Kauno apygardos teismo nutartis

2010-06-10 · Civilinė byla Nr. 2A-57-173/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-10
Bylos Nr.
2A-57-173/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Leonas Jachimavičius (pirm.), Galina Blaževič, Izolda Nėnienė
Ieškovas
A. J.
Atsakovas
V. J.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-57-173/2010Procesinio sprendimo kategorija:121.21;78.4.3;75.8;
Pirmosios instancijos teismo teisėja G.Jakštienė(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 10d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus(kolegijos pirmininkas), Galinos Blaževič ir Izoldos Nėnienės, sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei ir Danutei Nekraševičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui V. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio, turto padalinimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams, jų gyvenamosios vietos nustatymo bei atsakovo priešieškinį ieškovei A. J. dėl to paties dalyko, institucija teikianti išvadą-Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė A. J. patikslintu ieškiniu (t.3. b.1.77-82) prašė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti šalių nepilnametės dukters I. J. gyvenamąją vietą su motina; 3) priteisti iš atsakovo V. J. išlaikymą sūnui A. J., gim. 1990-03-25, nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki jo pilnametystės, ir dukrai I. J., gim. 1997-02-23, nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki jos pilnametystės, periodinėmis išmokomis po 250 Lt kiekvienam vaikui, paskiriant ieškovę uzufrukto teisėmis šių lėšų tvarkytoja; 4) nutraukus santuoką palikti santuokines pavardes; 5) priteisti ieškovei natūra: 5.1) gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (466742 Lt vertės); 309 m² žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (441464,7 Lt vertės); automobilius: VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini), 1988 m. laidos (500 Lt vertės), VAZ 21011, v/n (duomenys neskelbtini), 1979 m. laidos (100 Lt vertės), VAZ, 2106, v/n (duomenys neskelbtini), 1986 m. laidos (100 Lt vertės), VAZ 2103, v/n (duomenys neskelbtini), 1979 m. laidos (100 Lt vertės), VAZ, 2106, v/n (duomenys neskelbtini), 1985 m. laidos (100 Lt vertės); 5.2) priteisti atsakovui V.Z. natūra automobilius: MERSEDES (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) 1988 m. laidos (1000 Lt vertės); MERSEDES (duomenys neskelbtini) v/n. (duomenys neskelbtini) 1989 m. laidos (1200 Lt vertės); bendros 2200 Lt; 19000 EUR (65 607 Lt) santaupas, esančias banke; bei piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią 40773,90 Lt didesnę turto dalį.

Atsakovas V. J. patikslintu priešieškiniu (t.2. b.l. 142-144) prašė: 1) šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; 3) nustatyti nepilnametės dukters I. J. gyvenamąją vietą su ieškove; 4) po santuokos nutraukimo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų A. J. ir I. J. išlaikymui po 150 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės; 5) priteisti atsakovui santuokoje įgytą turtą: 5.1) gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpas: 1-8 (17.56 m²), 1-9 (19.09 m²), 2-1 atskiras įėjimas negyvenamos patalpos dirbtuvės (27.59 m²), 2-2 tualetas (1.63 m²); rūsio patalpas R-3 (S3.92 m²), R-2 (15.73 m²) viso 29.65 m², garažą pažymėtą indeksu G-l (viso 31.26 m²), 1/2 dalį kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių, ½- dalį vietinio centrinio šildymo, miesto kanalizacijos, gamtinių dujų; 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), automobilius MERSEDES (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) (1200 Lt vertės), AUDI 80 v/n (duomenys neskelbtini)700 Lt vertės); 5.2) ieškovei nuosavybės teise priteisti: gyvenamo namo esančio (duomenys neskelbtini), patalpas 1-1 (1.92 m²)., 1-2 14.46 m²), 1-3 (3.15 m²), 1-4 (15.00 m²), 1-5 (31.43 m²), 140 (12.61 m²), viso 78,57 m², rūsio patalpas R-4 (9.00 m²), R-6 (33.03 m²) viso 42.03 m², 14 dalį kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių; 14 dalies vietinio centrinio šildymo, miesto kanalizacijos, gamtinių dujų; 14 dalies žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini); automobilius VW PASSAT v/n (duomenys neskelbtini) (500 Lt vertės), VAZ 21011 v/n (duomenys neskelbtini) (100 Lt vertės), VAZ 2106 v/n (duomenys neskelbtini) (100 Lt vertės), VAZ 2103 v/n (duomenys neskelbtini) (100 Lt vertės), VAZ 2106 v/n (duomenys neskelbtini) (100 Lt vertės); 6) nustatyti bendro naudojimo patalpas, esančias S(duomenys neskelbtini), 1-6 (12.04 m²), 1 -7 (5.14 m²), rūsio patalpas R-l (19.79 m²), R-5 katilinė (6.14 m²); 7) priteisti iš ieškovės atsakovui 35220 Lt santaupų.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Nutraukęs šalių santuoką, ieškovei paliko Juozūnienės, o atsakovui -Juozūno pavardes; nustatė nepilnametės dukters I. J., gim. 1997 m. vasario 23 d. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai I. J., gim. 1997 m. vasario 23d., nuo sprendimo priėmimo 2009 m. gegužės 18 dienos iki jos pilnametystės periodinėmis išmokomis po 250 Lt kiekvieną mėnesį, paskiriant ieškovę uzufrukto teisėmis šių lėšų tvarkytoja; priteisti iš atsakovo po 650 Lt sūnaus A. J. ir dukters I. J. išlaikymo įsiskolinimą; pripažino 14 gyvenamojo namo su priklausiniais ir 14 žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės nuosavybe; pripažino 14 gyvenamojo namo su priklausiniais ir 14 žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini); bendrąją jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe; nustatė, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso 0,69 dalys gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini); ieškovė nuosavybės teise valdo gyvenamojo namo patalpas, pažymėtas indeksais: 1-1, 1,92 m², 1-2, 14-46 m², 1-3, 3,15 m², 1-4, 15,00 m², 1-5, 31,43 m², 1-6, 12,04 m², 1-9, 19,09 m², 1-10, 12,61 m², R-2, 15,73 m², R-3,13,92 m², R-6 33,03 m² - viso 172,38 m²; nustatė, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso 0,31 dalys gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini); atsakovas nuosavybės teise valdo patalpas, pažymėtas indeksais: 2-1, 27,59 m², 2-2, 1,63 m², 1-8, 17,56 m², 1-7, 5,14 m², R-4, 9,00 m , G-l, 31,26 m², viso 92,18 m²; nustatė, jog šalys bendrai naudosis patalpomis R-l, 19,79 m², R-5, 6,14 m²; priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise automobilius: VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (500 Lt vertės); VAZ 21011, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (100 Lt vertės); VAZ 2106, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1986 m. (100 Lt vertės); VAZ 2103, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (100 Lt vertės); VAZ 2106, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (100 Lt vertės); priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise automobilius: MERSEDES (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1200 Lt vertės); priteisė ieškovei 14 santaupų (EUR), esančių DnB NORD banke; priteisė atsakovui 14 santaupų (EUR), esančių DnB NORD banke. Įvertinęs ieškovės ir atsakovo paaiškinimus apie atskirą sutuoktinių gyvenimą užsienyje, byloje neesant kitų rašytinių įrodymų, kurie paneigtų šalių duotus paaiškinimus, teismas sprendė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas vykdė nutartį dėl laikinojo išlaikymo vaikams, teismas nepilnametei šalių dukrai Ingai išlaikymą kas mėnesį mokamomis 250 Lt periodinėmis išmokomis priteisė nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. įvertinęs 1995 09 30 d. sutartį (t.3 b.1.52), 1997 01 25 d. sutartį (t.3 b.1.53), 1997 11 21 d. sutartį (t.3 b.1.54), 1996 12 30 sutartį (t.3. b.1.56), kuriose ieškovės motina ir jos tėvas dovanoja jai lėšas mano statybai, teismas nustatė, jog įsigyjant ir pagerinant nekilnojamą turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (bei žemės sklypą), jo įsigijimui ir pagerinimui 1/2 ieškovės asmeninių lėšų, todėl 14 dalį aukščiau nurodyto turto teismas pripažino asmenine ieškovės nuosavybe, o likusią 14 dalį -šalių bendrąją jungtine nuosavybe, kadangi jis buvo įsigytas už sutuoktinių lėšas ir skolintus pinigus, kurie, kaip paaiškino šalys teismo posėdžio metu buvo grąžinti iš bendrai uždirbtų pinigų. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu (t.2. b.l. 137-128) teismas nustatė, kad yra galimybė padalintame šalių gyvenamajame name sukurti du atskirus turtinius vienetus (su atskirais įėjimais), todėl atsižvelgdamas į šalių konfliktinius santykius, vaikų interesus nustatė naudojimosi juo tvarką. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, jog dėl ištuokos yra kalti abu sutuoktiniai. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija tais atvejais, kai jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą, yra neištikimas, žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šiais atvejais pakanka įrodyti tik faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija. Byloje esantys įrodymai (policijos pažymos; institucijos, teikiančios išvadą, duomenys, kad atsakovas netinkamai elgėsi su vaikais ir jais nesirūpino; Kauno miesto apylinkės teisino 2007 m. balandžio 23 d. nutarimas, kuriuo atsakovas buvo nubaustas pagal ATPK 181 str. 1 d. dėl tėvo valdžios panaudojimo priešingai savo vaikų interesams; liudytojų L. L. ir N. B. parodymai) patvirtina, kad tiek fizinio, tiek psichologinio smurto prieš ieškovę ir šalių vaikus naudojimas buvo tęstinis. Be to, atsakovas buvo neištikimas, nes tiek gyvendamas Airijoje, tiek Lietuvoje, turėjo kitų moterų, su kuriomis artimai bendravo ar net gyveno, dėl ko iš namų buvo išvytas nepilnametis sūnus Andrius.

Neteisingai nustatyta priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams pradžia. Atsakovas nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki šios dienos prie vaikų išlaikymo prisidėjo tik vykdydamas Kauno miesto apylinkės teismo nutartį dėl laikino išlaikymo, kas mėnesį mokėdamas po 130 Lt. Nutarties dėl laikinų apsaugos priemonių vykdymas nereiškia, jog vaikai buvo pilnai išlaikomi, dėl ko, nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 1 d. dukters Ingos išlaikymui susidarė 4310 Lt išlaikymo įsiskolinimas, o sūnaus Andriaus (iki jo pilnametystės 2008 m. kovo 15 d.) -2440 Lt. Be to, atsižvelgiant į tai, jog nuo bylos iškėlimo dienos praėjo dveji metai, o per tą laiką pasikeitė ieškovės finansinė padėtis, 2009 m. sausio 1 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo buvo prašoma dukters išlaikymui priteisti kas mėnesį po 400 Lt, tačiau pirmosios instancijos teismas patikslintą ieškinio reikalavimą priimti atsisakė.

Neįvertinus 1998 m. gruodžio 22 d. notariškai patvirtintos dovanojimo sutarties, kuria ieškovės motina M. M. padovanojo jai 44000 Lt gyvenamojo namo įrengimui ir žemės sklypo pirkimui, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustačius apeliantei asmenine nuosavybe priklausančio turto dalį. Be to, padalindamas turtą natūra abiem šalis ir nustatydamas naudojimosi juo tvarką, teismas pažeidė nepilnamečių vaikų interesus gyventi saugioje aplinkoje. Priteisdamas atsakovui nuosavybės teisėmis patalpą 1-8, 17,56 m², - antrame namo aukšte esantį kambarį, juo naudodamasis atsakovas galėtų užmurinti duris į ieškovei priteistą patalpą 1-6, 12,04 m², holą2-ame aukšte, tačiau teismas visiškai nesuprantamai paskyrė atsakovui patalpą-1-7- 5,14 m², - vonios kambarį, į kurį galima patekti tik per man priteistą 1-6, 12,04 m2, holą 2-ame aukšte, todėl šalims buvusiems šeimos nariams vėl tektų bendrauti su atsakovu, o tai pažeistų vaikų interesus. Dėl šios priežasties vonios kambario priteisimas atsakovui pažeidžia pirmiausia vaikų teises (jie negalės naudotis sanitariniu mazgu), o šalys vėliau turės spręsti ginčus dėl servitutų nustatymo ir kt.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo sprendimo nekeisti. Atsakovas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas įvertinęs šalių paaiškinimus ir kitus įrodymus, teisingai sprendė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas niekada nesmurtavo šeimoje ir vaikų iš namų nevijo. Šie teiginiai yra nepagrįsti ir išgalvoti. Administracinė atsakomybė už ATPK 181 str. 1 d., atsakovui buvo pritaikyta sūnui tyčia išprovokavus konfliktą. Argumentai, jog atsakovas trukdo šeimos nariams naudotis gyvenamuoju namu ar pažeis nepilnametės dukters interesu taip pat nepagrįsti, nes ieškovė su dukra nuolat gyvena Airijoje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Šeimos bylose yra galimas apeliacinio skundo ribų peržengimas.

Nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str.).

Konstitucija garantuoja kiekvienam asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Asmens teisė į teismą apima teisę pradėti civilinę bylą paduodant atitinkamos formos pareiškimą teismui, taip pat teisę įgyvendinti procesines teises teismo proceso metu, tarp jų - teisę ginčyti teismo sprendimą apeliacine ar kasacine tvarka. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, t.y. tam tikrų procesinės teisės normų. CPK 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta viena iš privalomų teisės į teismą įgyvendinimo taisyklių: teismas imasi nagrinėti bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė ar įstatymų saugomas interesas, pareiškimą; įstatymų nustatytais atvejais pareiškimą teismui dėl viešojo intereso gynimo valstybės vardu gali pareikšti prokuroras arba kita įstatymų įgaliota institucija. Šios įstatyminės nuostatos reiškia tai, kad asmuo, kurio teisės pažeistos, nesant įstatyme nustatytų išimčių, kreiptis teisminės gynybos turi pats atitinkamai išreikšdamas savo valią; asmens teisę kreiptis teisminės gynybos gali įgyvendinti atitinkamus įgalinimus turintis atstovas. Atstovais teisme gali būti asmenys, turintys įstatyminio ar sutartinio atstovavimo teisę ir pateikę CPK numatytus atstovavimo teisę patvirtinančius dokumentus (CPK 52, 56 straipsniai). Nepilnamečių asmenų atstovai pagal įstatymą yra jų tėvai, įtėviai, rūpintojai ar globėjai (CPK 38 straipsnis); pasiekę pilnametystės fiziniai asmenys įgyja visišką procesinį veiksnumą ir savarankiškai gali įgyvendinti savo teises teisme ar pavesti atstovui vesti bylą (CPK 38 straipsnio 1 dalis). Jeigu pilnamečio asmens veiksnumas neapribotas, tėvai ar kiti asmenys gali būti jo atstovais teisme tik pavedimo teisinių santykių pagrindu ir tik tuo atveju, kai jie atitinka įstatyminius reikalavimus atstovams pagal pavedimą (CPK 56 straipsnis). Tai reiškia, kad pilnamečiu tapęs asmuo savarankiškai įgyvendina ir savo teisę dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo teismine tvarka iš tėvų, nevykdžiusių įstatyminės nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos; ši taisyklė galioja ir tuo atveju, kai asmuo sulaukia pilnametystės bylai vykstant, be toji taikytina ir teisei apskųsti teismo sprendimą apeliacine ar kasacine tvarka.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teismo 2009 m. gegužės 18 d. sprendimu iš atsakovo V. J. sūnaus A. J., gim. 1990 m. spalio 13d., ir dukters I. J., gim. 1997 m. vasario 23d., naudai priteistas išlaikymo įsiskolinimas po 650 Lt kiekvienam. Dar iki teismo sprendimo priėmimo, t.y. bylos nagrinėjimo eigoje, šalių sūnus 2008 m. kovo 25 d. tapo pilnamečiu. Tai reiškia, kad ieškovė A. J. pirmosios instancijos teisme buvo neturėdama pilnamečio sūnaus Andriaus pavedimo(CPK 38 straipsnio 1 dalis, 56 straipsnis). Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Tai absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas(CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas, priteisdamas 650 Lt įsiskolinimą dukters Ingos, gim. 1997 m. vasario 23 d., išlaikymui, nepaskyrė ieškovę A. J. lėšų tvarkytoją uzufrukto teisėmis.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovei A. J. nuosavybės teise priklauso 0, 69 dalys gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini), o atsakovui V. J. priklauso 0, 31 dalys gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypu. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai paskyrė atsakovui vonios kambarį(1-7, 5,14 kv.m.), kurį galima patekti tik per jai paskirtą holą, esantį namo antrame aukšte(1-6, 12, 04 kv.m.). Dėl tokios naudojimosi tvarkos nustatymo, ji ir vaikai lieka be vonios kambario, sanitarinio mazgo.

Kolegija yra tos nuomonės, kad tiek ieškovei su vaikais, tiek atsakovui yra reikalingas vonios kambarys ir sanitarinis mazgas. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių nustatyti, ar įmanoma ir kitose patalpose, kurios paskirtos naudotis ieškovei ir atsakovui, techniškai yra įmanoma tokią patalpą įrengti. Toks sprendimas galimas turint šalių pateiktus gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo planus, kuriose turi atsispindėti ir galimybė įrengti vonią, sanitarinį mazgą. Tai turi nustatyti pirmosios instancijos teismas, kuris šią bylą nagrinės iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti dalinai. Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. sprendimą ir bylą perduoti Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkas Leonas JachimavičiusKolegijos teisėjai Galina BlaževičIzolda Nėnienė