Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

mažametės nukentėjusiosios G. K. atstovei pagal įstatymą D. A. ir įgaliotam atstovui advokatui Vytautui Garlai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, teista 2019 m. gruodžio 23 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį galutine bausme – 20 MGL (1000 Eur) bauda, įpareigojant ją sumokėti iki 2021-04-24 (bauda nesumokėta), teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. 2022 m. balandžio 2 d. namuose adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, naudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – mažametę dukrą G. K., tai yra ne mažiau kaip vieną kartą sudavė juodos spalvos diržu nukentėjusiajai G. K. į kairės kojos šlaunį ir padarė mažametei poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, taip nežymiai sutrikdė G. K. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamoji E. S. dėl pareikšto kaltinimo kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad datos tiksliai neprisimena, bet būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), ji yra diržu sudavusi savo mažametei dukrai G. K., kuriai dabar yra septyneri metai. Mano, kad dėl tokio jos elgesio dukrai galėjo skaudėti ir galėjo būti nežymiai sutrikdyta dukters sveikata. Pripažįsta pasielgusi netinkamai, dėl savo elgesio gailisi. Patvirtino, kad teisme pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti jos parodymai, kur ji nurodė, jog 2022-04-02 vakare, tikslaus laiko nepamena, namuose kilus barniui su mažamete dukra G. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) dėl to, kad ji mušė savo mažąją sesę Ž. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), ji paėmė diržą ir juo vieną kartą trenkė dukrai G. K. per koją (2 t., b.l. 126-129, 147-149, 189-194), yra teisingi.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdytas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų nukentėjusiosios mažametės G. K., parodymų matyti, jog ji parodė, kad jai 7 metai, E. S. yra jos mama. Sutinka papasakoti, pasakos tiesą. Pabėgo iš namų su broliu į parką ir mamą apkaltino, kad ji ją mušė su diržu. Jie su broliu E. parke žaidė, tada atvažiavo policija. Mama paskambino policijai, kad juos surastų. Policija priėjo prie jų ir klausė jų vardo, pavardės ir tada važiavo pas mamą. Ji tada policijai mašinoje pasakė, kad mama ją mušė su diržu, tada ją nuvežė pas pusseserės mamą I., o E. nuvežė pas močiutę. Nebeatsimena, prieš kiek laiko mama ją mušė. Ji mušė su diržu, kieno diržas, ji nežino, kiek kartų mušė, neatsimena, labai seniai mušė, labai norėtų sugrįžti pas mamą. Kai eina miegoti, susigraudina, nes nėra mamos. Kiek kartų mušė mama, ji neatsimena. Apie mušimą su diržu niekam nepasakojo. Kai bendravo su policija sakė, kad mama mušė su diržu, dar vaikų teisėms sakė tą pačią dieną, kad mama ją muša. Ką pasakojo Vaikų teisėms, neatsimena. Kai pasakojo Vaikų teisėms, sakė tiesą. Kai ją mušė su diržu, ar kas dar šalia buvo, neatsimena. Ar yra brolis ar sesė gavę su diržu, neatsimena, beveik nieko neatsimena, E. geriau viską atsimena. Su mama iki mušimo su diržu gerai sutardavo. Dėl ko mama mušė, neatsimena. Mama su diržu ją mušė namuose. Kada ji ją mušė, neatsimena, kokį mėnesį, kokiais metais, neatsimena. Kaip jautėsi, kai gavo su diržu, neatsimena, neatsimena, ar jai skaudėjo. Ją pasiėmė teta iš vaikų teisių ir nuvedė kažkur pas daktarą ją apžiūrėti, ką ten sakė, neatsimena. Neatsimena, ar tuo metu buvo mėlynių ar nubrozdinimų. Diržas buvo juodos spalvos, kokio pločio, ar buvo sagtis, neatsimena, kieno tas diržas, kur jis būdavo, neatsimena. Su A. gerai sutaria, jį vadina tete. Ar jis su diržu ką nors daręs jai, neatsimena. Ir ar šiaip ką nors negero daręs jai, neatsimena. Mama, mušdama diržu, ar ką sakė, kur mušė, neatsimena, nori pas mamą. Tai buvo trečias kartas, kai su broliu išėjo nieko niekam nesakę. Pirmą kartą iš babos išėjo niekam apie tai nesakę. Jie su E. taip tiesiog sugalvojo. Nežino, kodėl jie taip nusprendė niekam nesakyti. Jie norėjo pažaisti, E. sakė eiti ieškoti draugų, kur ėjo, neatsimena, tai buvo labai seniai. Kai gyveno su mama, nelabai jos klausydavo, kai ką blogai padarydavo, ką mama sakydavo ar darydavo, neatsimena. Labai retai ji neklausydavo mamos. Ateidama į teismą su niekuo nešnekėjo, tetės ji klausinėjo, ką reikės daryti, tetė sakė, jis nežino (1 t., b.l. 107-109, 110).

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos E. G. parodymų matyti, jog ji parodė, kad 2022-04-03 dirbant Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyr. patrulės pareigose, tikslaus laiko nepamena, bet ryte buvo gautas pranešimas, kad iš namų dingo mažamečiai vaikai. Tikslu surasti mažamečius vaikus buvo tikrinamos įvairios viešos vietos. Vėliau iš Panevėžio apskrities VPK Operatyvaus valdymo pareigūnų buvo gautas nurodymas nuvykti į parką, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur galimai per vaizdo stebėjimo kameras užfiksuota, kad vaikai yra parke. Nuvykus į nurodytą vietą parke, vaikų žaidimų aikštelėje, buvo pastebėti du mažamečiai vaikai, mergaitė ir berniukas apie 6-7 m. amžiaus. Paklausus vaikų, kokie jų vardai, mergaitė pasakė, kad ji U. U., o berniukas pasakė, kad jis U. U.. Supratusi, kad vaikai meluoja, pradėjo su jais bendrauti ir išsiaiškino, kad tai tie patys vaikai, kurie ryte dingo iš namų adresu (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu vaikai pasisakė, kokie iš tikrųjų yra jų vardai, tačiau jų nepamena, paklausus vaikų, kodėl jie pabėgo anksti ryte iš namų, mergaitė jai atsakė, kad todėl, jog mama jų niekur neveda ir neleidžia. Po to einant link tarnybinio automobilio vaikams pasakė, kad parveš juos pas mamą, o mergaitė tuo metu pasakė, kad: ,,vėl mane su diržu muš“. Tai išgirdusi ji mergaitės paklausė, ar ją namuose mama muša, o ši jai atsakė, kad ją ir brolį namuose su diržu mušė mama. Jie vaikus pristatė į namus ir informavo operatyvinę grupę (1 t., b.l. 144-147).

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos J. Z. parodymų matyti, jog ji parodė, kad dirba Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje vyr. specialiste-budėtoja. 2022-04-03 nuo 10.00 val. pradėjo darbą kartu su kolege A. S.. Kolegų buvo perduota informacija, kad atvykti į policijos komisariatą, adresu Senamiesčio g. 100, Panevėžys, kur randasi mažamečiai vaikai, kurie galimai yra patyrę smurtą šeimoje. Atvykus komisariate buvo rasti trys mažamečiai vaikai, t.y. G. K. ir E. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) bei Ž. K. (gim. (duomenys neskelbtini)). Taip pat buvo vaikų mama E. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir patėvis, jos sutuoktinis A. S. (gim. (duomenys neskelbtini)). Pabendravusi su G. K. sužinojo, kad mama E. S. 2022-04-02 apie pietus mergaitę mušė juodu diržu, t.y. pavalgius mergaitė atsigulė šalia patėvio mamos kambaryje ir žiūrėjo televizorių, tada mama paėmė nuo durų kabantį diržą ir trenkė du kartus per sėdmenis. Mergaitei labai skaudėjo, ji verkė. Taip pat mergaitė papasakojo, kad po to ji nuėjo į savo kambarį ir savo mažesnę sesę pavadino ne Ž., o Ž., ir todėl mama vėl tuo pačiu diržu trenkė du kartus mergaitei per kojas. Taip pat mama išvadino mergaitę prostitute. Mergaitei skaudėjo, ji verkė. <...> Taip pat mergaitė nurodė, kad ji nebenori gyventi su mama, kad jai atsibodo mamos rėkimas. Joms bendraujant mergaitė vis kartojo, kad ji nenorinti važiuoti namo. Taip pat bendravo su Ž. K. (gim. (duomenys neskelbtini)). Mergaitė papasakojo, kad mama visus tris muša diržu, kai jie neklauso. Kada mušė paskutinį kartą, ji neprisimena. Taip pat patvirtino, kad vakar, t.y. 2022-04-02, mama diržu mušė G., nes ji neklausė. Papasakojo, kad diržas, su kuriuo mama juos muša, visada kaba mamos kambaryje ant durų. Jos su kolege visus vaikus apžiūrėjo, tačiau jokių smurto žymių nepastebėjo. Pas medikus vaikai nebuvo vežti. Taip pat bendravo su vaikų mama E. S.. Ji patvirtino, kad 2022-04-02 ji diržu mušė savo mažametę dukrą G., nes jai trūko kantrybė, kurios ji neturi. Visi trys vaikai buvo paimti iš nesaugios aplinkos ir perduoti giminaičiams (1 t., b.l. 117-120).

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos V. I. parodymų matyti, jog ji parodė, kad 2022-04-03 dirbant vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities skyriaus vyr. specialistės budėtojos pareigose, buvo gautas pranešimas, kad gatvėje anksti ryte rasti mažamečiai, kurie pristatyti į policijos komisariatą, kadangi galimai mama naudojo fizinį smurtą jų atžvilgiu. Atvykus į policijos komisariatą adresu Senamiesčio g. 100 Panevėžys, buvo pabendrauta su abiem mažamečiais ir išklausyta jų nuomonė. Ji bendravo su E. K., kuris nepripažino, kad jo atžvilgiu mama smurtauja, jis viską neigė. Vaikas atrodė labai įsitempęs, bijojo kažką prasitarti ir vis žvilgčiojo į sesę G. K.. Kadangi G. K. jos kolegei teigė, kad mama prieš ją smurtavo, tai išgirdęs E. tai neigė ir labai pyko ant sesės, kad ji taip kalbėjo. Pokalbio metu E. sakė, kad namuose G. elgiasi netinkamai, provokuoja jį ir mamą. Vaikas buvo apsirengęs netvarkingais, nešvariais drabužiais (1 t., b.l. 138-141).

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo A. S. parodymų matyti, jog jis parodė, kad 2022-04-03 anksti ryte, tiksliai valandos nepamena, atsikėlęs pamatė, kad namuose adresu (duomenys neskelbtini), nėra vaikų, t.y. G. K. ir E. K.. Nesupratęs, kaip tai gali būti, iš karto nuėjo pasakyti sutuoktinei E. S.. Po to jis iškart išėjo į kiemą, apsidairęs vaikų nematė, tada sėdo į automobilį ir išvažiavo jų ieškoti. Jo sutuoktinė E. paskambinusi policijai pranešė, kad dingo vaikai. Po kurio laiko paskambinusi jam E. pasakė, kad vaikai atsirado ir juos namo parveža policija. Jis irgi grįžo į kiemą. Atvykę policijos pareigūnai E. pasakė, kad jie visi turi vykti į policijos komisariatą. Nuvykus į policijos komisariatą jam niekas nieko nepaaiškino, kas vyksta. Vėliau jam E. pasakė, kad vaikai į namus nebegrįš, juos pasiims giminaičiai. Jis iš E. suprato, kad G. policijos pareigūnams pasakė, kad ją E. mušė su diržu. Kad E. muštų vaikus, jis niekada nėra matęs, tačiau E. jam sakė, kad 2022-04-02 vakare G. trenkė diržu, nes nebesusilaikė, daugiau apie jokius smurto atvejus jis nežino. Pats prieš E. vaikus niekada nėra smurtavęs, su jais jie sutaria gerai. G. yra labai sunkaus charakterio, ji nuolat atsikalbinėja, maištauja, namuose kelia isterijas, nori į save atkreipti dėmesį (1 t., b.l. 150-152, 155-158).

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos A. Z. parodymų matyti, jog ji parodė, kad yra lopšelio darželio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) grupės, kurią lanko G. K., mokytoja. Mergaitė į darželi atvedama tvarkingai aprengta, mama teiraujasi, kaip G. sekasi, ar nieko netrūksta. G. grupėje niekada nėra pasakojusi, kad mama ar kažkas kitas ją skriaustų, ar naudotų fizinį smurtą, jokių sužalojimų ant G. K. niekada nėra pastebėjusi. Mergaitė savarankiška, supratinga (1 t., b.l. 133-135).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra bute, esančiame penkių aukštų name adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta ir niekas nepaimta 1 t., b.l. 9-15).

Iš teismo nutartimi patvirtintos kratos protokolo matyti, kad E. S. gyvenamojoje vietoje neatidėliotinai atliktos kratos metu rastas ir paimtas juodos spalvos diržas (2 t., b.l. 70-72, 73-80, 81-82, 85-87).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas kratos metu iš įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini), paimtas juodos spalvos odinis diržas su metaline sagtimi, kuri yra sidabrinės spalvos. Diržas yra 1,19 cm. ilgio ir 4 cm. pločio. Diržo vidinė dalis nusitrynusi (1 t., b.l. 16-20).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. K. nustatyta poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ar paviršiumi, galimai suduodant diržu, ranka ar panašiai. Dėl nustatyto sužalojimo G. K. sveikata sutrikdyta nežymiai. Mažai tikėtina, kad G. K. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas jai pačiai griūnant, tam prieštarauja sužalojimo pobūdis ir lokalizacija. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms, nėra. Tikėtina, kad užduotyje nurodytomis aplinkybėmis G. K. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (1 t., b.l. 30-31).

Iš papildomos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. K. nustatyta poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje susiformavo mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje (1 t., b.l. 39-40).

Kaltinamoji E. S. pripažįsta kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nukentėjusiosios mažametės dukros G. K. atžvilgiu vartojusi fizinį smurtą, atlikusi kaltinime nurodytus veiksmus prieš ją ir tuo sukėlusi G. K. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdžiusi pastarosios sveikatą. Šie jos parodymai iš esmės sutampa su ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios mažametės bei aukščiau nurodytų liudytojų parodymais, apžiūrų bei kratos protokolais, specialistų išvadų duomenimis, taipogi kitais rašytiniais bylos duomenimis. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys kaltinamosios kaltę, neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Nėra abejonių, kad E. S. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamosios kontaktiniu poveikiu nukentėjusiosios kūnui – tyčia ne mažiau kaip vieną kartą suduodant diržu nukentėjusiajai į kairės kojos šlaunį sukėlė mažametei nukentėjusiajai G. K. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Teismo vertinimu, kaltinamoji sąmoningai atlikdama kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus prieš savo mažametę dukrą, suprato jų pavojingą pobūdį, dėl jos veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo. Tokie kaltinamosios prieš mažametę dukrą atlikti smurtiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamosios E. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

E. S. padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Ji teista ir turi neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, administracine tvarka bausta, nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, ji ištekėjusi ir augina tris mažamečius vaikus. Byloje yra duomenys apie kaltinamosios psichines ligas (1 t., b.l. 174; 2 t., b.l. 53), tačiau 2022-05-25 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje nurodyta, kad byloje nėra duomenų apie lėtinius E. S. psichikos sutrikimus ar veikos metu buvusį laikiną ūminį psichozinį psichikos sutrikimą, kurie trukdytų suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, todėl E. S. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b.l. 44-45).

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, be kita ko įvertinus ir tai, kad kaltinamoji ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos nemoka, taip pat nesumokėtos ir už administracinius nusižengimus jai skirtos baudos, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajai E. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą skiriant sankcijoje numatytą bausmę – areštą, jo trukmę nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamajai paskirta arešto bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė neatlikusi ankstesniu teismo nuosprendžiu jai paskirtos bausmės, šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2019 m. gruodžio 23 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu paskirta bausme (bauda).

Taipogi teismas, atsižvelgdamas į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, į tai, kad nors jis administracine tvarka bausta, teista, E. S. augina tris mažamečius vaikus, pati turi sveikatos problemų, ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, gailisi dėl jos, šiuo nuosprendžiu inkriminuotoji veika savo pobūdžiu visiškai skiriasi nuo ankstesniu nuosprendžiu kaltinamajai inkriminuotos nusikalstamos veikos, sprendžia, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, todėl E. S. paskirtos arešto bausmės vykdymas BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu atidėtinas už vidurkį trumpesniam laikotarpiui ir jai skirtina intensyvi priežiūra, kartu skiriant ir bausmės tikslus pasiekti padėsiančius tam tikrus minėto straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus.

Nors gynėjas baigiamųjų kalbų metu teigė esant pagrindui bylą kaltinamosios atžvilgiu nutraukti BK 37 straipsnyje numatytu pagrindu dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, teismas su tokia gynėjo nuomone nesutinka.

Pagal BK 37 straipsnį – padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai jis sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius, kurie šioje byloje yra nustatyti ir abejonių dėl jų teismui nėra. Atsižvelgiant į tai byloje nustatyti kaltinamosios tyčiniai veiksmai sukeliant baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius negali būti laikomi nepavojingi, mažareikšmiai, nepadarę žalos mažametės nukentėjusiosios sveikatai. Kaltinamosios gynėjo subjektyviai pateikiama nuomonė apie tai, kad kaltinamosios pavartoto smurto intensyvumas nesiekia lygio, už kurį reikėtų taikyti baudžiamąją atsakomybę, BK 140 straipsnio 3 dalies kontekste savaime nelemia padarytos veikos mažesnio pavojingumo bei neįpareigoja teismo vertinti ir konstatuoti, kad dėl to veika pripažintina mažareikšme. Todėl BK 37 straipsnis E. S. atžvilgiu netaikytinas.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b.l. 130-136) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Civiliniai ieškiniai byloje nepareikšti.

Šioje byloje mažametės nukentėjusiosios interesams atstovauti buvo paskirtas įgaliotas atstovas advokatas Vytautas Garla, kuris suteikė profesionalią antrinę teisinę pagalbą, kuri buvo būtina. Byloje esanti 2022-10-14 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina advokato suteiktas paslaugas bei pastarųjų išlaidų dydį – 268,34 eurų. Šis dokumentas patvirtina, kad valstybė dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų patyrė išlaidų dėl būtinybės suteikti nukentėjusiajai mažametei antrinę teisinę pagalbą, tačiau teismas, atsižvelgdamas į kaltinamosios turtinę padėtį (kaltinamoji nedirba, augina tris mažamečius vaikus, pati turi sveikatos problemų, jos atžvilgiu vykdomi priverstiniai išieškojimai dėl jai paskirtų baudų) ir duomenų apie jos turtinę padėtį nebuvimą byloje, vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi sprendžia aukščiau nurodytų 268,34 eurų atstovavimo išlaidų bei taip pat 8,96 Eur proceso išlaidų teismo procesiniams dokumentams įteikti iš kaltinamosios nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2022-04-03 kratos metu paimtas juodos spalvos diržas, saugomas Panevėžio apskrities VPK daiktų saugykloje (paketas Nr. (duomenys neskelbtini), kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)) 2 t., b.l. 68-69) – konfiskuotinas (BK 72 straipsnis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

nusprendžia:

E. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį ir paskirti jai arešto bausmę 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. S. galutinę bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti visą 2019 m. gruodžio 23 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalį ir paskirti E. S. galutinę subendrintą bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų ir 20 MGL, tai yra 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi arešto bausmės vykdymą atidėti 5 (penkiems) mėnesiams, paskiriant E. S. intensyvią priežiūrą (jos buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis), įpareigojant intensyvios priežiūros taikymo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, taip pat per visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti užsiregistravusiai Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Baudą vykdyti pagal 2019 m. gruodžio 23 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu nustatytą tvarką.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Proceso išlaidų dėl mažametei nukentėjusiajai G. K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos ir teismo procesiniams dokumentams įteikti iš kaltinamosios nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – diržą, saugomą Panevėžio apskrities VPK daiktų saugykloje pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) – konfiskuoti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.