Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėjas V. Gedeikis Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00003-2012-5

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 9 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. R. ir V. Č. apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. (dėl O. R. turto pagrobimo) 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pa­gal BK 187 str. 3 d. (dėl O. R. turto sugadinimo) 20 parų trukmės arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 2 d., 5 d. 1 p., bausmės paskirtos pagal BK 178 str. 2 d. (dėl O. R. turto pagrobimo) ir BK 187 str. 3 d. subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pa­gal BK 178 str. 2 d. (dėl J. N. turto pagrobimo) 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pa­gal BK 178 str. 2 d. (dėl M. S. turto pagrobimo) 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su neatlikta 2011 m. liepos 26 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie naujai paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė G. R. paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2012 m. sausio 25 d. iki nuosprendžio paskelbimo. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo 2012 m. gegužės 23 d.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 2 d., 5 d. 1 p., bausmės pagal BK 178 str. 2 d. (dėl O. R. turto pagrobimo grupe su G. R.), BK 187 str. 3 d. subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pa­gal BK 178 str. 2 d. (dėl J. N. turto pagrobimo) 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pa­gal BK 178 str. 2 d. (dėl M. S. turto pagrobimo) 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė nustatyta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su neatlikta 2012 m. balandžio 2 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie naujai paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės, ir galutinė subendrinta bausmė V. Č. paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2012 m. sausio 25 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo 2012 m. gegužės 23 d.

Iš V. Č. priteista: 3211 Lt turtinės žalos atlyginimo V. G.; 3658 Lt turtinės žalos atlyginimo M. B.

Iš V. Č. ir G. R. solidariai priteista: 3328,98 Lt turtinės žalos atlyginimo O. R.; 2397 Lt turtinės žalos atlyginimo J. N.; 170 Lt turtinės žalos atlyginimo M. S.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Č. ir G. R. nuteisti už tai, kad įsibraudami į patalpas pagrobė svetimą turtą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, sugadino svetimą turtą.

V. Č. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 31 d. 18.30 val. iki 2012 m. sausio 1 d. 4.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, išdaužęs namo rūsio dviejų langų stiklo paketus, kurių bendra vertė 70 Lt, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Plungėje, priklausantį V. G., ir iš ten pagrobė svetimą turtą: pinigus – 720 eurų (2491 Lt), 30 latų (150 Lt), 500 Lt, 50 Lt, vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6060“, šia nusikalstama veika nukentėjusiajam V. G. padarė turtinę žalą už 3261 Lt.

Be to, V. Č. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 20 d. 18.00 val. iki 2012 m. sausio 21 d. 1.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, išdaužęs namo katilinės plastikinio lango stiklo paketą, kurio vertė 150 Lt, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) Plungėje, priklausantį M. B., ir iš ten pagrobė svetimą turtą: televizorių „Grundig“, kurio vertė 700 Lt, nešiojamąjį kompiuterį „Acme Book AB24-Z96H“ su laidu-krovikliu, bendros 2048 Lt vertės, interneto modemą, prijungtą prie nešiojamojo kompiuterio, kurio vertė 200 Lt, vyrišką auksinį vestuvinį žiedą, kurio vertė 1500 Lt, dujinį pistoletą „Voltran Tuna“ su dėtuvėje buvusiais keturiais šoviniais, bendros 150 Lt vertės, 800 Lt pinigų, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3110“, kurio vertė 20 Lt, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2626“, kurio vertė 20 Lt, fotoaparatą „Sony“ su dėklu ir baterijos krovikliu, bendros 1000 Lt vertės, 4 vnt. 0,5 litro talpos skardines „Utenos“ alaus, bendros 8 litų vertės, 10 Lt vertės žibintuvėlį, šia nusikalstama veika nukentėjusiajam M. B. padarė turtinę žalą už 6606 Lt.

Be to, V. Č. nuteistas už tai, kad tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje iš gyvenamojo namo kiemo (duomenys neskelbtini), Plungė, pasikėsino pagrobti M. B. automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 2000 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nesugebėjo automobilio užvesti.

Be to, V. Č. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 3 d. 10.30 val. iki 2012 m. sausio 25 d. 17.45 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, išdaužęs tris namo plastikinių langų stiklo paketus, kurių bendra vertė 900 litų, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Plungėje, priklausantį O. R., ir iš ten pagrobė svetimą turtą: 20 vnt. butelių 0,33 litro, 0,5 litro, 0,7 litro talpos alkoholinių gėrimų – degtinės, brendžio, konjako, ,,Suktinio”, likerių, trauktinės, kurių bendra vertė 500 litų, DVD grotuvą „SCOTT“, kurio vertė 100 Lt, šia nusikalstama veika nukentėjusiajai O. R. padarė turtinę žalą už 1500 Lt.

V. Č. ir G. R. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 3 d. 10.30 val. iki 2012 m. sausio 25 d. 17.45 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pro V. Č. išdaužtą gyvenamojo namo plastikinių durų stiklo paketą, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Plungėje, priklausantį O. R., ir iš ten pagrobė svetimą turtą: elektrinį virdulį „Scarlet“, kurio vertė 100 Lt, mikrobangų krosnelę „Baumatic“, kurios vertė 200 Lt, muzikinį centrą „Samsung“ su dviem kolonėlėmis, kurio vertė 800 Lt, stalo įrankių komplektą šešiems asmenims, kurio vertė 100 Lt, elektrinį plaktuvą „Kenvood“, kurio vertė 200 Lt, 4 vnt. durų spynos raktus, kurių padirbimo kaina – 28 Lt, automobilio „Ford Probe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelį, kurio padirbimo kaina – 150 litų, du garso stiprintuvus „Amfiton“, kurių bendra vertė 200 Lt, dvi garso kolonėles „Radiotechnika S-50“, kurių bendra vertė 100 Lt, nešiojamąjį dulkių siurblį „Samsung“, kurio vertė 300 Lt, auksinį vestuvinį žiedą, kurio vertė 500 Lt, auksinį lašelio formos įkabinamą auskarą, kurio vertė 250 litų, 1 vnt. kondensuoto pieno, kurio vertė 3,99 litai, 1 vnt. konservų „Tunas“, kurio vertė 3,50 Lt, 1 vnt. konservuotų kukurūzų, kurio vertė 3,50 Lt, makaronus „Spagetti“, kurių vertė 3,00 Lt, miltų mišinį kepimui, kurio vertė 4,99 Lt, 2 vnt. samčių, kurių bendra vertė 20 Lt, medinį kočėlą, kurio vertė 20 Lt, 4 vnt. medines menteles, kurių bendra vertė 20 Lt, buitinį peilį, kurio vertė 50 Lt, 6 vnt. buitinius peilius „Muller“, „Kochtopfhaus“, kurių bendra vertė 30 Lt, 12 vnt. stikliukų ir taurių, kurių bendra vertė 60 Lt, 2 vnt. krištolinius stikliukus, kurių bendra vertė 60 Lt, atsuktuvų rinkinį, kurio vertė 10 Lt, 12 vnt. virtuvinių rankšluosčių, kurių bendra vertė 24 Lt, 60 Lt vertės vyrišką sportinį kostiumą-švarkelį, 60 metrų televizijos kabelio, kurio vertė 60 Lt, durų raktų komplektą, susidedantį iš 5 vnt., kurių bendra pagaminimo vertė – 150 Lt, trišakį elektros prietaisą, kurio vertė 10 Lt, kambario televizijos anteną, kurios vertė 50 Lt, 2 poras juodos spalvos odinių pirštinių, kurių bendra vertė 40 Lt, dvejas megztas pirštines, kurių bendra vertė 20 Lt, megztą kepurę, kurios vertė 20 Lt, daržovių skutuką, kurio vertė 20 Lt, šia nusikalstama veika nukentėjusiajai O. R. padarė turtinę žalą už 3670,98 Lt.

Be to, V. Č. ir G. R. nuteisti už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vagystės iš O. R. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Plungėje, metu, sugadino svetimą turtą: miegamojo kambario durų spyną, kurios vertė 200 Lt, virtuvės kambaryje sudaužė stiklinį ąsotį, kurio vertė 30 Lt, sugadino vandens filtrą, kurio vertė 28 Lt, šia nusikalstama veika nukentėjusiajai O. R. padarė nežymią turtinę žalą už 258 Lt.

Be to, V. Č. ir G. R. nuteisti už tai, jog laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 6 d. 20.00 val. iki 2012 m. sausio 7 d. 7.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, pro nerakintas gyvenamųjų patalpų-pirties duris įsibrovė į pirtį (duomenys neskelbtini), Plungėje, priklausančią J. N., ir iš ten pagrobė svetimą turtą: 50 Lt vertės piniginę ir joje buvusius pinigus – 1000 Lt, 180 eurų (621 Lt), du nuotolinio valdymo pultelius, kurių bendra vertė 400 Lt, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia N95“, kurio vertė 150 Lt, fotoaparatą „Olympus“, kurio vertė 100 Lt, fotoaparatą „Olympus“ su baterijos krovikliu, kurio vertė 100 Lt, butelį šampano, kurio vertė 40 Lt, dėžutę „Baunty“ šokoladų, kurios vertė 36 Lt, šia nusikalstama veika nukentėjusiajam J. N. padarė turtinę žalą už 2497 Lt.

Be to, V. Č. ir G. R. nuteisti už tai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 4 d. 20.00 val. iki 2012 m. sausio 5 d. 7.30 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, G. R. turėtu plaktuku išdaužus M. S. mikroautobuso „Iveco 45/12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį vairuotojo durelių stiklą, kurio vertė 120 Lt, stovėjusio sodybos kieme (duomenys neskelbtini) į jį įsibrovė ir iš ten pagrobė svetimą turtą, 50 Lt pinigų, šia nusikalstama veika nukentėjusiajam M. S. padarė turtinę žalą už 170 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų G. R. ir V. Č. apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistojo G. R. apeliacinio skundo

Pirmiausia apie nukentėjusiosios O. R. namuose buvusių daiktų pagrobimo įrodytumą apylinkės teismas pakankamai išsamiai pasisakė skundžiamame nuosprendyje. Naujų aplinkybių, paneigiančių apylinkės teismo motyvus dėl šios dalies, apeliaciniame skunde G. R. nenurodė ir apsiribojo tik daiktų išvardijimu bei rėmėsi iš esmės deklaratyviais teiginiais, išreiškiančiais jo nesutikimą su apylinkės teismo nustatyta jo veikos apimtimi. Nors nuteistasis nesutinka, kad jis iš O. R. namo pagrobė visus kaltinime nurodytus daiktus, tačiau kolegija mano, kad G. R. taip pateikdamas įvykius, siekia sumažinti jam priteistą civilinį ieškinį. Ši nuteistojo versija atmetama todėl, kad ją visiškai paneigia kiti byloje esantys įrodymai (nukentėjusiosios O. R. nuoseklūs parodymai), kuriais abejoti kolegija neturi pagrindo. Tai, kad tokiais parodymais G. R. siekia sušvelninti savo padėtį, patvirtina ir tai, kad jis prisipažįsta pagrobęs nukentėjusiosios daiktus, kurie buvo surasti pas jį namuose ir grąžinti nukentėjusiajai, be to, nenustatyta, kad pas G. R. nerastus daiktus būtų galėję pagrobti kiti asmenys.

Taigi, nors nuteistasis G. R. neigia pagrobęs visus kaltinime nurodytus daiktus, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis BPK 20 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl G. R. kaltės. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, jo pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, padarytomis išvadomis bei jų motyvacija, todėl išteisinti nuteistąjį dėl minėtų daiktų pagrobimo nėra jokio teisinio pagrindo.

Ta aplinkybė, kaip apeliantas nurodo skunde, jog šias nusikalstamas veikas jį įkalbėjo padaryti V. Č. ir jis į nukentėjusiosios namą įsibrovė tik V. Č. išdaužus langą, esminės reikšmės jo veikų kvalifikavimui neturi.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam inkriminuotas nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupe. Tokiu atveju, pripažįstant asmenį kaltu, nebūtinai kiekvienas iš grupės dalyvių turi pats tiesiogiai atlikti visus nusikalstamus veiksmus, atitinkančius inkriminuojamo BK straipsnio dispozicijoje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. BK 24 str. 1 d. nurodyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ir daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 str. 2 d.). Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, jis gali būti išankstinis ir staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Pagal susiformavusią teismų praktiką, bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų, nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-394/2008). Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad G. R. ir V. Č. nusikaltimą padarė bendrininkų grupe, abu veikė kaip vykdytojai (bendravykdytojai), nes kartu realizavo objektyviuosius vagystės sudėties požymius, teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Neabejotinai nustatyta, jog G. R. ir V. Č. vaikščiodami vieno namo kieme pastebėjo stovintį mikroautobusą ir nutarė į jį įsibrauti, tikėdamiesi rasti ten pinigų. Nuteistasis G. R. turėtu plaktuku išdaužė mikroautobuso vairuotojo pusės durelių stiklą ir iš mikroautobuso pagrobė smulkių pinigų metalinėmis monetomis apie 50 Lt, kuriuos abu išleido savo reikmėms. Taigi šie nustatyti nuteistojo G. R. veiksmai bei jo momentinis neteisėtų veiksmų pasiskirstymas su V. Č., pasišalinimas iš įvykio vietos su svetimu turtu, vertintinas kaip bendrumo suvokimas daromame nusikaltime, susitarimas ir noras veikti kartu, t. y. apima intelektualųjį ir valinį bendrininkavimo tyčios turinį. Todėl apelianto prašymas perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką ar tuo labiau vertinti jo veiksmus kaip atsisakymą baigti vykdyti nusikaltimą negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su nuteistojo G. R. apeliacinio skundo teiginiais, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro bendrą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. BK 54 str. 2 d.: nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

G. R. padarė tris tyčinius apysunkius nusikaltimus nuosavybei ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Jis nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Pagal BK 27 str. 1 d. asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas. Vadovaujantis BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Taigi įstatymų leidėjas pagrindine bausme recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą laiko laisvės atėmimo bausmę, t. y. būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus). Todėl apylinkės teismas pagrįstai G. R. parinko baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje įtvirtintą laisvės atėmimo bausmę.

Apylinkės teismas, skirdamas (už atskirus nusikaltimus) žymiai mažesnes laisvės atėmimo bausmes nei BK 178 str. 2 d. sankcijoje įtvirtintas šios bausmės vidurkis, tinkamai atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistasis pirmosios instancijos teismas, pagal atskirus nusikalstamus epizodus, pripažino G. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir atsižvelgė į tai skirdamas bausmę, nors nuteistasis dalį kaltės savo neigė.

Pažymėtina, kad G. R. praeityje teistas du kartus už tokios pačios rūšies nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka, nedirba. Kaip minėta, jis nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Visa tai neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo jo didelį pavojingumą visuomenei, kadangi jis ignoruoja visuomenėje nustatytas taisykles ir yra socialiai pavojingas. Todėl darytina išvada, kad G. R. padarė nusikalstamas veikas ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Kolegija taip pat atkreipia apelianto dėmesį, jog jo prašymas taikyti lygtinį paleidimą nėra apeliacijos dėl skundžiamo nuosprendžio nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina, jog remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 2 d. nutartį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos priima vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą, jeigu nuteistasis yra įsipareigojęs doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 str. 1 d. nurodyta, kad dėl nuteistojo, kuris pagal šio Kodekso 157 str. gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, bausmę vykdanti institucija kreipiasi į teismą su teikimu lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos, o 3 d. nurodyta, kad teismas nuteistąjį lygtinai paleidžia iš pataisos įstaigos tik tuo atveju, jei nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad jis pasitaisys. Šį įsipareigojimą nuteistasis duoda pataisos įstaigos administracijai raštu. Taigi nuteistasis G. R. su tokio pobūdžio prašymu gali kreiptis į pataisos įstaigos administraciją, ši sprendžia, ar nuteistasis atitinka įstatymų numatytus reikalavimus būti teikiamas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir galutinį sprendimą dėl to, kaip minėta, priima vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nepažeidė BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, o paskirta bausmė atitinka teisingumo principą, todėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Dėl nuteistojo V. Č. apeliacinio skundo

Kaip ir nuteistasis G. R., apeliantas V. Č. neneigia drauge su G. R. skundžiamame nuosprendyje nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje įsibrovęs į O. R. priklausantį gyvenamąjį namą ir iš ten pagrobęs jos turtą, tačiau analogiškai tvirtina, jog negrobė auksinių papuošalų, maisto produktų, televizoriaus antenos bei kabelio. Kadangi kolegija šiame epizode jau aptarė nuteistųjų kaltę pasisakydama dėl nuteistojo G. R. apeliacinio skundo, todėl iš naujo to paties nebekartoja.

Nors nuteistasis ir nesutinka, kad jis iš O. R. namo pagrobė visus kaltinime nurodytus daiktus, tačiau kolegija mano, kad V. Č. kaip ir G. R. taip pateikdamas įvykius, siekia sumažinti jam priteistą civilinį ieškinį. Kaip jau minėta anksčiau, ši nuteistojo versija atmetama todėl, kad ją visiškai paneigia kiti byloje esantys įrodymai (nukentėjusiosios O. R. nuoseklūs parodymai), kuriais abejoti kolegija neturi pagrindo.

Apelianto argumentai, kuriais jis ginčija iš jo priteisto civilinio ieškinio dydį, taipogi yra nepagrįsti. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda netekus turto, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. Kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš nuteistųjų V. Č. ir G. R. nukentėjusiosios O. R. naudai turtinei žalai atlyginti priteisė 3328,98 Lt. Byloje nustatyta, kad nuteistieji, pagrobę nukentėjusiajai O. R. priklausančius daiktus, dar ir sugadino jos turtą. Sugadinimai buvo užfiksuoti jo apžiūros metu, žalos dydis – 258 Lt, kurį sudaro sugadinta miegamojo kambario durų spyna, kurios vertė 200 Lt, sudaužytas stiklinis ąsotis, kurio vertė 30 Lt, vandens filtras, kurio vertė 28 Lt. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusiajai padaryta turtinė žala yra priežastiniu ryšiu susijusi su V. Č. ir G. R. nusikalstama veika pagrįstai, patenkino nukentėjusiosios O. R. pareikštą civilinį ieškinį visa apimtimi.

Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus, nustatė, kad nuteistasis V. Č. nusikalstamas veikas padarė tokiomis aplinkybėmis, kurios išdėstytos nuosprendžio aprašomojoje dalyje, tinkamai kvalifikavo jo veikas. Kadangi turto pagrobimas ir sugadinimas padaryti idealiąja sutaptimi, bendrais tyčiniais veiksmais siekiant bendro tikslo, kaltę patvirtinantys įrodymai yra tie patys. Taigi apeliantui, nuteistam pagal BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d., baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir išteisinti nuteistąjį dėl minėtų daiktų pagrobimo ar turto sugadinimo nėra jokio teisinio pagrindo. Taip pat nėra pagrindo mažinti priteistą civilinį ieškinį, iš jo pašalinant nuteistojo nurodytų pagrobtų ir sugadintų daiktų vertę.

Apelianto skunde išdėstyti argumentai, kad jam paskirta per griežta bausmė, taip pat yra nepagrįsti. Kolegijos nuomone, bausmė nuteistajam V. Č. paskirta teisingai ir jos keisti ar mažinti nėra jokio teisinio pagrindo. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytų veikų bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes. Priešingai nei teigia nuteistasis V. Č., apylinkės teismas pagal atskirus nusikalstamus epizodus pripažino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltės prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, ir į tai atsižvelgė skirdamas bausmę. Spręsdamas bausmės rūšies parinkimo klausimą, teismas pagrįstai nurodė, jog V. Č. padarė šešis baigtus ir vieną pasikėsintą padaryti tyčinius apysunkius nusikaltimus, vieną baudžiamąjį nusižengimą, jis dar po to yra nuteistas 2012-04-02 nuosprendžiu, nusikalto būdamas teistas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, baustas administracine tvarka. Nustatytos ir aptartos aplinkybės rodo, jog apeliantas linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavojingas, todėl jam, kaip recidyvistui, pirmosios instancijos teismas, už nusikaltimą paskyręs laisvės atėmimo bausmę, BK 56 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos nepažeidė. Padarius šią nusikalstamą veiką – nusikaltus pakartotinai, yra akivaizdu, kad nuteistasis nekeičia gyvenimo būdo, o jo jaunas amžius ne tik nesulaikė nuteistojo pakartotinai nenusikalsti, ne tik nepakeitė jo elgesio, bet ir visiškai nebuvo reikšmingas asmens vertybinės orientacijos tikėtinai kaitai bei teigiamo elgesio motyvacijai.

Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino anksčiau aptartų aplinkybių visumą, kiekvienos iš jų reikšmę parenkant bausmę bei nustatant jos dydį ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, beje, (už atskirus nusikaltimus) žymiai mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, todėl darytina išvada, jog bausmės skyrimo bei individualizavimo taisyklės nepažeistos, nuteistojo prisipažinimas įvertintas tinkamai ir dar kartą į tai atsižvelgti apeliacinės instancijos teisme pagrindo nėra. Galutinė subendrinta bausmė taip pat paskirta teisingai.

Nuteistojo prašymas į paskirtą 5 metų laisvės atėmimo bausmę įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2011 m. birželio 16 d. iki 2011 m. rugpjūčio 19 d. yra atmetamas, kadangi šis laikas yra įskaitytas į bausmę, paskirtą Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. Nuosprendžiu, ir dar kartą jį įskaityti nėra pagrindo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nuteistojo V. Č. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistųjų G. R. ir V. Č. apeliacinius skundus atmesti.