- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-13
- Bylos Nr.
- ATP-676-319/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00291-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. V. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinių teisės pažeidimų protokolas E. V. surašytas dėl to, kad jis 2015 m. kovo 19 d. 11.50 val., Jonavoje, Kauno gatvėje, vairavo transporto priemonę Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui išreikštam aiškiu gestu sustabdyti transporto priemonę ir šiais veiksmais pažeidė KET 14, 16 p. p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau–ATPK) 128 str. 1 d. 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-05-21 nutarimu E. V. pripažintas padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. ir nubaustas –1300 (trijų šimtų) eurų bauda su transporto priemonės Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad ATPK 128 str. 1 d. inkriminuotas teisės pažeidimas yra perteklinis, iš kaltinimo šalinamas, nes ATPK 130 str. 1 d. numato atsakomybę asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemonių ir apima pažeidimą, numatytą ATP 128 str. 1 d. ir todėl papildomai kvalifikuoti pagal ATPK 128 str. 1 d. nereikia.
Šalies argumentai
E. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2013-12-16 Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimą, ir administracinę bylą nutraukti. Nurodo, kad teismas neobjektyviai vertino bylos duomenis, neatsižvelgė į jų visumą, nesivadovavo nekaltumo prezumpcijos principu ir todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Skunde apeliantas teigia, kad teismas nemotyvuoja, kodėl netiki liudytojų V. S. ir M. D. parodymais, tačiau besąlygiškai tiki policijos pareigūnų parodymais, kaip „nesuinteresuotais, nešališkais ir objektyviais", nes jo nuomone, policijos pareigūnai tokiu būdu siekia pagerinti savo darbo rezultatus, ne visuomet protokolą surašo teisingai ir pagrįstai.
Teigia, kad teisėja neįvertino tos aplinkybės, kad VPK negalėjo teismui pateikti policijos automobilyje sumontuotų vaizdo kamerų įrašų apie tą įvykį, o būtent tie įrašai būtų buvęs pats patikimiausias ir objektyviausias įrodymas - stabdė pareigūnai jo automobilį, ar ne. Mano, kad tų kamerų įvykio metu padaryti įrašai įrodė apelianto nekaltumą, todėl Kauno apskrities VPK buvo labai nepatogūs, ir todėl jie „neišliko". Nurodo, kad, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis LR Konstitucijos 31 str. 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai". Teismas ne tiktai nebandė pašalinti byloje esančių akivaizdžių abejonių bei neaiškumų, tačiau atvirkščiai - visus juos traktavo išskirtinai tiktai mano nenaudai, kaip mano kaltės įrodymus. Tuo teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą. Apeliantas mano, kad nesant jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, bylą nagrinėjęs teismas neturėjo ir todėl turėjo priimti jam palankų sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į E. V. apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba prašo jo netenkinti kaip nepagrįsto ir palikti galioti teismo nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
E. V. apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliantas neigia padaręs ATPK str. 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, nurodydamas, jog jis jokių pažeidimų nepadarė, nes nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad jis nepakluso policijos pareigūnų nurodymui sustoti. Apelianto įsitikinimu teismas neteisingai, neobjektyviai vertino įrodymus, nepagrįstai rėmėsi tik policininkų parodymais, kas ir nulėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą. Tokie skundo teiginiai prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Būtina asmens patraukimo atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. sąlyga yra kaltės nustatymas, t. y. būtina nustatyti ne tik tai, kad policijos pareigūnai tinkamai stabdė automobilį vairuojantį asmenį, tačiau ir tai, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, matė ir suprato bei turėjo suprasti, kad yra stabdomas.
Nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, vertinami įrodymai. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 256 str. 1 d.). Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone.
Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog E. V. savo veiksmais padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Tai, kad E. V. nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, įrodo Jonavos policijos komisariato patrulių V. K.. A. J., T. G. ir A. M. tarnybiniai pranešimai bei bylos nagrinėjimo teisme metu jų duoti parodymai, administracinio teisės pažeidimo protokolas, taip pat kiti bylos duomenys. Visi šie liudytojai nuosekliai ir aiškiai nurodė, kad pareigūnas T. G. stabdė apelianto vairuojamą automobilį šviesą atspindinčia lazdele, tačiau vairuotojas automobilio nesustabdė, o nusuko į dešinę pusę link upės, dėl ko pareigūnai jį nusivijo, prisiviję pamatė, kad vaikinas ir trys merginos bėgo nuo automobilio, juos sulaikius, nei vienas nenorėjo pasakyti, kas vairavo, tačiau apklausus juos atskirai, tiek apeliantas, tiek kartu važiavusios keleivės patvirtino, kad vairavo E. V..
Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų, kurie tiesiogiai matė daromą pažeidimą, parodymais. Priešingai nei skunde nurodo apeliantas, minėtų policijos pareigūnų teisme duoti parodymai atitinka tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Pareigūnai nėra kaip nors susiję su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, todėl jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog pareigūnai gali būti šališki, aplinkybių, kurios objektyviai pagrįstų pareigūnų šališkumą, apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde, o argumentas, jog pareigūnai tokiu būdu siekia pagerinti savo darbo rezultatus, paremtas išimtinai tik apelianto subjektyvia nuomone ir laikomas deklaratyviu.
E. V. skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nesirėmė M. D. ir V. S. parodymais, duotais teisme, nurodydamas, kad įvykio tyrimo metu parodymai iš jų buvo išgauti, ką jos patvirtino ir teisme. Pirmosios instancijos teismas detaliai ir argumentuotai paaiškino, kodėl nesiremia šių liudytojų teisme duotais parodymais, o būtent, skundžiamame nutarime buvo įvertinta tai, kad policijos pareigūnų šios merginos buvo apklaustos atskirai nuo E. V., todėl E. V. negalėjo girdėti, ar merginoms buvo liepta rašyti kitaip nei jos matė. E. V. bendrakeleivės įvykio vietoje paaiškino, kad E. V. nusuko į pievą, nes automobilį stabdė policija, ir tokie jų paaiškinimai pilnai atitinka policijos pareigūnų nurodytas aplinkybes, be to, nėra jokių duomenų, dėl kokių priežasčių ir kokiomis aplinkybėmis šios liudytojos buvo priverstos nurodyti E. V. nepalankias aplinkybes. Taigi, teismo posėdžio metu M. D. ir V. S. parodymų pakeitimas E. V. naudai, nepateikiant svarių ir argumentuotų įvykio aplinkybių pakeitimo argumentų, teismo teisingai ir pagrįstai buvo įvertinta kaip E. V. gynybinės versijos palaikymas. Policijos pareigūnų nurodytas aplinkybes laikyti teisingomis ir vertinti jų parodymus kaip objektyvius įrodymus, o pažeidėjo ir jo draugių, liudytojų M. D. ir V. S. parodymus vertinti kritiškai duoda pagrindo ir kitos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios E. V. turėjus motyvą nepaklusti teisėtiems pareigūnų veiksmams sustabdyti automobilį: kaip matyti iš surinktų duomenų, E. V. jau ne kartą baustas už automobilio vairavimą neturint tam teisės, (kas pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), todėl akivaizdu, kad stabdomas policijos, jis norėjo išvengti nubaudimo už pakartotinį pažeidimą, todėl, kaip ir nurodė policijos pareigūnai, pamatęs, kad yra stabdomas, nusuko į šalikelę ir, palikęs automobilį, bėgo nuo jo, numetė raktelius, pradžioje neprisipažino , kad vairavo jis, t.y. įvairiais būdais stengėsi nuslėpti, jog būtent jis vairavo stabdomą automobilį.
Aptartos aplinkybės patvirtina, kad jog E. V. matė ir suprato, kad buvo stabdomas policijos pareigūnų, tačiau nesustojo sąmoningai, siekdamas išvengti aukščiau aptartų gresiančių pasekmių, t.y. jo veiksmai buvo atlikti tyčia. Apelianto veiksmai pilnai atitinka ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo sudėtį ir jo kaltė padarius pažeidimą įrodyta.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad E. V. administracinėn atsakomybėn patrauktas teisingai ir teisėtai, jo veika kvalifikuota tinkamai, skirta nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.