Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant ieškovams L. G. ir R. D. , trečiojo asmens Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui Broniui Varnui, o atsakovui A. G. nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. G. ir R. D. ieškinį atsakovui A. G. , trečiajam asmeniui Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo

Aprašomoji dalis

nustato:

Trečiojo asmens Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas dėl ieškinio patenkinimo paliko spręsti teismui, nurodė, kad kiekvieno vaiko teisė yra žinoti savo tėvus, būti jų auklėjamiems ir išlaikomiems, o nuginčijus tėvystę, svarbu, kad vaikas neliktų be tėvo ir be išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK ) 3.140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta teisinė tėvystės prezumpcija, pagal kurią, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys gali būti ginčijami LR CK 3.149 - 3.153 straipsniuose nurodyta tvarka.

Kaip matyti iš ieškovų paaiškinimų, atsakovo atsiliepimo į ieškinį, pateikto M. G. , gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryto Londono Waltham Forest registr. apyl., Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (9 b.l.), L. ir A. G. ištuokos liudijimo, kuris patvirtina, kad santuoka nutraukta 2006-11-13, t.y. po M. G. gimimo (8 b.l.), Utenos rajono apylinkės teismo 2006-10-13 sprendimo nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, vaikas – M. G. yra gimusi ieškovei ir atsakovui nuo 2000 metų gyvenant skyrium, tačiau santuokos nenutraukus, todėl vaiko kilmė iš tėvo buvo nustatyta laikantis LR CK 3.140 str. numatytų reikalavimų ir vaiko tėvu įrašytas atsakovas. Taigi šioje byloje yra nustatytas vaiko gimimo santuokoje šalių neginčijamas faktas, su kuriuo siejama teisinė tėvystės prezumpcija.

LR CK 3.150 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad, siekdamos užtikrinti teisinį šeimos teisinių santykių tikrumą ir saugumą, valstybės pagrįstai taiko bendrąją prezumpciją, pagal kurią vedęs vyras yra laikomas sutuoktinės vaikų tėvu, o šios prezumpcijos paneigimas galimas tik esant rimtam pagrindui (pvz., Nylund v. Finland (dec.), no. 27110/95, ECHR 1999-VI).

LR CK 3.152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Taigi kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia gali būti apibrėžiama dviem alternatyviais momentais: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) kada paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą. Subjektinė tėvystės teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Taigi vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą. Antruoju atveju senaties termino skaičiavimo pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

Ieškovas R. D. pripažįsta ieškovės dukters M. G. tėvystę, nurodo, kad jis yra biologinis M. tėvas, tai patvirtina Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (10-11 b.l.). Jungtinių Tautų 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Pagrindas tėvystei tiek nustatyti, tiek nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės, įrodančios ar paneigiančios giminystės ryšį, išvados) ir kitos LR CPK numatytos įrodymų priemonės, kurios gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę (LR CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Tiek ekspertizės išvados, tiek specialisto išvados yra patikimas ir objektyvus įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo, nes ši išvada nustato, ar vaikas buvo pradėtas konkretaus biologinio tėvo.

Ieškovai, jų paaiškinimu, kartu gyvena nuo 2000 metų, apie vaiko gimimą ir jo gimimo įrašą, bei apie tai, kad įrašas apie vaiko tėvą – atsakovą A. G. neatitinka tikrovės jiems buvo žinoma nuo šio įrašo sudarymo 2007-03-29, į teismą kreipėsi tik 2008-06-28, t.y. praleidę 1 metų ieškinio senateis terminą (LR CK 3.152 str. 1d.), o ieški­nio se­na­ties ter­mi­no pa­si­bai­gi­mas iki ieš­ki­nio pa­reiš­ki­mo yra pa­grin­das ieš­ki­nį at­mes­ti (LR CK 1.131 str. 1d.), tačiau pa­gal LR CK 1.126 straips­nio 2 da­lį, ieš­ki­nio se­na­tį teis­mas taiko tik gin­čo ša­lies rei­ka­la­vi­mu. Atsakovas neprašo ieškinio senatį taikyti, M. G. tėvystę neigia.

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo yra vadovaujamasi tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, LR CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Taigi senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas, kai yra praleidžiamas ieškinio senaties terminas, taip pat sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus, t.y. įvertinant, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų: ar vaikas neliks be tėvo, ar vaikui nekils grėsmė netekti išlaikymo, kai biologinio tėvo nustatymas yra neaiškus. Iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, teismų praktikoje yra atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas, t.y. prioritetas suteikiamas vaiko interesams.

Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra nustatoma, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo, įvertinant ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį.

Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, ieškovas pripažino vaiką – M. G. kaip savo, auklėjo ir ugdė nuo jos gimimo, dalyvauja kasdieniame jos gyvenime, tarp jų yra užsimezgęs glaudus tarpusavio ryšys, ieškovas vaiką išlaiko, vaikas savo gyvenime ieškovą pažįsta kaip vienintelį savo tėvą. Tuo tarpu atsakovas kartu su ieškove nuo 2000 metų negyvena, vaiko neaugina, neauklėja, neišlaiko. Taip pat šioje byloje nustatyta Utenos rajono apylinkės teismo 2005-04-11 sprendimu, kad ieškovai buvo kreipėsi nuginčyti R. G. tėvystę, o nuginčijus tėvystę, ieškovas pripažino šios dukros tėvystę, tai patvirtina R. D. gimimo liudijimas ( 7 b.l.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Šalių byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, visumos analizė leidžia pagrįstai manyti ir nustatyti, kad duomenys apie tėvą A. G. , esantys (duomenys neskelbtini) gimusios M. G. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka tikrovės.

Atsakovas pripažįsta faktus, kuriais grindžiamas reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo, nenustatyta, kad faktų pripažinimas būtų pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą ir faktų pripažinimas atitinka bylos aplinkybes (LR CPK 187 str.1-2 dalys), šalių byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, visumos analizė leidžia pagrįstai manyti ir nustatyti, jog atsakovas nėra biologinis vaiko – (duomenys neskelbtini) gimusios M. G. tėvas, kad biologinis jos tėvas, kuris tėvystę pripažįsta, yra ieškovas R. D. , o tai yra pakankamas pagrindas (LR CPK 178 str.) pagrįstai manyti, kad nepilnamečio vaiko - (duomenys neskelbtini) gimusios M. G. , nuo gimimo auginamos, auklėjamos ir išlaikomos abiejų ieškovų, ieškovui vaiko tėvystę pripažįstant, teisės, numatytos Jungtinių Tautų 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnyje, vaikui nuo pat gimimo momento, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam bei turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jos fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, nuginčijus tėvystę bus užtikrintos, todėl ieškinys tenkintinas (LR CK 3.149 str.1d.), iš M. G. gimimo įrašo žinios apie tėvą A. G. išbrauktinos.

Ieškovai bylinėjimosi išlaidų priteisti iš atsakovo neprašo, todėl iš ieškovo R. D. ( nurodytas žyminio mokesčio mokėtoju šioje byloje ) į valstybės biudžetą išieškotinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurių ieškovai iki teismui priimant sprendimą padengę nebuvo (LR CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263-265 straipsniais, 268 str., 270 str., 399 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Iš (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryto Londono Waltham Forest registr. apyl., Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, išbraukti žinias apie M. G. , gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvą A. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą išsiųsti Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriui.

Priteisti iš ieškovo R. D. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 11,88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.