinkių principinio plano Architektūrinės – planinės dalies nuostatoms, Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4, 6.6 bei 12 punktams, Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 25 punktui. Teismas pažymėjo, jog gyvenamojo fondo plėtra ginčo teritorijoje nenumatyta, griežtai nustatyta nebetankinti esamo užstatymo, tačiau ginčijamu detaliuoju planu būtent ir sudarytos prielaidos tankinti užstatymą (tiek medinės pavėsinės statymas, tiek pagalbinio pastato pastatymas, tiek ir atskirų įvažiavimų bei automobilių stovėjimų aikštelės įrengimas). Nors ginčijamu sprendimu nenumatyta nauja statyba, tačiau aukščiau nurodyti pažeidimai yra esminiai, prieštaraujantys ypač griežtai reglamentuotam saugomos teritorijos tvarkymo režimui, todėl ir sudarantys teisinį pagrindą šių sprendinių naikinimui. Ginčijamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniai inter alia prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo (2001 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. IX-628 redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu) nuostatoms: 13 straipsnio 2 dalies 4 punktui, nustatančiam, jog valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose; 13 straipsnio 3 daliai, nustatančiai, jog statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis teisės aktais, valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniais. KNNP schemos sprendiniuose – Pervalkos gyvenvietės saugotinų vertybių plane (Paminklosaugos ir paminklotvarkos priemonės) detaliuoju planu suplanuoti žemės sklypai patenka į teritoriją, schematiškai pažymėtą kaip vertybių atstatymo imitacijų principais reglamentuotos statybos teritorijos (palengvinto apsaugos režimo zonos) (T 5, b. l. 3). Bylos medžiaga nenustatyta, kad detaliojo plano sprendiniai dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (detaliajame plane žymimas sklypu Nr. (duomenys neskelbtini)) prieštarautų aukščiau aptartiems teisės aktams. Šiame sklype nekeičiamas žemės naudojimo būdas, nes išlieka rekreacinės paskirties teritorija poilsio namų eksploatavimui; numatyta esamų poilsio namų rekonstrukcija neprieštarauja aukščiau paminėtiems teisės aktams. Šios aplinkybės buvo nustatytos 2008-12-16 teismo posėdžio metu, todėl iš naujo neįrodinėjamos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-07-10 nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-1905/2008, 2008-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-1797/2008 suformavo praktiką, kai esant aplinkybėms, kai esminiai pažeidimai nustatyti ne viso detaliojo plano atžvilgiu, o tam tikroje jo dalyje, yra naikintina tik ta detaliojo plano dalis, dėl kurios nustatyti pažeidimai. Teismas taip pat nurodė, kad savavališkos statybos aktas patvirtina, jog A. Č. savavališkai atliko pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją, pagalbinio pastato statybą, įrengė infrastruktūrą be patvirtinto projekto ir statybos leidimo (T 2, b. l. 46). Ginčijamu sprendimu taip pat pritarta sutarčių dėl infrastruktūros plėtojimo projektams tarp Neringos savivaldybės ir užsakovų (statytojų) – (duomenys neskelbtini) pastatų savininkų (nagrinėjamojoje byloje – trečiųjų suinteresuotų asmenų). 2004-12-27 sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp savivaldybės ir G. Š., 2004-12-27 sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp Neringos savivaldybės ir pastatų (duomenys neskelbtini) savininkų – UAB „Hanza lizingas“ lizingo gavėjo UAB „Geotransa“ ir A. Č., buvo sudarytos detaliojo plano, prieštaraujančio aukščiau paminėtoms imperatyvioms įstatymo normoms, pagrindu. 2004-12-27 sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl infrastruktūros plėtojimo vykdyti nepradėta. Konstatavus, kad detaliojo plano sprendiniai dėl sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) neprieštarauja teisės aktams ir juos nepanaikinus, nėra teisinio pagrindo naikinti infrastruktūros plėtojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (Civilinio kodekso 1.63 straipsnio 1 dalis). Ginčijamų sandorių (infrastruktūros plėtojimo sutarčių) galiojimas yra tiesiogiai susijęs su atsakovo Neringos savivaldybės, kaip administravimo subjekto, atliktų veiksmų teisėtumu. Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalis nustato, jog imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negaliojantis. Iš dalies panaikinus sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo turi būti panaikintos ir šio sprendimo pagrindu sukurtos teisinės pasekmės. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad Neringos savivaldybės tarybos 2004-12-27 sprendimas Nr. T1-292 „Dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) detalusis planas (išskyrus detaliajame plane sutartiniais ženklais pažymėto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) sprendinius) ir pritarta sutarčių dėl infrastruktūros plėtojimo projektams, bei Neringos savivaldybės administracijos 2005-08-23 ginčijamo sprendimo pagrindu išduotas projektavimo sąlygų sąvadas Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėti ir naikintini, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).
III.
Atsakovas A. Č. apeliaciniu skundu (T 8, b. l. 109-112) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Klaipėdos apygardos administracinis teismas pakartotinai nagrinėdamas bylą 2010-02-13 nutartimi nutarė dalyvaujantiems byloje asmenims apie posėdžio laiką ir vietą pranešti paskelbiant vietiniame ir šalies laikraštyje. Taigi teismas pasirinko ABTĮ 73 straipsnio 3 dalyje numatytą vieną iš pranešimo būdų, t. y. paskelbimą ir šalies, ir vietiniame laikraštyje. Tačiau apie teismo posėdį buvo paskelbta tik šalies laikraštyje 2010-04-08 (T 8, b. l. 75), o vietiniame laikraštyje nepaskelbė, tokiu būdu buvo neįvykdyta teismo nutartis, nors ir 2010-03-02 rašte Klaipėdos apygardos prokuratūrai aiškiai nurodyta paskelbti apie posėdį šalies bei vietiniame laikraštyje. Netinkamai paskelbus apie posėdžio datą ir laiką atsakovui nebuvo žinoma apie teismo posėdį, teismo posėdyje nedalyvavo ir tik atsitiktinai besibaigiant apeliacinio skundo padavimo terminui sužinojo, kad byla išnagrinėta ir teismo sprendimas jau priimtas. Šis teismo nutarties netinkamas įvykdymas ir netinkamas pranešimas apie posėdžio laiką ir vietą grubiai pažeidė procesines teises, nes atėmė galimybę dalyvauti teismo posėdyje, pateikti naujus įrodymus, paaiškinimus, atsikirsti į pareiškėjo argumentus ir pan.
2. Pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta formaliai, Vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodyti pažeidimai nepašalinti, nurodytos faktinės aplinkybės netirtos.
3. Nagrinėjant bylą buvo būtina rinkti įrodymus, t. y. kviesti liudytojus bei remtis specialistų paaiškinimais, taip pat reikėjo skirti teritorijų planavimo ekspertizę.
4. Teismas visiškai nepagrįstai išplečia viešojo intereso gynimo sferą.
5. Pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio ir į tuos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo argumentus, kad nebuvo vertinama kaip faktiškai pasikeis situacija dėl žemės sklypų žemės naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimo, ir tokio vertinimo neatliko, šios aplinkybės net netyrė. Neatkreiptas dėmesys į tą akcentą, kad iš esmės nauja statyba neplanuojama, o minėta teritorija priklauso KNNP gyvenamajai zonai.
Šalies argumentai
Atsakovas Neringos savivaldybė apeliaciniu skundu (T 8, b. l. 116-119) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas pareiškėjo prašymas, panaikinti, ir šioje dalyje prokuroro prašymą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas apeliacinis skundą grindžia tuo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas sprendime nurodė, jog byloje nebūtina nustatyti padarytos žalos pobūdžio ir masto, tačiau tokios teismo išvados prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-01-22 nutarties nurodymams. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008-12-22 sprendimu kvestionuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-01-22 nutartis, todėl vien tuo pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Klaipėdos apygardos administracinis teismas sprendime išaiškino, kad yra visuomenės interesas panaikinti ginčijamus Neringos savivaldybės administracinius aktus, tačiau šios aplinkybės neatitinka tikrovės. Administracinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas konkretus visuomeninis subjektas, kuris butų patyręs žalą dėl šioje byloje ginčijamų Neringos savivaldybės priimtų administracinių aktų, nebuvo nustatytas nei žalos pobūdis, nei žalos mastas, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas iš esmės neįrodinėjo viešojo intereso pažeidimo ir teismas skundžiamu sprendimu neturėjo pagrindo konstatuoti viešojo intereso pažeidimą šioje byloje.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. apeliaciniu skundu (T 8, b. l. 123-125) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikinti, o bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas savo sprendimu nevykdė Vyriausiojo administracinio teismo 2010-01-22 nutarties reikalavimų ir tokiu būdu tinkamai nepagrindė viešo intereso buvimo šioje konkrečioje byloje. Nors teismas sprendime pasisakė, kad pažeista visuomenės dalies - (duomenys neskelbtini) interesai, tačiau nėra jokių duomenų apie minėtus asmenis, jie byloje nebuvo įtraukti suinteresuotasis asmenimis, apie bylą jiems nepranešta, jie konkrečiai neįvardinti. Tokiu būdu gaunasi, kad prokuroras gina anonimų interesus.
2. Teismo išvada, kad savininko teisės neribojamos, nes jiems (savininkams) neribojama teisė naudoti pastatus pagal jų įsigijimo metu buvusią paskirtį, akivaizdžiai prieštarauja bylos duomenims (tiek A. S., tiek UAB „Baltijos renta“ pastatus įsigijo galiojant gyvenamajai žemės sklypo paskirčiai). Tokiu būdu supriešpriešinti asmens teisės ir teisėti interesai su prokuroro matomu anoniminiu viešuoju interesu. Sprendimas prieštaringas, - ginčo detaliuoju planus vienas žemės sklypas padalintas į keturis atskirus, todėl panaikinus detalaus plano dalį, lieka neaiškios tokio teismo sprendimo pasekmės - ar lieka keturi žemės sklypai, ar grįžtama prie buvusio vieno žemės sklypo. Taip pat neišspręstas žemės sklypų nuomos sutarčių galiojimo klausimas, t. y. jos paliktos galioti.
3. Praleistas terminas administraciniams teisės aktams ginčyti. Teismas argumentuodamas prokuroro prašymą šį terminą skaičiuoti nuo 2006-09-30, nepagrįstai atmetė motyvuotus argumentus šio termino pradžia laikyti 2005-10-13, kai prokuroras gavo 2005-10-07 tarnybinio patikrinimo medžiagą. Tuo metu jau buvo net surašyta Aplinkos ministerijos 2005-08-31 pažyma Nr. V3-1.10-1132 (T 7, b. l. 92-111).
4. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniai dėl gyvenamosios paskirties statinių yra rekomendacinio pobūdžio, t. y. negali būti vertinama kaip imperatyvios teisės normos, todėl nėra pagrindo taikyti Civilinio kodekso 1.80 straipsnio ar teisės principo, kad „iš ne teisės neatsiranda teisė“. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo argumentai apie KNNA schemos (generalinio plano) imperatyvumą akivaizdžiai paneigiami pačiame plane tekstinėje dalyje, kur teiginiai apie esamo užstatymo tankinimą ir esamų pastatų rekonstrukciją įvardinti kaip rekomendaciniai. Be to, KNNP schema nebuvo paskelbta įstatymo nustatyta tvarka, ir nė vienas jos egzempliorius nebuvo įteiktas detalųjį planą tikrinusiai institucijai.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 8, b. l. 142-148) prašo atmesti apeliacinius skundus ir palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą nepakeistą. .
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad nepagrįsti apeliantų argumentai, jog teismas formaliai ištyrė bylos aplinkybes, nerinko papildomų įrodymų, apsiribojo tik abstrakčiais pamastymais. KNNP planavimo schemoje konkrečiai yra detalizuoti ginčo teritorijai taikomi reikalavimai, todėl apeliantų argumentai, jog reikalinga apklausti eilę asmenų, paskirti ekspertizę, yra išvedžiojamojo, neesminio pobūdžio. Pažymėtina, jog pagal KNNP pagrindinį brėžinį matyti, jog ginčo teritorija priklauso šio parko gyvenamajai zonai, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog tai yra tik bendrinis teritorijų funkcinis zonavimas, o KNNP schemos Pagrindiniuose teiginiuose numatyta, kad gyvenamųjų pastatų, aptarnavimo ir kitų objektų statybos, rekonstravimo ir restauravimo projektai turi būti rengiami vadovaujantis nustatyta tvarka patvirtintais Nidos, Preilos, Juodkrantės, Alksnynės, Smiltynės gyvenviečių bei apylinkių principiniais planais. Pervalkos gyvenvietės teritorijų tvarkymo programos, jų ribos bei reglamento numeriai yra nustatyti KNNP schemos Pervalkos užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemoje. Joje nagrinėjama teritorija yra pažymėta schematiškai kaip esamos poilsio įstaigų teritorijos, bei patenka į VI reglamentu pažymėtą teritoriją, todėl rengiant detaliuosius planus turi būti vadovaujamasi šiais minimais reglamentais. Dėl prašymo padavimo teismui termino A. S. nepagrįstai nurodo, jog pareiškėjas praleido vieno mėnesio terminą pareiškimui paduoti. Teismas sprendime teisingai įvertino aplinkybę, kad prašymo padavimo terminas nepraleistas ir nesiejamas su 2005-10-07 tarnybinio patikrinimo medžiaga. Teigia, kad ABTĮ 73 straipsnyje yra reglamentuota, jog teismui nutarus skelbimas turi būti išspausdintas vietiniame ar šalies laikraštyje, t. y. įstatyme numatoma galimybė pasirinkti dienraštį. Kadangi buvo pasirinktas platesnės auditorijos respublikinis dienraštis, todėl teismas sprendime konstatavo, jog visi proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai, paskelbiant apie vyksiantį teismo posėdį spaudoje.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į apeliacinius skundus (T 8, 149-150) prašo apeliacinius skundus atmesti ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą palikti galioti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas išsamiai išnagrinėjo bylą ir priėmė teisiškai pagrįstą ir motyvuotą sprendimą. Apeliantų argumentai yra formalūs ir nepaneigia pažeidimo padarymo fakto, t. y. kad ginčijamo detalaus plano sprendiniai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinio plano sprendiniams. Atkreipia dėmesį, kad 2007 m. birželio 27 d. paskelbtame Konstitucinio Teismo nutarime nurodoma, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinis planai yra privalomas teritorijų planavimo dokumentas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atsakovo A. Č. apeliacinis skundas tenkintinas.
Atsakovo Neringos savivaldybės, trečiojo suinteresuoto asmens A. S. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti pagrindai, kuriems esant teismo sprendimas pripažįstamas negaliojančiu. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalies 7 punktą sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Taigi šio bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindo taikymo sąlygos yra trys: 1) byloje proceso dalyviui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe.
Apeliantas A. Č. apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas pasirinko ABTĮ 73 straipsnio 3 dalyje numatytą vieną iš pranešimo būdų, t. y. paskelbimą ir šalies, ir vietiniame laikraštyje. Tačiau apie teismo posėdį buvo paskelbta tik šalies laikraštyje, o vietiniame laikraštyje nepaskelbta, tokiu būdu buvo neįvykdyta teismo nutartis. Taip pat nurodo, kad apeliantas nedalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, apie kurį jam nebuvo tinkamai pranešta, ir todėl jis negalėjo pateikti naujų įrodymų, paaiškinimų, atsikirsti į pareiškėjo argumentus ir pan.
ABTĮ 73 straipsnio 3 dalis numato, kad proceso dalyvių prašymu ir lėšomis teismas gali apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą paskelbti spaudoje. Prireikus teismas tai daro savo iniciatyva. Teismui nutarus, skelbimas turi būti išspausdintas vietiniame (regioniniame) ar (ir) šalies laikraštyje pagal šaukiamo asmens gyvenamąją vietą (buveinę) ne vėliau kaip likus septynioms dienoms iki bylos nagrinėjimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad proceso dalyviams yra pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Skelbimo išspausdinimo diena laikoma šaukimo minėtiems asmenims įteikimo diena.
Byloje nustatyta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimas panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą ir siekdamas proceso dalyvius tinkamai informuoti apie nagrinėjamą bylą, 2010 m. vasario 13 d. nutartimi nutarė apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką paskelbti vietiniame ir šalies laikraštyje ne vėliau kaip likus septynioms dienoms iki bylos nagrinėjimo dienos (ABTĮ 73 str. 3 d.) (T 8, b. l. 68-69).
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 2 d. lydraščiu Nr. I-202-386/2010 nusiuntė Klaipėdos apygardos vyriausiajam prokurorui Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 13 d. nutarties nuorašą vykdymui, prie kurio pridėjo skelbimo tekstą, nurodydamas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką paskelbti vietiniame ir šalies laikraštyje (T 8, b. l. 70-71). Tačiau apie teismo posėdį buvo paskelbta tik šalies laikraštyje (T 8, b. l. 75).
Iš byloje esančio teismo posėdžio protokolo (T 8, b. l. 76-85) matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant apeliantui A. Č.
Byloje proceso dalyvių informavimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą yra bylą nagrinėjančio teismo pareiga. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto A. Č. nesutikimas su tokiu pirmosios instancijos teismo informavimu apie teismo posėdžio vietą ir laiką yra pagrįstas. Nors apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo paskelbta šalies laikraštyje, kaip tai numato ABTĮ 73 straipsnio 3 dalis, ši aplinkybė, teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus tokio informavimo specifiką, savaime neįrodo, kad A. Č. faktiškai buvo žinoma apie bylos nagrinėjimą. Apelianto A. Č. argumentai, kad jam nebuvo žinoma apie teismo posėdį, yra nepaneigti, o visos abejonės vertinamos jo naudai. Vertinti šią konkrečią situaciją kaip procesinės teisės normų pažeidimą yra pagrindas, atsižvelgiant į Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 13 d. nutartį, kuria nutarta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką paskelbti ne tik šalies, bet vietiniame laikraštyje (T 8, b. l. 68-69). Šiuo atveju paskelbimas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką tik šalies laikraštyje, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra pripažįstamas nesuderinamu su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos tikslu užtikrinti asmenų realias ir efektyvias, o ne teorines ar iliuzines teises.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas negali nagrinėti bylos, kai nedalyvauja kuris nors iš byloje dalyvaujančių asmenų, jeigu jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nes tokiu atveju būtų pažeidžiama teisė būti išklausytam, šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai.
Šių principų nesilaikymas gali lemti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą, todėl nagrinėjamos bylos kontekste aktualu nurodytų principų turinį atskleisti remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija.
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad proceso šalių lygybės principas, būdamas sudėtinė platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalis, reikalauja, kad kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į žymiai nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentu (žr., be kitų, Kress prieš Prancūziją [GC], Nr. 39594/98, § 72, ECHR 2001?VI).
Šalių lygybės principas prarastų prasmę, jei vienai iš jų nebūtų pranešta apie teismo posėdį tokiu būdu, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti norėdama įgyvendinti savo teises, įtvirtintas nacionalinėje teisėje - kai tuo metu kita šalis tokias savo teises veiksmingai įgyvendina (žr. Š. prieš Lietuvą, Nr. 37259/04, 25 punktas, 2008 m. lapkričio 25 d.).
Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad proceso greitumas yra svarbi siekiamybė, tačiau ji negali pateisinti vieno iš esminių principų – šalių teisės į rungtynišką procesą – nepaisymo (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, 1997 m. vasario 18 d. sprendimas, Reports of judgments and decisions 1997-I, § 30).
Sprendime Š. prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad, siekiant užtikrinti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintą Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, būtina šalis tinkamai informuoti apie apeliacinį procesą ir suteikti galimybę pasisakyti dėl pateiktų argumentų (žr. sprendimo 28 punktą). Dalyvavimas teismo posėdyje įgalina vieną šalį pateikti argumentus dėl bylos esmės, o šių argumentų neperdavimas kitai šaliai, dėl ko ji negali į juos atsakyti, juolab kad poveikis teismo sprendimui, kurį būtų turėjusios priešingos šalies pateiktos pastabos, a priori negali būti įvertintas, kelia grėsmę byloje dalyvaujančio asmens pasitikėjimui teisingumo vykdymu, paremtam inter alia žinojimu, kad dėl kiekvieno byloje esančio dokumento bus galima pareikšti savo nuomonę (žr. sprendimo 29 punktą, taip pat Nideröst-Huber prieš Šveicariją, 1997 m. vasario 18 d. sprendimas, Reports of judgments and decisions 1997-I, § 29).
Be to, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas pažeidė ABTĮ 53 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą šalių teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams argumentams ir samprotavimams. Teismas nepaisė nuostatos nustatančios sąlygas teismo posėdžiui pradėti. Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 1 dalyje išdėstyta imperatyvi teisės norma: byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tuomet, kai proceso šalims apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešai paskelbta spaudoje. Nesilaikyta betarpiškumo principo, įstatymų leidėjo keliamo reikalavimo visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes (ABTĮ 79 str., 81 str.).
Jau vien šis procesinės teisės normų pažeidimas yra besąlyginis teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, todėl dėl kitų apeliantų apeliacinių skundų argumentų nepasisakytina. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo A. Č. apeliacinį skundą patenkinti.
Atsakovo Neringos savivaldybės, trečiojo suinteresuoto asmens A. S. apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.