Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Mariaus Zupkausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, teistas:

1) 1986 m. rugsėjo 15 d. (duomenys perkelti į Ypatingąjį archyvą);

2) 1988 m. rugsėjo 13 d. (duomenys perkelti į Ypatingąjį archyvą)

3) 1990 m. gruodžio 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį 3 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, subendrinus bausmę su 1988 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu 4 metams laisvės atėmimo;

4) 1998 m. rugpjūčio 24 d. Vokietijos Berlyno-Tiergarteno apylinkės teismo nuosprendžiu už vagystę 6 mėnesiams laisvės atėmimo, atidedant bausmės vykdymą 2 metams;

5) 1999 m. birželio 1 d. Vokietijos Frankfurto-Oderio apylinkės teismo nuosprendžiu už prekybą vogtomis prekėmis 1 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimo, atidedant bausmės vykdymą iki 2002 m. gegužės 31 d.;

6) 2000 m. sausio 25 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį 2 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo, su ½ turto konfiskavimu, 2001 m. balandžio 11 d. pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. amnestiją, nustatyta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su ½ turto konfiskavimu;

7) 2008 m. balandžio 14 d. Vokietijos Hanau apygardos teismo nuosprendžiu dėl vagystės po neteisėto patekimo į privačią valdą 7 metams laisvės atėmimo;

8) 2016 m. sausio 7 d. Estijos Pernu apygardos teismo Pernu teismo rūmų nuosprendžiu už vagystę sunkinančiomis aplinkybėmis 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo su draudimu būti šalies teritorijoje 10 metų;

9) 2017 m. gruodžio 20 d. Austrijos Welso apygardos teismo nuosprendžiu dėl vagystės po neteisėto patekimo į privačią valdą 8 mėnesiams laisvės atėmimo, atidedant bausmės vykdymą 3 metams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. P. vairavo motorinę transporto priemonę, tačiau vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent:

jis 2023 m. rugsėjo 9 d. apie 21.10 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau policijos pareigūnams nustačius jam neblaivumo požymius ir apie 21.44 val. pirmą kartą jį patikrinus alkotesteriu, kuris parodė, kad jo iškvėptame ore yra 1,90 promilių etilo alkoholio koncentracija, pažeisdamas KET 17 punktą, kuriame numatyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo LR Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apie 22.04 val. antrą kartą jį tikrinant alkotesteriu, tyčia netaisyklingai atliko reikiamus veiksmus, kad nebūtų patvirtinta tvarka nustatytas neblaivumas, tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. P. visiškai prisipažino kaltu ir nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 9 d. apie 11.00 val. atvažiavo automobiliu „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimti draugės J., kurios pavardės neprisimena, adresu (duomenys neskelbtini). Prie to namo jį pasitiko draugės pažįstamas, kurio vardo ir pavardės nežino, pirmą kartą matė, ir šis pasikvietė į butą, kur buvo minėta draugė ir kiti jos pažįstami. Jie tuo metu vartojo alkoholį ir įkalbėjo pasilikti jį. Jis atvažiavo iš svečių adresu (duomenys neskelbtini), kur vieną naktį miegojo. Jis atvažiavo būdamas blaivus. Minėtą automobilį jis pasiskolino iš seno pažįstamo A. Š., kuris yra to automobilio naudotojas, o savininkas - jo dėdė K. A., su kuriuo jis asmeniškai nebendrauja. Minėtą automobilį jis iš A. pasiskolino 2023 m. rugsėjo 3 d. apie 20.00 val. A. juo pasitikėjo, nes tai nėra brangus automobilis ir jis juo važinėjo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) bei atgal. Šio automobilio jis neįsigijo ir jokių už tą automobilį pinigų nemokėjo bei jokios turtinės teisės į jį neturi. Jis nurodyti buto Nr., esančio name (duomenys neskelbtini), negali, taip pat nežino, kuri tiksliai laiptinė, 1 a. ar 2 a. Kai jį pasitiko prie namo, jie dar kalbėjosi ir lipo laiptais, todėl buto Nr. nežiūrėjo. Jis taip pat prisijungė prie tos žmonių kompanijos ir vartojo alkoholį - gėrė degtinę. Kiek tiksliai išgėrė, jis nepasakys, bet ne mažiau kaip 0,5 l. Tos pačios dienos, 2023 m. rugsėjo 9 d., vakarą, apie 21.00 val., nusprendė grįžti atgal į viešbutį, o draugė nusprendė likti tame bute. Kadangi niekas jo nesutiko nuvežti į viešbutį bei jam prašant niekas nekvietė taksi, jis nuėjo į automobilį „Toyota“, v/n (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie namo (duomenys neskelbtini), įsėdęs užkūrė automobilį ir pradėjo važiuoti. Dėl buvusio neblaivumo jis nepastebėjo šalia stovėjusių automobilių ir, pirma pavažiavęs į priekį, kliudė vieną automobilį. Tada jis įjungė atbulinę pavarą ir važiuodamas kliudė kitą automobilį. Po to vėl važiuodamas į priekį kliudė trečią automobilį. Kažkuriuo momentu iš namo išėjo jam nepažįstamas vyriškis ir sušuko, kad jis kliudė jo automobilį. Jis girdėjo, nes buvo pusiau praviras vairuotojo durų langas. Prie jo vairuojamo automobilio priėjo du nepažįstami vyriškiai, kai jis sustojo, pravėrė vairuotojo dureles ir užgesino variklį, paspaudę „Start/stop“ mygtuką, tačiau jis vėl užkūrė automobilį ir bandė važiuoti. Jie vėl užgesino ir kažkuriuo momentu nuo keleivio sėdynės vienas iš vyriškių paėmė automobilio raktą, todėl jis važiuoti nebegalėjo. Jis išlipo iš automobilio ir bandė nueiti, bet jį pasivijo automobilis priekyje. Taip pat jis kliudė priekyje stovėjusį automobilį „BMW“ ir gale stovėjusį automobilį „VW“. Šių automobilių valstybinių numerių jis neįsidėmėjo. Minėti asmenys laikė jį už rankų, kol atvažiavo policijos pareigūnai. Prieš jį jie nenaudojo smurto. Tuo metu jis jokio alkoholio jau nevartojo. Kai atvyko policijos ekipažas, priėję pareigūnai jo paprašė paaiškinti situaciją, tačiau dėl neblaivumo jis nieko paaiškinti negalėjo. Tuo metu jis taip pat rankose laikė iškritusius dirbtinius cirkonio dantis, tačiau kur jie iškrito, jis neprisimena. Jam buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. Pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 1,90 promilių girtumas. Antrą kartą dėl girtumo jis į alkotesterį įpūsti nesugebėjo. Ar jis vengė nusistatyti girtumą, pasakyti negali, bet tokios galimybės neatmeta. Policijos pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į (duomenys neskelbtini) aps. VPK, kur jam dėl eismo įvykio, kurio metu neblaivus apgadino automobilius, surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal LR ANK 424 straipsnio 4 dalį, 417 straipsnio 7 dalį. <...> Jis dėl padarytos nusikalstamos veikos labai nuoširdžiai gailisi. Jis šiuo metu nedirba ir išregistruotas iš Užimtumo tarnybos. Jis šiuo metu siekia surasti oficialų darbą, alkoholio nevartos ir daugiau nebenusikals. Taip pat nori informuoti, kad jis iki įvykio turėjo teisę vairuoti, jam yra 2018 m. liepos 17 d. išduotos angliškos vairuotojo teisės, kurios galioja iki 2028 m. liepos 18 d., tačiau jis jas 2023 m. rugpjūčio mėn. galimai pametė, nes jų neranda ir su savimi vežiojasi kopiją. Jis norėjo gauti lietuvišką vairuotojo pažymėjimą, todėl 2023 m. balandžio 28 d. baigė papildomą vairuotojų mokymą UAB „ARV-Auto“. Pagal jo 2023 m. gegužės 9 d. prašymą grąžinti teisę vairuoti transporto priemones 2023 m. gegužės 9 d. VĮ „Regitra“ priėmė sprendimą grąžinti teisę vairuoti B1, B, AM kategorijos transporto priemones. Jis sumokėjo nurodytą paslaugos kainą - 3,5 Eur. Šių dokumentų kopijas jis prideda prie ikiteisminio tyrimo. Po šio sprendimo jis lietuviško vairuotojo pažymėjimo neužsisakė ir jam jis nepagamintas, t.y. lietuviškų „teisių“ neturi. Prieš tą įvykį jis neblaivus automobilio nevairavo. Jis labai nuoširdžiai gailisi ir ateityje taip nepasikartos. Jis supranta, kad įvykio vakarą turėjo ieškoti kitų galimybių grįžti į viešbutį, o ne vairuoti. Tokį jo apsisprendimą lėmė tuo metu buvęs girtumas, t.y. jis negalėjo blaiviai mąstyti. Jis prašo, esant galimybėms, ikiteisminį tyrimą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Jis sutiktų su skiriama bauda arba laisvės apribojimu. Jei būtų skirta bauda, jis ją sumokėtų dalimis, padėtų sumokėti dukra, kuri dirba užsienyje. Jis šiuo metu slaugo savo mamą O. I. P., kuriai (duomenys neskelbtini) m., yra išsiskyręs. Jis prašo automobilį „Toyota“, v/n (duomenys neskelbtini) grąžinti savininkui. Jis yra informuotas, kad automobilis įvertintas 5 000 Eur ir jis turės tą sumą sumokėti. Jis bendravo su A. Š., kuris minėjo, kad už automobilio apgadinimą dėdė sutinka susitarti taikiai ir jis susitars dėl žalos atlyginimo. Trijų apgadintų automobilių savininkams jis žalas taip pat atlygins, jų dydžių dar nežino, galimai jam bus nurodyta pradėtoje administracinėje byloje dėl eismo įvykio, galimai kreipsis jų draudimo įmonės regreso atlyginimo tvarka.

Liudytoja I. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. rugsėjo 9 d. apie 21.10 val. ji stovėjo balkone ir tiesiog kvėpavo grynu oru. Stovėdama balkone, ji pastebėjo, kaip iš (duomenys neskelbtini) namo (pirmos laiptinės - tolimesnė nuo arkos) išėjo vyrukas, labai svirduliuodamas. Ji iš karto atkreipė dėmesį į jį, nes jis vos pastovėjo ant kojų. Minėtas vyrukas atsisėdo į automobilį „Toyota“, į vairuotojo vietą, užvedė variklį ir sėdėjo apie 5 min. Kaip veikė variklis, ji negirdėjo, tačiau visos lempos automobilyje užsidegė. Jis pastovėjo apie 5 min vietoje ir staigiai pradėjo mėginti išvažiuoti iš stovėjimo vietos. Jis iš pradžių pajudėjo į priekį, paskui į galą. Kai automobilis atsistojo įstrižai, ji išgirdo, kaip automobilis atsitrenkė į gale stovėjusį juodos spalvos automobilį. Po to jis pavažiavo į priekį ir atsitrenkė į priekyje stovėjusį tamsios spalvos automobilį. Ji iš karto pakvietė dukrą ir užsirašė automobilio „Toyota“ valstybinį Nr. - (duomenys neskelbtini) Po to ji paskambino Nr. 112. Visą laiką, kai kalbėjo su policija, automobilis „Toyota“, v/n (duomenys neskelbtini) judėjo tai į priekį, tai atgal ir vis užkabindavo kaskart po naują automobilį. Kiek tiksliai automobilių jis apgadino, ji nežino. Po pokalbio su policija, ji pamatė, kaip išbėgo iš tos pačios (duomenys neskelbtini) pirmos laiptinės vaikinukas, kuris iš karto pribėgo prie automobilio „Toyota“, v/n (duomenys neskelbtini) ir bandė užlaikyti vairuotoją, kad šis bent užgesintų variklį. Visą laiką, kol vyko policija, automobilio vairuotojas buvo jos ir jį stabdžiusio vaikinuko akiratyje. Atvykus policijos pareigūnams, automobilio vairuotoją perėmė policijos pareigūnai.

Liudytojas D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. rugsėjo 9 d. apie 19.30 val. jis atvyko pas savo močiutę, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Po maždaug 30 min jis išgirdo, kad kieme yra kažkoks triukšmas. Kadangi močiutės butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte, jis iš karto išėjo į kiemą. Jis pamatė, kaip automobilis „Toyota“, v/n (duomenys neskelbtini) įvažiavo į automobilį „Skoda“. Jis iš karto pradėjo skambinti šio automobilio savininkei, nes ji yra močiutės kaimynė. Kol skambino, jis išgirdo, kaip automobilio „Toyota“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas atsitrenkė į dar vieną automobilį. Jis iš karto priėjo prie automobilio „Toyota“, v/n (duomenys neskelbtini) pradėjo šaukti, kad atsitrenkė į automobilį, kad užgesintų variklį, nes sukėlė kelis eismo įvykius. Kadangi automobilio „Toyota“, v/n (duomenys neskelbtini) priekiniai langai buvo pusiau atidaryti, bandydamas stabdyti vairuotoją, jis pajuto stiprų alkoholio kvapą iš automobilio salono. Automobiliui „Toyota“, v/n (duomenys neskelbtini) akimirkai sustojus, jis atidarė keleivio pusės dureles ir užgesino variklį. Po to vairuotojas vėl mėgino užvesti variklį. Taip jie gesino ir iš naujo užvedinėjo variklį kelis kartus. Kelis kartus automobilio „Toyota“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas vos neužvažiavo ant jo, nes kaskart vis mėgino pavažiuoti į priekį ar atgal ir nesiklausė prašymo išlipti iš automobilio. Akivaizdžiai matėsi iš vairuotojo elgesio, kad jis visiškai nesiorientuoja aplinkoje, labai girtas. Vairuotojas sunkiai kalbėjo, murmėjo panosėje. Kažkuriuo momentu ant keleivio sėdynės jis užčiuopė automobilio raktą. Tada automobilio „Toyota“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas išlipęs mėgino šalintis, tačiau jis ir kaimynas iš (duomenys neskelbtini) pribėgo prie jo ir jį sulaikė. Jie laikė jį už rankų, kol atvažiavo policijos pareigūnai. Nei jis, nei kaimynas, kuris jam padėjo laikyti vairuotoją, jo nemušė. Jis jų akivaizdoje nugriuvęs nebuvo. Vairuotojas labai svirduliavo, vos pastovėjo ant kojų, akivaizdžiai matėsi, kad yra visiškai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Jo akivaizdoje vairuotojas jokių alkoholinių gėrimų negėrė.

Liudytojas K. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G. P. jis asmeniškai nepažįsta. Jį pažįsta jo sūnėnas A. Š., tai yra jo sesers vaikas. Automobilis „Toyota“, v/n (duomenys neskelbtini) priklauso jam asmenine nuosavybe nuo 2022 m. rugpjūčio 26 d.. Kadangi jis turi dar kitą automobilį, todėl šį automobilį jau apie pusę metų yra patikėjęs naudoti savo sūnėnui A. Š.. 2023 m. rugsėjo 13 d. apie 14.00 val. jis iš sūnėno sužinojo, kad automobilis „Toyota“, v/n (duomenys neskelbtini) yra policijos patalpintas į mokamą aikštelę adresu (duomenys neskelbtini), nes jo draugas G. P. vairavo jį neblaivus, tačiau detalesnių aplinkybių apie įvykį jam nepasakojo. Taip pat tą pačią dieną apie automobilį pranešė ir policijos pareigūnas, kuris domėjosi, kaip rasti G. P.. Tada jis susisiekė su sūnėnu, kuris G. P. perdavė policijos pareigūno telefono Nr., kad šis pasiskambintų. Jis sūnėno pasiteiravo, kada šis davė automobilį tam G. P.. Sūnėnas paaiškino, jog 2023 m. rugsėjo 3 d. apie 20.00 val. G. P. prašė jo laikinai paskolinti automobilį kelionėms iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir atgal. Sūnėnas G. P. patikėjo. Sūnėnas su G. P. susitarė dėl žalos dėl sugadinto automobilio atlyginimo, todėl jis jokių pretenzijų neturi. G. P. už automobilį jokios piniginės sumos nėra mokėjęs ir ši transporto priemonė nebuvo parduota bei sutarčių nepasirašyta. Jis prašo atiduoti jam priklausantį automobilį „Toyota“, v/n (duomenys neskelbtini) Jis įsipareigoja užtikrinti, kad G. P. šio automobilio daugiau negautų.

Policijos pareigūno I. N. 2023 m. rugsėjo 10 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko įvykio liudininkai - J. B. ir D. B., kurie paaiškino, jog automobilis „Toyota“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas apgadino tris transporto priemones. Dėl to D. B. su J. S. iš vairuotojo atėmė raktelius ir neleido pasišalinti, kol atvyks policijos pareigūnai, o I. R. iškvietė policiją. Automobilis „Toyota“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojo G. P., paprašius paaiškinti, kas įvyko, šis tiksliai paaiškinti nesugebėjo. Jis rankose laikė dantis, iš kur juos gavo ir kas atsitiko, paaiškinti taip pat nesugebėjo. Bendraujant su G. P., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba buvo nerišli, dėl to buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą. Pirmu pūtimu G. P. buvo nustatytas 1,90 promilių girtumas. Antro pūtimo G. P. į alkotesterį įpūsti nesugebėjo. Jis vengė tą padaryti, vis kišdamas liežuvį į priekį. Jam aiškinant, kaip reikia daryti, šis tyčia į alkotesterį nepūtė. Dėl to patikrinti G. P. neblaivumo nepavyko. Įvykio vietoje buvo trys apgadinti automobiliai. Iš automobilio „Skoda“, v/n (duomenys neskelbtini) savininkės J. B. ir už automobilio „BMW“, v/n (duomenys neskelbtini) atsakingo D. B. paimti paaiškinimai ir suformintas eismo įvykis. Susisiekus su „VW“, v/n (duomenys neskelbtini) valdytoju N. J., šis paaiškino, kad automobilis priklauso UAB „X“, tačiau jis yra už jį atsakingas, tačiau šiuo metu sudalyvauti įvykio vietoje negalėjo, bes jis paaiškino, kad jokių apgadinimų ant jo transporto priemonės nebuvo. Kadangi G. P. vairavo transporto priemonę neblaivus, jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-34692-23 pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Eismo įvykiai buvo supildyti eismo įvykio registre ROIK 07-23-9605321. G. P. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK 23220359550, kadangi jis vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti atimta ir sukėlė eismo įvykį nesilaikydamas saugaus atstumo. Įvykis filmuotas bodycam.

Vyr. tyrėjos S. G. 2023 m. rugsėjo 10 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-34692-23, (duomenys neskelbtini) sulaikius galimai neblaivų vairuotoją G. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., alkotesterio pagalba pirmu pūtimu buvo nustatytas 1,90 promilių girtumas. Po 20 min. G. P. antrą kartą pūsti į alkotesterį nesugebėjo. Jis tyčia, akivaizdžiai kišdamas liežuvį į alkotesterio kandiklį, neapžiojo kanduko ar tiesiog prasižiojęs nepūtė oro. Ji nori pabrėžti, kad pirmą pūtimą G. P. įvykdyti sugebėjo.

Vyresniojo tyrėjo A. K. 2023 m. rugsėjo 14 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) PK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-34692-23 pagal LR BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kuriame G. P. įtariamas, jog vairavo motorinę transporto priemonę, tačiau vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai – 2023 m. rugsėjo 9 d. apie 21.10 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Prius“, v/n (duomenys neskelbtini) tačiau policijos pareigūnams nustačius jam neblaivumo požymius ir apie 21.44 val. pirmą kartą jį patikrinus alkotesteriu, kuris parodė, kad jo iškvėptame ore yra 1,90 promilių etilo alkoholio koncentracija, pažeisdamas KET 17 punktą, kuriame numatyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo LR Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apie 22.04 val. antrą kartą jį tikrinant alkotesteriu, tyčia netaisyklingai atliko reikiamus veiksmus, kad nebūtų patvirtinta tvarka nustatytas, neblaivumas. Įvykio vietoje buvo 3 apgadinti automobiliai: automobilis „Skoda“, v/n (duomenys neskelbtini) kurio savininkė J. B., automobilis „BMW“, v/n (duomenys neskelbtini) kurio savininkas H. G., bet juo naudojasi D. B., automobilis „VW“, v/n (duomenys neskelbtini) kurio savininkas UAB „X“, valdytojas UAB „Y“, kurios atstovas yra N. J.. Siekiant nustatyti, kokia padaryta žala, telefonu buvo susisiekta su J. B., kuri paaiškino, kad AB „Lietuvos draudimas“ apžiūrėjo automobilius ir informavo, kad nubrauktas šonas ir remontas kainuos iki 1500 Eur. Taip pat buvo susisiekta su D. B., kuris nurodė, kad H. G. informuotas, bet automobiliu naudojasi jis ir remontuos pats, automobiliui suskilęs galinis bamperis, o naujas bamperis su pakeitimu kainuos iki 1 000 Eur. Taip pat buvo susiekta su N. J., kuris informavo, kad automobilio savininkas UAB „X“, o valdytojas UAB „Y“, įvertinus automobilio apgadinimą (nubrozdintas bamperis ir parktronikai), remontas kainuos iki 600 Eur. Minėti asmenys informuoti apie ikiteisminį tyrimą.

2023 m. rugsėjo 10 d. neblaivumo nustatymo akte bei alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest“ 7510 Nr. ARKL0698 (metrologinė patikra pagal sertifikatą Nr. 1940907 galioja iki 2024 m. sausio 9 d.) duomenimis G. P. 2023 m. rugsėjo 9 d., 21.44 val., buvo nustatytas 1,90 promilių girtumas, fiksuoti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, neadekvatus elgesys, nekoordinuoti judesiai, taip pat užfiksuota, jog G. P. vengia tikrintis neblaivumą antrą kartą, nurodė alkoholį vartojęs prieš 20.00 val.

2023 m. rugsėjo 9-10 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) stovintis automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobiliui įskilęs galinis bamperis, perbrėžtas dešinys šonas, pabraižyma per visą automobilio kėbulą.

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso K. A..

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė automobilio „Toyota Prius“, 2005 m. gamybos vertė Lietuvos rinkoje 5 000 eurų su PVM.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kelių eismo taisyklių 17 punkte numatyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 punkte nustatyta, kad Policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog G. P. 2023 m. rugsėjo 9 d. apie 21.10 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant neblaivumo požymiams: iš burnos sklido alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti, kalba nerišli, jam alkotesteriu pirmu pūtimu nustatytas 1,90 promilių neblaivumas. Patikrinus jo neblaivumą pirmą kartą, jis vengė tikrintis blaivumą alkotesteriu antrą kartą, kaip tai numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 punkto nuostatos. Tai įrodo paties kaltinamojo paaiškinimai, policijos pareigūnų I. N. bei S. G. tarnybiniai pranešimai, liudytojų I. R. ir D. B. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, tikrinimo alkotesteriu duomenys. Kaltinamasis paaiškino, jog 2023 m. rugsėjo 9 d. apie 11.00 val. jis iš draugo A. Š. pasiskolintu automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo iš (duomenys neskelbtini) pas savo draugę J., gyvenančią (duomenys neskelbtini), esančiame name, pas ją bute su jos pažįstamų draugų kompanija vartojo alkoholį iki vakaro, išgėrė apie 0,5 l degtinės, apie 21.00 val. nusprendė grįžti pernakvoti į viešbutį, kuriame buvo apsistojęs. Kadangi niekas nesutiko jo nuvežti į viešbutį ar iškviesti jam taksi, apie 21.00 val. bandė automobiliu „Toyota Prius“ važiuoti iš parkavimo vietos, judėdamas pirmyn ir atgal manevravo automobiliu, kliudė už jo ir priekyje stovėjusius automobilius, trečią automobilį priekyje. Nespėjęs išvažiuoti buvo sulaikytas namo gyventojų, kurie paėmė automobilio raktelius ir jis nebeturėjo galimybės važiuoti. Pirmą kartą jį tikrinant alkoholio kiekio matuokliu, jis įpūtė 1,90 promiles. Antrą kartą jam įpūsti nepavyko dėl girtumo, neatmeta galimybės, kad vengė pūsti į alkotesterį. Liudytojai I. R. ir D. B. patvirtino, kad matė kaltinamąjį vairuojantį automobilį „Toyota Prius‘, kuriuo šis bandė išvažiuoti iš parkavimo vietos, tačiau manevruodamas pirmyn atgal kliudė kitus automobilius, I. R. nurodė, kad vairuotojas eidamas prie automobilio labai svirduliavo, D. B. parodė, kad pro atvirą automobilio langą nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, išlipęs iš automobilio jis sunkiai pastovėjo ant kojų. Neblaivumo akte užfiksuoti jo neblaivumo požymiai: alkoholio kvapas, sutrikusi judesių koordinacija, nerišli kalba, neadekvatus elgesys. Neblaivumo patikrinimo aktas ir alkoholio rodmenys partvirtina, kad pirmu pūtimu buvo nustatytas G. P. 1,90 promilių neblaivumas. Kaltinamasis neslėpė nuo policijos pareigūnų, kad tą pačią dieną vartojo alkoholį. Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų nustatyta, jog po pirmojo patikrinimo prašomas pūsti į alkotesterį antrą kartą, kaltinamasis specialiai atliko veiksmus, kad pūtimas nepavyktų: kišo liežuvį į alkotesterio kandiklį, neapžiojo jo, buvo tiesiog prasižiojęs ir oro nepūtė. Teismas laiko nepagrįstu kaltinamojo teiginį, kad galimai jam neapvyko atlikti antrojo pūtimo dėl girtumo, kadangi pirmo patikrinimo metu jis sėkmingai atliko taisyklingą pūtimą, taigi jo organizmo būklė nebuvo kliūtis būti patikrintam alkotesteriu antrą kartą. G. P. tyčia atliko veiksmus, kad prietaisas neužfiksuotų alkoholio koncentracijos jo iškvėptame ore, kaip tai nustatyta Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 punkte. Tokius veiksmu teismas kvalifikuoja kaip vengimą tikrintis blaivumą, esant nustatytiems neblaivumo požymiams.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad G. P. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai: jis vairavo transporto priemonę, o policijos pareigūnams nustačius jo neblaivumo požymius bei pirmo patikrinimo alkotesteriu 1,90 promilių girtumą, tyčia vengė tinkamo neblaivumo patikrinimo, imituodamas pūtimo veiksmus, bet realiai į alkotesterį nepūsdamas. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Bausmės skyrimas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, G. P. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamasis G. P. padarė nesunkų, baigtą nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Nusikalstamą veiką padarė siekdamas išvengti atsakomybės už vairavimą girtam, ko pasekoje buvo sukeltas eismo įvykis ir padaryta žala kitų asmenų turtui. Vertinant G. P. asmenybę, pažymėtina, kad jis sistemingai (nuo 2019 m. apie 25 kartus, panašus skaičius teisenų dėl KET pažeidimų pradėta ir dar nebaigta) baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus, tame tarpe ne kartą už transporto priemonių vairavimą, kai ši teisė yra atimta, praeityje Lietuvoje teistas 4 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, taip pat 5 kartus teistas kitose Europos Sąjungos valstybėse (Austrijoje, Vokietijoje, Estijoje) už įvairius nusikaltimus nuosavybei, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, duomenų, kad būtų gydytas psichiatrinėse gydymo įstaigose dėl priklausomybės ligų, nėra. G. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą vieną griežčiausių bausmių – areštą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus, bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Kaltinamasis nedirba, objektyvių duomenų apie pajamų turėjimą byloje nėra, todėl skirti jam finansinę bausmę – baudą netikslinga. Atsižvelgiant į jo asmenybę, ankstesnius teistumus, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nusikalstamos veikos pobūdį, skirtina maksimali arešto bausmė.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Teistumo pažymos duomenimis, G. P. pirmą kartą baudžiamas arešto bausme, todėl manytina, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti neskiriant realios arešto bausmės, o atidedant jos vykdymą BK 75 straipsnio 1 dalies pagrindu be intensyvios priežiūros 1 metams. Siekiant kontroliuoti jo elgesį, paveikti, kad ateityje nebedarytų priešingų teisei veikų, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jam skirtinas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas.

Taip pat kaltinamajam skirtinos ir baudžiamojo poveikio priemonės: turto konfiskavimas (BK 72 str.) ir uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių eismo transporto priemones (BK 68 str.).

G. P., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę esant neblaivumo požymiams, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tuo sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Sustabdytas, vengdamas teisinių pasekmių, vengė būti teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai patikrintas alkoholio kiekio matuokliu. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 3 dalyje, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones ketveriems metams. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į neblaivumo laipsnį, tai, kad kaltinamasis yra itin dažnai pažeidinėjantis KET normas vairuotojas, tame tarpe praeityje sąmoningai ignoravęs jam paskirtą poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, toks terminas yra proporcingas, atitinka kaltinamojo asmenybę, jo padarytą veiką ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Skirti maksimalų 5 metų baudžiamojo poveikio priemonės terminą, kaip prašo prokuroras, teismo nuomone, nėra pagrindo, nes praeityje G. P. nėra baustas už transporto priemonės vairavimą neblaiviam. Nurodytas terminas skaičiuotinas nuo 2023 m. rugsėjo 14 d..

BK 67 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad G. P. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 str. 2 d.). VĮ ,,Regitra“ duomenimis, minėtas automobilis priklauso K. A.. kuris yra perdavęs automobilį naudoti ne kaltinamajam, o savo sūnėnui A. Š. ir nežinojo, jog pastarasis perduos automobilį vairuoti neblaiviam kaltinamajam.

Sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis G. P. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, tačiau esant neblaivumo požymiams vairavo transporto priemonę, o nutraukus jo vairavimą, vengė neblaivumo patikrinimo. Nusikaltimas padarytas mieste, kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, vairuodamas apsvaigęs kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, dėl neblaivios būklės sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino svetimas transporto priemones. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, automobilio vertę, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo galimų tolimesnių jo neteisėtų veiksmų, konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui. Kadangi transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui, kuris nežinojo apie jos panaudojimą nusikalstamai veikai daryti, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto - automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 5 000 Eur. Tokiu būdu teismas siekia sulaikyti nuo galimo vairavimo kitos galimos neblaivios būsenos metu ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją.

Kiti klausimai.

G. P. 2023 m. rugsėjo 14 d. paskirtos kardomosios priemonės: specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po to naikintinos.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – policijos pareigūnų bodycam vaizdo įrašai ir pranešimų BPC garso įrašai paliktini saugoti prie bylos (IBPS).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu G. P. paskirti bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, atidėti arešto bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, G. P. įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, paskirti G. P. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. rugsėjo 14 d.;

2) turto konfiskavimą, išieškant iš G. P. transporto priemonės „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 000 (penkis tūkstančius) Eur valstybės naudai.

Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikinti, pranešant VĮ Regitra apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones G. P. atėmimą 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 14 d..

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – policijos pareigūnų bodycam vaizdo įrašus ir pranešimų BPC garso įrašus palikti saugoti prie bylos (IBPS).

Išaiškinti G. P. konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 5 000 Eur turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „konfiskuotino turto vertė byloje“(būtina nurodyti bylos numerį e1-2765-369/2023), įmokos kodas 6610): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus įmoką tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui. Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, teismo nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese

Išaiškinti G. P., kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybas ((duomenys neskelbtini) – Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius, (duomenys neskelbtini), per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti G. P., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.