Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio (pranešėjas), teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Valdo Meidaus, sekretoriaujant Onutei Astrauskienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui, gynėjams Arvydui Peneliui ir Vytautui Kupcikevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. J. ir D. J. apeliacinius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo

AIDAS JASTREMSKIS pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 3 metams. Subendrinus šią bausmę pagal BK 63 str. 9d., dalinio sudėjimo būdu, su 2007-05-18 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.

DEIMANTAS JOČYS pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. J. ir D. J. nuteisti už tai, kad 2006 m. kovo 24 d. apie 12 vai., V. M. IĮ alaus bare, esančiame (duomenys neskelbtini), dalyvaudami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, A. J. pamačius, kad V. L. turi mobilaus ryšio telefoną ir pareikalavus jį atiduoti, o nukentėjusiajam atsakius, kad neatiduos, A. J., D. J. stebint, panaudojo fizinį smurtą, t.y. priėjo iš už nugaros prie sėdinčio nukentėjusiojo, sugriebęs rankomis už jo striukės pakėlė, pastatė prie sienos ir sudavė nemažiau 3 smūgių kumščiu į krūtinę, V. L. parkritus peiliu įpjovė nukentėjusiojo dešinę ausį kartu su dešiniuoju ūžausiu ir D. J. atsegus nuo virvutės pagrobė jiems svetimą, V. L. priklausantį 379 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną NOKIA 6100 su jame buvusia 19 Lt vertės SIM kortele, tuo nukentėjusiajam V. L. padarydami nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl dešinės ausies pjautinės žaizdos ir 398 Lt turtinę žalą.

Nuteistasis A. J. skundžia apylinkės teismo nuosprendį dėl neteisingo baudžiamojo įstatymo pritaikymo bei per griežtos bausmės ir prašo jo veiką perkvalifikuoti iš BK 180 str. 2 d. į BK 178 str. 1 d., priimti naują nuosprendį ir paskirti bausmę, taikant BK 62 str. 2 d. 2 p. Skunde nurodo, kad dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai prisipažino, per visą ikiteisminio tyrimo bei teismo procesą davė nuoseklius parodymus, tuo ne trukdydamas o padėdamas ikiteisminiam tyrimui ir teismui nustatyti objektyvią tiesą, pagrobtas turtas nukentėjusiajam buvo sugrąžintas. Jokio fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo, peilio nepanaudojo ir juo nukentėjusiojo nesužalojo, todėl jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 178 str. 1 d. ir dėl šios veikos jis nuoširdžiai gailisi. Tai patvirtina 2006-03-28 jo raštiškas nuoširdus prisipažinimas, nuteistojo D. J., liudytojų M. U., R. R., V. B., V. M. parodymai, eksperto S. F. teisme duota išvada bei specialisto išvada Nr. G 405-253/06 (08). Teismas remdamasis nenuosekliais nukentėjusiojo V. L. parodymams bei prieštaringiems bylos įrodymams, jo veiką nepagrįstai kvalifikavo pagal BK 180 str. 2 d. ir nepagrįstai nuteisė laisvės atėmimo bausme. Be to, apeliantas mano, kad jam paskirta bausmė yra per

griežta ir neatitinka BK 54 str. numatytų bausmės skyrimo pagrindų, nes teismas neteisingai kvalifikavo veiką, neįrodė šios veikos motyvų ir tikslų, neteisingai pripažino jo aktyvesnį vaidmenį nusikaltimo padaryme, neįrodė jo kaltės dėl fizinio smurto bei peilio panaudojimo nukentėjusiojo atžvilgiu, neatsižvelgė ir visapusiškai neįvertinojo asmenybės, nepagrįstai nepripažino jo atsakomybe lengvinančią aplinkybę tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Apeliantas neatsisako ir įsipareigoja atlyginti visą žalą kuri atsirado dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, tačiau nori, kad ji būtu pagrįsta ir priteista teisingu teismo nuosprendžiu. Nurodo, kad iki šiol žalos neatlygino, nes nėra kaltas dėl nukentėjusiojo V. L. sužalojimo ir dėl gydymo klaidų kilusių pasekmių. Apeliantas taip pat nurodo, kad yra jauno amžiaus, nusikalto būdamas neteistas. Šį nusikaltimą padarė neapgalvotai, dėl nepalankiai jo atžvilgiu susiklosčiusių aplinkybių. Nurodo, kad nėra charakterizuojamas tik iš neigiamos pusės - kol leido sveikata dirbo. Dėl sunkios galvos traumos yra netekęs 60 procentų nedarbingumo, laikotarpiui nuo 2006-10-18 iki 2007-10-18 yra pripažintas ribotai darbingu, kas pagal negalios pobūdį labai apsunkino leidžiamo dirbti darbo paieškas. Šiuo metu gaunamos pajamos - 400 Lt neįgalumo pašalpa, iš kurios išlaiko savo dukrą S. J., gim 2005-03-11. nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena pas jį su jo tėvais. Vaiko motina A. K. šiuo metu dirba Norvegijoje. Kadangi nepilnametis vaikas gyvena su juo, jis jaučia atsakomybę už vaiko nuolatinę priežiūrą, auklėjimą bei materialinį išlaikymą. Vaiko nėra kam prižiūrėti, nes jo tėvai, pas kuriuos gyvena vaikas, yra darbingo amžiaus ir šiuo metu dirba. Nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė ilgam laikui atims iš jo galimybę ne tik susikurti savarankiško gyvenimo pamatus, bet ir nutrauks jo socialinius ryšius su visuomenę ir su mažamete dukra, kuriai šiuo metu jis yra vienintelis ramstis. Atsižvelgiant į tai, jam taikytinas BK 62 str. 2 d. 2 p. ir skirtina švelnesnė, negu įstatymo numatyta bausmė.

Nuteistasis D. J. skundžia apylinkės teismo nuosprendį ir prašo išteisinti arba sušvelninti laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistųjų gynėjai teismo posėdyje prašo nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Plėšimas yra veika, kai kaltininkas pagrobia svetimą turtą panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat j į panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. BK 180 str. 2d. numatyta atsakomybė už plėšimą panaudojant nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą.

Nukentėjusysis V. L. parodė, kad alaus bare A. J. pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, grasino nupjauti ausį. Atsisakius atiduoti telefoną, A. J. sugriebė nukentėjusįjį už striukės, sudavė ranka ne mažiau kaip tris smūgius į krūtinę. Nukentėjusysis grumdamasis nukrito ant žemės. A. J. išsitraukė peilį, keliu prispaudė kaklą. Ką toliau darė A. J., nukentėjusysis nejuto, nes prarado sąmonę. Nukentėjusysis mano, jog grumtynių metų telefoną atėmė A. J., tačiau neatmeta, jog nukentėjusiojo telefoną galėjo nusegti ir greta buvęs D. J..

Apeliantai A. J. ir D. J. pripažino, jog alaus bare užvaldė nukentėjusiojo V. L. telefoną, tačiau neigė, jog tą padarė pavartodami fizinį smurtą bei peilį.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visuma, juos nuosprendyje išsamiai išdėstė bei susiejo tarpusavyje ir vadovaudamasis nukentėjusiojo parodymų bei kitų byloje surinktų įrodymų visuma, pagrįstai nustatė, jog apeliantai nukentėjusiojo V. L. mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele užvaldė panaudojant fizinį smurtą bei peilį, todėl nuteistųjų veikas pagrįstai kvalifikavo pagal BK 180str. 2d.

Nukentėjusiojo parodymai aiškiai patvirtina, kad fizinis smurtas bei peilis pavartoti būtent turto užvaldymo tikslu.

Nuteistojo A. J. skundo teiginiai, jog paimant iš nukentėjusiojo telefoną nuteistieji jokio fizinio smurto bei peilio nenaudojo ir juo nukentėjusiojo nesužalojo, esą, patvirtina nuteistojo D. J., liudytojų M. U., R. R., V. B., V. M. parodymai, eksperto S. F. teisme duota išvada bei specialisto išvada Nr. G 405-253/06 (08), tėra paties nuteistojo šių įrodymų vertimas, juos atsiėjus nuo kitų byloje surinktų duomenų.

Nors šie liudytojai teigė nematę, jog kaltinamieji alaus bare prieš nukentėjusįjį būtų vartoję fizinį smurtą bei peilį, tačiau jie tuo pačiu teigia nematę, jog kaltinamieji iš nukentėjusiojo įvykio metu būtų paėmė telefoną, o pastaroji byloje nustatyta aplinkybė yra ir pripažįstama pačių kaltinamųjų. Nuteistasis D. J. yra suinteresuotas švelninti savo teisinę padėtį. Todėl šie liudytojų ir nuteistojo parodymai neatspindi įvykio eigos, prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams ir negali būti laikomi įrodymais, patvirtinančiais kaltinamojo A. J. versiją.

Liudytojas M. U., be to, parodė, kad nukentėjusysis, kaltinamųjų išvedamas iš baro, bandė spirti A. J. ir paslydęs nukrito ant laiptelių. E. S. F. paaiškino, kad ausies sužalojimas V. L. galėjo būti padarytas duriančiu pjaunančiu daiktu, kuo gali būti ir peilis, arba kritus, atsitrenkus ir slystant ant aštraus daikto. Specialisto išvadoje Nr. G 405-253/06 (08) neatmetama galimybė, jog nukentėjęs nukritęs galėjo pasidaryti dešinės ausies pjautinę žaizdą nukritęs ant laiptų. Tačiau nuteistojo A. J. versiją, jog V. L. susižalojo pats, teismas atmetė pagrįstai. Nustatant kokiu būdu nukentėjusysis patyrė sužalojimą, minėtos specialistų išvados bei M. U. parodymai teisingai įvertinti nukentėjusiojo V. L., liudytojo G. P. parodymų bei visumos kitų įrodymų kontekste. Liudytojas G. P., būdamas gydytoju, pirmasis apžiūrėjo nukentėjusiojo sužalojimus tuoj po įvykio chirurgijos kabinete ir teisiamajame posėdyje parodė, jog nukentėjusiajam buvo padaryta užausio, ausies kaušelio viršutinės srities žaizda, ausis laikėsi ant plonos odos skiautės, žaizda buvo lygiais kraštais, nesimatė sumušimo žymių ties žaizdų kraštais ir nebuvo patinimo, kaip būdinga smūgio sukeltam sužalojimui. Žaizda turėjusi būti padaryta aštriu pjaunančiu daiktu. Vadovaudamasis šiais požymiais atmestina prielaida, jog sužalojimas galėjo atsirasti nukentėjusiajam nukritus ir atsitrenkiant į laiptus, nors ir apklijuotus keramikinėmis plytelėmis, o padarytas įpjaunant peiliu. Tą patvirtina ir teismo medicinos ekspertizės išvados Nr. EKG 73/07(01) duomenys, jog V. L. padarytos žaizdos galvoje pobūdis bei lokalizacija prieštarauja versijai, jog ji galėjo būti padaryta griūnant ant laiptų ir atsitrenkiant į aštriabriaunes keramikines plyteles. Šios žaizdos galėjo būti padarytos pjaunančių savybių įrankiu, tikėtina peiliu (b.1.73-77, t.2). Be to, ir ekspertas S. F., kurio išvadomis skunde vadovaujasi apeliantas, galimybę V. L. susižaloti griūnant nurodė tik kaip vieną iš galimų alternatyvų, bei paaiškino, jog yra didesnė tikimybė, kad sužalojimas nukentėjusiajam V. L. buvo padarytas peiliu.

Kelių nukentėjusiojo V. L. apklausų metu nurodytos įvykio detalės šie tiek skiriasi ir tai gan smulkiai aptarta nuosprendyje. Įvertinant nuteistųjų padarytą veiką, šie neatitikimai nukentėjusiojo parodymų yra neesminiai ir gali būti paaiškinami nukentėjusiojo girtumu įvykio metu bei patirtu sužalojimu. Tačiau dėl šių priežasčių abejoti nukentėjusiojo galėjimu įsidėmėti esmines įvykio aplinkybes bei duotų parodymų apie jas teisingumu nėra pagrindo. Nukentėjusysis V. L. visų apklausų - tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai nurodė, jog A. J. reikalaudamas telefono, panaudojo peilį, sudavė smūgius. Šias aplinkybes V. L. nuosekliai aiškino nuo pat pradžių -praėjus nuo sužalojimo vos valandai, nukentėjusysis ligoninėje medicinos darbuotojams nurodė, jog jį užpuolė A. J., kuris peiliu perpjovė ausį ir atėmė mobiliojo ryšio telefoną (b.1.19, 37-39, t.l). Liudytoja D. P. taip pat parodė, kad V. L. jai sakė, jog jį sužalojo (duomenys neskelbtini) ( nuteistasis A. J.) bei pavogė telefoną. V. L. nurodytos ausies sužalojimo bei krūtinės sumušimo aplinkybės atitinka specialisto ir ekspertų išvadas bei paaiškinimus dėl galimo sužalojimų padarymo būdo. Pagrindo V. L. apkalbėti A. J. nenustatyta.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais bei ištirtais įrodymais, pagrįstai nustatė, jog šis nusikaltimas padarytas bendromis A. J. ir D. J. pastangomis, kiekvienam iš kaltinamųjų suvokiant, kad daro nusikalstamą veiką bendrai. Nustatyta, jog fizinį smurtą ir peilį plėšimo metu naudojo A. J., o D. J. paėmė nukentėjusiojo turtą. Nuosprendyje išsamiai išdėstyti motyvai bei įrodymai, kuriais vadovaujantis pirmos instancijos teismas apeliantus pripažino kaltais pagal BK 180 str. 2d. bei jiems paskyrė bausmes. Motyvų dėl kurių prašo išteisinti arba sušvelninti bausmę nuteistasis D. J. apeliaciniame skunde nenurodo. Pagrindų tam kolegija nenustatė.

BK 54 str. 2 d. numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pirmos instancijos teismas, skirdamas A. J. ir D. J. bausmes, jas motyvavo išsamiai, bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė. Nuteistieji A. J. ir D. J. padarė sunkų, tyčinį baigtą nusikaltimą. Teismas pagrįstai nustatė, jog padarant šį nusikaltimą aktyvesnis buvo A. J., nes nukentėjusiojo turtas užvaldytas A. J. iniciatyva. Tai seka iš nukentėjusiojo V. L. parodymų bei abiejų kaltinamųjų parodymų, jog D. J. nusegė nukentėjusiojo telefoną A. J. nurodymu. Be to, įrodyta, jog būtent A. J. plėšimo metu naudojo fizinį smurtą ir peilį. Nustatytos dvi abiejų apeliantų atsakomybę sunkinančios aplinkybės - veiką padarė bendrininkų grupėje bei būdami apsvaigę nuo alkoholio, ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pripažinti A. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis kaltu prisipažįsta ir gailisi, nėra pagrindo, nes A. J. pripažįsta užvaldęs nukentėjusiojo turtą, tačiau neigia vieną iš esminių veikos aplinkybių, jog tai padarė vartojant smurtą bei peilį.

Įstatymas numato, jog taikant BK 62 straipsnio 2 dalį ir skiriant švelnesnę, nei sankcijoje numatyta bausmę, ko prašo A. J., turi būti nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinės žala, jeigu ji buvo padaryta. Kadangi tokių aplinkybių A. J. nėra, BK 62 str. 2d. jam negali būti taikomas. Be to, byloje esami duomenys nepatvirtina, jog A. J. mažametė dukra liks be priežiūros, nes valstybės institucijos sprendžia jos globos klausimą, yra paskirta vaiko globėja ( T.2, b.l. 159-160).

Skiriant bausmes teismas atsižvelgė į nuteistųjų asmenybes apibūdinančias aplinkybes, taip pat ir tas, kurias skunde nurodo A. J.- jog jis nusikalto būdamas neteistas, turi mažametę dukrą, yra netekęs dalies darbingumo. Dėl šių aplinkybių labiau švelninti A. J. paskirtąją bausmę nėra pagrindo. Už veiką, numatytą BK 180 str. 2d. įstatymas numato bausmę - laisvės atėmimą iki 7 metų. A. J. paskirtoji 3 metų, o D. J. 2 metų laisvės atėmimo bausmės, yra švelnesnės už sankcijos vidurkį. Įvertinus veikos pobūdį, prieš nukentėjusįjį pavartoto smurto pobūdį, nukentėjusiajam padarytą sužalojimą, nustatytas dvi nuteistųjų atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą, duomenis, apibūdinančius nuteistųjų asmenybes, labiau švelninti nuteistiesiems skirtas bausmes nėra pagrindo. Be to, A. J. nėra pagrindo švelninti ir subendrintąją bausmę, nes pagal BK 63 str., teismas A. J. taikė palankesnį - bausmių dalinio sudėjimo būdą ir pridėjo mažiau nei pusę neatliktosios bausmės, skirtos kitu nuosprendžiu.

Kadangi naikinti skundžiamą nuosprendį ar apeliacinių skundų ribose jį keisti pagrindų nenustatyta, skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Nuteistųjų A. J. ir D. J. apeliacinius skundus atmesti.