- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-21
- Bylos Nr.
- N-63-2309-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. M. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutarimo D. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. M. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad D. M. 2009 m. liepos 5 d., apie 00 val. 10 min., Varėnos rajone, Burokaraisčio kaime vairavo nustatyta tvarka neįregistruotą motociklą, būdamas neblaivus (nustatytas 1,438 ± 5 proc. promilės girtumas), neturėdamas šio motociklo dokumentų bei transporto priemonės savininkų ir valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties.
II.
Varėnos rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 22 d. nutarimu pripažino D. M. kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir skyrė galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1000 Lt baudą su teisės vairuoti visas transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Teismas įvertino D. M. paaiškinimą dėl padarytų pažeidimų, atsižvelgė į liudytojų J. M. ir P. U., patvirtinusių, kad D. M. gėrė alų iki atvykstant policijai, policijos pareigūnų V. K. ir D. S., įvykę dalyvavusių asmenų – A. K., G. B., V. Š., S. N., L. K. – parodymus, išklausė pateiktus garso įrašus. Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus bei alkotesterio parodymus (D. M. nustatytas 1,438 promilės girtumas), konstatavo, kad D. M. aiškinimas, kad jis motociklą vairavęs blaivus, o išgėręs alaus po sulaikymo, yra jo gynybinė pozicija. Teismas J. M. ir P. U. parodymus vertino kritiškai ir atmetė. Teismas vadovavosi A. K., įvykio metu visą laiką buvusio šalia sulaikytų jaunuolių iki atvykstant policijai, parodymais, kuriais netikėti nematė jokio pagrindo. Pažymėjo, kad policijos pareigūnams įvykio vietoje rašant protokolą ir tikrinant girtumą D. M. prieštaravimų nepareiškė, neaiškino, kad gėręs po sulaikymo, policijos pareigūnai buvo įsitikinę, kad jis kaltę šiuo klausimu pripažįsta. Jokių neleistinų, neteisėtų policijos veiksmų D. M. atžvilgiu nenustatė. Teismas pripažino, kad D. M. argumentai dėl alkotesterio panaudojimo laiko atžvilgiu įvertinant alkoholio vartojimo laiką konkrečiu atveju neturi teisinės reikšmės, nes jis, kaip nustatyta, alkoholį vartojo ne po sulaikymo, o prieš vairuodamas motociklą. D. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė.
III.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. M. prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl 1000 Lt baudos paskyrimo su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį nutraukti. Apeliantas nurodė, kad pripažįstą padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje, dėl jų gailisi, tačiau nesutinka dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje. Anot jo, teismo nutarime įrodymai, kuriais vadovaujantis padarytos išvados, nekonkretizuoti. Teismas pažeidė reikalavimus visapusiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, ir savo išvadas grįsti tik visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teigia, kad motociklą vairavo blaivus, po sulaikymo, prieš pat atvykstant policijos pareigūnams ir patikrinant alkotesteriu jo blaivumą, išgėrė su P. U. alaus. Policijos pareigūnai, anot jo, atvykę pareikalavo nedelsiant pūsti į alkotesterį, neaiškino, ant ko pasirašinėja, privertė pasirašyti dėl sutikimo su alkotesterio parodymais, pagrasinę, kad priešingu atveju išveš motociklą ir jį. Teismas nepagrįstai atmetė jo versiją dėl alaus vartojimo po sulaikymo patvirtinusius liudytojų P. U. ir J. M. parodymus, neatsižvelgė į tai, kad teisme apklausti liudytojai G. B., V. Š., S. N. ir A. K. minėtų liudytojų parodymų dėl alkoholio vartojimo po motociklo vairavimo nepaneigė. Pažymėjo, kad visi apklausti liudytojai, išskyrus J. M., yra jam nepažįstami, svetimi žmonės, kurie davė išsamius ir nuoseklius, išskyrus A. K., parodymus, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Teismas nepagrįstai vadovavosi iš esmės vien tik liudytojo J. K. parodymais, kurie yra prieštaringi, neatitinka kitų liudytojų parodymų. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino ir skundžiamu nutarimu nepasisakė dėl bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, susijusių su alkotesteriu nustatytų duomenų nepatikimumu ir netikslumu.
Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija siūlo jo netenkinti, nurodo, kad nuobauda paskirta teisėtai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatu o j a:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
D. M. buvo pripažintas kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalyje, padarymo.
Apeliantas neginčija ATPK 123 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų, tačiau nesutinka, kad padarė veiką, už kurią atsakomybė numatyta ATPK 126 straipsnio 1 dalyje. Teigia, kad motociklą vairavo blaivus, alaus išgėrė po to, o teismas priešingos išvados priėjo netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 144 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams.
Teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, išklausė D. M. paaiškinimus bei apklausė įvykyje dalyvavusius liudytojus (P. U., J. M., G. B., V. Š., S. N., L. K., A. K.) bei policijos pareigūnus (V. K. ir D. S.), išsamiai argumentavo, kodėl vienais įrodymais nesiremia, o kitus pripažįsta kaip objektyvius. Ištyrus minėtą medžiagą nustatyta, kad D. M. kartu su draugu J. M. 2009 m. liepos 5 d., apie 00 val. 10 min., Varėnos rajone, Burokaraisčio kaime važinėjosi nustatyta tvarka neįregistruotu motociklu, kol dėl keliamo triukšmo buvo sulaikyti vietinių poilsiautojų ir gyventojų, transporto priemonę vairavo D. M., neturėdamas šio motociklo dokumentų bei transporto priemonės savininkų ir valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties, ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra. Maždaug už pusvalandžio atvyko iškviesti policijos pareigūnai, kurie alkotesteriu Alcotector BAC-100 pamatavo apelianto blaivumą ir nustatė 1,4386 ± 5 proc. promilės girtumą (b. l. 4). D. M. su alkotesterio parodymais sutiko, paaiškinime nurodė, kad buvo neseniai gėręs bokalą alaus (b. l. 8), daugiau jokių aplinkybių nenurodė, kas konkrečiu atveju yra nelogiška, nes, kaip pats teigė teismo posėdžio metu, įvykio metu įspėjęs policijos pareigūnus, kad alkotesterio parodymai bus netikslūs (b. l. 36). Policijos pareigūnai patvirtino, kad D. M. prisipažino vairavęs neblaivus, jiems abejonių dėl to nekilo, nors apeliantas neatrodė neblaivus, tačiau nuo jo sklido alkoholio kvapas (b. l. 38-40). Teisėja kolegija sutinka su pirmosios instancijos argumentais ir jų pagrindu padaryta išvada, kad minėtų pareigūnų parodymais netikėti nėra pagrindo. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad policijos pareigūnai grasindami atimti motociklą privertė pasirašyti dėl sutikimo su alkotesterio parodymais, atmetamos kaip neįrodytos. Pažymėtina, kad nei vienas įvykį mačiusių asmenų nenurodė, kad policijos pareigūnai būtų naudoję neteisėtus veiksmus, be to, pats D. M. apie tai užsiminė tik apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teisme šio klausimo nekėlė, kas leidžia tokius jo atsikirtimus vertinti kaip pasirinktą gynybos poziciją. Nors liudytojai G. B., S. N., L. K. ir V. Š. negalėjo paneigti, kad D. M. jokio alkoholio po sulaikymo nevartojo, tačiau jo versijos taip pat nepatvirtino. V. Š. abejojo, kad matė apeliantą vartojant alų, be to, priešingai nei teigė D. M., nurodė, kad alaus buvo iki atvykstant jo draugams (b. l. 62-64). Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėto liudytojo parodymais nesivadovavo. Pažymėtina, kad apklausti liudytojai, taip pat ir policijos pareigūnai, nurodė kitas bylai reikšmingas aplinkybes – situacija buvo įtempta, brendo konfliktas, buvo daug žmonių, visi laukė policijos. Tai prieštarauja D. M. paaiškinimui, kad jis po įvykio ramiai šnekučiuodamasis gėrė su P. U. alų. Be to, įvykyje tiesiogiai dalyvavęs ir buvęs šalia sulaikytų jaunuolių A. K. neabejodamas patvirtino, kad D. M., kaip ir P. U., iki atvykstant policijos pareigūnams jokio alaus negėrė, teismo posėdžio metu nurodė, kad kalba būtent apie D. M. (b. l. 56-58). Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentas, kad A. K. nesuprato, apie kokius asmenis duoda parodymus, atmestinas kaip prieštaraujantis faktinėms aplinkybėms. Neturi teisinės reikšmės ir tas faktas, kad A. K. sulaikyme nedalyvavo, o prisijungė vėliau. Kaip paaiškino D. M., alų jis gėrė iki pat to momento, kol pamatė atvažiuojančius policijos pareigūnus, paskui butelį paslėpė. Taigi, tuo momentu A. K. jau buvo įvykio vietoje, todėl, D. M. ir P. U. galimai gėrus alų, turėjo tai pastebėti. Pažymėtina, kad apelianto keliamą įvykio versiją patvirtino tik J. M., kuris yra D. M. draugas, taigi suinteresuotas asmuo, dėl ko jo parodymai vertintini kritiškai, bei P. U., kurio parodymais, kaip nepatikimais, teismas nesivadovavo. Jų atmetimo motyvus teisėjų kolegija palaiko ir nebekartoja.
Apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir skundžiamu nutarimu nepasisakė dėl bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, susijusių su alkotesteriu nustatytų duomenų nepatikimumu ir netikslumu, atmetamas kaip prieštaraujantis faktinėms aplinkybėms. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas šių aplinkybių netyrė kaip teisiškai nereikšmingų, motyvuodamas tuo, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog D. M. alkoholį vartojo prieš vairuodamas motociklą. Teisėjų kolegija laiko, kad tokia teismo motyvacija pagrįsta. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apelianto nurodyti padaryti alkotesterio naudojimo pažeidimai nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad įvykis atsitiko apie 24 val. 00 min., policijos pareigūnai atvyko už pusvalandžio, maždaug 00 val. 30 min., tuo metu D. M., kaip pats paaiškino, alaus jau negėrė, jo neblaivumas patikrintas 00 val. 48 min. Taigi, teigti, kad buvo pažeistas reikalavimas 20 min. stebėti testuojamą žmogų, ir dėl to abejoti alkotesterio parodymų teisingumu, nėra pagrindo. Policijos pareigūnai patvirtino, kad nuo D. M. sklido alkoholio kvapas, o kitų liudytojų parodymai, kad apeliantas neatrodė neblaivus, yra subjektyvus jų įsitikinimas ir neturi jokios įrodomosios galios.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė, pagrindo abejoti D. M. neblaivumu, jam vairuojant motociklą, nėra, apelianto veika kvalifikuota tinkamai.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu, o D. M. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
D. M. apeliacinį skundą atmesti.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.