- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-09-21
- Bylos Nr.
- 1A-389-919/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Kęstutis Dargužis, Darius Kantaravičius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Dariaus Kantaravičiaus, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. K., jo gynėjai advokatei R.G. B.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro O. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. K., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 500 eurų užstatu, nustatant 3 metų laidavimo terminą. Laiduotoju paskirtas J. K.. Baudžiamoji byla V. K. atžvilgiu nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, V. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:
- uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
- išieškoti konfiskuotino automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 500 eurų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. K. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 500 eurų užstatu už tai, kad (duomenys neskelbtini) gatve, kryptimi link (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę kelių transporto priemonę – automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu nustatyta 2,13 promilių neblaivumas, iki kol prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini) nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į dešiniajame kelkraštyje paliktus stovėti du lengvuosius automobilius.
2. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroras O. S. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 75 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - 50 MGL (2 500 eurų) dydžio baudą. V. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemones: uždrausti 5 metus naudotis specialia teise - vairuoti motorines kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. K. išieškoti (konfiskuoti) automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinę rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 570 eurų. Automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris grąžintas įgaliotam asmeniui L. L., palikti savininkui paliekant teisę laisvai disponuoti turtu. V. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki kol bus pradėta vykdyti bausmė palikti nepakeistą, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Šalies argumentai
2.1. Apeliaciniame skunde prokuroras pažymi, jog V. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nors praeityje ir teistas, tačiau teistumas išnykęs, todėl laikomas neteistu, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, teigė padaręs išvadas dėl neteisėto savo elgesio. Prokuroro nuomone, tik šių aplinkybių nepakanka taikyti laidavimo institutą. Vadovaujantis teismų formuojama praktika, išvada dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos buvimo - pagrįsto manymo, kad kaltininkas ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, turi būti pagrįsta objektyviais faktais, tai yra turi būti atsižvelgiama į kaltininko praeityje padarytus Kelių eismo taisyklių ar kitus teisės pažeidimus ir panašiai. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, V. K. (duomenys neskelbtini) d. teistas J. K. už vairavimą esant neblaiviam, (duomenys neskelbtini) d. teistas Lietuvoje už baudžiamojo nusižengimo padarymą, kuris nesukelia teistumo pasekmių bei per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka baustas penkis kartus, dvi nuobaudos galiojo veikos padarymo metu, iš jų (duomenys neskelbtini) d. vairavo neblaivus – 0,76 promilės girtumas, paskirta 12 mėnesių specialiosios teisės atėmimas. Šias aplinkybes pirmos instancijos teismas vertino, tačiau padarė neteisingas išvadas dėl naujos veikos pavojingumo ir V. K. polinkio laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Be to, V. K., laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d. kai jam atimta specialioji teisė vairuoti motorines kelių transporto priemones, suklaidindamas nuomotoją, (duomenys neskelbtini) d. išsinuomojo automobilį iš UAB „A.R.“, kurį (duomenys neskelbtini) d. vairavo būdamas neblaivus (nustatyta 2.13 promilių neblaivumas) iki kol atsitrenkė kitus kelkraštyje stovėjusius automobilius. Vien ta aplinkybė, kad V. K. nuo (duomenys neskelbtini) d. atimta specialioji teisė vairuoti motorines kelių transporto priemones, pastarasis aplamai negalėjo vairuoti automobilio, tačiau ne tik, kad nepaisė šio draudimo, bet vairavo būdamas neblaivus. Prokuroro nuomone, tai rodo jo atsainų požiūrį į įstatymų laikymąsi.
2.2. Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su Kauno apylinkės teismo išvada, jog V. K. nusikalstama veika yra sąlygota (nulemta) jo psichikos sveikatos būklės pablogėjimo, nėra tendencingas ankstesnio neteisėto elgesio rezultatas. Skundžiamame nuosprendyje teismas pažymi, jog V. K. (duomenys neskelbtini) d. konsultuotas/gydytas dėl ((duomenys neskelbtini)) psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromo. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų pateiktais duomenimis, V. K. (duomenys neskelbtini) d. kreipėsi į gydytoją psichiatrą, diagnozė - mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas (F41.2), o nuo (duomenys neskelbtini) d. jis lankėsi psichologo konsultacijose. Tačiau, būtent nuo (duomenys neskelbtini) d., kai buvo baigtos lankyti psichologo konsultacijos iki pat naujos veikos padarymo – (duomenys neskelbtini) d., V. K. dėl savo sveikos būklės nesikreipė nei į psichologą, nei į kitus specialistus, todėl daryti išvadą, jog nusikalstama veika buvo nulemta psichikos sveikatos būklės pablogėjimo - nėra jokio pagrindo.
2.3. Prokuroro nuomone, atleidus V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, įsivyrautų nebaudžiamumo nuostatos, asmenys nebūtų sulaikomi nuo nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgiant į aiškią bei kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl laidavimo instituto taikymo nėra pakankamas siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo. V. K. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, tai yra jam nebuvo paskirta bausmėmis neturi teistumo, lodei nebus pasiekti tikslai - esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje.
2.4. Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka ir su teismo išvada dėl konfiskuotino turto – automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta vidutine rinkos verte. Vertindamas byloje surinktus duomenis dėl automobilio vertės, teismas atkreipė dėmesį, jog iš V. K. išieškotina automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę, buvusią nusikalstamos veikos padarymo metu, atitinkanti pinigų suma. Teismas taip pat teisingai pažymėjo, jog iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės VW Golf (duomenys neskelbtini) metais, pasirinkti metai (duomenys neskelbtini) metai, kaina Lietuvoje su PVM 3 570 eurų. Šiuo atveju, teismas suklydo vadovaudamasis ne VŠĮ „Emprekis“ pažyma dėl automobilio vidutinės rinkos vertės įvykio dienai, bet suinteresuotų asmenų susitarimu, kuris nulemtas automobilio sugadinimų apimties po eismo įvykio, kurį sukėlė pats V. K.. Akivaizdu ir suprantama, jog automobilis po eismo įvykio neteko (prarado) dalį savo rinkos vertės, tačiau iki eismo įvykio, kai V. K. pradėjo vairuoti, automobilio VW Golf valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė buvo žymiai didesnė nei sutarta vertė. Todėl teismo išvada, kad būtent Susitarimo 3.1 punkte nurodyta automobilio vertę atitinkanti pinigų suma išieškotina iš V. K. yra neteisinga ir nepagrįsta, todėl turėtų būti keičiama ir iš jo išieškotina automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinę rinkos vertę atitinkanti pinigų suma 3 570 eurų.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje V. K. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno
apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro O. S. apeliacinis skundas tenkinamas.
4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotuose apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Analizuojamu atveju pateiktame apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės pagrįstumo klausimai nėra ginčijami, todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų išsamiau nevertina. Prokuroras nesutinka su V. K. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 500 eurų užstatu bei konfiskuotino turto vertės nustatymu, taigi, šiuo aspektu ir patikrinamas skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis.
Motyvuojamoji dalis
Dėl BK 40 straipsnio taikymo
5. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Todėl BK 40 straipsnio taikymas, yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis įgyvendina įvertinęs visus byloje esančius įrodymus.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. K. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kas lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis teisiamas pirmą kartą, yra dirbantis asmuo, turi pastovią gyvenamąją vietą. Teisėjų kolegija šioms apylinkės teismo nustatytoms aplinkybėms iš dalies pritaria, tačiau taip pat sutinka su prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, jog apylinkės teismas nepakankamai įvertino paties V. K. asmenybės charakteristiką, kas liudija, jog nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo turi polinkį nusikalsti, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
7. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad V. K. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo 1,161 g. narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), kurias, susuktas į plastikinį maišelį, neteisėtai laikė savo automobilyje. Teistumas išnykęs. Taip pat matyti, kad V. K. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos (duomenys neskelbtini) d. nutarimu buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 422 straipsnio 5 dalyje už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,76 promilės). Už šį administracinį nusižengimą V. K. paskirta 800 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių (nuo (duomenys neskelbtini) d.). Be to, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad V. K. (duomenys neskelbtini) d. sprendimu buvo nubaustas už tai, kad J. K. vairavo automobilį būdamas neblaiviu arba pasvaigusiu nuo narkotinių medžiagų. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus matyti, kad V. K. administracine tvarka per 5 metus yra baustas 5 kartus, visi šie pažeidimai yra susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. V. K. VšĮ Priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) d. buvo gydytas/konsultuotas, nustatyta diagnozė F10.8 Psichikos elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų pateiktais duomenimis, V. K. (duomenys neskelbtini) d. kreipėsi į gydytoją psichiatrą, nustatyta diagnozė – mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas (F41.2), o nuo (duomenys neskelbtini) d. jis lankėsi psichologo konsultacijose. Aptarti duomenys rodo, kad V. K. turi problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, tačiau šios problemos sprendimui jis neskiria pakankamai dėmesio. Apeliacinės instancijos teisme nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo paaiškino, jog buvo ligoninėje, atliko tam tikrą gydymą ir yra pasiruošęs keisti gyvenimo būdą. Nors teistumas pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) d. baudžiamąjį įsakymą yra išnykęs, J. K. užfiksuotas pažeidimas buvo padarytas prieš 8 metus, tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad praeityje 2 nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens padaryti teisės aktų pažeidimai buvo įvykdyti esant apsvaigus nuo alkoholio, kiti susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, jog V. K. nusikalstamo elgesio kelyje negalima vertinti kaip atsitiktinio. Rizika, kurią V. K. prisiėmė įvyko neseniai pavartojus didelį kiekį stipraus alkoholinio gėrimo ir vairuodamas padidinto pavojingumo šaltinį – automobilį, yra objektyviai nepamatuota ir nedera su atidaus, atsakingo, protingo vairuotojo kriterijais. Tuo labiau, jog nors V. K. automobilį vairavo trumpą atstumą, tačiau apgadino netgi du automobilius ir pats patyrė sužalojimus, per 7 metų terminą 3 kartus automobilį vairavo neblaivus, be to, šį kartą ir be specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog V. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Aukščiau minėtos priežastys leidžia daryti išvadą, kad Kauno apylinkės teismas laidavimo institutą taikė nepagrįstai, tai yra nesant visų įstatyme nustatytų sąlygų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
8. Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas - apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 3 punktas, BPK 328 straipsnio 1, 2, 4 punktai).
Dėl bausmės
9. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
10. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kadangi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu V. K. kaltę pripažino ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, todėl yra pagrindas tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi yra visos sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Iš baudžiamosios bylos duomenų taip pat matyti, kad V. K. dirba, administracine tvarka baustas 5 kartus (tame tarpe ir už vairavimą esant neblaiviam), baudos sumokėtos, praeityje 1 kartą teistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, teistumas išvykęs, taip pat baustas J. K. už automobilio vairavimą esant apsvaigus. Kaip jau minėta, V. K. VšĮ Priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatoriniame skyriuje (duomenys neskelbtini) d. buvo gydytas/konsultuotas, nustatyta diagnozė F10.8 Psichikos elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų pateiktais duomenimis, V. K. (duomenys neskelbtini) d. kreipėsi į gydytoją psichiatrą, nustatyta diagnozė – mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas (F41.2), o nuo (duomenys neskelbtini) d. jis lankėsi psichologo konsultacijose.
11. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro siūlymu V. K. skirti švelniausią BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – baudą. Už nesunkaus nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato baudos dydį nuo 50 iki 2000 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), todėl prokuroro siūlytas baudos dydis – 75 MGL nelaikytinas per dideliu, nes jis gerokai mažesnis nei galimas baudos vidurkis. V. K. dėl padaryto nusikaltimo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu prisipažino ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o to pakanka BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui ir baudos dydžio mažinimui vienu trečdaliu.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
12. Nagrinėjamu atveju, V. K. yra pripažįstamas kaltu dėl kelių transporto priemonės – automobilio VW Golf, valstybins Nr. (duomenys neskelbtini), vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio, kai mažiausia etilo alkoholio koncentracija kraujyje nustatyta 2,13 promilių. Minėtas automobilis yra veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė, todėl yra pagrindas jį konfiskuoti BK 72 straipsnio pagrindu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad aukščiau minėtą automobilį V. K. išsinuomojo iš UAB „R.“. VĮ ,,Regitra“ duomenimis, VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso R. L., kuri automobilį yra perdavusi naudotis UAB „R.“ (duomenys neskelbtini) d. panaudos sutarties pagrindu. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Atitinkamai, iš V. K. išieškotina automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę, buvusią nusikalstamos veikos padarymo metu, atitinkanti pinigų suma. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės VW Golf (duomenys neskelbtini) m., pasirinkti metai (duomenys neskelbtini) m., kaina Lietuvoje su PVM 3 570 eurų (b. l. 60). Nors Kauno apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta, jog iš V. K. priteistina 1 500 eurų suma, kadangi automobilis eismo įvykio metu buvo apgadintas, todėl V. K. ir nuomos bendrovė susitarimu susitarė, jog V. K. įsigys automobilį už 1 500 eurų. Tačiau VšĮ „Emprekis“ pažymoje yra nurodyta automobilio rinkos kaina (3 750 eurų) nusikalstamos veikos metu. Ši suma yra nustatyta objektyviais duomenimis ir abejonių teisėjų kolegijai nekelia. Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių šiuos duomenis paneigiančių duomenų, nebuvo atliktas individualus automobilio vertinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad fiziniai asmenys, pirkdami ar parduodami automobilius, patys pasirenka, už kokią kainą parduoti ar pirkti prekes, todėl automobilio reali vertė ir susitarime nurodoma sutarta kaina gali skirtis. Taigi, šiuo atveju iš V. K. išieškotina tikroji automobilio vertė nusikaltimo padarymo dieną, kuri buvo 3 570 eurų su PVM.
13. Atsižvelgiant į valstybės BK 281¹ straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, V. K. skirtina BK 67 straipsnio 3 dalyje, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.
14. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad V. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį, tai yra naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, kai ši teisė yra atimta. Kaip minėta, kad už vairavimą esant neblaiviam V. K. yra paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, nuo (duomenys neskelbtini) d. Siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio pažeidimų bei galimai nusikaltimų darymui ateityje, transporto priemonės vairavimo neįgijus tam teisės, arba kai ji yra atimta, faktas, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo, taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones yra svarbus tuo, kad asmeniui nustatytam terminui bus užkirstas kelias įgyti šią specialią teisę, kuria konkrečiu atveju faktiškai neteisėtai naudodamasis V. K. padarė nusikaltimą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes ir V. K. charakterizuojančius duomenis, yra būtinas, kadangi svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią jam toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles, o taip pat ir nusikalsti. V. K. nustatytinas maksimalus specialios teisės atėmimo terminas – 5 metai, kadangi jis jau ne pirmą kartą vairuoja neblaivus, šiuo atveju vairavo ne tik neblaivus, bet ir neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, be to, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti du automobiliai ir susižalojo pats.
Dėl proceso išlaidų
15. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2 t. b.l. 7-11). Pažymoje nurodyta, kad V. K. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 147,06 eurai ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į V. K. turtinę padėtį, paskirtą baudą, konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų konfiskavimą, į tai, kad prokuroro skundas pateiktas bloginančiais V. K. teisinę padėtį pagrindais, prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. K. netenkina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais, 331 straipsniu,
nusprendžia:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro O. S. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) MGL dydžio, tai yra 3 750 eurų (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę nustatyti 50 (penkiasdešimties) MGL dydžio, tai yra 2 500 eurų (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirti V. K. baudžiamojo poveikio priemones:
- uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus;
- išieškoti konfiskuotino automobilio ,,VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 570 eurų (tris tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt eurų).
Vadovaujantis BPK 352 straipsnio 1 dalimi V. K. paskirtai baudai sumokėti nustatyti 6 (šešerių) mėnesių savanoriško sumokėjimo terminą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801, baudos sumokėjimą patvirtinantį kvitą pateikiant teismui. Išaiškinti, kad laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
Automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris grąžintas įgaliotam asmeniui L. L., palikti savininkui paliekant teisę laisvai disponuoti turtu.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo išieškoti iš V. K. antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.