Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam M. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. kovo 4 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-2211 nutarta taikyti nuteistajam M. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 metų 5 mėnesių 22 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2024 m. kovo 1 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti įgyvendinant resocializacijos plane numatytas priemones. Komisija nurodė, kad nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Komisija pažymėjo, kad stebimas nuteistojo nuosekliai disciplinuotas, pozityvus elgesys, kuris įstaigos administracijos buvo įvertintas periodiškai skiriant paskatinimo priemones bei perkeliant bausmę atlikti į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Komisija daro išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, sistemingai gaunami paskatinimai patvirtina, kad nuteistasis nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai ir nepertraukiamai. Komisijos nuomone paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra bei sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

M. K. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 2 punktą - 7 metams 1aisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsniu bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu skirta galutinė bausmė 8 metai laisvės atėmimo. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. liepos 24 d. nutartimi vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi pakeistas 2019 m. lapkričio 22 d. nuosprendis: veika perkvalifikuota, galutinė bausmė nepakeista - galutinė bausmė 8 metai laivės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2019 m. lapkričio 22 d., pabaiga – 2027 m. rugpjūčio 23 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Teismas spręsdamas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, įvertina Socialinio tyrimo išvadoje pagal „OASys“ metodiką nustatytą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, tai yra vertinami nuteistojo asmenybės ypatumai, jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Komisijos nutarime nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis jau yra atlikęs, privalomai atliktinos bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atskleidžia formalųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą. Bet, kaip ir aptarta aukščiau, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Socialinio tyrimo išvadoje esančiais duomenimis nustatyta, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką, atlikto vertinimo metu nuteistojo M. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta vidutinė. Atlikus vertinimą, nustatyta, kad nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, vis dar egzistuoja labai daug dinaminių kriminogeninių veiksnių (neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; yra socialiai atsiskyręs arba apsiriboja tik paviršutiniškais santykiais su kitais; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; tinkamų tarpasmeninių įgūdžių stoka; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; neturi tikslų, linkęs gyventi šiandiena; sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus; yra nedėmesingas ir neatidus kitiems žmonėms; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; stokoja empatijos; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; kriminalinių nuostatų palaikymas; priežiūros apribojimų pažeidimai; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenes atžvilgiu), kurie pataisos proceso metu, vis dar vykdant struktūruotoje aplinkoje, turi būti iš esmės koreguojami, taip mažinant nustatytąją riziką. Šiuo metu, tiek rizikos vertinimas, tiek ir nustatyti nuteistojo elgesyje vyraujantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kai tuo tarpu nuteistojo elgesyje nėra nustatytas nei vienas riziką mažinantis apsauginis veiksnys, neleidžia daryti išvados, kad materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui jau egzistuoja. Teismas įvertinęs bylos duomenis, nenustatė jokių išskirtinai teigiamų aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad nuteistojo dedamos pastangos siekiant minėtą riziką valdyti ir mažinti yra akivaizdžios bei įtikinančios, jog nuteistasis lygtinio paleidimo metu laikysis įstatymų ir nebenusikals, o tokia išvada daroma įvertinus, kad nestebimas nustatytosios rizikos pokytis.

Bylos duomenys atskleidžia, jog nuteistasis M. K. turi nemažus finansinius įsipareigojimus, o būtent tai, kad pagal vykdomuosius dokumentus nuteistasis išieškotojams privalo išmokėti 20368,00 Eur, išieškota – 129 Eur, savanoriškai dengė skolas 0,00 Eur (Lietuvos kalėjimų tarnybos finansų skyriaus 2023 m. gruodžio 19 d. pažyma Nr. NFP-23-1164 apie gautus vykdomuosius raštus), ir nors nuteistasis mano, kad turimi finansiniai įsipareigojimai nėra didelė finansinė našta, tačiau pataisos namuose nedirba, finansiškai yra remiamas tėvo bei draugės. M. K. teigia, prašymo dėl darbo pataisos namuose net nebandė rašyti, nes žino, jog nėra darbų pataisos namuose ir įdarbintas nebus. Paklaustas apie darbus ateityje, išėjus į laisvę teigia, jog į Užimtumo tarnybą kreiptis neketina. Mano, jog greičiau darbą suras savarankiškai nei Užimtumo tarnybos pagalba. Teigia, kad surasti darbą nebus problema - gali dirbti įvairius darbus, šiek tiek darbinės patirties turi ir darbo nebijo. Kadangi nėra jokiu oficialių dokumentų, patvirtinančių. nuteistojo įdarbinimą ir garantijos, jog jis tikrai ieškosis darbo, nuteistasis vertinamas kaip turintis bedarbio statusą. Nuteistojo teiginiai, jog darbo ieškosis savarankiškai, nėra konkretūs ir nekeliantys abejonių, kadangi tiek gyvenimo sąlygų veiksnys, tiek lėšų tvarkymo veiksnys sąveikauja su kitais dinaminiais kriminogeniniais veiksniais, kurie didina riziką nuteistajam vėl nusikalsti, o galimas finansinio stabilumo nebuvimas gali paskatinti nuteistąjį grįžti prie senų gyvenimo įpročių, kadangi nekontroliuojant savo emocinio stabilumo, bei negalint tinkamai spręsti probleminių gyvenimo sričių ir konfliktinių situacijų šios aplinkybės gali paskatinti nuteistąjį vėl nusikalsti. Todėl teismo vertinimu, atsižvelgiant į šias ir prieš tai nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas ir turi būti koreguojamas maksimaliai keičiant savo elgesį teigiamos dinamikos link, o šis procesas turi būti tęsiamas nuteistajam esant struktūrizuotoje įstaigoje.

Bylos duomenys atskleidžia, kad M. K. teistas už turtinius, smurtinius nusikaltimus - plėsimą, kūno sužalojimus, bausmės vykdymo atidėjimo metu eilę kartų baustas administracine tvarka (už važiavimą miesto maršrutiniu autobusu be bilieto, žvejybą neturint leidimo, viešosios tvarkos trikdymą, statutinio valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimą, transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti, eismo įvykio sukėlimą, girtavimą viešoje vietoje, smulkias vagystes). Visa tai rodo, jog nuteistasis linkęs periodiškai pažeidinėti nustatytas visuomenės normas. Nusikaltimai labiau daromi bendrininkų grupėje. Pasak nuteistojo, draugų įtaka turėjo didelės reikšmės jo nusikalstamumui. Šiuo metu teigia su jais ryšių nepalaikantis, bendrauja tik su artimaisiais. Po galimo paleidimo iš pataisos įstaigos teigia ryšių su draugais neatnaujins, tačiau grįžimas į tą pačią aplinką didina riziką pakartotiniam nusikalstamumui. Nuteistasis į pataisos namus atvyko 2020 m. balandžio 10 d., 2020 m. gegužės 19 d. baustas drausmine tvarka už administracijos nurodymų nevykdymą. Tai leidžia teigti, jog nuteistasis nelinkęs mokytis iš savo klaidų, keisti gyvenimo būdą ir toliau pažeidinėja nustatytą tvarką. Darytina išvada, jog draugų įtaka ir aplinka, kurioje jis gyvena, tiesiogiai susiję su jo nusikalstamumu. Šių duomenų visumoje, ir nenustačius neabejotinos nuteistojo pažangos koreguojant savo nusikalstamą elgesį išskirtinai teigiamos dinamikos link, teismas negali daryti išvados, jog nuteistasis jau yra vertas teismo pasitikėjimo ir tolesnis bausmės atlikimas galėtų būti tęsiamas neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės.

Pažymėtina, kad vertinant ar yra pagrindas lygtinio paleidimo instituto taikymui, negali būti sumenkinama ir neatliktos bausmės dalis, kaip nebeturinti įtakos tolimesnei nuteistojo resocializacijai, net ir nustačius formalųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Nagrinėjamos bylos duomenys atskleidžia, kad M. K. neatliktos bausmės dalis yra 3 metai 5 mėnesiai ir 22 dienos, kuri ją įvertinus, aukščiau aptartų duomenų kontekste, dar laikytina didele ir neleidžiančia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas, jį vykdant įkalinimo įstaigoje, jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Įvertinus nuteistojo elgesyje vyraujančius dinaminius kriminogeninius veiksnius, vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, nenustačius jokių duomenų apie nuteistojo daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teismas konstatuoja, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas įkalinimo įstaigoje, nes nėra nustatyta pagrindo lygtinio paleidimo taikymui.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis M. K. nors ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. RV-22-2211.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. RV-22-2211 taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.