Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-09-04 · Administracinė byla Nr. eI2-12107-473/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-09-04
Bylos Nr.
eI2-12107-473/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03210-2024-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rūta Miliuvienė, Violeta Balčytienė, Indrė Pukanasytė-Biekšė
Pareiškėjas
V. T.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 8.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI2-12107-473/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03210-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 4 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Indrės Pukanasytės - Biekšės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. 24C145023 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta uždrausti V. T. atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. birželio 13 d. iki 2027 m. birželio 12 d.

Nurodo, jog Migracijos departamentas 2022 m. gruodžio 15 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). 2022 m. gruodžio 20 d. pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760212855, galiojantis iki 2024 m. spalio 5. Pareiškėjui leidimas įteiktas 2023 m. sausio 27 d.

Paaiškina, jog leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gavo tik turint tikslą įsidarbinti vairuotoju. Nurodo, jog nuo 2023 m. kovo 31 d. pareiškėjas dirbo vairuotoju uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) ir vairuotoju planavo dirbti visą leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo laikotarpį.

Pažymi, jog nuo 2023 m. birželio 23 d. pareiškėjas negalėjo atlikti savo darbo pareigų. Dėl minėtų nugaros skausmų pareiškėjas 2023 m. birželio 25 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos gydytis į savo gyvenamąją vietą Baltarusijos Respublikoje ir informavo savo darbdavį UAB (duomenys neskelbtini) apie ketinimą išeiti iš darbo dėl sveikatos būklės. Pareiškėjui buvo atlikta operacija ir diagnozuota (duomenys neskelbtini), dėl ko pareiškėjui gydytojo rekomendacija uždrausta dirbti vairuotoju.

Nurodo, jog 2023 m. spalio mėnesį pareiškėjas, naudodamasis leidimu laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išvyko iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvą gydytis (duomenys neskelbtini) sanatorijoje. Teigia, jog pareiškėjas daugiau ES teritorijoje nesilankė ir leidimu laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nesinaudojo. Nurodo, jog naudojimosi leidimu gyventi laikotarpiu socialinių išmokų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto negavo.

Nurodo, jog pareiškėjo leidimas gyventi Lietuvoje Nr. 760212855 Migracijos departamento sprendimu Nr. 24S87226 buvo panaikintas 2024 m. kovo 27 d. Minėto sprendimo pareiškėjas nurodo neskundęs, nes neturi oficialaus darbo Lietuvoje.

Migracijos departamentas 2024 m. birželio 13 d. priėmė sprendimą Nr. Nr.24S145023, kuriuo nuspręsta uždrausti V. T. atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. birželio 13 d. iki 2027 m. birželio 12 d. Pareiškėjas prašo panaikinti minėtą sprendimą, teigdamas, jog nėra padaręs jokių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos teisės aktuose, laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų bei sąžiningai naudojosi jam suteiktu leidimu laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog 2022-12-15 Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. pagrindu nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). 2022-12-20 išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760212855, galiojantis iki 2024-10-05, asmeniui įteiktas 2023-01-27.

Patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinę sistemą, nustatyta, kad užsienietis UAB (duomenys neskelbtini) buvo įdarbintas nuo 2023-03-31 iki 2023-12-04 ir užsieniečiui tik vieną mėnesį per visą įdabinimo laikotarpį buvo išmokėtas darbo užmokestis, nurodytas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi bei įmonės pateiktame tarpininkavimo rašte – 1205 Eur. Nustatyta, kad užsieniečiui už 2023 m. balandžio mėn. buvo išmokėtas darbo užmokestis, atitinkantis nurodytą prašyme ir tarpininkavimo rašte (1324,44 Eur), 2023 m. kovo, gegužės ir gruodžio mėn. (3 mėn.) buvo mokamas darbo užmokestis, mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA2 , o nuo 2023 m. birželio – lapkričio mėn. (6 mėn.) užsieniečiui iš viso nebuvo mokamas darbo užmokestis, kas reiškia, kad užsienietis faktiškai nedirbo, nors jam leidimas laikinai gyventi išduotas būtent darbo pagrindu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad asmens deklaruojamas tikslas – dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. nuostatas – neatitinka tikrovės.

Migracijos departamentas 2024-03-27 priėmė sprendimą Nr. 24S87226 panaikinti pareiškėjui 2022-12-20 išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760212855, vadovaujantis Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p., 35 str. 1 d. 2, 5 p. ir 50 str. 1 d. 6 p., nes buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), ir darbo sutartis su juo nutraukta. Šis sprendimas nėra skundžiamas šioje byloje.

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis priėmė: - 2024-06-13 sprendimą Nr. 24S145023 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams.

Pažymi, jog pareiškėjas su sprendimu nesutinka tik deklaratyviai. Nepateikia jokių teisinių argumentų, nenurodo naujų esminių aplinkybių.

Įvertinus tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, galima daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų – užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi į SIS. Todėl šis sprendimas laikytinas kaip proporcingas.

Pareiškėjo skunde vardijamos aplinkybės, kad nėra pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas ar padaręs kokių nors teisės pažeidimų, nereiškia, kad jis turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jo atžvilgiu nebus priimtas ginčijamas sprendimas, jeigu jis neatitinka Įstatymo reikalavimų. Lietuvos Respublika neturi pareigos leisti laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu toks leidimas neatitinka valstybės interesų, kad į Lietuvą atvyktų tik migracijos procedūrų besilaikantys užsieniečiai. Migracijos departamento vertinimu, vadovaujantis proporcingumo principu, aplinkybė, kad užsienietis dėl savo elgesio patiria tam tikrus nepatogumus ar neigiamas pasekmes negali būti vertinama kaip proporcingumo principo nesilaikymu.

Ginčijamas sprendimas atitinka Įstatymo 133 str. 1 d.1 , taip pat SIS reglamento 24 str. 1 d. a p.2 ir 24 str. 2 d. c p.3 numatytus teisinius pagrindus. Ginčijamas sprendimas priimtas po individualaus vertinimo, nustačius, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo gyventi pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, bandė apeiti nacionalinę teisę dėl buvimo valstybių narių teritorijoje. Pareiškėjas, gavęs leidimą gyventi darbo UAB (duomenys neskelbtini) pagrindu, šioje įmonėje taip pat ir nepradėjo dirbti, nors leidimą gyventi atsiėmė. Aplinkybės dėl to, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, nustatytos ir įvertintos 2024-03-27 sprendime Nr. 24S87226 panaikinti leidimą gyventi, kuris nebuvo skundžiamas. Šios aplinkybės ir jų reikšmė įvertinti ir ginčijamame sprendime.

Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436 (toliau – Taisyklės), 28 ir 32 punktais, užsienietis gali teikti motyvuotą prašymą (ir nurodyti svarbias aplinkybes) išbraukti jo duomenis iš Sąrašo ar Šengeno informacinės sistemos. Taigi, sprendimo dėl draudimo atvykti priėmimas nereiškia, kad draudimo atvykti terminas nebus peržiūrimas esant pagrindams.

Pažymi, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manome, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymą, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, nagrinėjamu atveju ginčijamiems sprendimams priimti užteko turimų iš oficialių institucijų informacinių sistemų gautų duomenų, o galiojantys teisės aktai neįtvirtino Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčijami sprendimai pažeidžia gero administravimo principą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. birželio 13 d. iki 2027 m. birželio 12 d.

Byloje yra šie rašytiniai įrodymai:

2022 m. rugpjūčio 24 d. prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuriame nurodoma, jog pareiškėjo darbdavys yra UAB (duomenys neskelbtini), jog pareiškėjas įvardintoje įmonėje dirba tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, jog pareiškėjo pragyvenimo lėšų šaltinis yra darbo užmokestis, kuris sudaro 1205 Eur per mėnesį.

Tarpininkavimo raštas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo, kuriame nurodoma, jog kvietėjas yra UAB (duomenys neskelbtini), kviečiamu asmeniu įvardijamas pareiškėjas. Atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra pareiškėjo ketinimas dirbti pagal darbo sutartį, pareiškėjo profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir pareiškėjui nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas.

Pareiškėjui Baltarusijos Respublikoje 2023 m. birželio 26 d. atlikto MRT tyrimo aprašymas, iš kurio matyti, jog pareiškėjui yra diagnozuota tarpslankstelinė stuburo išvarža.

UAB (duomenys neskelbtini) pranešimas apie darbo sutarties su pareiškėju nutraukimą, iš kurio matyti, jog darbo sutartis tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo buvo nutraukta 2023 m. gruodžio 12 d.

Migracijos departamento sprendimas Nr. 24S87226, kuriuo nuspręsta panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760212855, galiojantį iki 2024-10-05, nes duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje ir yra nutraukta darbo sutartis tarp pareiškėjo ir jo darbdavio UAB (duomenys neskelbtini).

Migracijos departamento 2024 m. birželio 13 d. sprendimas Nr.24S145023, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams. Minėtas sprendimas pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas, nes jam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Remiantis UTPĮ 133 str. 1 d., užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, ko pagrindu Migracijos departamentas priėmė aptariamą sprendimą.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reguliuoja Įstatymas, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus.

Vadovaujantis Įstatymo 28 straipsnio 4 dalimi, sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas).

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija pažymi, jog Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus užsienietis turi atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu.

Pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui <...>; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį; <...>; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (50 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės <...> (35 straipsnio 1 dalies 2 punktas), <...> jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (35 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi, nustatęs bent vieną šių pagrindų.

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) 130 punkte nustatyta, kad paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos, priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.

Leidimų laikinai gyventi išdavimo, keitimo ir panaikinimo teisiniai santykiai susiklosto viešosios teisės srityje, todėl Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustačiusi, kad užsienietis faktiškai nebeatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies pagrindais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 1 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1304-442/2023).

Minėta, kad Migracijos departamentas 2022 m. gruodžio 20 d. pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. 760212855, galiojantį iki 2024 m. spalio 5 d. darbo UAB (duomenys neskelbtini) pagrindu. Byloje esantis UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas tarpininkavimo raštas dėl pareiškėjo leidimo laikinai gyventi išdavimo (keitimo), patvirtina, jog pareiškėjo profesija yra tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas, neterminuotos darbo sutarties laikotarpiu darbdavys įsipareigojo pareiškėjui mokėti 1205 Eur per mėnesinį darbo užmokestį.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog patikrinus duomenis apie pareiškėją VSDFV informacinėje sistemoje, nustatyta, kad pareiškėjas UAB (duomenys neskelbtini) buvo įdarbintas nuo 2023-03-31 iki 2023-12-04 ir pareiškėjui tik vieną mėnesį per visą įdabinimo laikotarpį buvo išmokėtas darbo užmokestis, nurodytas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi bei įmonės pateiktame tarpininkavimo rašte – 1205 Eur. Nustatyta, kad pareiškėjui už 2023 m. balandžio mėn. buvo išmokėtas darbo užmokestis, atitinkantis nurodytą prašyme ir tarpininkavimo rašte (1324,44 Eur), 2023 m. kovo, gegužės ir gruodžio mėnesiais (3 mėnesius) buvo mokamas darbo užmokestis, mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA2, o nuo 2023 m. birželio – lapkričio mėnesiais (6 mėnesius) pareiškėjui iš viso nebuvo mokamas darbo užmokestis, kas reiškia, kad pareiškėjas faktiškai nedirbo, nors jam leidimas laikinai gyventi išduotas būtent darbo pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas, teikiant prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui nepateikė duomenis, kad pareiškėjas dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas prašyme ir tarpininkavimo rašte.

Migracijos departamentas visiškai pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas darbo užmokesčio ir jokių kitų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, negavo (prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis, jokių kitų pragyvenimo lėšų šaltinio jis nenurodė). Be kita ko, Migracijos departamentas turėjo pagrįstą teisinį pagrindą konstatuoti, kad Pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje ir jo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai), kadangi pareiškėjui sulygtas darbo užmokestis nebuvo mokamas ir pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

Kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, ir jų vertinimo tvarką apibrėžia Kriterijų vertinimo tvarka. Kriterijų vertinimo tvarkos 11 p. nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio leidimas gyventi buvo panaikintas, esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika, tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo panaikinti leidimą gyventi priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 p. užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas UTPĮ 50 str. 1 d. 2 p. (pagal 35 str. 1 d. 2 p.) nurodytu pagrindu, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

Vertinant pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika nustatyta, kad pirmas leidimas laikinai gyventi jam išduotas darbo UAB (duomenys neskelbtini) pagrindu. VSDFV IS duomenimis, pareiškėjas 2023-03- 31 sudarė darbo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) tik vieną mėnesį buvo mokėtas darbo užmokestis nurodytas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi bei įmonės pateiktame tarpininkavimo rašte, 2023-12-04 darbo sutartis nutraukta. Nustatyta, kad pareiškėjui anksčiau buvo išduotos Šengeno vizos, galiojusios nuo 2017-05-07 iki 2019-01-19. Šiuo metu pareiškėjas Lietuvos įmonėse neįdarbintas. Migracijos departamento naudojamose informacinėse sistemose ir registruose nėra duomenų, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, taip pat nėra informacijos apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.

Atsižvelgdama į ankščiau aptartą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad būtent pareiškėjas turėjo pareigą laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, ir jam Įstatymo keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu. Išimtys Įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos. Teismas pažymi, kad leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pareiškėjui tikslas yra tai, kad pareiškėjas dirbtų tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus), gautų Įstatyme numatytą atlyginimą ir būtų sumokėti privalomi mokesčiai į valstybės biudžetą.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti asmeniui išduotą leidimą laikinai gyventi, t. y., kad buvo nustatyta, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, tarpininkavusioje įmonėje dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, jis faktiškai nedirbo, nes darbo užmokestis nurodytas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi bei įmonės pateiktame tarpininkavimo rašte iš viso nebuvo mokamas arba mokėtas mažesnis nei MMA), tai, kad pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 p. asmeniui nustatytinas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, atitinkantis Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai nustatęs, jog pareiškėjui sutartas darbo užmokesčio dydis iš esmės nebuvo nemokamas, t. y. pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais, 2024 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. 24S87226 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Nurodytų teisės aktų visuma leidžia konstatuoti, kad Migracijos departamentas turi Įstatymo suteiktus įgaliojimus priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo ar panaikinimo, todėl darytina išvada, jog Sprendimas priimtas Migracijos departamentui Įstatymu suteiktos diskrecijos ribose.

UTPĮ 133 str. 7 ir 8 d. nustatyta, kad Nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš Nacionalinio sąrašo SIS teikia, sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal Nacionalinio sąrašo sudarymą ir tvarkymą nustatančių Taisyklių 15 p. duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 ir 25 str. nustatytus pagrindus.

Pagal SIS reglamento 24 str. 1 d. a p., duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Pagal SIS reglamento 24 str. 2 d. c p., situacija, kuriai taikomas 1 d. a p. susidaro, kai: trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje.

Įvertinus tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, su juo darbo sutartis nesudaryta, galima daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti gauti leidimą laikinai gyventi, atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Įvertinus tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, pareiškėjo duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 p., iš Nacionalinio sąrašo buvo pateikti SIS.

Pažymėtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams nesuteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatyme keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti Įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir (ar) pakeitimui. (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014, 2024 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1093-415/2024).

Teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas Sprendime detaliai, išsamiai ir aiškiai išdėstė reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė konkrečias taikytinas teisės normas ir jas pagrįstai taikė pareiškėjo atveju. Tiek teisiniai, tiek faktiniai Sprendimo motyvai yra aiškūs. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamento pateiktu situacijos teisiniu vertinimu, savaime nereiškia, kad Sprendimas yra neteisėtas. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį ir atitiktį faktinėms bylos aplinkybės, daro išvadą, kad Migracijos departamentas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija nenustatė kitų Sprendimo panaikinimo pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis), todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėRūta MiliuvienėIndrė Pukanasytė - Biekšė