- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-11
- Bylos Nr.
- ATP-347-348/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-07493-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Kategorijos
- 47.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko (toliau - Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. nutarimo D. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Administracinio teisės pažeidimų protokolas D. Č., surašytas dėl to, kad ji 2012-12-02 apie 22.50 val., dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ barmene, adresu (duomenys neskelbtini), po 22 val. prekiavo alkoholiniais gėrimais, t.y. pardavė vieną neatidarytą 0,5 l talpos skardinę alaus „Brok“, nesiėmė jokių veiksmų, kad užtikrintų, jog alus būtų vartojamas tik pardavimo vietoje, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 12 p., t.y. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK)164 straipsnio 3 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2013-02-14 nutarimu administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalį D. Č. atžvilgiu nutraukė. Teismas padarė išvadą, jog nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad D. Č. padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.
Šalies argumentai
Institucija apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2013-02-14 Kauno apylinkės teismo nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai abejoja, kad alaus skardinė buvo parduota po 22 val. Apelianto nuomone, teismas vertindamas R. J. teismo posėdžio metu duotus parodymus neatsižvelgė į tai, kad liudytojas abejoja, kuriuo metu pirko alų. Taip pat neatsižvelgė ir į policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir paaiškinimuose duotus parodymus, kuriuose aiškiai nurodyta, kad 2012-12-02 apie 22.50 val. patruliuojant matė, kaip asmuo išeina iš baro ir nešasi uždarytą alaus skardinę, kurį nusivežė į policijos įtaigą. Skunde pažymima, kad Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 12 p. nustatyta, jog Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.
Atsiliepimas
D. Č. atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą nurodo, kad Kauno apylinkės teismo 2013-02-14 nutarimas yra pagrįstas, todėl prašo apeliacinio skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą.
Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliaciniame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo klausimas, tačiau pažyma, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas-tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, išnagrinėjo visus reikšmingus faktus, ištyrė visas galimas įvykio versijas, įvertino kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tiek pažeidėją kaltinančius, tiek ir ją teisinančius įrodymus, bandė pašalinti prieštaravimus tarp jų.
D. Č. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl ATPK 164 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, jog D. Č. savo kaltę neigė, o teismo posėdžio metu nurodė, jog jis alaus niekam po 22 val. neatidariusi taros nepardavė. Policijos pareigūnai iš karto po įvykio sulaikyto asmens su alaus skardine į barą neatvedė, tik po savaitės paskambinęs pareigūnas informavo, kad gatvėje buvo sulaikytas žmogus, kuris pasakė, kad pas ją pirko alų.
Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog visiškai pagrįsta Kauno apylinkės teismo išvada, kad negalima daryti kategoriškos išvados, kad D. Č. alaus skardinę neatidarytą pardavė būtent po 22 val. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad 2012-12-02 liudytoju buvo apklaustas R. J., kuris parodė, kad apie 22 val. nuėjo į barą, esantį (duomenys neskelbtini), kur išgėrė vieną alaus, o apie 22.50 val. išeidamas nusipirko dar vieną skardinę „Brok“. ją išsinešė neatidarytą iš baro. Apylinkės teismo posėdyje R. J. apklausiamas liudytoju ankstesnius parodymus iš esmės paneigė, parodydamas, kad į barą atėjo prieš 22 val., t.y. apie 21.50 val., kur nusipirko vieną ar dvi skardines alaus, vieną prieš išeidamas išgėrė, o išėjus sustabdė policijos pareigūnai, kurie nusivežė į nuovadą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vertinat liudytojo R. J. parodymus duotus policijos nuovadoje būtina atsižvelgti į tai, jog nėra duomenų apie liudytojo R. J. būklę jo apklausos metu. Apylinkės teismo posėdyje, jis pripažino, kad buvo vartojęs alkoholio, o administracinio teisės pažeidimo byloje nėra duomenų ar prieš apklausiant R. J. buvo įvertinta jo būklė, neblaivumo lygis. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikytinos pakankamomis, kad sukeltų abejonių ir neaiškumų, kad D. Č. alaus skardinę R. J. pardavė būtent po 22 val.
Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl D. Č. kaltės, vadovavosi visa byloje esančia rašytine medžiaga, išklausė pažeidėjos paaiškinimus, apklausė liudytojus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, daro išvadą, kad D. Č. paaiškinimai nėra visiškai paneigti byloje surinkta medžiaga. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ja netikėti ir pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo teiseną jos atžvilgiu. Pažymima, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad nėra pakankamų ir neginčytinų duomenų, jog D. Č. padarė administracinius teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 164 straipsnio 3 dalyje, tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nesurinkus pakankamai objektyvių įrodymų, D. Č. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja
n utaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.