Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė, dalyvaujant P. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. M. skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai dėl nutarimo panaikinimo ir bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulis 2010-08-02 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą P. M. už tai, kad jis 2010-08-02 13.10 val. vairuodamas automobilį Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Šeškinės g. – Ukmergės g., nebuvo užsisegęs saugos diržo, taip pat nebuvo įjungęs artimųjų šviesų žibintų, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 202 p. ir 102 p. reikalavimus. Atsakomybė už šiuos pažeidimus numatyta ATPK 134 str. 1 d., 124¹ str. 6 d. (b. l. 28). Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinė 2011-05-16 priėmė nutarimą Nr. 10N-912543-11 ir P. M. už pažeidimą, numatytą ATPK 134 str. 1 d., nubaudė 150 Lt bauda, už ATPK 124¹ str. 7 d. numatytą pažeidimą – 30 Lt bauda, galutinė subendrinta nuobauda paskirta 150 Lt bauda.

Teismo posėdyje P. M. prašė skundą tenkinti, panaikinti administracinio teisės pažeidimo nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Papildomai nurodė, kad policijos pareigūnų parodymai laikytini tik kaip paaiškinimai, o ne kaip liudytojų parodymai. Teigė, kad jokių kitų jo kaltės įrodymų nėra, o įrodymus rinkti ir pateikti turėjo policijos pareigūnai

Į teismo posėdį institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (b. l. 126).

Teismo posėdyje kaip liudytojas apkalustas policijos pareigūnas R. B. iš pardžių parodė, kad negali prisiminti aplinkybių, kurios buvo daugiau kaip prieš du metus. Teismui pateikus jam apžiūrėti (b. l. 29) rašytą tarnybinį pranešimą ir paklausus ar tai jo jis rašytas, liudytojas nurodė, kad tai jo rašytas tarnybinis pranešimas ir prisiminė šį įvykį bei detaliai paaiškino aplinkybes. Nurodė, kad jis su patruliu P. važiavo Šeškinės gatve ir darė posūkį į Ukmergės gatvę. Visai iš arti, kaip nurodė liudytojas, gal iš 2 – 3 metrų atstumo, pastebėjo iš priekio važiuojantį automobilį Opel Frontera, kurio vairuotojas buvo neprisisegęs saugos diržų ir nebuvo įsijungęs artimųjų šviesų. Tai labai aiškiai matėsi, nes džipas aukštas automobilis. Per garsiakalbį paprašė vairuotoją sustoti. Priėjus prie vairuotojo, jis pradžioje pripažino pažeidimą ir prašė tik įspėti žodžiu. Pradėjus rašyti protokolą, vairuotojas su pažeidimu nesutiko, išlipęs iš automobilio ėmė fotografuoti automobilį. Liudytojas nurodė, kad pažeidimą matė ir užfiksavo abu su porininku P. Kodėl porininkas nerašė tarnybinio pranešimo – pasakyti negali, tačiau patvirtino, kad tarp abiejų pareigūnų nuomonė dėl pažeidimo buvo vieninga. Tvirtino, kad šiuo metu vairuotojo prisiminti negali, jokių asmeninių santykių su juo nėra.

Teimso posėdyje kaip liudytojas apkalustas policijos pareigūnas J. P. parodė, kad neprisimena šio įvykio, nes tai buvo seniai. Teismui parodžius (b. l. 28) administracinio teisės pažeidimo protokolą ir paklausus, ar tai jo rašytas protokolas, pripažino, kad tai jo rašytas protokolas, tačiau teigė aplinkybių neprisimenantis. Patikino, kadangi tai jo rašytas protokolas, todėl viskas, kas jame surašyta, yra taip, kaip ir buvo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal ATPK 284 str., pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso, galiojusio pažeidimo padarymo metu (toliau – ir ATPK) 7, 248, 249, 280, 282, 284) ir kitais principais. Teisėtumo principas įpareigoja įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išsiaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, t. y. tiek kaltinančias, tiek teisinančias asmenį, surinktų ir visapusiškai bei nešališkai įvertintų visus įrodymus. Sprendimas byloje negali remtis nepakankamais įrodymais, prielaidomis. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 9, 250 str.).

Pagal ATPK 9 str., administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybiną arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Kaip ankščiau minėta, asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis – administracinio teisės pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas, objektyvioji pusė. Taigi, administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, administracinės atsakomybės poveikio priemones.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ir Protokolas) P. M. dėl kelių eismo taisyklių 202, 102 punktų pažeidimų buvo surašytas 2010-08-02 (b. l. 28). Protokolą surašė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulis J. P.. Duomenys apie pažeidimą nurodyti, kad pažeidimas padarytas 2010-08-02 13.10 val. Vilniaus m. Šeškinės – Ukmergės g. Pažeidimo esmė nurodyta , kad vairuodamas automobilį nebuvo užsisegęs saugos diržo, taip pat nebuvo įjungęs artimųjų šviesų žibintų. P. M. su protokolu supažindintas ir jam pasirašytinai įteikta kopija. Paaiškinimuose jis nurodė, kad su pažeidimu nesutinka, nes vairavo užsisegęs saugos diržą ir įjungęs automobilio šviesas. Nurodė, kad tuo asmeniškai įsitikino R. B. kai priėjo prie automobilio. Prašė apklausti aplinkybes mačiusius liudytojus, pateikti fotografijas, kurios įrodytų ketinimų pagrįstumą. Taip pat prašė bylą nagrinėti Klaipėdoje, nes gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio specialistas, išnagrinėjęs administracijos teisės pažeidimo bylą, 2010-08-19 priėmė nutarimą, kuriuo pripažino pareiškėją kaltu, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus 134 str. 1 d. ir 124¹ str. 6 d., ir skyrė jam 150 Lt baudą (b. l. 26). 2010-10-21 Klaipėdos apygardos administracinis teismas nutartimi Klaipėdos apskrities VPK nutarimą panaikino ir perdavė administracinę teisės pažeidimo bylą nagrinėti Vilniaus apskrities VPK, nurodydamas, kad pagal Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos respublikos vidaus reikalų misnietrijos išrašo apie asmenį duomenis P. M. deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilnius, (duomenys neskelbtini), todėl byla išnagrinėta ir nutarimas priimtas nesilaikant žinybingumo taisyklių (b. l. 34-35). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-02-22 nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010-10-21 nutartį paliko nepakeistą (b. l. 37-38). Vilniaus AVPK 2012-05-16 išnagrinėjo P. M. administracinio teisės pažeidimo bylą ir priėmė nutarimą Nr. 10N-0912543-11, kuriame nurodyta pažeidimo esmė – vairuotojų naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimas bei neįjungtos artimos šviesos. P. M. nubaustas pagal ATPK 134 str. 1 d. 150 Lt bauda ir pagal ATPK 124¹ str. 7 d. 30 Lt bauda. ATPK 33 str. pagrindu galutinė bauda paskirta 150 Lt. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių nenustatyta.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. M. tiek skunde, tiek teismo posėdyje kelia įrodymų pakankamumo klausimą. Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Policijos pareigūno tarnybinis pranešimas yra vienas iš įrodymų šaltinių. Byloje esantis tarnybinis policijos pareigūno R. B. pranešimas (b. l. 29) yra pakankamai išsamus, jame nurodytos ne tik pažeidimą patvirtinančios aplinkybės, bet ir kitos su pažeidimą padariusiu asmeniu bendravimo aplinkybės. Byloje kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas R. B., vizualiai apžiūrėjęs savo rašytą tarnybinį pranešimą, labai smulkiai prisiminė visas su pažeidimu ir su pažeidėju bendravimo aplinkybes, nors paties asmens, t. y. P. M. neprisiminė. R. B. paneigė P. M. skunde ir teismo posėdyje nurodytą aplinkybę, kad policijos pareigūnų automobilis važiavo iš paskos ir negalėjo matyti ar jis užsisegęs saugos diržą. Tiek tarnybiniame pranešime, tiek teismo posėdyje pareigūnas R. B. nurodė, kad jų automobilis išvažinėjo iš Šeškinės gatvės į Ukmergės gatvę ir P. M. automobilį matė iš arti darant posūkį ir matant iš priekio. Kaip parodė teismo posėdyje liudytojas, matėsi labai gerai, nes priekinis stiklas yra netamsintas, be to, P. M. automobilis yra aukštas, todėl gerai matėsi, kad saugos diržai neprisegti. Automobilio fotonuotrauka pateikta teismui P. M. skunde ir tai atitinka liudytojo parodymus (b. l. 6-7). Tai, kad teismas parodė pareigūnui jo rašytą tarnybinį pranešimą (b. l. 29), nes įvykis buvo daugiau kaip prieš du metus, ir P. M. tai įvardijo, kaip procesinį pažeidimą, yra nepagrįstas ir laikytinas P. M. gynybinė pozicija. P. M. buvo nenaudinga, kad liudytojas papasakotų apie padarytą pažeidimą ir paneigtų jo argumentus. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens reikalavimai, kad būtų apklausti kiti liudytojai, ar būtų pateiktos fotonuotraukos, tai yra taip pat jo gynybinė pozicija, nes, kaip paliudijo R. B., aplinkui nebuvo jokių žmonių (beje tai matyti ir iš paties P. M. skunde esančių fotonuotraukų), o važiuojant padaryti fotonuotraukas pažeidimo padarymo metu pareigūnai dar neturėjo tokios įrangos.

Kaip teisingai atsiliepime nurodė Vilniaus AVPK atstovas, policijos pareigūnai yra prisiekę tarnauti Lietuvos valstybei ir sąžiningai vykdyti savo pareigas. Nei vienas iš pareigūnų apelianto nepažinojo, asmeninių motyvų pateikti neteisingus duomenis neturėjo, todėl jų pateikti duomenys vertintini kaip teisingi ir patikimi, leidžiantys teismui daryti išvadas, kad pareigūnai teisingai užfiksavo padarytą pažeidimą ir tinkamai jį kvalifikavo. Įrodymus administracinio teisės pažeidimo byloje turi pateikti institucija, priėmusi nutarimą. Tačiau, administracinėn atsakomybės patrauktas asmuo, nesutikdamas su pateiktais įrodymais, taip pat turi teisę teikti įrodymus, kurie patvirtintų jo nurodytus argumentus. Teismui nekelia abejonių policijos pareigūnų pateikti įrodymai, nes nenustatyta, kad pareigūnai būtų neobjektyvūs, nesąžiningi ar suinteresuoti. Pats P. M., nesutikdamas su pareigūnų pateiktais įrodymais ir pažeidimo aplinkybių konstatavimu, jokių kitokių įrodymų nepateikė. Jo pateiktų fotonuotraukų negalima laikyti įrodymais, nes padarytos po pažeidimo padarymo. Neįtikėtina, kad abu patruliai, nors ir matydami, kad pažeidimas nebuvo padarytas, išgalvojo nesamo pažeidimo aplinkybes bei surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Todėl tokie P. M. teiginiai vertintini kaip jo gynybinė taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Skunde P. M. nurodė, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje jam surašytas praleidus 6 mėnesių terminą, nes terminas nebuvo pratęstas. ATPK 35 str. 1 d. nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. To paties straipsnio 5 d. nustatyta, kad kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba pirmos instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Byloje nustatyta, kad pažeidimas padarytas 2010-08-02 ir Protokolas surašytas tą pačią dieną (b. l. 28). Klaipėdos apskrities VPK KP Nutarimą priėmė 2010-08-19 (b. l. 26). Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010-10-21 nutartimi Nutarimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti Vilniaus apskrities VPK (b. l. 36-37). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-02-22 nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį paliko nepakeistą (b. l. 37). Vilniaus apskrities VPK 2011-05-16 iš naujo išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą ir priėmė nutarimą (b. l. 15). Taigi, nuo LVAT nutarties iki nutarimo priėmimo nepraėjo 6 mėnesiai, todėl teismas daro išvadą, kad nuobauda P. M. paskirta nepraėjus administracinės nuobaudos paskyrimo terminui.

Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus: protokolą (b. l. 28), policijos pareigūno R. B. tarnybinį pranešimą (b. l. 29) bei R. B. teismo posėdyje duotus parodymus, teismas daro išvadą, kad P. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 134 str. 1 d. ir 124 ¹ str. 7 d.

Administracine nuobauda siekiama ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu teisės pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N18-1406/2007, N9-1626/2006, N6-1199/2006). Įstatymų leidėjas sankcijas už administracinius teisės pažeidimus diferencijuoja atsižvelgdamas į pažeidimų pavojingumą, o tais atvejais, kai sankcijoje numatytos alternatyvios nuobaudos, turi būti parenkama tokia nuobauda, kuria būtų pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų skyrimo tikslai.

Atsižvelgdamas į ištirtų įrodymų visumą, į padaryto pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį ir į bylos aplinkybes, į tai kad P. M. linkęs daryti administracinės teisės pažeidimus, tai rodo ir pažyma apie asmens baustumą (b. l. 38-46), vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta pagal įstatymą, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta iš esmės laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Nutarimo naikinti nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos adminsitracinių bylų teisenos įstatymo (galiojusio iki 2011-01-01) 123 str., 124 str. 1 d. 1 p., 3 d.., 4 d., 128 str. ir 129 str.

nutarė:

P. M. skundo nepatenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011-05-16 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-912543-11 palikti nepakeistą.

Ši nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.