- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-09
- Bylos Nr.
- 2-2094/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Europark Vilnius“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tugva“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Europark Vilnius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Europark Vilnius“ iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-6593-450/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tugva“ ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Tugva“ kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė iškelti bankroto bylą UAB „Europark Vilnius“. Nurodė, jog pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus ieškovui priklauso reikalavimo teisė, kurią sudaro 429745,50 Lt skola, 10603,23 Lt išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 123 Lt žyminio mokesčio, į atsakovą UAB „Europark Vilnius“. Pradėjus išieškojimą iš atsakovo turto, paaiškėjo, jog UAB „Europark Vilnius“ vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, įkeisto turto bei piniginių lėšų nėra. Iš VĮ Registrų centrui pateikto atsakovo balanso matyti, jog 2009 m. atsakovo skolos sudarė 2 039 287 Lt, tuo tarpu turtas – 349 530 Lt, iš kurio 290 836 Lt - gautinos sumos. Balanse neišskirti įmonės pradelsti įsipareigojimai, tačiau vien remiantis pradelsta skola ieškovui (440471,73 Lt), darytina išvada, jog atsakovas yra nemokus. Iš atsakovo 2009 m. pelno (nuostolių) ataskaitos taip pat matyti, jog įmonė pajamų iš pagrindinės veiklos negauna daugiau nei 2 metus, tuo tarpu nuostoliai sparčiai auga. Pažymėjo, jog atsakovo aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad įmonė 2009 m. veiklos nevykdė, dirba tik vienas darbuotojas, reikšmingų įvykių nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Europark Vilnius“, o įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Forum Regis“. Teismas nustatė, kad iš ieškovo išdėstytų aplinkybių bei pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovo reikalavimai atsakovui sudaro bendrą 440 471,73 Lt sumą ir yra vykdytini. Nors Vilniaus apskrities VMI informacijoje nurodoma, jog atsakovas neturi įsiskolinimų valstybės biudžetui, įmonė taip pat neskolinga VSDFV Vilniaus skyriui (VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. rugsėjo 1 d.) raštas, tačiau tiek ieškovo pateikti duomenys, tiek atsakovo balansas patvirtina apie atsakovo įsiskolinimą ieškovui ir kitiems kreditoriams. Pagal 2009 m. balansą įmonės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 2 039 387 Lt, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 71 191 Lt. Nors teismui nebuvo pateikti aktualūs 2010 m. atsakovo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams duomenys, tačiau vertinant 2009 m. atsakovo balanse nurodyto turto vertę (349530 Lt) su atsakovo per vienerius metus mokėtinom sumomis ir trumpalaikiais įsipareigojimais (71191 Lt) bei pradelstais įsipareigojimais ieškovui UAB „Tugva“, matyti, jog ieškovo įsipareigojimai viršija visą įmonės turto vertę, todėl atsakovas UAB „Europark Vilnius“ laikytinas nemokiu LR Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 punkto prasme. Pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, atsakovo nemokumą patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai bei pateikti duomenys: antstolis, vykdantis išieškojimą iš atsakovo UAB „Europark Vilniaus“ turto išieškotojo UAB „Tugva“ naudai, nustatė, jog bendrovė neturi jokio nekilnojamojo turto bei registruotų transporto priemonių, įmonės sąskaitos, turtinės teisės yra areštuotos (2010 m. liepos 1 d. pažyma apie vykdymo eigą). Procesiniai dokumentai nebuvo įteikti nei atsakovo buveinės adresu, nei kitu įmonės veiklos adresu, todėl atsiranda pagrindas daryti prielaidą, jog atsakovas nevykdo jokios ūkinės - komercinės veiklos. Antai 2009 metų aiškinamajame rašte pats atsakovas nurodė, jog įmonė 2009 metais nevykdė veiklos, įmonėje dirba tik 1 darbuotojas, be to, ir pagal 2009 metų pelno (nuostolių) ataskaitą matyti, jog įmonė per 2009 ir 2008 metus negavo jokių pardavimo pajamų, tuo tarpu 2009 metais bendrovės nuostoliai sudarė 138 299 Lt. Tokiu būdu teismas padarė išvadą, kad UAB „Europark Vilnius“ yra nemoki ir nėra pagrindo tikėtis įmonės finansinės padėties pagerėjimo, atsiskaitymo su kreditoriais, todėl yra teisinis pagrindas iškelti atsakovui UAB „Europark Vilnius“ bankroto bylą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Europark Vilnius“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsisakyti iškelti atsakovui bankroto bylą. Nurodo šiuos argumentus:
1. Skundžiama nutartis priimta neatsižvelgiant į aktualią informaciją apie atsakovo finansinę būklę, todėl yra neteisėta ir naikintina. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 9 d. pranešimas atsakovui per antstolį buvo įtektas tik 2010 m. rugsėjo 23 d., todėl atsakovas atsiliepimą į ieškinį galėjo pateikti bent jau iki 2010 m. rugsėjo 28 d. Tuo tarpu atsakovo pateiktų atsiliepimu ir kartu su juo pateiktais aktualiais finansinę būklę pagrindžiančiais dokumentais pirmosios instancijos teismas nesivadovavo. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovo pradelstų įsipareigojimų dydžio ir neišsiaiškino aplinkybių, susijusių su įmonės mokumu.
2. Bankroto byla turi būti keliama, kai nelieka abejonių dėl įmonės mokumo. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju atsakovas valstybės ir valstybinio socialinio fondo biudžetui nėra skolingas, valstybinio socialinio fondo biudžetui yra susidariusi permoka. Tačiau teismas to nevertino.
3. Ieškovas nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, todėl jo ieškinys Vilniaus apygardos teisme privalėjo būti paliktas nenagrinėtu, kadangi įspėjimas dėl bankroto bylos iškėlimo 2010 m. gegužės 20 d. buvo įteiktas tik civilinėje byloje Nr. 2-34-578/2009 atsakovą atstovavusiam advokatui, o pastarasis jį priimti atsisakė bei apie tai informavo ieškovą.
4. Atsakovo pareigos ieškovui įvykdymo terminas nėra suėjęs, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi išaiškinta, jog sprendimu atsakovui nustatyta pareiga sumokėti ieškovui 440 471,73 Lt ir ieškovo pareiga perduoti atsakovui automobilių stovėjimo aikšteles, esančias Pylimo g. 58/1, Vilniuje, yra vykdytinos vienu metu. Taigi pareiga sumokėti ieškovui 440 471,73 Lt atsiras tuo momentu, kai ieškovas atsakovui perduos Pylimo g. 58/1, Vilniuje esančias automobilių stovėjimo aikšteles, o šiuo metu ieškovas neturi materialinės subjektinės teisės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo (pareigos, iš kurios ieškovas kildina savo reikalavimą atsakovui, vykdymo terminas nėra suėjęs).
5. Ieškovas neturi teisės kreiptis į teismą su prašymu iškelti atsakovui bankroto bylą, kadangi atsakovo pareiga ieškovui yra įvykdyta Baltic park AS į antstolio D. Š. depozitinę sąskaitą pervedant 440 471,73 Lt sumą, skirtą atsakovo įsiskolinimui ieškovui padengti iškart, kai bus perduotos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Pylimo g. 58/1, Vilnius. Tokiu būdu atsakovas nelaikytinas atsakovo kreditoriumi.
6. Iš 2010 m. rugpjūčio 31 d. atsakovo balanso matyti, kad atsakovo turto vertė yra 2 307 491 Lt, o per vienerius metus atsakovo mokėtinos sumos tesudaro 42 057 Lt ir, netgi jeigu būtų atsižvelgta ir į ieškovo finansinį reikalavimą, o visos per vienerius metus mokėtinos sumos būtų laikomos pradelstais įsipareigojimais, bendra atsakovo pradelstų įsipareigojimų suma tebūtų 482 528,73 Lt, t. y. gerokai mažesnė nei pusė į atsakovo balansą įrašyto turto vertės. Atitinkamai, nors ieškovas veikia nuostolingai, tačiau vienintelė to priežastis yra negalėjimas gauti pajamų iš ieškovo valdomų automobilių stovėjimo aikštelių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Tugva“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas jau 2010 m. gegužės 26 d. per antstolį įteikė įspėjimą dėl bankroto bylos iškėlimo teisėtam tuometiniam atsakovo atstovui G. J. B., veikusiam pagal 2007 m. rugsėjo 10 d. atstovavimo sutartį, suteikiančią teisę atstovauti visose civilinėse ir administracinėse bylose visuose veiksmuose (b. l. 20). Tačiau praėjus 27 dienoms, 2010 m. birželio 23 d. advokatas J. G. B. atsiuntė 2010 m. birželio 21 d. pranešimą dėl atsisakymo priimti korespondenciją (b. l. 33) bei tuo pažeidė sąžiningumo principą. Be to, advokatas nurodė dokumentus siųsti adresu Konstitucijos pr. 20, Vilnius, o šiuo adresu dokumentų taip pat nepavykdavo įteikti (atsakovas nerastas). Iš kitos pusės, advokatas G. J. B. dirba toje pačioje vietoje kaip ir dabartinis atsakovo atstovas bankroto byloje A. B., o abu advokatai turėjo tiesioginius kontaktus su atsakovu, todėl pagal CPK 118 straipsnio 2 dalį, 123 straipsnio 5 dalį priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui. 2010 m. liepos 15 d. ieškovas per antstolį pakartotinai mėgino įteikti 2010 m. liepos 1 d. ieškininį pareiškimą tuometiniam UAB „Europark Vilnius“ direktoriui D. T., tačiau pastarasis, susipažinęs su dokumentų turiniu, taip pat atsisakė juos priimti. 2010 m. rugsėjo 23 d. ieškovas per antstolius įteikė teismo išduotus procesinius dokumentus naujam atsakovo administracijos vadovui (b. l. 109), tačiau atsakovas vėl atsisakė juos priimti, nors pats atskirajame skunde nurodė, kad ieškinys ir pranešimas buvo įteikti 2009 m. rugsėjo 23 d. bei tokiu būdu pats pripažino, kad atsisakymas priimti dokumentus laikytinas tinkamu įteikimu adresatui. Atitinkamai atsakovas praleido terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti bei turi prisiimti savo pareigų nevykdymo pasekmes.
Aktualūs duomenys apie atsakovo turimą turtą, hipotekos ir įkeitimo, piniginių lėšų nebuvimą ir pan. yra pateikti 2010 m. liepos 1 d. antstolio R. V. pažymoje apie vykdymo eigą (b. l. 12), o pirmosios instancijos teismas vadovavosi aktualia teismo ir bylos dalyvių pastangomis surinkta informacija. Atitinkamai Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimas priteisti iš atsakovo 440 471,73 Lt yra įsiteisėjęs ir skolos sumokėjimo termino pradelsimas nekvescionuojamas, o atsakovas turėjo teisę atsiskaityti iki bankroto bylos iškėlimo. Be to, priteista 440 471,73 Lt suma apima ir išlaidas advokato pagalbai bei sumokėtą žyminį mokestį. Tuo tarpu atsakovo įsiskolinimo SODRAI ir VMI nebuvimas tik patvirtina, kad įmonė veiklos iš esmės nevykdo, dėl ko nėra ir pagrindo skolai susiformuoti. Atitinkamai atsakovas pats vengia perimti automobilių stovėjimo aikšteles iš ieškovo, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį dėl 2009 m. kovo 10 d. sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo pats yra apskundęs. Tuo tarpu pinigų įmokėjimas į antstolio Š. depozitinę sąskaitą nelaikomas tinkamu prievolės įvykdymu ieškovui. Dėl to, kad atsakovas vengė priimti automobilių stovėjimo aikšteles, esančias Pylimo g. 58/1, Vilnius, ieškovas pateikė priešieškinį civilinėje byloje Nr. 2-34-578/2009, kuris buvo visiškai patenkintas, todėl teismo pripažinti faktai apie atsakovo vengimą priimti aikšteles yra neginčijami. Be to, atsakovas, norėdamas išvengti bankroto bylos, sufalsifikavo 2010 m. rugpjūčio 31 d. balanso duomenis, o taip pat pateikė ne visus ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatytus duomenis. Tuo tarpu pagal UAB „Verus auditus“ atliktą patikrinimą ir pateiktą 2010 m. spalio 20 d. ataskaitą apie faktinius pastebėjimus (priedas Nr. 3) UAB „Europark Vilnius“ 2010 m. rugpjūčio 31 d. yra nemoki.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalimi, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui, kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d.). Atitinkamai iš skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarties aišku, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į UAB „Tugva“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Europark Vilnius“ bankroto bylą iškėlė būtent ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. nustačius įmonės nemokumą.
Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei egzistuoja objektyvios teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė faktiškai yra nemoki, tačiau kartu būtina pažymėti, jog įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi, aktualūs ir kt.
Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškovas, įteikdamas įspėjimą dėl bankroto bylos UAB „Europark Vilnius“ kitoje byloje atsakovą atstovavusiam advokatui (b. l. 20 – 23) nesilaikė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatytos ikiteisminės ginčo sprendimo procedūros, tačiau pažymėtina, kad pagal byloje esančią atstovavimo sutartį (b. l. 20) advokatui G. J. B. buvo suteikti įgaliojimai atstovauti UAB „Europark Vilnius“ visose civilinėse bylose, kuriose dalyvaujančiu byloje asmeniu yra UAB „Europark Vilnius“, o pats advokatas G. J. B. nepateikė įrodymų, jog minėta atstovavimo sutartis būtų nutraukta (b. l. 33), todėl procesinių dokumentų jam įteikimas laikytinas tinkamu (CPK 118 str. 2 d.), o 2010 m. birželio 21 d. atsisakymas priimti 2010 m. gegužės 26 d. įteiktus dokumentus vertintinas kaip nesąžiningas (b. l. 33).
Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad atsakovo pareigos sumokėti ieškovui 440 471,73 Lt terminas nėra suėjęs ir kad dėl to ieškovas neturi teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes minėta suma ieškovui yra priteista įsiteisėjusiu ir vykdytinu teismo sprendimu, o ginčo dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo sprendimas neturi įtakos paties reikalavimo pobūdžiui, t. y. neleidžia reikalavimo laikyti nevykdytinu, o tuo pačiu išieškotojo nelaikyti skolininko kreditoriumi. Atitinkamai tai, kad už atsakovą yra įmokėtas depozitas į antstolio depozitinę sąskaitą (b. l. 171), taip pat nereiškia, kad UAB „Tugva“ reikalavimas patenkintas, nes duomenų, kad UAB „Tugva“ būtų gavusi minėtus pinigus ar ji jų nepriimtų nėra. Tuo labiau, kad minėti pinigai į antstolio depozitinę sąskaitą buvo įmokėti po skundžiamos nutartie priėmimo (ĮBĮ 10 str. 3 d. 1 p.).
Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nustatant įmonės, dėl kurios bankroto bylos iškėlimo yra priimtas ieškinys, mokumą, teismas turi imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų gauti ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatyti dokumentai. Taigi, visų pirma, teismas turi imtis priemonių, kad atsakovui būtų įteiktas pranešimas, kuriame būtų išaiškinta atsakovo pareiga pateikti atsiliepimą (CPK 142 str.) ir ĮBĮ 9 str. 1 d. numatytus įmonės finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus. Atitinkamai iš byloje esančių dokumentų aišku, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas atsakovui įteikti pranešimą su priedais (b. l. 39) buvo aktyvus ir nepavykus procesinių dokumentų įteikti pačiam, tai buvo pasiūlyta padaryti ieškovui (b. l. 49, 89), kuriam minėtus dokumentus pavyko įteikti (CPK 124 str. 2 d.). Tačiau pažymėtina, kad minėti dokumentai atsakovui buvo įteikti tik 2010 m. rugsėjo 23 d. ir šią informaciją teismas turėjo jau iki skundžiamos nutarties priėmimo (b. l. 105, 109). Tuo tarpu vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalimi, kreditorių bei skolininkų sąrašus ir kitus ĮBĮ 9 straipsnyje numatytus dokumentus, įmonės vadovas privalo pateikti ne vėliai kaip per 5 dienas nuo jų gavimo dienos. Tokiu būdu paskutinė ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatytų dokumentų pateikimo data buvo 2010 m. rugsėjo 28 d. Tačiau, nors nagrinėjamu atveju yra paties atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, tačiau teismas turėjo įvertinti, kad procesiniai dokumentai galėjo būti įteikti paštui, dėl ko terminas nelaikomas praleistu (CPK 74 str. 7 d.), nors teisme dokumentai gauti vėliau (b. l. 121, 134, 135) ir nespręsti klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo iškart kitą dieną (2010 m. rugsėjo 29 d.) po termino ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatytiems dokumentams pateikti pasibaigimo, t. y. palaukti tiek laiko, kiek įprastai trunka laiško pristatymas ypač įvertinant tai, kad pats teismas, be kita ko, buvo nustatęs net 30 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo atsiliepimui pateikti (b. l. 39). Atitinkamai Vilniaus apygardos teismui 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendžiant bankroto bylos UAB „Europark Vilnius“ iškėlimo klausimą, teismas objektyviai negalėjo vadovautis atsakovo kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktais finansinės atskaitomybės ir kitais dokumentais (b. l. 121 – 153). Tuo tarpu atsakovo kartu su atsiliepimu pateikti duomenys (b. l. 150) iš esmės skiriasi nuo tų, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos UAB „Europark Vilnius“ iškėlimo ir gali turėti esminės įtakos šio klausimo išsprendimui. Iš kitos pusės, iš ieškovo pateiktos UAB „Verus Auditus“ ataskaitos apie faktiniu pastebėjimus (b. l. 190 – 193) ir atsakovo papildomai apeliacinės instancijos teismui pateiktos UAB „Leinonen“ ataskaitos dėl UAB „Europark Vilnius“ mokumo, aišku, kad šalys akivaizdžiai nesutaria dėl atsakovo UAB „Europark Vilnius“ staiga išaugusios turto vertės (b. l. 9, 150), todėl šią esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo turinčią aplinkybę, visų pirma, turi aiškintis pirmosios instancijos teismas. Be to, iš naujo spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos UAB „Europark Vilnius“ iškėlimo, pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti ir šiuo metu egzistuojančią aplinkybę, t. y. faktą, kad UAB „Europark Vilnius“ skolos ieškovui UAB „Tugva“ suma yra įnešta į antstolio depozitinę sąskaitą bei skirta sumokėti būtent UAB „Tugva“ (b. l. 171).
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartis, kuria UAB „Europark Vilnius“ iškelta bankroto byla, naikintina, o klausimas dėl bankroto bylos UAB „Europark Vilnius“ iškėlimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos UAB „Europark Vilnius“ iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.