Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė), Halinos Zaikauskaitės (pranešėja) ir Raimondo Blauzdžiaus, sekretoriaujant Alicijai Ščerbaitei, dalyvaujant pareiškėjai A. L., vertėjai Ritai Nasalytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. L. prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus apskrities viršininko administracija, I. A., G. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad nurodyta žemė priklausė pareiškėjos seneliui. Senelis mirė (duomenys neskelbtini). Jos tėvas, buvusio savininko sūnus, mirė (duomenys neskelbtini). Prasidėjus nuosavybės teisių atkūrimo procesui pareiškėja susitarė su seserimi I. A., kad ši teiks institucijoms reikalingus dokumentus. Tik 2006 metais žemėtvarkos skyriuje pareiškėja sužinojo, kad jos sesuo nepateikė visų reikalingų dokumentų, t.y. pareiškėjos gimimo liudijimo ir santuokos liudijimo. Teigia, kad pareiškėja neturėjo objektyvių galimybių teikti dokumentus, nes ji visiškai pasitikėjo seserimi, be to sesuo sirgo ir nepaaiškino pareiškėjai, kad ji nepateikė visų būtinų dokumentų. Paaiškina, kad pati ji nemoka lietuvių kalbos, negalėjo pasinaudoti teisine pagalba, nes iš jos teisininkai nepriėmė dokumentų. Aiškina, kad pati pareiškėja 1997 m. patyrė insultą, pablogėjo jos sveikata, taip pat pašlijo jos sutuoktinio sveikata, nes jis susirgo Alzheimerio liga, jam buvo reikalinga nuolatinė globa. Dėl susiklosčiusių sudėtingų asmeninių ir šeiminių aplinkybių pareiškėja neturėjo galimybės realizuoti savo teisių įstatymo numatytais terminais. Mano, kad nurodytos priežastys yra svarbios. Paaiškina, kad kiti dokumentai apie senelio F. K. turėtą ir valdytą žemę iki nacionalizacijos yra pateikti Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriui.

Teismo posėdyje pareiškėja prašymą palaikė, prašė tenkinti nurodytais motyvais.

Atstovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 str. 1 d. nurodyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 12 31. Minėto straipsnio 4 d. nurodyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai padavę prašymus atkurti nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus turi pateikti iki 2003 12 31. 2004 10 12 Įstatymo redakcijos 10 str. 1 d. ir 4 d. nurodyta, kad piliečiams praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, terminas gali būti atnaujinamas.

Sprendžiant praleistų terminų atnaujinimo klausimą teisminio nagrinėjimo dalykas yra buvusių iki prašomo atnaujinti termino pabaigos aplinkybių, dėl kurių prašantis atnaujinti terminą asmuo praleido įstatymo nustatytą terminą, tyrimas. Įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 4 str. 6 d.). Vadovaujantis pastarąja nuostata pripažintina, jog termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti atitinkamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra būtina atsižvelgti ir į pačių terminų trukmę.

Pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teisę į senelio F. K. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę. Pareiškėja pripažįsta nuo pat nuosavybės teisių atkūrimo proceso pradžios žinojusi, kad ji turi teisę atkurti nuosavybės teisę į senelio žemę. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pačios pareiškėjos paaiškinimų, nuosavybės teisių atkūrimo klausimais pareiškėja rūpintis pradėjo pasibaigus įstatymo nustatytam terminui paduoti prašymą ir terminui pateikti dokumentus, t.y. tik 2006 metais kreipėsi į Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyrių. Faktiniai bylos duomenys (b. l. 33-47) rodo, kad pareiškėja pati prašymo atkurti nuosavybės teises į senelio žemę nėra pateikusi ir kitokiu būdu savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo nėra išreiškusi. Nors pareiškėjos sesuo I. A. 1991-11-07 prašyme grąžinti žemę ir nurodė pareiškėją kaip pretendentę (b. l. 47), tačiau toks nurodymas nepripažįstamas tinkamu pareiškėjos valios dėl nuosavybės teisės atkūrimo pareiškimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apibendrindamas praktiką nuosavybės teisių atkūrimo bylose yra nurodęs, kad asmenys, kurie pretendento prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodyti kaip pareiškėjui žinomi piliečiai, turėję teisę į turto sugrąžinimą, tačiau patys nepareiškę valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo jiems, nepripažįstami pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą. Asmenys, kurie pretendento prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodyti kaip pretendentui žinomi piliečiai, turėję teisę į turto sugrąžinimą, ir kurie savo valią dėl nuosavybės teisių jiems atkūrimo nuosavybės teisių atkūrimą vykdančioms institucijoms išreiškė kitais būdais (pvz., tarpusavio ir su pretendentu pasirašytu susitarimu, nurodančiu, į kurias to paties turto dalis jie pageidauja atkurti nuosavybės teises, susitarimas dėl sugrąžintos žemės valdymo bendrosios nuosavybės teise ir pan.), pripažįstami pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Administracinių teismų praktika Nr.8, psl. 437-438). Pareiškėjos paaiškinimas, kad ji su seserimi I. A. susitarė, kad ši tvarkys visus su nuosavybės teisių atkūrimu susijusius klausimus, nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjos besąlyginis pasitikėjimas seserimi niekuo nepagrįstas ir negali būti pripažįstama objektyvia priežastimi, dėl kurios pareiškėja praleido įstatymo nustatytus terminus nuosavybės teisėms atkurti. Darydamas tokią išvadą teismas atsižvelgia į pačios pareiškėjos paaiškinimą, kad sesuo sirgo, todėl tinkamai rūpindamasi savo teisių į nuosavybės atkūrimą įgyvendinimu, pareiškėja turėjo galimybių pasidomėti pradėtu nuosavybės teisių į senelio žemę atkūrimo procesu.

Nėra priežasčių abejoti dėl pareiškėjos sveikatos būklės, sudėtingos situacijos jos šeimoje, kas atitinkamai turi įtakos gyvenimo kokybei, tačiau kaip matyti iš teismui pateiktų medicininių dokumentų (b. l. 18, 55) pareiškėja sirgo ir gydėsi stacionare tik tam tikrais laiko tarpais. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nustatė pakankamai ilgus terminus prašymams ir reikalingiems dokumentams pateikti, kad savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą galėtų realizuoti ir tie pretendentai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių šia teise tam tikrą laiką nepasinaudojo. Iš pateiktų medicininių dokumentų nematyti, kad pareiškėjos sveikatos būklė buvo itin sunki per visą įstatymo nustatytą prašymams ir dokumentams teikti laikotarpį, todėl kliūčių pareiškėjai laiku paduoti prašymą nuosavybės teisėms atkurti ir pateikti reikiamiems tam dokumentams nebuvo. Pareiškėja taip pat nurodo, kad dėl sutuoktinio ligos sutuoktiniui buvo reikalinga nuolatinė asmens priežiūra. Pareiškėja tokiems savo paaiškinimams pagrįsti į bylą pateikė invalidumo pažymėjimą (b. l. 20) ir teismo sprendimą (b. l.19). Iš šių dokumentų matyti, kad H. L. nuolatinė slauga pripažinta tik 2005 metais, taip pat 2005 metais H. L. teismo sprendimu pripažintas neveiksniu, o pareiškėja A. L. paskirta H. L. globėja. Tuo tarpu prašymą atkurti nuosavybės teises pagal įstatymą buvo galima pateikti iki 2001-12-31, o dokumentus iki 2003-12-31.

Valstybinės kalbos nemokėjimas nepateisina pareiškėjos neveikimo, be to, kaip matyti iš pačios pareiškėjos paaiškinimų, tai nesutrukdė 2006 metais kreiptis į Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyrių.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos nurodomos priežastys negali būti pripažįstamos svarbiomis, pateisinančiomis įstatymo nustatytų terminų praleidimą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR ABTĮ 85 - 88 str., 127 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjos A. L. prašymo atnaujinti terminus prašymui atkurti nuosavybės teises į senelio F. K. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą 8,4 ha ploto žemės sklypą Šalčininkų rajone, Sangelovšyzna kaime paduoti ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti netenkinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.