Panevėžio apygardos teismo nutartis

asmens, kuriai taikoma priverčiamoji medicinos priemonė - I. Z. atstovui advokatui Povilui Eigminui,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs I. Z., kuriai taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, atstovo advokato Povilo Eigmino skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir I. Z. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimi I. Z., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, būnant nepakaltinamai, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Jos taikymas pratęstas 2023 m. balandžio 14 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimi.

3. Teismo posėdyje asmens, kuriai taikoma priverčiamoji medicinos priemonė - I. Z. atstovas advokatas P. Eigminas prašo skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamą nutartį. Suinteresuotas asmuo - I. Z. globėja J. P. pritarė atstovo prašymui. Prokurorė G. Petrulytė pasiūlė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Skundas atmetamas.

5. Aukštesnysis teismas išnagrinėjęs I. Z. atstovo skundą, pateiktą bylos medžiagą ir skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. balandžio 14 d. nutartį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs visus byloje esančius duomenis, pagrįstai pratęsė I. Z. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis terminą.

6. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

7. Iš kartu su 2023 m. kovo 27 d. teikimu dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies pratęsimo pateiktos 2023 m. kovo 16 d. Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau –Išvada) matyti, kad Komisija rekomenduodama tęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis, nurodė, kad pacientės psichikos būsena stebėjimo laikotarpiu yra pagerėjusi, tačiau dar išlieka nepakankamai stabili. Klinikiniame vaizde vyrauja gynybiškumas, mąstymo patologija, išlieka atsiribojusi, nebendraujanti, nekritiška susirgimo ir įvykdytos neteisėtos veikos atžvilgiu. Konstatuojama, jog jos išvaizda tvarkinga, nusiskundimų sveikata neišsako, bendraujant gynybiška, įtari, manieringa. Orientacija savyje, vietoje ir laike nesutrikusi. Nuotaika kiek pretenzinga, epizodais su nežymia disforija, emocijos stokoja adekvatumo, linkusios dirgti. Mąstymas vidutinio tempo, nenuoseklus, paralogiškas. Haliucinacijų, kliedesių neišklausta, tačiau dėl išliekančio gynybiškumo jų atmesti negalima. Lanko užimtumo veiklas. Paskirtus medikamentus vartoja nenoriai. Socialiniai ryšiai nepakankami.

8. Taip pat iš Išvados matyti, kad paskutinį kartą stacionare gydyta nuo 2022-1006 iki 2022-10-11, o po to perkelta tolimesniam gydymui pagal teismo nutartį. Paskutiniu metu (apie 1 mėn.) ramesnė. Į gydytoją kreipiasi kai tik pamato su reikalavimu išleisti į namus. Paaiškinimų neišklauso, galimai jų nesuvokia. Produktyvus kontaktas apsunkintas. Kalba monologu, reikalauja išliesti į namus. Anamnestinių duomenų nesuteikia, susierzina. Nusiteikusi artimųjų atžvilgiu, ypač motinos. Mąstymas tarpais padrikas. Jaučiasi sveika. Neveiksni. Globėja dukra.

9. Bylos nagrinėjimo apylinkės teismo metu VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovė nurodė, kad I. Z. būklė yra gerėjanti. Ji lanko užimtumus, be agresijos. Ambulatoriškai gydydamasi vaistų nevartojo, nesilankė pas gydytojus. Ji teigia, kad vaistai jai nereikalingi. Ligonei dar reikalingas stebėjimas ir gydymas stacionare. Dar nepasiekta ligos remisija. 6 mėnesių gydymas yra per trumpas turint tokią diagnozę. Dar po 6 mėnesių galima bus spręsti, ar ligonė jau gali gydytis ambulatoriškai.

10. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog I. Z. vis dar būtina taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Aukštesnysis teismas neabejoja surinktais įrodymais, kadangi nebuvo pateikta jokių objektyvių juos paneigiančių duomenų. I. Z. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje yra gydoma kiek daugiau nei 6 mėnesius. Remiantis medicinos dokumentais ir pateikta Išvada, galima konstatuoti, jog jos psichikos būsena yra gerėjanti, tačiau dar išlieka nepakankamai stabili. Iš Komisijos išvadoje pateiktų duomenų matyti, kad ji yra ramesnė tik palyginti trumpą laikotarpį. Dar stebima I. Z. emocijų adekvatumo stoka, bendraujant yra gynybiška, įtari, manieringa, nenuoseklaus mąstymo. Ji nekritiška susirgimo ir įvykdytos neteisėtos veikos atžvilgiu, jaučiasi sveika, paskirtus vaistus vartoja nenoriai. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad priverstinis stacionarinis stebėjimas ir gydymas I. Z. vis dar yra reikalingas ir pratęsė jai taikomą priverčiamąją medicinos priemonę. Šiuo atveju dar negalima daryti išvados, kad I. Z. socialinis pavojingumas sumažėjęs tiek, jog jai galėtų būti taikomas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Šių teismo išvadų nekeičia ir tai, kad gydymo metu jos elgesyje nebuvo pastebėta agresijos ar vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymo. Kaip jau minėta, jos būklė stebimuoju laikotarpiu dar nėra pakankamai stabili, o kritikos stoka padarytai įstatymo uždraustai veikai didina tikimybę, kad tai, jai gydantis ambulatoriškai, gali kartotis. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovės teigimu jai dar reikalingas gydymas ir stebėjimas stacionare, nes dar nepasiekta ligos remisija.

11. Pateiktame skunde taip pat yra ginčijami teiginiai, susiję su I. Z. ir jos mamos O. Z. santykiais, nesutinkama, jog jos nesutaria, aiškinama, kad O. Z. taps I. Z. globėja. Tačiau kartu su skundu, jokių tą patvirtinančių duomenų į bylą pateikta nebuvo. Priešingai, medicininiuose dokumentuose yra paminėtas smurto prieš motiną vartojimo atvejis.

Be to, aukštesniojo teismo vertinimu, vien tik tai, kad O. Z. ketina tapti savo dukters globėja, nėra pagrindas jai taikomą priverčiamąją medicinos priemonę šiuo metu keisti.

12. Esant šioms aplinkybėms, Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. balandžio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

I. Z., kuriai taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, atstovo advokato Povilo Eigmino skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. balandžio 14 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.