Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

išnagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo AB (duomenys neskelbtini) atstovo adv. V. Šulijos (toliau – pareiškėjo atstovas) skundas ir panaikintas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroro Manto Januškevičiaus 2012-03-02 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-11-15 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje buvo gautas iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros persiųstas AB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pavaduotojo N. P. 2011-10-25 pareiškimas, kuriame jis prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl keleivio Rusijos Federacijos piliečio A. F. chuliganiškų veiksmų pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 str. 1 d., t. y. dėl viešosios tvarkos sutrikdymo. Pareiškime nurodyta, kad A. F. skrydžio (duomenys neskelbtini) metu, AB (duomenys neskelbtini) priklausančiame lėktuve (duomenys neskelbtini), skridusiame (duomenys neskelbtini) reisu, sukėlė tiesioginį pavojų skrydžio saugumui ir oro eismui apskritai, kadangi jis įsivėlė į tiesioginį konfliktą su vienu iš orlaivio įgulos narių, įžeidė ir trenkė antrajam pilotui, kurio pagrindinė funkcinė pareigybė buvo aktyvus orlaivio pilotavimas, taigi piloto negalėjimas atlikti savo pareigybės kėlė realų pavojų saugiam reiso užbaigimui. Pareiškime buvo teigiama, kad tyrėjo D. R. 2011-08-24 nutarimas priimtas administracinėje byloje, kuriuo administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už paminėtus veiksmus A. F. pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 174 str. dėl smulkaus chuliganizmo yra neteisėtas, nes netinkamai kvalifikuota veika.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroro M. Januškevičiaus 2012-03-02 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi Lietuvos valstybės teritorijoje nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, požymių.

2012-03-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo atstovo skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroro M. Januškevičiaus 2012-03-02 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir įpareigoti prokuratūrą iš naujo tirti AB (duomenys neskelbtini) 2011-10-25 pareiškimą bei ne vėliau kaip per vieną mėnesį laiko priimti teisės aktais ir faktinėm aplinkybėm pagrįstą procesinį sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą arba atsisakyti jį pradėti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi patenkintas pareiškėjo atstovo skundas ir panaikintas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroro M. Januškevičiaus 2012-03-02 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuojant tuo, kad Baudžiamosios jurisdikcijos įgyvendinimo klausimai, kai nusikalstama veika padaroma užsienio valstybės orlaivyje, esančiame Lietuvos oro erdvėje, BK specialiai nereglamentuojami. Pagal BK 4 straipsnio 1 dalies prasmę nusikalstama veika, padaryta Lietuvos oro erdvėje esančiame užsienio valstybės orlaivyje, turėtų būti tiriama, taikant Lietuvos įstatymus, tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad Lietuva yra ratifikavusi keletą tarptautinių sutarčių, kurių normų analizė leidžia daryti išvadą, kad tam tikrais atvejais turi būti susilaikyta nuo teritorinės jurisdikcijos įgyvendinimo, vadovaujantis Lietuvos Konstitucijos bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatomis. Konvencijoje dėl nusikaltimų ir tam tikrų veiksmų, padarytų orlaiviuose (toliau - Konvencija), kurią yra ratifikavusi tiek Lietuva, tiek Rusijos Federacija, numatyta bendra taisyklė, kad orlaivį įregistravusi valstybė turi teisę taikyti jurisdikciją orlaivyje padarytiems nusikaltimams ir veiksmams (Konvencijos 3 straipsnio 1 dalis), o 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad susitarianti valstybė, kuri nėra registracijos valstybė, negali taikyti savo kriminalinės jurisdikcijos nusikaltimams, padarytiems orlaiviuose skridimo metu, išskyrus tam tikrus atvejus. Vadinasi, pagal šią Konvenciją įgyvendinti baudžiamąją jurisdikciją dėl nusikalstamų veikų, padarytų orlaivyje, esančiame kitos valstybės teritorijoje, turi teisę tiek orlaivį registravusi valstybė (Konvencijos 3 str.), tiek valstybė - oro erdvės šeimininkė (Konvencijos 4 str.). Konvencijoje įtvirtinti atvejai, kai nusikalstamų veikų atžvilgiu, padarytų civiliniame orlaivyje skrydžio metu, baudžiamosios jurisdikcijos įgyvendinimo teisė suteikiama ne orlaivio registracijos valstybei, o valstybei - teritorijos šeimininkei. Tai atvejai, kai: nusikaltimas padalytas šios valstybės teritorijoje; nusikalstama veika padaryta šios valstybės piliečio ar asmens nuolat ten gyvenančio arba prieš juos; nusikalstama veika kėsintasi į šalies saugumą; pažeistos tos šalies skrydžio taisyklės; šalies jurisdikcijos taikymas reikalingas tarptautinių susitarimų vykdymui (Konvencijos 4 straipsnio 1 dalis). Kadangi prokuroras, įvertinęs AB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pavaduotojo N. P. 2011-10-25 pareiškimą ir jo duomenų patikslinimui surinktą medžiagą, konstatavo, kad nusikalstama veika, dėl kurios prašoma atlikti ikiteisminį tyrimą, buvo baigta Lietuvos valstybės teritorijoje, taip pat, kad A. F. veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalies požymius, todėl teismas, remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais, laiko, kad tokiu atveju turėjo būti sprendžiamas baudžiamojo persekiojimo pradėjimo A. F. atžvilgiu klausimas. Iš Konvencijoje dėl nusikaltimų ir tam tikrų veiksmų, padarytų orlaiviuose turinio matyti, kad prokuroro nurodyti atvejai, kai jurisdikcijos įgyvendinimo prioritetas teikiamas orlaivio registracijos valstybei, yra išimtiniai ir kaip tik būtent tais atvejais (kai nusikaltimas padarytas valstybės, kuri nėra orlaivio registracijos valstybė teritorijoje; nusikalstama veika padaryta šios valstybės piliečio ar asmens nuolat ten gyvenančio arba prieš juos; nusikalstama veika kėsintasi į šalies saugumą; pažeistos tos šalies skrydžio taisyklės; šalies jurisdikcijos taikymas reikalingas tarptautinių susitarimų vykdymui) valstybė, kuri nėra orlaivio registracijos valstybė (šiuo atveju Lietuva), gali taikyti savo kriminalinę jurisdikciją nusikaltimams, padarytiems orlaiviuose skridimo metu. Teismas padarė išvadą, kad prokuroro M. Januškevičiaus 2012-03-02 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nėra aiškus ir motyvuotas, priimtas neištyrus visų reikšmingų procesinio priėmimui aplinkybių, todėl negali būti laikomas atitinkančiu baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartį. Skunde nurodoma, jog skundžiamoje nutartyje visiškai neužsimena, kokios būtent yra tos neištirtos reikšmingos aplinkybės, apsiribojama šiuo abstraktaus ir formalaus pobūdžio teiginio konstatavimu. Prokuratūros įsitikinimu, prokuroro nutarime aiškiai yra įvardintos nustatytos faktinės aplinkybės, sąlygojusios būtent tokio procesinio sprendimo priėmimą. Nutarime konstatuota, kad veika, kuri pagal Baudžiamąjį kodeksą atitinka, nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d. požymius, padaryta nors ir Lietuvos oro erdvėje, tačiau išskirtinai orlaivyje su Rusijos Federacijos vėliava, skrydyje. Šią veiką padarė Rusijos Federacijos pilietis A. F., ne Lietuvos Respublikos piliečių atžvilgiu. Šia veika nebuvo pažeistos Lietuvos kaip valstybės interesai, jokių nusikalstamos veikos pasekmių, susijusių su Lietuvos valstybe, neatsirado. Dėl šių aplinkybių, kaip matyti iš nutarties, teismui nekilo. Nepaisant to, teismas nurodė, kad neištirtos visos reikšmingos aplinkybės. Dėl ko, prokurorui lieka neaišku, kokios dar aplinkybės turėtų būti tiriamos, ir kaip galimai padaryti pažeidimai turi būti šalinami, norint priimti procesinį sprendimą. Todėl, toks teismo teiginys laikytinas neatitinkančiu tikrovės.

Nustačius aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, nutarime, konstatuota, kad, tokiu atveju, remiantis tarptautinėmis sutartimis, kurių turi laikytis ir Lietuva, prioritetinė teisė įgyvendinti baudžiamąją jurisdikciją suteikiama civilinio orlaivio registracijos valstybei (šiuo atveju Rusijos Federacijai). Ši išvada buvo padaryta, remiantis tiek Lietuvos, tiek Rusijos Federacijos ratifikuota 1963 m. Tokijo konvencija dėl nusikaltimų ir tam tikrų veiksmų, padarytų orlaiviuose, (Konvencijos 3 str., 4 str.), kurios normų analizė, leidžia teigti, kad, tokiu atveju, jurisdikcijos įgyvendinimo pirmenybė yra teikiama orlaivio registravimo valstybei, atsižvelgiant į tai, kad galiojančiame Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse baudžiamosios jurisdikcijos įgyvendinimo klausimai, padarius nusikalstamą veiką užsienio valstybės orlaivyje, esančiame Lietuvos oro erdvėje, specialiai nereglamentuojami. Teismas, nutartyje taip pat nurodė, kad, šiuo atveju, reikia remtis Konvencijos dėl nusikaltimų ir tam tikrų veiksmų, padarytų orlaiviuose, konkrečiomis normomis, tačiau tuo pačiu konstatuoja, kad turi būti sprendžiamas baudžiamojo persekiojimo pradėjimo A. F. atžvilgiu klausimas, atsižvelgiant į tai, kad prokuroras konstatavo, jog nusikalstama veika, dėl kurios prašoma atlikti ikiteisminį tyrimą, buvo baigta Lietuvos valstybės teritorijoje, taip pat, kad A. F. veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. požymius. Sutiktina, kad prokuroro nutarime konstatuota, jog nusikalstama veika de facto buvo baigta Lietuvos valstybės teritorijoje (turint omenyje tai, kad oro erdvė esanti virš Lietuvos valstybės sausumos ir vandens teritorijos yra jos teritorijos sudėtinė dalis), tačiau tuo pačiu konstatuota, kad paminėta nusikalstama veika buvo padaryta ir baigta išskirtinai orlaivyje su Rusijos Federacijos vėliava, skrydyje. Todėl, lieka neaišku, kodėl teismas įvardindamas, kad, šiuo atveju, reikia remtis paminėtos Konvencija normomis, padarė priešingą išvadą, jog, turi būti sprendžiamas baudžiamojo persekiojimo klausimas Lietuvoje. Paminėtos Konvencijos 4 str. pagrindų, kuriuos įvardijo ir teismas nutartyje, dėl kurių Lietuva turėtų baudžiamosios jurisdikcijos įgyvendinimo pirmenybę, nėra nustatyta. Dėl šių priežasčių susilaikant nuo jurisdikcijos įgyvendinimo, laikytina, jog nusikalstama veika buvo baigta de jure ne Lietuvos teritorijoje, atsižvelgiant į Lietuvos pasirašytą paminėtą tarptautinę sutartį, o kaip prokuroro nutarime konstatuota, orlaivyje su Rusijos Federacijos vėliava, skrydyje. Dėl ko, šiuo atveju, baudžiamosios jurisdikcijos įgyvendinimo pirmenybė teikiama orlaivio registracijos valstybei, t.y. Rusijos Federacijai (taikytinas vėliavos principas). Todėl, teismo argumentai, kad prokuroro nutarime išdėstyti motyvai neatitinka nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir iš esmės prieštaraujantys, yra nepagrįsti. Prokuratūros įsitikinimu, pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, šiuo atveju, nėra.

Prokuroras teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu prašė prokuratūros skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skundas atmestinas.

Kaip matyti iš teismui skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, AB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pavaduotojas N. P. 2011-10-25 pareiškimu prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl keleivio Rusijos Federacijos piliečio A. F. chuliganiškų veiksmų pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 str. 1 d., t. y. dėl viešosios tvarkos sutrikdymo. Pareiškime nurodyta, kad A. F. skrydžio (duomenys neskelbtini) metu, AB (duomenys neskelbtini) priklausančiame lėktuve (duomenys neskelbtini), skridusiame (duomenys neskelbtini) reisu, sukėlė tiesioginį pavojų skrydžio saugumui ir oro eismui apskritai, kadangi jis įsivėlė į tiesioginį konfliktą su vienu iš orlaivio įgulos narių, įžeidė ir trenkė antrajam pilotui, kurio pagrindinė funkcinė pareigybė buvo aktyvus orlaivio pilotavimas, taigi piloto negalėjimas atlikti savo pareigybės kėlė realų pavojų saugiam reiso užbaigimui.

Pažymėtina, kad valstybės taikomas teritorinis principas skelbia, kad jos teritorijoje padaryta nusikalstama veika pažeidžia šios valstybės interesus, todėl ją padaręs asmuo turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal šioje teritorijoje galiojančius įstatymus. Nors baudžiamosios jurisdikcijos įgyvendinimo klausimai, kai nusikalstama veika padaroma užsienio valstybės orlaivyje, esančiame Lietuvos oro erdvėje, Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nereglamentuojami, tačiau Lietuvos Respublikos BK 4 straipsnyje įtvirtintas teritorinis principas. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmenys, padarę nusikalstamas veikas Lietuvos valstybės teritorijoje arba laivuose ar orlaiviuose su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais, atsako pagal šį kodeksą. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kai ta pati nusikalstama veika padaryta ir Lietuvos valstybės teritorijoje, ir užsienyje, laikoma, kad ta veika padaryta Lietuvos valstybės teritorijoje, jeigu šioje teritorijoje ji buvo pradėta, baigta arba nutrūko.

Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, siekiant patikslinti pareiškime nurodytas aplinkybes, aplinkybę, ar nusikalstama veika galimai buvo padaryta orlaiviui esant Lietuvos valstybės teritorijoje, vadovaujantis BPK 168 str. 1 d., buvo atlikta ir T. P. apklausa, iš kurios seka, jog 2011-08-24 jis lėktuvu vykdė reisą (duomenys neskelbtini) kaip antras pilotas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Skrydžio metu jis apleido piloto kabiną likus 40 min. iki atvykimo į Vilnių ir nuėjo į tualetą. Po 5 min. išėjęs iš tualeto, jis pamatė stambų vyrą apie 45 metų amžiaus, kuris stovėjo netoli tualeto, praėjime tarp keleivių salono ir virtuvės. Jis pastebėjo, kad šis vyras konfliktuoja su lėktuvo personalu. Išgirdo kaip šis vyriškis necenzūriniais žodžiais vadino lėktuvo palydovę. Tuomet jis jo paklausė, kas atsitiko. Liudytojo teigimu jo atžvilgiu taip pat buvo išsakyti necenzūriniais žodžiai bei panaudotas fizinis smurtas. Keleiviams vyriškį pasodinus į jo vietą, jis sugrįžo į kabiną. Kaip toliau vyriškis elgėsi, jis nematė, tačiau kaip jį informavo palydovės, vyriškis iki pat skrydžio pabaigos kabinėjosi prie keleivių ir lėktuvo palydovių. Liudytojo teigimu, tarp keleivių lėktuve buvo ir 6 lietuviai, kurie jo žiniomis, taip pat dėl šio įvykio kreipėsi į policiją. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ikiteisminio tyrimo teisėja skundžiamoje nutartyje, pagrįstai konstatavo, jog prokuroras nustatęs, kad galimai padaryta nusikalstama veika, dėl kurios prašoma atlikti ikiteisminį tyrimą, buvo baigta Lietuvos valstybės teritorijoje, taip pat, kad A. F. veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., požymiai, privalėjo spręsti klausimą dėl baudžiamojo persekiojimo pradėjimo A. F. atžvilgiu.

Tuo pačiu pažymėtina tai, jog nepagrįstai šiuo atveju buvo vadovaujamasi Konvencijos dėl nusikaltimų ir tam tikrų veiksmų, padarytų orlaiviuose nuostatomis. Teismui pateiktoje medžiagoje yra orlaivio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, jog orlaivis yra registruotas Bermuda civilinės aviacijos registre, kas patvirtina, kad Rusijos Federacija nėra civilinio orlaivio registracijos valstybė. Tuo tarpu Bermuda nėra prisijungusi prie minėtos Tokijo konvencijos. Konvencija taikoma įvykdytiems nusikaltimams ar veiksmams, kuriuos asmuo padarė Susitariančioje valstybėje registruotame orlaivyje (Konvencijos 1 str. 2 d.).

Esant aukščiau išdėstytiems argumentams, naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-05 nutartį Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-05 nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.