Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. B., jo atstovei advokato padėjėjai R. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gruodžio 23 d. apie 15.52 val., Kaune, Savanorių pr. ties namu Nr. 255, N. B., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Mercedes Benz E320 CDI, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiuodamas iš stovėjimo vietos ir sukdamas į kairę, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą sustojusią transporto priemonę Audi A3, v. n. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Įvykus eismo įvykiui, neužpildė eismo įvykio deklaracijos, o dalyviams nesutarus dėl eismo įvykio aplinkybių, nekvietė policijos ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 16; 126; 220 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. B. kaltę dėl eismo įvykio pripažino visiškai, dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 23 d. jis vairavo nuosavą automobilį. Išvažiuodamas iš parduotuvės „Hyper Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelės, kliudė laukiantį įvažiuoti į jo vietą automobilį. Išlipo iš automobilio. Jo nuomone, jis galėjo kliudyti to automobilio priekinį sparną, todėl jį apžiūrėjo, tačiau apgadinimų nematė. Kliudyto automobilio vairuotoja jam papriekaištavo, kad jis nepravažiavo, o N. B. jai atsakė, kad jai reikėjo jį išleisti išvažiuoti. Tada moteris pasakė, kad viskas gerai ir čia nieko nėra. Supratęs, kad moteris jam neturi pretenzijų, iš įvykio vietos išvažiavo. Jei būtų pastebėjęs apgadinimus ar moteris pareiškusi pretenzijas, nebūtų nuvažiavęs.

Liudytoja B. L. parodė, kad ji stovėjo parduotuvės „Hyper Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje ir laukė, kol atsilaisvins vieta automobilio pastatymui. Tuoj pat vienas automobilis pradėjo važiuoti iš savo vietos, tačiau išvažiuodamas jis kliudė B. L. automobilio galą. B. L. ir jos mama išlipo iš automobilio ir apžiūrėjo savo automobilį bei matė, kad jo galinis kairės pusės bamperis yra apgadintas. Užkliudęs jos automobilį, automobilis MB sustojo ir iš jos išlipęs vairuotojas priėjo prie B. L. automobilio bei jį apžiūrėjo, tačiau nieko nesakęs ir neklausęs, tuoj pat sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Ar ji turi kokių pretenzijų vairuotojas jos neklausė.Vairuotojas apžiūrėjo jos automobilio galinę dalį. B. L. tik spėjo užsirašyti jo valstybinius numerius. Tada išsikvietė policiją.

Liudytoja B. S. parodė analogiškai kaip ir liudytoja B. L.. B. S. papildomai parodė, kad vairuotojas joms tik pasakė „ar negalėjot pasitraukti“ ir apsisukęs nuėjo į savo automobilį bei išvažiavo. B. S. patvirtino, jog vairuotojas apžiūrėjo tik dukters automobilio galinę dalį. B. S., apžiūrėjusi dukters automobilį ir prie jo dar esant kitos automobilio vairuotojui, pasakė, kad „ na, nėra čia daug įbrėžta“, tačiau ar jos turi kokių nors pretenzijų, vairuotojas jų neklausė ir jos jam nieko apie tai nekalbėjo.

Liudytoja M. P. parodė, kad po 2015 m. gruodžio 23d. įvykio jai paskambino sutuoktinis Nerijus ir susijaudinęs papasakojo apie įvykį. Jis pasakė, kad aikštelėje buvo daug automobilių. Išvažiuojant vienas automobilis nepasitraukė ir jį sutuoktinis užkliudė. Po to N. B. kalbėjo su automobilio savininke ir jie geranoriškai viską išsiaiškino. Jie abu labai nustebo, kai sulaukė policijos skambučio dėl pasišalinimo.

Liudytojas M. G. parodė, kad jis atsimena, jog prieš Kalėdas apsipirkęs prekybos centre „Hyper Maxima“ ir eidamas į savo automobilį, matė, jog buvo įvykęs eismo įvykis bei dvi moterys ir vyras labai trumpai pasikalbėjo. Tai M. G. matė labai trumpai-apie 1 min. Tada vyriškis sėdo į automobilį ir išvažiavo. Jam nuvažiavus, moterys pradėjo fotografuoti savo automobilį, kas M. G. pasirodė labai keista. Po to jis iš aikštelės išvažiavo.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės pažeidimų padarymų aplinkybės (b. l. 1-2), tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio (b. l. 3), tarnybinis pranešimas (b. l. 4), policijos informacinės sistemos duomenys (b. l. 5-6), eismo įvykio vietos schema (b. l. 7), B. L. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2015 m. gruodžio 23 d., 15.52 val., ji stovėjo „Hyper Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje, laukdama, kol atsilaisvins vieta stovėjimui. Atėjo vairuotojas, įsėdo į savo pilką BMW mašiną, v. n. (duomenys neskelbtini) ir, išsukinėdamas iš savo stovėjimo vietos, kliudė B. L. mašinos galą. Po to, automobilis sustojo. Vairuotojai išlipo iš automobilių. Vairuotojas pažiūrėjo į B. L. automobilį ir pasakė: „ar negalėjai pasitraukti“. Šalia buvo dar vienas vyras, kuris prisistatė D., pasakė, kad buvo daug vietos, galėjo tilpti. Po to, BMW vairuotojas sėdo į mašiną ir nuvažiavo. B. L. kreipėsi į policiją (b. l. 8), D. S. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad matė, kaip Kaune, Savanorių pr. 255 esančioje „Hyper Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje iš Uosio g. pusės, lengvasis automobilis Mercedes Benz, išvažiuodamas iš parkavimo vietos, sukdamas į kairę, kliudė Audi A3 automobilis, nors jo manevrui buvo daug laisvos vietos iš dešinės pusės. Įvykus kontaktui tarp automobilių, Mercedes Benz vairuotojas, šnekėdamas telefonu, išlipo iš automobilio, aprėkė Audi A3 vairuotoją, kad ji jam nepaliko vietos, tada sėdo į automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos tebekalbėdamas telefonu. Įvykio metu buvo apgadinta abiejų automobilių kairės pusės dalinė dalis. Mercedes automobilį vairavo vyras iki 30 metų (b. l. 9), N. B. paaiškinimas (b. l. 10), foto lentelės Nr. 1-3 (b. l. 11-13), B. L. pateiktos foto nuotraukos (b. l. 14-17), foto lentelė Nr. 1-3 (b. l. 18-20), dokumentų kopijos (b. l. 22-25), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad ant automobilio Mercedes Benz E320 CDI, v. n. (duomenys neskelbtini) nustatyti techniniai defektai – ant automobilio užpakalinio kairės pusės sparno nuo 0,63 m. iki 0,65 m. aukštyje nuo žemės plokštumo matomos braukimo žymės. Ant užpakalinio bamperio 0,55 m. aukštyje nuo žemės plokštumo matomos braukimo žymės, kurios padarytos neseniai. Konstatuota, kad automobilio apgadinimai pagal savo aukštį ir pobūdį atitinka automobilio Audi A3, valst. nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimus. Automobilyje priekyje ir gale yra įrengta statymo (parkavimo) sistema (b. l. 26), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 27-29).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: tarnybinių pranešimų (b. l. 3; 4), eismo įvykio vietos schemos (b. l. 7), B. L. paaiškinimo (b. l. 8) bei jos parodymų, D. S. paaiškinimo (b. l. 9, ), foto lentelių (b. l. 11-20), transporto priemonės techninės apžiūros akto (b. l. 26), paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens N. B. paaiškinimo (b. l. 10) bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, liudytojų B. S., M. G. parodymų matyti, kad 2015 m. gruodžio 23 d. apie 15.52 val., Kaune, Savanorių pr. ties namu Nr. 255, N. B., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Mercedes Benz E320 CDI, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiuodamas iš stovėjimo vietos ir sukdamas į kairę, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą sustojusią transporto priemonę Audi A3, v. n. (duomenys neskelbtini), apgadindamas minėtos transporto priemonės galinį buferį.

Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad N. B. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Byloje nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 23 d. apie 15.52 val., Kaune, Savanorių pr. ties namu Nr. 255, N. B. vairavo transporto priemonę Mercedes Benz E320 CDI, valst. nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino transporto priemonę Audi A3, v. n. (duomenys neskelbtini), ir eismo įvykio vietoje nesutaręs dėl eismo įvykio aplinkybių, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, kaip to reikalauja KET 220 p., iš jos išvažiavo.

Įrodinėjant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą būtina nustatyti tam tikras, pažeidimo kvalifikavimui bei asmens kaltės nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. turi būti nustatyta, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo su šiuo įvykiu yra susijęs ir, kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET. Nors paminėto straipsnio dispozicijoje aiškiai nėra nurodoma, kokia kaltės forma padaromas šis pažeidimas, tačiau teismų praktikoje tokio pobūdžio byloje yra aiškiai apibrėžta, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik sąmoningu veikimu, t. y. tyčia. Taigi, traukiant asmenį administracinė atsakomybės pagal minėtą normą turi būti nustatyti ne tik objektyvieji šio pažeidimo sudėties požymiai, bet ir tai, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

Sprendžiant dėl subjektyviųjų požymių buvimo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose būtina konstatuoti, kad asmuo ne tik suprato sukėlęs eismo įvykį, bet suprato ir tai, kad iš eismo įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai, pažeisdamas KET. Kiekvienu konkrečiu atveju privaloma situaciją įvertinti ne formaliai, o išsiaiškinti, jog šioje konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau, ją ignoruodamas, pasišalino. Tyčios turinys turi būti nustatomas sistemiškai vertinant tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, tiek faktines įvykio aplinkybes, tiek byloje esančius įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką tokio pobūdžio bylose, yra išaiškinęs, kad duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-10/2012, 2AT-11/2012).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. B. dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos paaiškino, kad pajautęs, kad kliudė laukiantį įvažiuoti į jo vietą automobilį, sustojo ir išlipo iš savo automobilio. Jo nuomone, jis galėjo kliudyti to automobilio priekinį sparną, jį apžiūrėjo, tačiau apgadinimų nematė. Kliudyto automobilio vairuotoja jam papriekaištavo, kad jis nepravažiavo, o N. B. jai atsakė, kad jai reikėjo jį išleisti išvažiuoti. Tada moteris pasakė, kad viskas gerai ir čia nieko nėra. Supratęs, kad moteris jam neturi pretenzijų, iš įvykio vietos išvažiavo. Jei būtų pastebėjęs apgadinimus ar moteris pareiškusi pretenzijas, nebūtų nuvažiavęs. Teikdamas pirminį paaiškinimą byloje (b. l. 10) N. B. nurodė, jog apžiūrėjęs automobilius, labai žymių defektų nepastebėjo, atrodė, kad automobiliai tik susilietė ir nubrauktas tik purvas ant automobilių. Liudytojos B. S. ir B. L. patvirtino, kad vairuotojas apžiūrėjo jų automobilio galinę dalį, kurią tuo pačiu metu apžiūrinėjo ir liudytojos. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad ant automobilio Audi A3, v. n. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinio buferio aiškiai matomos braukimo žymės, todėl jų nepastabėti buvo neįmanoma. Liudytoja B. S. patvirtino, jog ji, apžiūrėjusi dukters automobilį ir prie jo dar esant kitos automobilio vairuotojui, pasakė, kad „ na, nėra čia daug įbrėžta“, tačiau ar jos turi kokių nors pretenzijų, vairuotojas jų neklausė ir jos jam nieko apie tai nekalbėjo. Liudytoja B. L. patvirtino, jog užkliudęs jos automobilį, automobilis MB sustojo ir iš jos išlipęs vairuotojas priėjo prie B. L. automobilio bei jį apžiūrėjo, tačiau nieko nesakęs ir neklausęs, tuoj pat sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Apie tai ar ji jam turi kokių pretenzijų, vairuotojas neklausė ir jie apie tai nekalbėjo. D. S. paaiškinime (b. l. 9) nurodė, jog įvykus kontaktui tarp automobilių, Mercedes Benz vairuotojas, šnekėdamas telefonu, išlipo iš automobilio, aprėkė Audi A3 vairuotoją, kad ji jam nepaliko vietos, tada sėdo į automobilį ir, tebekalbėdamas telefonu, pasišalino iš įvykio vietos. Liudytojas M. G. patvirtino, jog jis matė, kai įvykus eismo įvykiui, dvi moterys ir vyras labai trumpai pasikalbėjo, po ko tuoj pat vyras sėdo į savo automobilį ir išvažiavo, o moterys pradėjo fotografuoti savo automobilį. Bylos duomenimis bei liudytojų B. S. ir B. L. parodymais nustatyta, jog netrukus po N. B. išvažiavimo iš įvykio vietos, jos apie įvykį pranešė policijai, kas patvirtina, kad jos turėjo pretenzijų dėl apgadinto automobilio. Įvertinus surinktus įrodymus, matyti, kad N. B., supratęs, jog padarė eismo įvykį, tinkamai nesusitarė dėl eismo įvykio aplinkybių, neužpildė deklaracijos bei neišsiaiškino dėl apgadinto automobilio savininkės pozicijos dėl jai žalos padarymo ar nepadarymo ir iš įvykio vietos išvažiavo. Tuo jis pažeidė KET 220 p. reikalavimus ir tokiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., dėl kurio N. B. kaltė yra pilnai įrodyta.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad N. B. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

N. B. galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad dėl eismo įvykio padarymo nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1d. 1p.) Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda -bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., sankcijoje.

Teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

N. B. iš įvykio vietos pasitraukė, tačiau iš nustatytų aplinkybių matyti, kad jis tai padarė ne piktybiškai vengdamas atsakomybės, o neteisingai supratęs savo veiksmų pavojingumą ir baustinumą. Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad N. B. praeityje tris kartus baustas už KET pažeidimą, tačiau jie nebuvo šiurkštūs ar itin pavojingi saugiam eismui. Pažeidimų padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo. Jo vairavimo stažas apie 20 m. Jo atžvilgiu sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra nustatyta. Teismas pažymi, kad įvykio metu transporto priemonės buvo apgadintos pakankamai nežymiai. Nėra duomenų, kad N. B. eismo įvykį būtų padaręs būdamas neblaivus. Nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti ir pagalbos žmonėms.

Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, N. B. asmenybę, įvykio aplinkybes, t.y. kad jis po įvykio buvo sustojęs, o ne skubiai pasišalino, siekdamas, kad nebūtų įsidėmėtas jo automobilis bei jo valstybinis numeris, sustojęs priėjo ir apžiūrėjo kliudytą automobilį ir tik po to išvažiavo iš įvykio vietos, policijai pranešus apie padarytą įvykį, iš karto atvyko į policiją ir pripažino padaręs eismo įvykį bei nebandė apsunkinti jo aplinkybių išsiaiškinimą, daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą N. B., skiriant administracinę nuobaudą už jo padarytą pažeidimą, taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus mažesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str.), t. y. N. B. paskiriant minimalią sankcijoje numatytą piniginę baudą ir atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam, nei sankcijoje numatytam, terminui. Teismas mano, kad dėl pirmiau išvardytų aplinkybių, eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 30² str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.