Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-01-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-364-992/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-01-07Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-04-21Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-01-07
Bylos Nr.
1-364-992/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22937-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Šelmienė
Kaltinamasis
P. S.
Civilinis ieškovas
P. K., A. K., A. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-364-992/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22937-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.10.1.; 2.1.15.3.1.; 1.1.7.2.5.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant Linai Sadovskai,dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui,kaltinamajam P. S., jo gynėjai advokatei E. L.,nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams P. K. ir A. K.,nedalyvaujant nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. R.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. S. (P. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, teistas 15 kartų, paskutinį kartą 2016 m. balandžio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio l dalį 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 1 dalį (viena nusikalstama veika).

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. S. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į automobilį. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: P. S., 2019 m. birželio 2 d., apie 3.25 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužė automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio P. K., dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą, kurio vertė 120 eurų, per kurį įsibrovė į minėtą automobilį ir iš jo vidaus pagrobė vaizdo registratorių „Neoline X-COP R750“ S.Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 409 eurai, bei 3 laidus, skirtus telefonui krauti, kurių bendra vertė 30 eurų, po to su pagrobtais daiktais pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajam P. K. priklausantį, 439 eurų vertės turtą.

P. S. buvo kaltinamas tuo, kad sugadino svetimą turtą: jis buvo kaltinamas, kad 2019 m. birželio 2 d., apie 3.25 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužė automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio P. K., dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą, kurio vertė 270 eurų, tokiu būdu sugadino svetimą, nukentėjusiajam P. K. priklausantį, turtą, padarydamas 270 eurų vertės žalą. Šiais savo veiksmais P. S. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

P. S. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į automobilį. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: P. S., 2019 m. liepos 5 d., laikotarpyje nuo 10.00 val. iki 15.00 val., Upės gatvėje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje prie Č. S. sakurų parko, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužė automobilio „O. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. K., dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą, kurio vertė 100 eurų, per kurį įsibrovė į minėtą automobilį, apgadino salono plastikinę apdailą, kurios vertė 50 eurų, ir iš automobilio vidaus pagrobė planšetinį kompiuterį „L. M.“, kurio vertė 150 eurų, vaizdo registratorių „Xiomi", kurio vertė 50 eurų, po to su pagrobtais daiktais pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. K. priklausantį, 200 eurų vertės turtą.

P. S. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į automobilį. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: P. S., 2019 m. spalio 14 d., apie 8.54 val., prie pastato, esančio Upės g. 9, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužė automobilio „Nissan", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. R., keleivio pusės priekinių durelių lango stiklą, kurio vertė 98 eurai, per kurį įsibrovė į minėtą automobilį ir iš jo pagrobė svetimą, A. R. priklausantį, vaizdo registratorių „Garmin D. C. 20", kurio vertė 15 eurų, įkroviklį, kurio vertė 10 eurų, ir 32 GB talpos „SD“ atminties kortelę, kurios vertė 15 eurų, po to su pagrobtais daiktais pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. R. priklausantį, 40 eurų vertės turtą.

Kaltinamasis P. S. teismui paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltę dėl visų jam inkriminuojamų veikų visiškai pripažįsta, sutinka duoti parodymus. Parodė, kad vartojo narkotines medžiagas, buvo įrašytas į metadono programą, vartojo Clonazepamo tabletes, kurios veikia žmogaus atmintį. Birželio 2 d. išėjo iš namų, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pamatė BMW automobilyje vaizdo registratorių. Išdaužęs automobilio langą taip, kaip nurodyta kaltinamajame akte - grąžtu su deimantiniu antgaliu, pasiėmė vaizdo registratorių, kurį pardavė turguje už 30 ar 50 eurų (sumos šiuo metu tiksliai nepamena). Byloje pateiktą civilinį ieškinį pripažįsta.

Dėl svetimo turto pagrobimo iš automobilio „O. M.“ P. S. parodė, kad liepos 5 d., eidamas Upės gatve, pastebėjo automobilį, kuriame buvo Lenovo planšetinis kompiuteris ir registratorius. Išdaužęs langą grąžtu, kurio ilgis apie 15 cm, pavogė kompiuterį bei vaizdo registratorių. Byloje pateiktą civilinį ieškinį pripažįsta.

Dėl svetimo turto pagrobimo iš automobilio „Nissan“ P. S. parodė, kad liepos 14 d., grįždamas iš narkologinio automobilyje „Nissan“ pastebėjo vaizdo registratorių. Jam reikėjo pinigų, todėl išdaužęs langą pavogė vaizdo registratorių. Tuo metu jis buvo pastebėtas esančiomis vaizdo kameromis. Civilinį ieškinį pripažįsta. Išdaužiant stiklus ir patenkant į vidų, kartais susižeisdavo, būdavo kraujo. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus kaltinamasis parodė, kad išėjęs į laisvę nedirbo. Kai namuose nieko nebūdavo, eidavo vogti. Darbo neieškojo, kadangi galvojo, jog jam reikia būti su motina. Viską, ką pavogdavo, nešdavo parduoti į turgų. Planšetinį kompiuterį pasiliko sau. Gailisi dėl tokio savo elgesio ir nori nukentėjusiųjų atsiprašyti. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Kadangi kaltinamasis P. S. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, padarytos veikos nėra labai sunkios, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras ir kaltinamojo gynėja sutiko, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Dėl 2019 m. birželio 2 d. nusikalstamų veikų.

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2019 m. birželio 2 d., 3.46 val., gautas pranešimas, pranešėjas P. K., apie apvogtą automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodyta, jog išdaužus automobilio langą pavogtas registratorius, elektros laidai (t. 1, b. l. 33).

2019 m. birželio 2 d. P. K. pateiktame pareiškime nurodyta, kad 2019 m. birželio 2 d., apie 3.25 val., (duomenys neskelbtini) , išdaužus jo automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinių durelių stiklą iš automobilio vidaus pagrobtas vaizdo registratorius „Neoline X-COP R750“ s.n. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pritvirtintas prie priekinio stiklo (t. 1, b. l. 4-6).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis P. K. parodė, kad apie 3.25 val., išgirdo, kaip suveikė jam priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) signalizacija. Pažiūrėjęs pro langą, pamatė, kad automobilio salone dega šviesa. Prie automobilio nieko nebuvo, skubiai išėjęs į lauką, pamatė, kad išdaužus jo automobilio dešinės pusės priekinių durelių stiklą, kurio vertė – 270 Eur, iš automobilio vidaus pagrobtas vaizdo registratorius „Neoline X-COP R750“ (vertė 409 Eur) s.n. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pritvirtintas prie priekinio stiklo. Iš automobilio dar buvo pagrobti 3 laidai, skirti telefonui krauti, kurių bendra vertė 30 eurų. Iš viso dėl nusikalstamos veikos jam buvo padaryta 709 eurų vertės žala (t. 1, b. l. 4-6, 40-41).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad P. K. atpažino P. S. kaip asmenį, kurį buvo sutikęs prie savo automobilio ir kurį minėjo apklausos metu (t. 1, b. l. 45-46).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokolo duomenys patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad daugiabučio namo kieme stovi automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio išdaužtas dešinės pusės priekinių durelių stiklas, stiklo šukės mėtosi ant žemės ir automobilio viduje (t. 1, b. l. 4-6).

Dėl svetimo turto vagystės

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, 2K-97/2011, 2K-91/2013 bei vėlesnės).

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus dėl svetimo, P. K. priklausančio turto pagrobimo iš automobilio, teismas daro išvadą, kad P. S. kaltė įrodyta. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teisme pripažino, kad 2019 m. birželio 2 d. išėjo iš namų turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą. Pamatęs BMW markės automobilį su jame buvusiu vaizdo registratoriumi, grąžtu su deimantiniu antgaliu, išdaužė automobilio langą ir pagrobė automobilyje buvusį vaizdo registratorių. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo P. K. parodymai apie tai, kad apie 3.25 val., išgirdo jam priklausančio automobilio BMW signalizaciją. Išėjęs į kiemą pamatė, kad jo automobilio dešinės pusės priekinių durelių stiklas yra išdaužtas, o iš automobilio vidaus pagrobtas vaizdo registratorius bei trys laidai, skirti krauti telefoną. Vaikščiodamas po kiemus pastebėjo įtartiną vyriškį, su kuriuo bendravo apie 5 min. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, P. K. atpažino P. S. kaip asmenį, kurį sutiko namo kieme ir su kuriuo bendravo po įvykdytos vagystės iš jo automobilio.

Dėl svetimo turto sugadinimo.

P. S. buvo kaltinamas ir tuo, kad išdaužęs P. K. priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą, kurio vertė 270 eurų, sugadino svetimą, nukentėjusiajam P. K. priklausantį, turtą, padarydamas 270 eurų vertės žalą. P. S. veiksmai buvo nukreipti sunaikinant svetimą turtą įsibrauti į saugyklą – automobilį, ir pagrobti jame buvusį, jam nepriklausantį, svetimą turtą. BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Būtent sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (3 dalis) ar administracinis nusižengimas (ANK 115 str.). Pagal turto vertės išaiškinimą, pateiktą BK 190 straipsnio 1 dalyje, šio kodekso XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Pagal 2017 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 eurų. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnį bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti bei bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti.

Bylą nagrinėjant teisme nukentėjusysis P. K. nurodė, kad automobilio BMW stiklą susitvarkė pats ir jam tai kainavo 120 eurų. Dokumentų, įrodančių šią sumą, neturi. Dėl UAB „K. A.“ bei UAB „Urmo grupė“ pateiktų dokumentų nukentėjusysis paaiškino, kad šiuose dokumentuose nurodyta automobilio stiklo keitimo suma, jeigu jis automobilio langą būtų keitęs UAB „K. A.“. Pažymėtina, kad teismų praktikoje kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinko verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurie nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-628/2019). Turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, daikto vertė – (didmeninė, rinkos, komiso kaina) – nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu. Iš UAB „K. A.“ pateiktų dokumentų matyti, kad automobilio stiklo vertė - 114,70 eurų be PVM (138,79 eurų su PVM). Natūralu, kad rinkoje automobilio stiklo vertė gali skirtis, tačiau šiuo atveju lyginant automobilio stiklo kainą, nurodytą UAB „K. A.“ pateiktuose dokumentuose, ir sumą (120 eurų), kurią, nukentėjusiojo teigimu, jis yra sumokėjęs atstatant automobilio stiklą į pradinę padėtį, esminio skirtumo nėra. Todėl P. K. nurodyta suma už automobilio stiklo taisymą, laikytina realia ir atsižvelgiant į tai, kad ši suma yra mažesnė nei 3 MGL, kas atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje, sudėtį, šioje dalyje baudžiamoji byla nutrauktina nenustačius, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl 2019 m. liepos 5 d. nusikalstamos veikos

A. K. 2019 m. liepos 5 d. pareiškime nurodyta, kad 2019 m. liepos 5 d., nuo 10.00 val. iki 15.00 val., Upės gatvėje, Vilniuje, išdaužus pakelėje stovėjusio automobilio O. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinių durelių stiklą, 100 Eur vertės, iš salono pavogtas planšetinis kompiuteris "Lenovo" Mix2, 150 eurų vertės, vaizdo registratorius "Xiomi", 50 eurų vertės, apgadinta salono plastikinė apdaila, 50 eurų vertės. Jam padaryta 350 eurų žala (t. 1, b. l. 11-13).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. K. parodė, kad jis važinėja automobiliu O. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiu jo uošviui. Jis (A. K.) naudojasi šiuo automobiliu ir yra materialiai už jį atsakingas. Automobilį 2019 m. liepos 5 d. pastatė Upės gatvėje, įrengtose automobilių stovėjimo vietose. Apie 16.00 val., policijos pareigūnai informavo, kad išdaužus jo automobilio dešinės pusės priekinių durelių stiklą, 100 eurų vertės, iš salono pavogtas planšetinis kompiuteris „Lenovo“ Mix2, 150 eurų vertės, vaizdo registratorius „Xiomi“, 50 eurų vertės, apgadinta salono plastikinė apdaila, 50 eurų vertės. Kas galėjo įvykdyti vagystę, nežino, nieko neįtaria. Jam padaryta 350 eurų žala. Pavogtų daiktų dokumentų neturi. Kompiuteris buvo be jokių defektų, jokių išskirtinių individualizuojančių požymių neturėjo. Kompiuteryje buvo įdėta raudonos spalvos atminties kortelė „Samsung" su 128 GB atmintimi. Kompiuteris jam buvo grąžintas, tačiau kompiuterio ekranas suskilęs, subraižyta nugarėlė, ir nors jis įsijungia, tačiau naudoti nėra tinkamas, todėl dėl planšetinio kompiuterio „Lenovo mix 2“ sugadinimo jam padaryta 150 eurų vertės žala (t. 1, b. l. 11-13, 68, 71-72).

2019 m. spalio 18 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, jog A. K. parodyti 3 daiktai, iš kurių pasiūlyta atpažinti daiktą, apie kurį jis yra davęs parodymus. Asmuo parodė, kad jo planšetinis kompiuteris yra 8 colių, modelis - L. T. 2, A10 30. Kompiuterio priekis yra juodos spalvos, o nugarėlė - tamsiai mėlynos spalvos. Kompiuteryje buvo įdėta raudonos spalvos atminties kortelė „Samsung" su 128 GB atmintimi. Kompiuterio ekranas po vagystės yra apgadintas (t. 1, b. l. 172-173).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokole užfiksuota automobilio O. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, nustatyta, kad automobilio užrakinimo spynelės be išorinių pažeidimų, dešinės pusės priekinių durelių stiklas išdaužtas, salone bei prie automobilio ant grindinio, daug stiklo šukių. Automobilio salone, priekinės panelės grotelėse, yra planšetinio kompiuterio laikiklis, ant priekinės panelės yra raudono skysčio dėmės, automobilio lubose esanti plastikinė apdaila sulaužyta, taip pat sulaužytas peleninės stalčius. Ties automobilio viduriu, ant priekinio stiklo, vidinėje pusėje yra raudonos spalvos dėmės. Įvykio vieta nefilmuojama (t. 1, b. l. 11-13).

Byloje pateiktoje fotolentelėje užfiksuotas automobilis O. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio keleivio pusės langas yra išdaužtas. Automobilio salone matoma daug stiklo šukių (t. 1, b. l. 61-64).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. rugpjūčio 12 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(3059)-IS1-3971 nurodyta, kad ant pateiktų tirti dviejų tamponų su nuoplovomis iš įvykio vietos, padarytomis 2019 m. liepos 5 d., Upės gatvėje, Vilniuje, rasta vyro kraujo tinkamo asmens tapatybei nustatyti (t. 1, b. l. 79-80).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. spalio 31 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(4849)-IS1-5574 konstatuota, kad ant pateiktų tirti dviejų tamponų su nuoplovomis iš įvykio vietos, padarytomis 2019 m. liepos 5 d., Upės gatvėje, Vilniuje, genotipas sutampa su P. S. genotipu (t. 1, b. l. 88-90).

2019 m. spalio 17 d. asmens kratos protokole užfiksuota, kad sulaikius P. S. ir siekiant surasti tyrimui reikšmingų įrodymų bei įsitikinti ar asmuo neturi draudžiamų ir pavojingų daiktų, atlikta asmens krata. Iš asmens paimtoje rudos spalvos kuprinėje, rasti šie daiktai: juodos spalvos planšetinis kompiuteris „Lenovo“ su įskeltu ekranu; mobilaus ryšio telefonas „Iphone“; rudos spalvos odinė piniginė su priklijuotu „Ford“ ženkliuku, kurioje: asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini); 20 eurų nominalo kupiūra ZC3092365886; „Šiaulių banko“ mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini); „Šiaulių banko“ kodų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini); „Vilniečio“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini); papildymo kortelė „ežys“; VšĮ „Antakalnio poliklinika“ apsilankymo lapelis; vizitinė kortelė; juodos spalvos odinis dėklas, kuriame 4 švirkštai; adata; pora juodos spalvos medžiaginių pirštinių; du skudurėliai; violetinės spalvos žiebtuvėlis; plastikiniai indeliai su raudonais dangteliais; raktas su žalios spalvos pakabuku; cigarečių pakelis „LD“; atsuktuvas su juoda rankena; grąžtas; žirklės su žaliomis rankenomis. Kratos metu buvo apžiūrėti asmens drabužiai: rudos spalvos (išorėje) ir raudonos spalvos (viduje) striukė be rankovių; mėlynos spalvos džemperis su gobtuvu; juodos spalvos kepurė su ženkliuku „T&N.NEW“ (t. 1, b. l. 161-163).

2019 m. spalio 28 d. apžiūros protokole užfiksuota planšetinio kompiuterio su užrašu viršuje „Lenovo“ apžiūra. (t. 1, b. l. 165-166).

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, susijusius su A. K. priklausančio turto vagyste įsibraunat į automobilį, ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad P. S. kaltė 2019 m. liepos 5 d., išdaužus automobilio „O. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą, įsibrovus į automobilį ir pagrobus iš ten A. K. priklausantį svetimą turtą, pasitvirtino. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme P. S. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. P. S. parodymus patvirtina nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu pateikti parodymai, taip pat pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys. P. S. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl 2019 m. spalio 14 d. nusikalstamos veikos

A. R. 2019 m. spalio 14 d. protokole – pareiškime nurodė, kad 2019 m. spalio 14 d., apie 9.05 val., išdaužus jo tėvui F. R. priklausančio, jo (A. R.) naudojamo automobilio „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio pusės priekinių durelių langą, palikto nesaugomoje Upės gatvėje, Vilniuje, šalia pastato, adresu Upės g. 9, Vilnius, ir įsibrovus į automobilio saloną, iš automobilio buvo pagrobtas jam priklausantis vaizdo registratorius „Garmin“ su įkrovikliu, apie 50 eurų vertės. Dėl vagystės ir išdaužto lango, jam buvo padaryta apie 200 eurų žala (t. 1, b. l. 21-27).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. R. parodė, kad jis naudojasi jo tėvui priklausančiu automobiliu „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už automobilį materialiai yra atsakingas jis. 2019 m. spalio 14 d., apie 8.45 val., savo naudojamą automobilį paliko Vilniuje, šalia pastato, adresu Upės g. 9. Automobilį paliko nesaugomoje, neaptvertoje, nefilmuojamoje gatvės atkarpoje. Automobilį paliko užrakintą, automobilio langus buvo uždaręs. Automobilio salone, ant priekinio stiklo, paliko priklijuotą videoregistratorių „Garmin“, kurio vertė apie 50 eurų. Automobilyje yra įrengta signalizacija, Kasko draudimu automobilis nedraustas. Priėjęs prie automobilio pamatė, kad jo naudojamo automobilio keleivio pusės priekinis langas yra išdaužtas, ant žemės prie automobilio bei automobilio salone ant sėdynės mėtosi stiklo šukės. Iš automobilio salono buvo pagrobtas videoregistratoriu. Automobilio priekinės panelės apdailos detalės buvo nuplėštos ir numestos po keleivio sėdyne priekyje. Išdaužto stiklo vertė apie 98 eurų. Iš automobilio salono pagrobto vaizdo registratoriaus „Garmin D. C. 20", vertė 15 eurų. Registratorius buvo su įkrovikliu, kurio vertė - 10 eurų, ir 32 GB talpos, mikro SD atminties kortele, kurios vertė - 15 eurų. Dėl vagystės jis patyrė 138 eurų vertės žalą (t. 1, b. l. 112-114, 106-108).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. Č. parodė, kad 2019 m. spalio 14 d., apie 9.05 val., eidama Upės gatve, Vilniuje, ties prekybos centru "VCUP", pastebėjo, kaip prie Upės gatvėje pastatyto automobilio „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie keleivio pusės lango yra pasilenkęs vyriškis, t. y. vyriškis stovintis prie automobilio, buvo pusiau įlindęs į automobilį, jo viršutinė kūno dalis buvo automobilio salone. Būdama maždaug 10-ties metrų atstumu nuo automobilio, pamatė, kad vyriškis išlindęs iš automobilio, rankose laiko kažkokį nedidelį juodos spalvos daiktą, prie kurio buvo pritvirtinti laidai. Minėtas daiktas iškrito vyriškiui iš rankų, jis pasilenkė jo pakelti, pakėlęs, žvilgtelėjo į ją ir nubėgo Konstitucijos prospekto kryptimi. Vyriškis buvo apie 30-35 metų amžiaus, apie 185 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo. Vyriškio veido bruožų neįsidėmėjo, jo apibūdinti negali. Vyriškiui nubėgus, priėjusi prie automobilio pamatė, kad minėto automobilio keleivio pusės priekinių durelių stiklas yra išdaužtas, ant žemės prie automobilio mėtosi šukės. Supratusi, kad galimai vyriškis išdaužė automobilio stiklą ir įvykdė vagystę, nedelsdama paskambino 112 (t. 1, b. l. 119-120, 124-125).

2019 m. spalio 17 d. kitų objektų apžiūros protokole, apžiūrint 2019 m. spalio 14 d. vaizdo įrašą 20191014_085223_PF.mp4, trunkantį nuo 08.52 val., iki 08.55 val., nustatyta, kad vaizdo įraše užfiksuotas priešais vaizdo kamerą stovintis tamsios spalvos „Toyota“ markės automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vaizdo įraše 2019 m. spalio 14 d., 8.52 val., užfiksuotas dešinės pusės šaligatviu ateinantis asmuo: 35-40 metų amžiaus, aukšto ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Vyras apsirengęs tamsios spalvos striuke, tamsiomis spalvos kelnėmis, ant galvos mūvi tamsios spalvos megztą kepurę, apsiavęs smėlio spalvos žygio batais. Asmuo praeina šaligatviu, šalia automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei praeina pro automobilį, kuriame yra įrengta vaizdo kamera. Apžiūrint vaizdo įrašą 20191014_085223_PR.mp4, trunkantį nuo 08.52 val. iki 08.55 val., nustatyta, kad šiame vaizdo įraše užfiksuota važiuojamoji dvipusio kelio atkarpa, abejų pusių šaligatviai. Priešais vaizdo kamerą „Nissan“ markės automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vaizdo įraše 2019.10.14 08.53 val., užfiksuotas kaire puse šaligatviu lėtu žingsniu ateinantis tas pats asmuo, kuris užfiksuotas vaizdo įraše 20191014_085223_PF.mp4. Asmuo 2019 m. spalio 10 d., 8.54 val., prieina prie automobilio „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 8.54 val., dešinėje rankoje laikomu mažu įrankiu staigiu judėsiu išdaužia automobilio „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės lango stiklą. 08.54 val., minėtas asmuo per išdaužtą langą su rankomis bei kūnu iki juosmens įlenda į minėto automobilio salono vidų; asmuo salono viduje būna nuo 8.54.38 val., iki 08.54.55 val. Asmuo išlindęs iš automobilio salono vidaus rankose laiko laidą, kurio kitas galas yra automobilio viduje, laidas yra įtrauktas ir asmuo iš visų jėgų traukia minėtą laidą į save. 08.55.07 val. asmuo vėl su rankomis bei kūnu iki juosmens įlenda į minėto automobilio salono vidų ir nuo 08.55.07 val. iki 08.55.25. val., būna automobilio viduje. Apžiūrint vaizdo įrašą 20191014_085519_PR.mp4. nustatyta, kad 08.55.35 val. minėtas asmuo išlenda iš automobilio salono vidaus rankose laikydamas laidą ir panaudodamas jėgą tempia jį į save. Užfiksuota, kaip nukrenta kažkoks daiktas. 08.55.43 val. minėtas asmuo pakelia nuo šaligatvio nukritusį daiktą bei rankose laidydamas laidą pasišalina link medžių (t. 1, b. l. 156-157).

2019 m. lapkričio 19 d. apžiūros protokoluose užfiksuota P. S. drabužių bei pilkos spalvos kuprinės apžiūros (t. 1, b. l. 178-179; 185-186).

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, susijusius su svetimo, A. R. priklausančio turto, pagrobimu, įsibrovus į automobilį „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad P. S. kaltė 2019 m. spalio 14 d. pagrobus svetimą, A. R. priklausantį turtą: vaizdo registratorių „Garmin D. C. 20“, kurio vertė 15 eurų, įkroviklį, kurio vertė 10 eurų, ir 32 GB talpos „SD“ atminties kortelę, kurios vertė 15 eurų, pasitvirtino. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme P. S. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. P. S. parodymus patvirtina nukentėjusiojo A. R. bei liudytojos V. Č. ikiteisminio tyrimo metu pateikti parodymai, vaizdo įrašų apžiūros protokolo duomenys, kuriuose užfiksuotas P. S. išdaužiantis automobilio „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės lango stiklą ir įlindęs į automobilį iš automobilio vidaus ištraukiantis kažkokį daiktą. P. S. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl P. S. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, kaltinamajam skirtinos bausmės, kardomųjų priemonių įskaitymo į bausmę bei tolesnio taikymo ir bausmių bendrinimo

Dėl atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių

Kaltinamojo P. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas. BK 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad P. S. praeityje teistas 15 kartų, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą. Lengvinančia atsakomybę aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino, gailisi.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, nustatytas sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė tris nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai. P. S. anksčiau teistas penkiolika kartų, ne kartą baustas administracine tvarka, ir nors kaltę pripažįsta, teisina vagystes motyvuodamas poreikiu gauti pinigų kasdieninėms išlaidoms, padėti savo sergančiai motinai. Būdamas pakankamai jauno amžiaus ir darbingas įsidarbinti ir gauti nuolatinių pajamų nesiekia. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia kaltinamąjį P. S. charakterizuojančius duomenis – P. S. darbingas, tačiau nedirba, legalių pajamų šaltinių neieško, nevedęs, nėra saistomas jokiais stipriais socialiniais ryšiais, ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, nuo 2006 m. sausio 20 d. gydytas Respublikiniame priklausomybės ligų centre Vilniaus filiale. Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. specialisto išvadoje Nr. 89TPK-418/2019 nurodyta, kad P. S. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog P. S. iš ankstesnių teistumų ir baustumų išvadų nepadarė.

Teismo vertinimu, už kiekvieną jo padarytą nusikaltimą skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kadangi jokiomis kitomis švelnesnėmis bausmėmis nebūtų užtikrinama BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis, nebūtų pasiektas teisingumo principo įgyvendinimas. Kaltinamajam P. S. skirtinų bausmių dydis parinktinas vadovaujantis BK 50 straipsniu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, terminuoto laisvės atėmimo bausmės tarpusavyje bendrintinos dalinio sudėjimo būdu.

Baudžiamoji byla teisiamojo posėdžio metu nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl P. S. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos.

Dėl kardomųjų priemonių įskaitymo į bausmę ir jų tolesnio taikymo

P. S. 2019 m. spalio 17 d., 07.05 val. buvo laikinai sulaikytas. 2019 m. spalio 18 d. nutartimi jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi P. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 1 mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 17 d. (t. 2, b. l. 21, 22, 50-51). Laikinojo sulaikymo ir suėmimo terminas įskaitytinas į bausmės laiką.

Kardomosios priemonės – suėmimo - terminas pratęstinas iki teismo nuosprendžio šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Dėl nukentėjusiųjų pareikštų civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. BPK 252 straipsnio 1 dalis numato, jog jei į teisiamąjį posėdį neatvyko civilinis ieškovas ar jo atstovas, teismas civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą; šiuo atveju asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka; 2 dalis numato, kad teismas turi teisę nagrinėti civilinį ieškinį civiliniam ieškovui nedalyvaujant, jeigu pripažįstama, kad tai reikalinga, arba jeigu yra civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant.

2019 m. birželio 2 d nutarimu P. K. pripažintas nukentėjusiuoju. 2019 m. lapkričio 6 d. P. K. byloje pateikė civilinį ieškinį dėl jam nusikaltimu padarytos 709 Eur turtinės žalos atlyginimo. 2019 m. lapkričio 6 d. nutarimu P. K. pripažintas civiliniu ieškovu (t. 1, b. l. 38, 43, 44).

BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, kad teismas civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Šiuo konkrečiu atveju, civilinis ieškovas patirtą žalą kildino iš P. S. neteisėtų veiksmų t. y. tiek įvykdytos pinginės vagystės, tiek ir svetimo turo sugadinimo ir nors teismas baudžiamąją bylą dėl BK 187 straipsnio 1 dalies nutraukė nenustačius, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau pripažinus P. S. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, dėl šios nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo P. K. įgyja teisę į turtinės žalos atlyginimą. Teismas jau pasisakė, kad nagrinėjamojoje byloje P. K. dėl automobilio stiklo realiai patyrė 120 eurų žalą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad iš P. K. automobilio buvo pagrobtas 409 eurų vertės vaizdo registratorius, konstatuotina, kad P. K. nusikaltimu iš viso padaryta 529 eurų dydžio žala, kuri priteistina iš kaltinamojo P. S. nukentėjusiojo P. K. naudai.

2019 m. liepos 5 d nutarimu A. K. pripažintas nukentėjusiuoju. 2019 m. spalio 31 d. A. K. byloje pateikė civilinį ieškinį dėl jam nusikaltimu padarytos 350 Eur turtinės žalos atlyginimo. 2019 m. spalio 31 d. nutarimu A. K. pripažintas civiliniu ieškovu (t. 1, b. l. 66, 74, 75).

A. K. pareikštas civilinis ieškinys dėl 350 eurų turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo P. S. nukentėjusiojo A. K. naudai priteistini 350 eurų A. K. patirtai turtinei žalai atlyginti.

2019 m. spalio 14 d nutarimu A. R. pripažintas nukentėjusiuoju. 2019 m. lapkričio 6 d. A. R. byloje pateikė civilinį ieškinį dėl jam nusikaltimu padarytos 138 eurų turtinės žalos atlyginimo. 2019 m. lapkričio 6 d. nutarimu A. R. pripažintas civiliniu ieškovu (t. 1, b. l. 109, 115, 116).

Nukentėjusysis buvo informuojamas apie teisiamąjį posėdį teismo šaukimu, tačiau jis į bylos nagrinėjimą neatvyko. A. R. pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Teismas, vadovaudamasis BPK 252 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje nedalyvaujančio nukentėjusiojo A. R. ieškinį nagrinėja ir sprendžia, kad ieškinys turi būti tenkintinas pilna apimtimi, kadangi A. R. prašoma priteisti nusikaltimu jam padaryta turtinė žala yra adekvati, nėra duomenų, kad žala būtų buvusi kaltininko atlyginta. A. R. pareikštas civilinis ieškinys dėl 138 eurų turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo P. S. nukentėjusiojo A. R. naudai priteistini 138 eurai A. R. patirtai turtinei žalai atlyginti.

Dėl daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti, kitų klausimų

2019 m. lapkričio 19 d. nutarimu paimti ir perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą daiktai: vokas Nr. 1, su po tyrimo likusiais objektais; vokas Nr. 2, su stiklo šukėmis; vokas Nr. 3, su po tyrimo likusiais 2 tamponais; vokas Nr. 4, su stiklo šukėmis; vokas Nr. 5, su P. S. lyginamuoju seilių pavyzdžiu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintini (t. 1, b. l. 132-134).

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

P. S. (P. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) išteisinti nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje.

P. S. (P. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (2019 m. birželio 2 d. veika), ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (2019 m. liepos 5 d. veika), ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (2019 m. spalio 14 d. veika), ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir P. S. paskirti subendrintą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. S. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo metu išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 17 d.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Tenkinti A. K. civilinį ieškinį, iš P. S. A. K. naudai priteisti 350 eurų turtinei žalai atlyginti.

Tenkinti A. R. civilinį ieškinį, iš P. S. A. R. naudai priteisti 138 eurų turtinei žalai atlyginti.

Iš dalies tenkinti P. K. civilinį ieškinį, iš P. S. P. K. naudai priteisti 529 eurus turtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinėje daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje: voką Nr. 1, su po tyrimo likusiais objektais; voką Nr. 2, su stiklo šukėmis; voką Nr. 3, su po tyrimo likusiais 2 tamponais; voką Nr. 4, su stiklo šukėmis; voką Nr. 5, su P. S. lyginamuoju seilių pavyzdžiu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Šelmienė