- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-31
- Bylos Nr.
- e2-737-912/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00185-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Atsakovas
- Golden Fields OÜ
- Ieškovas
- D. S., R. S., L. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės Golden Fields OÜ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 6 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovų prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovų D. S., R. S. ir L. S. ieškinį atsakovei Golden Fields OÜ dėl paprastųjų vekselių pripažinimo negaliojančiais; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarė R. M. ir Užgirių žemės ūkio bendrovė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą ieškinyje prašydami: 1) pripažinti ieškovų L. S. ir R. S. 2023 m. rugpjūčio 25 d. išrašytą paprastą neprotestuotiną vekselį atsakovės naudai dėl 500 000 Eur ir patį vekselio išrašymą negaliojančiu; 2) pripažinti ieškovo D. S. 2023 m. rugpjūčio 25 d. išrašytą paprastą neprotestuotiną vekselį atsakovės naudai dėl 500 000 Eur ir patį vekselio išrašymą negaliojančiu; 3) pripažinti tris notarės R. M. 2023 m. vasario 6 d. išrašytus vykdomuosius įrašus pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius dėl skolos išieškojimo iš ieškovų L. S., R. S. ir D. S. negaliojančiais; 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai taip pat suformulavo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo veiksmus, uždrausti juos atlikti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo vykdomosiose bylose ir sustabdyti pačias vykdomąsias bylas: 1) vykdomąją bylą, kurią vykdo antstolis A. A. pagal notarės R. M. 2023 m. vasario 6 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš ieškovo D. S. (vykdomoji byla Nr. 0023/23/00344); 2) vykdomąją bylą, kurią vykdo antstolis A. A. pagal notarės R. M. 2023 m. vasario 6 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš ieškovo R. S. (vykdomoji byla Nr. 0023/23/00353); 3) vykdomąją bylą, kurią vykdo antstolė A. L. pagal notarės R. M. 2023 m. vasario 6 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš ieškovės L. S. (vykdomoji byla Nr. 0140/23/00390).
3. Nurodytą prašymą ieškovai grindė tuo, kad atsakovė jau yra pradėjusi skolos išieškojimą pagal ginčo vekselius, nepaisydama to, jog žino apie iškeltą civilinę bylą dėl paskolos sutarties modifikavimo. Atsakovė elgiasi nesąžiningai, nes sukūrė schemą, kaip užvaldyti didelės vertės turtą. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ateityje gali susiklostyti situacija, kad antstoliams išieškojus pinigines sumas iš ieškovų turto ir teismui patenkinus trečiojo asmens ieškinį dėl paskolos sutarties modifikavimo, ieškovai privalės reikšti atgręžtinius reikalavimus atsakovei, ginčyti antstolių priimtus patvarkymus ir prašyti visas šalis grąžinti į tą padėtį, kuri buvo iki tol, kol nebuvo atlikti neteisėti išieškojimo veiksmai. Dėl to taptų ypatingai sunku ginti ieškovų teises, nes atsakovė galbūt atliktų kitus neteisėtus veiksmus, dėl kurių šalys nebegalėtų grįžti į pradinę padėtį. Jau yra pradėtas vykdymo procesas dėl skolos išieškojimo iš ieškovų turto, nors vyksta civilinė byla, kuria yra siekiama atidėti trečiojo asmens Užgirių žemės ūkio bendrovės įsipareigojimų vykdymą. Nesustabdžius priverstinio skolos išieškojimo veiksmų iki šio ginčo išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, išieškojimas visa apimtimi ar iš dalies gali būti įvykdytas net ne iš paties trečiojo asmens Užgirių žemės ūkio bendrovės turto, kuris yra atsakovės skolininkas, bet iš ieškovų turto. Pradėtuose išieškojimo procesuose antstoliai A. A. ir A. L. areštavo nekilnojamąjį turtą, apribodami disponavimo šiuo turtu teisę, todėl nekyla grėsmės, kad, laikinai sustabdžius išieškojimo veiksmus, atsakovė nebeturės galimybės iš šio turto išieškoti skolą ateityje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apygardos teismas 2023 m. birželio 6 d. nutartimi ieškovų prašymą patenkino – iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas sustabdė išieškojimo veiksmus vykdomosios bylose Nr. 0023/23/00344, Nr. 0023/23/00353 ir Nr. 0140/23/00390 ir uždraudė antstoliams atlikti išieškojimo veiksmus iš ieškovų banko sąskaitų, esančių kredito įstaigose, taip pat uždraudė nurašyti ir išskaičiuoti pinigines sumas iš ieškovų darbo užmokesčio bei kitų jam prilygintų išmokų, pinigines sumas, taip pat atlikti kitus išieškojimo veiksmus iš ieškovų turto.
3. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra akivaizdžių aplinkybių, dėl kurių būtų galima šioje bylos nagrinėjimo stadijoje spręsti, jog pagal ieškovų pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas jiems palankus teismo sprendimas.
4. Teismas nurodė, kad ieškovai ieškiniu ginčija ieškovų 2023 m. rugpjūčio 25 d. išrašytus vekselius atsakovės naudai dėl 500 000 Eur ir pagal juos notaro 2023 m. vasario 6 d. išduotus vykdomuosius įrašus. Antstolių patvarkymais priimti vykdyti nurodyti vykdomieji įrašai. Tai reiškia, kad antstoliai atlieka vykdymo veiksmus pagal vykdomuosius įrašus, kurie priimti ieškovų nagrinėjamoje byloje ginčijamų vekselių pagrindu. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimus ir byloje esančius rašytinius įrodymus, nusprendė, kad, nesustabdžius išieškojimo vykdymo procese, teismo sprendimo, jei jis būtų palankus ieškovams, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Sprendimo priėmimo metu gali būti jau išieškota visa skolos suma iš ieškovams nuosavybės teise priklausančio turto (lėšų).
5. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovų prašomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti pritaikytos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
1. Atsakovė Golden Fields OÜ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 6 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tais atvejais, kai teismas nustato abi aplinkybes: 1) kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, jei laikinosios apsaugos priemonės bus nepritaikytos; 2) ieškovo išdėstyti argumentai sudaro pagrindą daryti preliminarią išvadą, kad ieškinys galimai bus patenkintas.
1.2. Teismas neišanalizavo prima facie (preliminaraus) ieškinio pagrįstumo, bet tik formaliai įvertino ieškinio reikalavimus. Teismui pakako fakto, kad pareikštas ieškinys, kuris atitinka įstatyme jam keliamus reikalavimus. Atsakovė mano, kad tik ginčo faktas nėra pagrindas teismui varžyti jos teisių ir interesų. Ieškovai nutylėjo reikšmingas aplinkybes apie tai, kokiu būdu Alyoum Food Company prievolę apmokėti už žemės ūkio produkciją perėmė Sama Jordan Agricultural and Food Processing Company arba, kad aptariamą susitarimą su Sama Jordan Agricultural and Food Processing Company pasirašė jos pirmininkas R. S. dar 2021 m. birželio 1 d. Be to, ieškovai, atstovaujami to paties advokato, iniciavo daug ginčų ir pareiškė atsakovei daug ieškinių.
1.3. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis į bylą nepateikta. Taigi, atsakovės vertinimu, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikalinga pirmoji sąlyga neturėtų būti nustatyta.
1.4. Šalių ginčas yra turtinis – vienintelis tokio ginčo tikslas yra pinigai. Ieškovai teigdami, kad teismo sprendimo, priimto nagrinėjamoje byloje, įvykdymas galbūt pasunkėtų, turėjo įrodyti, kad atsakovė nepajėgi sumokėti tokios sumos. To ieškovai nemėgino įrodinėti. Įrodinėjimo našta įrodyti aptariamą aplinkybę tenka ieškovams. Apskųstą nutartį teismas priėmė nesuteikęs atsakovei galimybės pagrįsti savo finansinę padėtį. Teismas ex officio (savo iniciatyva) nepasidomėjo atsakovės finansine padėtimi.
1.5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad yra grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovai nepateikė bent tikėtinų duomenų, jog atsakovė gali imtis nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti įvykdyti teismo sprendimą. Aplinkybė, kad ieškovai pareiškė atsakovei jau ketvirtą ieškinį, nėra pagrindas daryti išvadą, jog taps sunkiau arba bus visiškai neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą.
1.6. Teismas neatsižvelgė į tai, kad išieškojimo vykdymo sustabdymas gali būti taikomas tik išimtinais atvejais. Teismas formaliai konstatavo, kad ieškovams gali kilti papildomų sunkumų dėl atgręžtinio proceso inicijavimo. Nurodyto argumento nepakanka laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
1.7. Teismas privalo paisyti proporcingumo principo. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis ribojamos atsakovės teisės, todėl teismas turi pareigą pasverti, ar taikomu ribojimu saugomas teisinis gėris yra prognozuojamai svarbesnis, negu tas, kuris ribojimu yra paneigiamas.
1.8. Ieškovai nepagrindė, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė ar kad atsakovė susiduria su finansiniais sunkumais, dėl kurių ieškovams palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas. Pagrįsti ir įrodyti sunkią turtinę padėtį turi ta šalis, kuri teismui pateikia prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
2. Trečiasis asmuo Užgirių žemės ūkio bendrovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą konstatavo, kad, sprendžiant dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo, ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės. Ieškinio preliminaraus pagrįstumo laikinųjų pasaugos priemonių taikymo kontekste įvertinimas negali būti suprantamas kaip išsami ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analizė. Negalima padaryti išvados, kad reikalavimas, kuris pareikštas atsakovei, yra akivaizdžiai negalimas ieškovų teisių gynimo būdas.
2.2. Atsakovė nepateikė įrodymų, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad ieškovų naudai priimto sprendimo įvykdymas nebus apsunkintas. Nepateikti dokumentai, įrodantys atsakovės gerą turtinę padėtį ir (ar) patvirtinantys atsakovės sąžiningumą, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovė nesudarys kliūčių teismo sprendimą įvykdyti ateityje, juolab kad iš ieškovų yra siekiama išieškoti sumas pagal paskolos sutartį, kurią siekiama modifikuoti.
2.3. Jeigu atsakovė gautų visas ieškovams priklausančias sumas, kyla pagrįstų abejonių, ar ieškovų naudai priėmus palankų teismo sprendimą, vėliau atsakovė būtų pajėgi tokias sumas jiems grąžinti. Taigi, gali būti sunkiau arba iš viso neįmanoma įvykdyti galbūt ieškovams palankų teismo sprendimą.
2.4. Atsakovės teiginiai, kad ji yra sąžininga, kad ieškovai teigia netiesą apie atsakovę ar jos vadovą, kad ieškovai nepagrįstai kelia atsakovei civilines bylas ir inicijuoja ikiteisminius tyrimus, yra nepagrįsti. Jie nėra pagrindas išvadai apie atsakovės sąžiningumą daryti. Jeigu atsakovė būtų sąžininga, tai jai nebūtų inicijuota tiek teismo procesų.
2.5. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos, atitinka jų paskirtį ir pagrįstai apriboja atsakovės teises.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
1. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas yra teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikra.
2. Nurodytą klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų ribų.
Dėl ieškinio prima facie (preliminaraus) pagrįstumo
3. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
4. Taigi, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas pareiškėjams palankus teismo sprendimas.
5. Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje konstatavo, kad nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų šioje bylos nagrinėjimo stadijoje spręsti, jog pagal ieškovų pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas jiems palankus teismo sprendimas.
6. Apeliantė, nesutikdama su nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada, pažymėjo, kad teismas tik formaliai nurodė, jog ieškovų ieškinys preliminariai pagrįstas, neatsižvelgė į tai, kad ieškovai nutylėjo reikšmingas aplinkybes, pateikė ne visus įrodymus, kuriais grindžia ieškinio reikalavimus. Be to, ieškovai iniciavo daug ginčų ir pareiškė atsakovei daug ieškinių.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau nurodyti apeliantės argumentai nėra pagrįsti. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal prima facie (preliminaraus ieškinio pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pareigą patikrinti, ar ieškinio reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, ar ieškovas pasirinko leistiną ir aiškiai įmanomą civilinių teisių gynimo būdą, ar prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikštas siekiant užtikrinti reikalavimą, kuris pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).
8. Apeliantė iš esmės pagrįstai teigia, kad tik kreipimasis į teismą su ieškiniu negali būti laikomas pakankamu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išsamiai analizuoti ieškinio reikalavimus, pasisakyti dėl ieškinio argumentų, spręsti klausimą dėl pateiktų įrodymų pakankamumo bei įvertinti ieškinio argumentus dėl atsakovės galimo nesąžiningumo. Tai, ar ieškovų ieškinio argumentacija yra pakankama ir pagrįsta leistinais rašytiniais įrodymais, teismas įvertins išnagrinėjęs bylą iš esmės, įvertinęs visas ieškovų nurodytas faktines aplinkybes, teisinius argumentus ir ištyręs byloje visus pateiktus įrodymus, priimdamas galutinį teismo procesinį sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
9. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovų ieškinys yra preliminariai pagrįstas, o šioje bylos stadijoje nėra aplinkybių, galinčių sudaryti pagrindą išvadai, kad ieškovų naudai negalėtų būti priimtas jiems palankus teismo procesinis sprendimas.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymui
10. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika.
11. Nesutikdama su apskųstos nutarties argumentais, susijusiais su grėsme būsimam teismui sprendimo įvykdymui, apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į prašomos taikyti priemonės proporcingumą, nenustatė atsakovės nesąžiningų veiksmų, neišanalizavo atsakovės turtinės padėties bei neatsižvelgė į prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės išimtinumą.
12. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-241-241/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019 ir kt.).
13. Nors apeliantė iš esmės yra teisi sakydama, kad nei ieškinio sumos kriterijus, nei atsakovės turtinė padėtis, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant, ar egzistuoja būtinybė konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bet atkreiptinas dėmesys į tai, jog laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos esamai situacijai (status quo) išsaugoti.
14. Pagal tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (esamos padėties) išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinyje keliamus reikalavimus (ieškovai siekia nuginčyti vekselius, išduotus atsakovei, bei pripažinti negaliojančiais notaro išduotus vykdomuosius įrašus) ir bylos šalių nurodytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios užtikrina susidariusios situacijos bylos nagrinėjimo metu stabilumą, status quo išsaugojimą. Toks laikinųjų apsaugos priemonių tikslas gali būti pasiektas tik sustabdžius išieškojimo veiksmus vykdomosios bylose ir uždraudus antstoliams atlikti išieškojimo veiksmus. Siekiant užtikrinti ginčo šalių status quo, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovų prašymą ir užkirto kelią situacijos pokyčiams ar naujiems ginčams atsirasti. Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatyta būtinybė siekti išsaugoti šalių santykių status quo ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neatsižvelgiant į nepriklausomai atsakovės sąžiningumą ar nesąžiningumą bei jos turtinę padėtį.
16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo kriterijaus. Apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad ieškinys preliminariai pagrįstas ir gali kilti grėsmė teismo sprendimui įvykdyti.
17. Kiti apeliantės argumentai neturi esminės įtakos vertinant apskųstos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, todėl išsamiau nevertinami.
18. Apibendrindamas visas pirmiau nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino civilinio proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas. Dėl to atskirasis skundas netenkinamas, o apskųsta nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.