- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-03-07
- Bylos Nr.
- 1A-31-926/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Judita Sungailaitė
- Nuteistasis
- A. S., A. Š., Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo
- Kaltinamasis
- A. O., A. B., S. G.
- Advokatai
- Ingrida Maldeikienė, Regina Atkočaitienė, Aleksandras Pocius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
išteisintiesiems A. O. ir A. B. (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis), jų gynėjui advokatui A. Š.,
išteisintajai S. G. (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis), jos gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. S. (toliau – A. S.), A. Š. (toliau – A. Š.) ir Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Viktoro Roščenkovo (toliau – prokuroras) apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo:
- A. S. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, ši bausmė buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nuosprendžiu A. S. paskirta bausme, prie Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nuosprendžiu A. S. paskirtos subendrintos 12 (dvylikos) metų 9 (devynių) mėnesių 1 (vienos) dienos laisvės atėmimo bausmės pridedant 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, taikant visišką bausmių sudėjimą, skiriant A. S. galutinę subendrintą 13 (trylikos) metų 11 (vienuolikos) mėnesių 1 (vienos) dienos laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į A. S. paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nuosprendį.
- A. Š. buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, ši bausmė buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. nuosprendžiu A. Š. paskirta bausme, prie Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. nuosprendžiu A. Š. paskirtos subendrintos 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių 11 (vienuolikos) dienų laisvės atėmimo pridedant 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, taikant visišką bausmių sudėjimą, skiriant A. Š. galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių 11 (vienuolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į A. Š. paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. nuosprendį. A. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta šią kardomąją priemonę panaikinti.
- A. O. (toliau – A. O.) dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalis) ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta.
- A. B. (toliau – A. B.) dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalis) ir jos atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta.
- S. G. (toliau – S. G.) dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalis) ir jos atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta.
Tuo pačiu nuosprendžiu civilinės ieškovės UAB „L.“ civilinis ieškinys patenkintas visiškai, solidariai iš A. Š. ir A. S. jos naudai priteisiant 4 128,43 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus 0,43 ct) turtinės žalos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. A. Š. ir A. S. Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, už tai, kad A. Š. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip 2019 m. lapkričio 19 d., atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), paprašė A. O. banko sąskaitos, į kurią būtų galima pervesti pinigus, telefonu sutarė su A. O., kad šis paprašytų kieno nors banko sąskaitos, tada pastarasis telefonu padiktavo, gavęs A. B. sutikimą, jam (A. Š.) „Swedbank“, AB banko A. B. suteiktos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, po ko, bendravykdytojas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, pagal apgaule iš J. P. išgautus prisijungimo duomenis prie elektroninės bankininkystės 2019 m. lapkričio 19 d. 11:42:55 val., 12:06:39 val. iš UAB „L.“ „Swedbank“, AB suteiktos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė bendroje sumoje 4300 eurų į A. B. suteiktą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri A. Š. nurodymu 2019 m. lapkričio 19 d., nuo 12:54:59 val. iki 12.57.55 val., iš „Swedbank“, AB bankomato Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paėmė 3900 eurų, iš kurių 2400 eurų A. O. 2019 m. lapkričio 19 d. 15:19:18 val., 2019 m. lapkričio 14:30:35 val., 14:34:01 val. perlaidomis pervedė A. Š. nurodytam asmeniui – S. G., kurios pavardę A. Š. nurodė bendravykdytojas A. S., atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), taip apgaule savo naudai įgijo 1900 eurų, o A. S., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui 2400 eurų, viso UAB „L.“ turto pinigus 4300 eurų, o A. S. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip 2019 m. lapkričio 19 d., atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), po to, kai bendravykdytojas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, pagal apgaule iš J. P. išgautus prisijungimo duomenis prie elektroninės bankininkystės 2019 m. lapkričio 19 d. 11:42:55 val., 12:06:39 val. iš „Swedbank“, AB UAB „L.“ suteiktos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė bendroje sumoje 4300 eurų į „Swedbank“, AB A. B. suteiktą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat žinodamas, kad bendravykdytojas A. Š., atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), surado A. O., per kurį galima gauti dalį apgaule išviliotų pinigų, prikalbino G. G., atliekančio bausmę (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), žmoną S. G., jai pervestus neva iš tetos gautus pinigus, po to pervesti kitiems bendravykdytojo A. S. nurodytiems asmenims, kuri (S. G.) A. O. jai adresuotas pinigų perlaidas paėmė 2019 m. lapkričio 19 d. 16.46 val. (duomenys neskelbtini) centriniame pašte, esančiame (duomenys neskelbtini), 2250 eurų, 2019 m. lapkričio 20 d. 14.42 val., 14.43 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), 150 eurų, šiuos 2400 eurų dalimis įmokėjo 2019 m. lapkričio 19 d. 16:56:53 val., 2019 m. lapkričio 20 d. 14:19:17 val.,14:20:20 val. į jai AB SEB banko suteiktą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios bendravykdytojo A. S. nurodymu pervedė į „Swedbank“, AB suteiktas sąskaitas: 2019 m. lapkričio 19 d. 17:19:30 val., 19:26:09 val., 21:13:00 val. bendroje sumoje 300 eurų UAB „T.“ Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių 250 eurų už A. S. išsirinktus rūbus, 2019 m. lapkričio 19 d. 17:36:20 val. 648 eurų I. M. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 19 d. 20:07:26 val. 200 eurų B. N.Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 20 d. 08:14:39 val. 50 eurų G. M. S. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 20 d. 09:53:33 val. 100 eurų R. S. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 20 d. 09:54:09 val. 100 eurų B. N. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 20 d. 10:07:00 val., 19:18:48 val., 2019 m. lapkričio 21 d. 10:19:18 val., 15:34:58 val., 2019 m. lapkričio 22 d. 13:23:29 val. bendroje sumoje 430 eurų D. P. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 20 d. 14:23:40 val. 50 eurų S. G. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 21 d. 06:31:12 val., 2019 m. lapkričio 22 d. 18:46:55 val. bendroje sumoje 440 eurų V. K. Nr. (duomenys neskelbtini), taip bendravykdytojas A. S. apgaule nuo 2019 m. lapkričio 19 d. iki 2019 m. lapkričio 22 d. įgijo savo naudai rūbus už 250 eurų, S. G. naudai 132 eurų, bendravykdytojo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, naudai nenustatytą pinigų sumą, taip pat I. M. naudai 648 eurų, V. K. naudai 440 eurų, D. P. naudai 430 eurų, B. N. naudai 200 eurų, R. S. naudai 100 eurų, B. N. naudai 100 eurų, G. M. S. naudai 50 eurų, viso UAB „L.“ pinigus – 2400 eurų.
2. A. O. buvo kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl to, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip 2019 m. lapkričio 19 d., bendravykdytojo A. Š., atliekančio bausmę adresu (duomenys neskelbtini)., telefonu paprašytas surasti banko sąskaitą, į kurią būtų galima pervesti pinigus, jis, gavęs bendravykdytojos A. B. sutikimą, padiktavo bendravykdytojui A. Š. „Swedbank“, AB A. B. suteiktos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, po ko, bendravykdytojas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, pagal apgaule iš J. P. išgautus prisijungimo duomenis prie elektroninės bankininkystės 2019 m. lapkričio 19 d. 11:42:55 val., 12:06:39 val. iš „Swedbank“, AB UAB „L.“ suteiktos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė bendroje sumoje 4300 eurų į „Swedbank“, AB A. B. suteiktą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri bendravykdytojo A. Š. nurodymu 2019 m. lapkričio 19 d. nuo 12:54:59 val. iki 12.57.55 val. iš ‚Swedbank“, AB bankomato Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paėmė 3900 eurų, iš kurių bendravykdytojo A. Š. nurodymu jis (A. O.) pervedė pinigų perlaidas 2019 m. lapkričio 19 d. 15:19:18 val. Nr. PP2031351 2250 eurų iš Lietuvos pašto (duomenys neskelbtini) skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 20 d. 14:30:35 val., 14:34:01 val. iš UAB „P.“, esančios (duomenys neskelbtini), per du kartus bendroje sumoje 150 eurų bendravykdytojai S. G., kurios pavardę bendravykdytojui A. Š. nurodė bendravykdytojas A. S., atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), taip apgaule įgijo savo ir bendravykdytojos A. B. naudai 1900 eurų, bendravykdytojų S. G., A. Š., A. S., ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai 2400 eurų, viso UAB „L.“ pinigus – 4300 eurų.
3. A. B. buvo kaltinama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl to, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip 2019 m. lapkričio 19 d., po to, kai bendravykdytojas A. Š., atliekantis bausmę adresu (duomenys neskelbtini), telefonu paprašė bendravykdytojo A. O. surasti banko sąskaitą, į kurią būtų galima pervesti pinigus, ką šis ir padarė bei sutarė su bendravykdytoja A. B. dėl jai banko suteiktos sąskaitos panaudojimo pinigų pervedimui, kuri sutiko ir padiktavo bendravykdytojui A. O. jai (A. B.) „Swedbank“, AB suteiktos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, po ko, bendravykdytojas A. O. šiuos duomenis padiktavo bendravykdytojui A. Š., o šis šiuos duomenis pateikė bendravykdytojui, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuris pagal apgaule iš J. P. išgautus prisijungimo duomenis prie elektroninės bankininkystės 2019 m. lapkričio 19 d. 11:42:55 val., 12:06:39 val. iš „Swedbank“, AB UAB „L.“ suteiktos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė bendroje sumoje 4300 eurų į „Swedbank“, AB jai (A. B.) suteiktą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir ji (A. B.) bendravykdytojo A. Š. nurodymu 2019 m. lapkričio 19 d. nuo 12:54:59 val. iki 12.57.55 val. iš „Swedbank“, AB bankomato Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paėmė 3900 eurų, iš kurių bendravykdytojo A. Š. nurodymu bendravykdytojas A. O. pervedė pinigų perlaidas 2019 m. lapkričio 19 d. 15:19:18 val. Nr. PP2031351 2250 eurų iš Lietuvos pašto (duomenys neskelbtini) skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 20 d. 14:30:35 val.,14:34:01 val. iš UAB „P.“, esančios (duomenys neskelbtini), per du kartus bendroje sumoje 150 eurų bendravykdytojai S. G., kurios pavardę bendravykdytojui A. Š. nurodė bendravykdytojas A. S., atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), taip apgaule įgijo savo ir bendravykdytojo A. O. naudai 1900 eurų, bendravykdytojų S. G., A. Š., A. S., ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai 2400 eurų, viso UAB „L.“ pinigus – 4300 eurų.
4. S. G. buvo kaltinama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl to, kad po to, kai bendravykdytojas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, pagal apgaule iš J. P. išgautus prisijungimo duomenis prie elektroninės bankininkystės 2019 m. lapkričio 19 d. 11:42:55 val., 12:06:39 val. iš „Swedbank“, AB UAB „L.“ suteiktos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė bendroje sumoje 4300 eurų į „Swedbank“, AB bendravykdytojai A. B. suteiktą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, bendravykdytojas A. S., atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), taip pat žinodamas, kad bendravykdytojas A. Š., atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), surado bendravykdytoją A. O., per kurį galima gauti dalį apgaule išviliotų pinigų, prikalbino bendravykdytoją S. G. jai pervedamus neva iš tetos gautus pinigus pervesti kitiems bendravykdytojo A. S. nurodytiems asmenims, kuri bendravykdytojos A. B. perduotus bendravykdytojui A. O., o šio 2019 m. lapkričio 19 d. 15:19:18 val., 2019 m. lapkričio 20 d. nuo 14:30:35 val. iki 14:34:01 val. jai (S. G.) adresuotas pinigų perlaidas paėmė 2019 m. lapkričio 19 d. 16.46 val. (duomenys neskelbtini) centriniame pašte, esančiame (duomenys neskelbtini), 2250 eurų, 2019 m. lapkričio 20 d. 14.42 val., 14.43 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), 150 eurų, šiuos 2400 eurų dalimis įmokėjo 2019 m. lapkričio 19 d. 16:56:53 val., 2019 m. lapkričio 20 d. 14:19:17 val., 14:20:20 val. į jai (S. G.) AB SEB banko suteiktą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios bendravykdytojo A. S. nurodymu pervedė į „Swedbank“, AB suteiktas sąskaitas: 2019 m. lapkričio 19 d. 17:19:30 val., 19:26:09 val., 21:13:00 val. bendroje sumoje 300 eurų UAB „T.“ Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių 250 eurų už bendravykdytojo A. S. išsirinktus rūbus, 2019 m. lapkričio 19 d. 17:36:20 val. 648 eurų I. M. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 19 d. 20:07:26 val. 200 eurų B. N. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 20 d. 08:14:39 val. 50 eurų G. M. S. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 20 d. 09:53:33 val. 100 eurų R. S. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 20 d. 09:54:09 val. 100 eurų B. N. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 20 d. 10:07:00 val., 19:18:48 val., 2019 m. lapkričio 21 d.10:19:18 val., 15:34:58 val., 2019 m. lapkričio 22 d. 13:23:29 val. bendroje sumoje 430 eurų D. P. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 20 d. 14:23:40 val. 50 eurų S. G. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 21 d. 06:31:12 val., 2019 m. lapkričio 22 d. 18:46:55 val. bendroje sumoje 440 eurų V. K. Nr. (duomenys neskelbtini), taip apgaule nuo 2019 m. lapkričio 19 d. iki 2019 m. lapkričio 22 d. įgijo savo naudai 132 eurų, bendravykdytojo A. S. naudai rūbus už 250 eurų, bendravykdytojo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, naudai nenustatytą pinigų sumą, taip pat I. M. naudai 648 eurų, V. K. naudai 440 eurų, D. P. naudai 430 eurų, B. N. naudai 200 eurų, R. S. naudai 100 eurų, B. N. naudai 100 eurų, G. M. S. naudai 50 eurų, viso UAB „L.“ pinigus – 2400 eurų.
Šalies argumentai
5. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendį, iš naujo subendrinti bausmes ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio jo sulaikymo dienos, t. y. 2013 m. kovo 26 d. Nuteistojo teigimu, pagal padaryto nusikaltimo pobūdį jam paskirta bausmė yra per griežta. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė visiško sudėjimo bausmių bendrinimo būdą, kadangi paprastai subendrinta bausmė būna mažesnė nei nagrinėjamu atveju jam paskirta. A. S. taip pat nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria nuspręsta jam paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, nes faktiškai jis sulaikytas buvo dar 2013 m. kovo 26 d. ir nuo tos dienos visą laiką buvo įkalinimo įstaigoje. Skaičiuojant bausmės pradžią nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, nuteistojo įkalinimo įstaigoje išbūtas laikas nepagrįstai anuliuojamas.
6. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
6.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje jis paaiškino, kad pats buvo apgautas, jis kitam nuteistajam padavė tik sąskaitą, tačiau jokios nusikalstamos veikos nepadarė. Šie jo parodymai yra visiškai teisingi. Tuo tarpu ikiteisminiame tyrime jo duoti parodymai teisingi tik iš dalies, nes tuomet apie A. J. nepasakė, šią aplinkybę sąmoningai nutylėdamas. A. J. jo paprašė banko sąskaitos. Vienintelė to priežastis – jam reikėjo banko sąskaitos pinigams, t. y. laimėjimams iš T.. Pervedė 4000 eurų per vieną dieną. Tuomet jis gyveno vienoje sekcijoje su nuteistuoju A. J.. Pastarasis vieną dieną nurodydavo vieną bankinę sąskaitą, kitą dieną nurodydavo kitą sąskaitą pervesti pinigus. A. S. su juo, t. y. A. Š., tiesiogiai nedalyvavo, net nežinojo ir / ar jis dalyvavo. A. Š. teigimu, A. J. tik paprašė paslaugos. Tai buvo vienintelis kartas, kai jis padėjo pastarajam su banko sąskaita. A. Š. paaiškinimu, jis iš tiesų buvo skolingas A. O., tikslios pinigų sumos (skolos) neatsimena. Jis draugavo su A. K., kalinčia Panevėžyje, ir iš tiesų ketino sudaryti su ja santuoką. A. O. jis galėjo nurodyti pinigų pervedimo priežastį, t. y. būsimas vestuves, nors tuomet vestuvių data dar nebuvo numatyta. Nors A. O. ir A. B. ir liudijo A. Š. nenaudai, tačiau jų parodymai nėra pakankami pagrįstai spręsti, kad nuteistasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jokių objektyvių šį faktą patvirtinančių įrodymų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, pasak A. Š., nėra.
6.2. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atliekant bausmę pataisos įstaigoje, ribotos bet kokios teisės. Ką galima būtų laisvėje įsigyti už menkavertę pinigų sumą, pataisos įstaigoje kainuoja dešimtis ar net šimtus eurų. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje minimas A. Š. gautas telefonas (teismo vertinimu, brangus) už suteiktą paslaugą gauti banko sąskaitą ar padėti persiųsti pinigus nurodytiems asmenims, kaip atlygis būtų įprasta kaina pataisos įstaigoje, nedidelė. Be to, ne paslaptis, kad pataisos įstaigoje nelegaliai parduodami neleidžiami turėti daiktai, kaip pavyzdžiui telefonai, narkotinės medžiagos, alkoholis. Galėjo būti ir taip, kad A. Š. buvo paprašyta gauti banko sąskaitą, į kurią turėjo būti pervesti pinigai už neleidžiamus turėti pataisos įstaigoje daiktus, pvz. alkoholį, tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nevertino.
7. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendžio dalį, kurioje A. O., A. B. ir S. G. pagal jiems pareikštą kaltinimą buvo išteisinti ir: A. O. pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę; A. B. pripažinti kalta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir skirti jai 50 MGL dydžio (2500 eurų) baudą; S. G. pripažinti kalta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir skirti jai 50 MGL dydžio (2500 eurų) baudą; priteisti iš A. Š., A. S., A. O., A. B., S. G. solidariai 4128,43 eurų UAB „L.“ naudai turtinės žalos atlyginimui.
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas, įrodymus vertino selektyviai, A. O., A. B., S. G. paaiškinimams teikė didesnę įrodomąją vertę, nei surinktiems objektyviems duomenims, be to, rėmėsi prielaidomis ir spėjimais, o skundžiamame nuosprendyje aptarta įrodymų visuma nepaneigia, kad išteisinti asmenys apgaulės būdu, veikdami bendrininkų grupėje, savo bei kitų naudai įgijo svetimą turtą. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad išteisintieji, atlikę nusikalstamus veiksmus, negavo jokios turtinės naudos, tačiau su tokia teismo išvada nesutinkama. Bylos duomenimis, į A. B. banko sąskaitą buvo pervesta 4300 eurų. Iš sąskaitos ji išėmė 3900 eurų (sąskaitoje liko 400 eurų neteisėtai pervestų pinigų) bei perdavė juos A. O.. Iš šios sumos A. O. pervedė 2400 eurų S. G.. Iš aptarto seka, kad iš viso A. B. ir A. O. bendrai liko 1900 eurų Tai, kad A. B. visų gautų pinigų nepervedė, o pirmiausia dalį jų pasiliko, kitą dalį išėmė iš sąskaitos ir perdavė sugyventiniui, kuris iš tos taip pat pervedė tik dalį išimtų pinigų, dalį jų pasilikdamas, patvirtina, kad asmenys veikė bendrai, turėdami tikslą apgaulės būdu įgytus pinigus pasidalyti bei išskirstyti. Esant šiems duomenims nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nei A. B., nei A. O. negavo iš apgaule įgytų pinigų turtinės naudos, kai turtinė nauda akivaizdi, net ir atmetus A. Š. tariamą, tik deklaratyviais teiginiais paremtą, 700 eurų skolą A. O.. Nesuprantama ir tai, kodėl teismas, vertindamas tiek išteisintųjų, tiek nuteistųjų vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, vienais byloje esančiais įrodymais rėmėsi, o kitus faktinius duomenis atmetė (rašytiniais dokumentais nustatyta A. B., A. O., S. G. gauta nauda, vykdytos piniginės operacijos).
7.2. Vertinant S. G. vaidmenį, pasak prokuroro, matyti, kad ji perlaidomis persiųstus 2400 eurų padalino ir išskirstė iš anksto žinomiems adresatams, t. y. pagal A. S. duotus tikslius nurodymus. Tiek A. S., tiek S. G. iš šios nusikalstamos veikos taip pat gavo turtinę naudą, t. y. savo ir kitų asmenų naudai įgijo 2400 eurų. Iš šios sumos vien A. S. įgytų rūbų ir S. G. likusių pinigų suma siekė 382 eurų, o 1000 eurų pagal A. S., kaip įtariamojo, apklausos protokolą, jis neva susigrąžino. Esant šių duomenų visumai, akivaizdu, kad ne tik nuteistieji siekė ir gavo turtinės naudos. Ją gavo ir A. O., A. B. bei S. G..
7.3. Nors pirmosios instancijos teismas, prokuroro teigimu, tikėdamas išteisintųjų parodymais, nurodė, kad A. O., A. B. ir S. G. nežinojo, kad pinigai įgyti nusikalstamu būdu, tačiau, tokie jų parodymai neatitinka tikrovės, juos paneigia ir byloje surinkti faktiniai duomenys. Bylos duomenimis, A. Š., A. S. ir A. O. atliko bausmę tuose pačiuose pataisos namuose. A. O. ne vieną kartą teistas, taip pat ir už analogišką nusikalstamą veiką – sukčiavimą, taigi, yra linkęs daryti nusikalstamas veikas ir yra susipažinęs su tokių nusikaltimų pobūdžiu, todėl visų įvykių ir aplinkybių kontekste jam buvo ar turėjo būti žinomas tokių veiksmų nusikalstamas pobūdis. Todėl negalima sutikti su A. O. pateikta versija, kad jis nežinojo, jog pinigai buvo įgyti nusikalstamu būdu. Tiek nuteistieji, tiek ir išteisintieji vienaip ar kitaip yra susiję tarpusavyje ir nors tai neigia, tačiau pačių išteisintų asmenų duoti parodymai rodo priešingai. Tai puikiai iliustruoja A. O. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad S. G. nepažįsta, tačiau S. G. pareiškimo kopija, kuri atsirado pas A. B. ir kurią ji tyrimui pateikė, neva buvo persiųsta kažkokio A. Š. draugo, kurio įvardyti negali. Teismas neįvertino aplinkybės, kad pagal tokių daromų nusikaltimų specifiką tik A. O., A. B., S. G. sutikus bendrininkauti su A. Š. ir A. S., atsirado galimybė pradėti ir pabaigti nusikaltimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
7.4. Apeliaciniame skunde pabrėžiama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo itin atidus vertindamas asmenų veiksmus, nes nurodė, kad išteisintoji A. B., gavusi pinigus į savo sąskaitą, vėliau juos pervedė kitam asmeniui į banko sąskaitą, kurią nurodė A. Š.. Tačiau bylos duomenimis nustatytos kitokios aplinkybės – A. B., gavusi pinigus, dalį jų savo sąskaitoje pasiliko, o dalį išėmė ir perdavė savo sugyventiniui A. O., kuris per dvi dienas trimis pinigų perlaidomis S. G. persiuntė 2400 eurų Teismas taip pat konstatavo, jog A. B. nepažinojo A. Š. ir su juo niekada nėra bendravusi, tačiau vien iš jos pačios parodymų (kurių detales ji nuolat keitė) matyti, kad ji ne tik pažinojo A. Š. ir su juo bendravo, bet ir ne kartą siuntė jam pinigus, kartu su A. O. teikė kitokią pagalbą. Be to, savo apklausoje ji nurodė, kad prisimena, kaip A. Š. paskambino jai ar A., tiksliai kam pasakyti negali. Taigi, kyla pagrįstas klausimas, kaip ir kokiu būdu visiškai nepažįstamas žmogus (A. Š.) galėjo paskambinti A. B. ar bent turėti tokią galimybę (jos telefono numerį, ar kitus su ja susisiekimo duomenis).
7.5. Apeliaciniame skunde pabrėžiama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog A. B. ir A. O. nepažinojo S. G., tačiau iš A. B. parodymu, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad S. G. jie pažinojo. A. B. apklausoje nurodė, kad per kažkokius pažįstamus per Messenger programą A. parašė ar S., ar kažkam kitam ir, beje, gavo atsakymą. Taip pat nurodė, kad vėliau nei su S., nei su A. susisiekti nebegalėjo. Parodymuose A. O. nurodė, kad jiems kartu atliekant bausmę, jis ir A. Š. vienas kitam padėdavo, jis padėjo A. Š. finansiškai, pirkdavo maistą taip susidarė A. Š. skola jam. Tuo tarpu jo sugyventinė A. B. nurodė, kad tiek ji, tiek A. O. ne kartą yra pervedę A. Š. pinigų, tačiau pinigai buvo pervedami jam būnant laisvėje, A. Š. sakė, kad jam sunku gyventi, todėl A. ir ji jam padėjo. Šie prieštaravimai abiejų sugyventinių parodymuose apie neva susidariusią A. Š. skolą A. O., neaiškus skolos dydis (700 eurų daug, suma didelė) tik parodo, kad tai viena iš sugalvotų gynybinių versijų, kurių detalių asmenys iki galo taip ir nesusiderino. Taip pat pasakytina ir apie pinigų pervedimo ar persiuntimo parodymuose nurodytas aplinkybes, kur A. O. savo apklausoje nurodė, kad pinigų perlaidas S. G. padarė jis, jam skambino A. Š. ir pasakė, kad perlaidoje nurodyta neteisinga asmens pavardė, jis grįžo atgal, pakeitė pavardę ir pakartotinai išsiuntė 2250 eurų perlaidą. Tuo tarpu A. B. savo apklausoje nurodė, kad ji išgryninusi pinigus tą pačią dieną pašto skyriuje, išsiuntė dalį pinigų apie 2270 eurų S. G., likusius pinigus išsiuntė per P. terminalą. Grįžus iš Telšių į Mažeikius jai paskambino iš pašto ir pasakė, kad netiksliai yra nurodyti gavėjo duomenys, reikėjo juos patikslinti, paskui vyko į pašto skyrių, patikslino duomenis.
8. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, išteisintieji A. B., A. O. ir S. G. bei jų gynėjai prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, nuteistųjų A. S. ir A. Š. gynėjai prašė jų ginamųjų apeliacinius skundus tenkinti.
Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Viktoro Roščenkovo ir nuteistojo A. Š. apeliaciniai skundai atmetami, nuteistojo A. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
9. Apeliacinio skundo nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 320 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio 3 dalimi teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai, tačiau ne daugiau, negu to prašoma skunduose (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Šioje byloje apeliacinius skundus padavė prokuroras ir nuteistieji A. Š. bei A. S.. Prokuroro apeliaciniame skunde prašoma panaikinti išteisintųjų atžvilgiu priimtą nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, nuteistojo A. Š. apeliaciniame skunde nesutinkama su jo pripažinimu kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tuo tarpu nuteistasis A. S. nesutinka su jam paskirta bausme, taikytu bausmių bendrinimo būdu. Atsižvelgdama į paminėta, teisėjų kolegija bylą patikrina skundų ribose.
10. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu ,,in dubio pro reo“ (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.
11. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo negali būti pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.
12. Įvertinus byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus. Skundžiamame nuosprendyje teismo išvados dėl A. O., A. B. ir S. G. išteisinimo bei A. Š. nuteisimo gana išsamiai motyvuotos, todėl prokuroro ir nuteistojo A. Š. apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, kad vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles. Priešingai, būtent prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytas įrodymų vertinimas yra paremtas prielaidomis. Tai, kad teismas įrodymus įvertino kitaip, negu tikėjosi prokuroras ar nuteistasis A. Š., nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai. Šioje byloje, net ir po apeliacinės instancijos teisme atlikto dalinio įrodymų tyrimo, nepavykus pašalinti abejonių dėl A. O., A. B. ir S. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog išteisintieji padarė veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, o įrodymų, kad A. Š. veiksmuose yra BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, yra pakankamai.
Dėl prokuroro apeliacinio skundo
13. Kaip jau minėta, tam, kad asmenį, šiuo atveju A. O., A. B., S. G. būtų galima pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, būtina nustatyti ne tik objektyviuosius, tačiau ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, t. y. būtina nustatyti, jog išteisintieji veikė tiesiogine tyčia – suprato savo veikos pavojingumą, neteisėtumą ir norėjo, siekė taip veikti, tačiau nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys nepatvirtina subjektyviosios pusės požymio – tyčios buvimo jų veikoje. Vien tai, kad A. B. buvo pervesti apgaule išvilioti pinigai, kurių didžiąją dalį ji išgrynino (galima spręsti, kad likusi dalis neišgryninta dėl to, jog išskaitymus atliko antstoliai, banko sąskaita buvo užblokuota) ir atidavė sugyventiniui A. O., kuris dalį jų (kitą dalį pasiliko kaip skolos grąžinimą ir kaip galima spręsti iš jo parodymų, panaudojo kitoms A. Š. reikmėms) kartu kalėjusio draugo A. Š. prašymu persiuntė šio nurodytam asmeniui – S. G., kuri juos pervedė A. S. nurodytiems asmenims, panaudojo kitoms jo reikmėms, tik sudaro prielaidą manyti, kad jie suvokė vykdantys nusikalstamą veiką Tačiau apkaltinamasis nuosprendis prielaidomis negali būti grindžiamas, o duomenų, neginčijamai patvirtinančių A. B., A. O. ir S. G. kaltę padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, byloje nėra. Ši išvada, priešingai nei skunde teigia prokuroras, padaryta visapusiškai įvertinus pačių išteisintųjų, nuteistųjų parodymus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, jų visumą, todėl netikėti jos pagrįstumu nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas prokuroro nurodytas aplinkybes įvertino tinkamai ir pagrįstai bei motyvuotai konstatavo, kad jų nepakanka A. B., A. O. ir S. G. kaltei dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pagrįsti. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamu nuosprendžiu buvo įvertintos visos bylos faktinės aplinkybės, įrodymai, vertinant išteisintųjų veiksmus, o ne tik remiamasi subjektyviais jų parodymais, atsietai nuo kitų byloje surinktų duomenų.
14. Prokuroras, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl A. O., A. B. ir S. G. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, apeliaciniame skunde akcentavo tai, jog teismas nepagrįstai rėmėsi išteisintųjų parodymais, jiems suteikdamas didesnę įrodomąją reikšmę, nei objektyviems duomenims, patvirtinantiems, kad išteisintieji taip pat gavo turtinės naudos, neatsižvelgė į minėtų asmenų parodymuose esančius prieštaravimus ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad išteisintieji nesuprato, jog pinigai yra įgyti nusikalstamu būdu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apelianto argumentai nepagrįsti. Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinį skundą, o taip pat apeliacinės instancijos teisme dalinio įrodymų tyrimo metu ištirtus duomenis, konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, duomenis pripažindamas įrodymais ir juos vertindamas teismas esminių BPK pažeidimų nepadarė.
15. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinimas A. O. ir A. B., kad jie įvykdė BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką iš esmės grindžiamas tuo, kad į A. B. sąskaitą 2019 m. lapkričio 19 d. iš UAB „L.“ sąskaitos buvo pervesti 4 300 eurų, iš kurių A. B. 3 900 eurų tą pačią dieną per kelis kartus išsigrynino, o A. O. dalį šių pinigų – 2 400 eurų 2021 m. lapkričio 19 d. ir 20 d. pašto perlaida ir per „P.“ terminalą persiuntė S. G., o kitus pinigus pasiliko sau, kas, anot prokuroro, patvirtina, jog jie žinojo, kad pinigai įgyti nusikalstamu būdu ir kad jų veiksmuose yra BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.
16. Išteisintieji A. B. ir A. O. viso proceso neneigė, kad į A. B. sąskaitą buvo pervesti 4 300 eurų ir kad 2 400 eurų A. O. persiuntė S. G., tačiau tikino, kad nežinojo, jog A. B. buvo pervesti pinigai, kurie iš kito asmens buvo gauti apgaulės būdu.
17. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme išteisintoji A. B. aiškino, kad jokios naudos ji neturėjo. Teisme ji nurodė, kad jos sugyventinis A. O. pasakė, kad draugui A. Š., su kuriuo kalėjo, kurį ji žinojo tik iš kalbų, reikia pagalbos, reikalingas bankinės sąskaitos numeris, kad galėtų pervesti pinigus planuojamoms vestuvėms, kadangi mergaitės sąskaita užblokuota. Ji su tuo sutiko ir davė savo bankinės sąskaitos numerį A. O., o šis perdavė A. Š.. 2019 m. lapkričio 19 d. buvo pervesti 4 300 eurų, nors turėjo būti pervesti tik 1 300 eurų, kurių didžiąją dalį (apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad 3 900 eurų) ji kartu su A. O. A. Š. nurodymu nuėmė iš bankomato. Pinigus ji atidavė A. O.. Banko sąskaitoje liko tik jos pinigai ir dalis pinigų, kurie buvo kaip skola A. O.. Jos banko sąskaita po to buvo užblokuota, dėl ko ji kreipėsi į policiją, bet pareiškimas nebuvo priimtas. Prokuroro skunde teisingai nurodyta, kad šie jos parodymai tam tikrose detalėse skiriasi nuo jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Ikiteisminio tyrimo metu ji aiškino, kad A. O. dėl to, kad jo sąskaita buvo areštuota antstolių, jos sąskaitos numerį nusiuntė A. Š., kadangi šis norėjo grąžinti A. O. skolą. Tačiau į jos sąskaitą vietoj 700 eurų skolos buvo pervesti 4 300 eurų. A. O. aiškinantis su A. Š. dėl šių pinigų, šis nurodė, kad likę pinigai skirti jo žmonai pasiruošti vestuvėms. Todėl išgryninusi pinigus, ji dalį jų pašto perlaida ir per „P.“ terminalą išsiuntė S. G., kadangi jai buvo nurodyta, kad pastarosios banko sąskaita užblokuota. Vėliau jos sąskaita buvo užblokuota ir aiškinantis aplinkybes paaiškėjo, kad pinigai buvo iš UAB „L.“. Taigi jos parodymuose išties yra prieštaravimų, tačiau vien dėl to daryti išvadą, kad ji žinojo, jog jai persiųsti pinigai yra įgyti apgaule nėra pagrindo. Pastebėtina, kad būtent teisme jos duoti parodymai atitinka tiek išteisintojo A. O., tiek nuteistojo A. Š. parodymus, taip pat objektyviuosius bylos duomenis, todėl daroma išvada, kad būtent teisme (tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme) jos nurodytos aplinkybės yra teisingos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš byloje esančių vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuota, kaip A. B. atvyko prie bankomato ir išgrynino jai pervestus pinigus, matyti, kad ji atvyko kartu su A. O., šis stovėjo už nugaros, kol A. B. atliko pinigų išgryninimą (2 t., b. l. 149-164). Iš A. B. ir A. O. parodymų matyti, kad pinigų vykdant pinigų persiuntimus jie važiavo kartu, todėl neabejotina, kad A. B. buvo žinoma, kam, kada ir kokiomis sumomis, iš kur, kokiomis aplinkybėmis buvo atliekami pinigų persiuntimai. Todėl aplinkybė, kad ji apklausiama įtariamąja nurodė pati atlikusi pinigų persiuntimus ar galimai bendravusi su A. Š. (nors to patvirtinti negalėjo, nes teigė neprisimenanti, ar A. Š. skambino jai, ar A. O., o A. Š. teigė bendravęs su A. O.) nerodo jos parodymuose esant esminių prieštaravimų.
18. Išteisintasis A. O. viso proceso metu tvirtino, kad jis su A. Š. susipažino būdamas įkalinimo įstaigoje ir su juo pabendrauja telefonu. 2019 m. lapkričio 19 d. jam paskambino A. Š. ir paprašė bankinės sąskaitos, į kurią galėtų pervesti 1 300 eurų, nes kelia vestuves, o į savo sąskaitą negali persivesti dėl antstolių. Kadangi A. O. bankinė sąskaitą yra areštuota antstolių, tai savo sugyventinei A. B. paaiškinęs, kad draugui reikia bankinės sąskaitos, kad galėtų pervesti pinigus pastarojo būsimai žmonai, ir šiai sutikus padėti, A. Š. davė jos banko sąskaitą. Tą pačią dieną buvo pervesti 4 300 Eur. A. Š. jam žinute parašė asmens pavardę, kur išsiųsti pinigus. Todėl jis per Lietuvos paštą išsiuntė 2 250 Eur, o paskui paskambinus A. Š. persiuntė dar dalį pinigų, tačiau kiek, nebepamena. A. O. taip pat nurodė, kad A. Š. jam buvo skolingas, nes jie vienas kitam padėdavo. Taip pat aiškino, kad jis jokios naudos iš to neturėjo, pervestų pinigų jis ir A. B. niekur neišleido. Kadangi į A. B. sąskaitą buvo pervesti 4 300 eurų, o byloje esantys objektyvūs duomenys patvirtina, kad S. G. buvo pervesti tik 2 400 eurų, o A. O., A. B. aiškinant, kad A. Š. buvo skolingas 700 eurų, A. Š. taip pat nurodžius, kad jis buvo skolingas A. O. (duomenų, paneigiančių šiuos jų teiginius nėra), apeliacinės instancijos teisme buvo siekiama išsiaiškinti, kur dingo likusi pinigų suma. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme A. O. vėlgi kategoriškai neigė turėjęs kokią nors naudą iš pervestų pinigų, neigė žinojęs ar supratęs, kad vykdoma kažkokia apgaulė. Aiškino, kad pasitikėjo A. Š., nes šis buvo kaip jo likimo brolis, o šis jam buvo nurodęs, kad pinigai skirti vestuvėms. Nurodė, kad A. Š. tik apytiksliai jam buvo skolingas 700 eurų, išties tai daugiau, nes būnant įkalinimo įstaigoje skolos susidaro iš daug ko, ir iš telefono sąskaitų papildymą ir kitų dalykų. A. Š. dažnai prašydavo, kad jis nupirktų sąskaitų papildymus, net ir tą pačią dieną, kai buvo pervesti pinigai, jis pirko ir siuntė papildymus. Be to, jis ir dar kažkokiam vyriškiui pervedė pinigus, netoli 500 eurų, bet kvito nėra išsisaugojęs. Dar ir pravažinėjo kiek, vykdydamas A. Š. prašymus dėl pinigų pervedimo. A. O. aiškino, kad yra susitvarkęs gyvenimą, dirbo tuo metu ir jam tikrai nereikėjo tų kelių eurų. A. Š. taip pat tvirtino, kad jis prašė A. O. sąskaitos, į kurią būtų galima pervesti pinigus, bet kad šie pinigai gauti iš sukčiavimo, šis nežinojo, nes jis jam buvo nurodęs, kad tai „švarūs“ pinigai, o A. O. sąskaitos numerį davė pasitikėdamas.
19. Byloje jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų minėtus išteisintųjų, o taip pat ir A. Š. paaiškinimus, kad jis nurodė, jog pinigai nėra gauti iš nusikalstamos veikos, nėra, o kaltinimas padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, grindžiamas tik prielaidomis. Duomenų, kad A. B. ir A. O. būtų galėję numanyti, jog A. O. draugas laisvės atėmimo vietoje užsiima telefoniniu sukčiavimu ir pinigai, kuriuos jų prašė išgryninti ir persiųsti S. G. yra ne skirti vestuvėms, o įgyti apgaule, ir kad jie išgrynindami pinigus, dalį jų pasilikdami kaip skolos grąžinimą, dalį persiųsdami A. Š. prašymu S. G., taip pat dalyvauja nusikalstamoje veikoje, nėra. Tad abejoti jų nuoširdumu, jog jie nesuprato, kad vykdomas nusikaltimas, tikėjo draugu ir tik siekė jam padėti, jokio tikslo, siekio pakenkti kitiems, pasisavinti svetimus pinigus neturėjo, nėra jokio pagrindo. Kad išteisintieji davė nuoširdžius parodymus, patys buvo apgauti, galima spręsti ir iš to, jog jie jau nuo pirmosios apklausos momento įvardijo asmenį, kuriam davė sąskaitos, į kurią buvo pervesti pinigai, numerį, kai byloje jokių duomenų apie tai, kad A. Š. dalyvavo šios nusikalstamos veikos padaryme, nebuvo, nuosekliai tvirtino, kokioms aplinkybėms esant davė sąskaitos numerį (skolos grąžinimui ir vestuvėms), taip pat nurodė, kad pinigus persiuntė S. G., nors tyrimo medžiagoje taip pat nebuvo duomenų apie tai, kad iš UAB „L.“ apgaulės būdu išvilioti pinigai pateko pas S. G.. Apie tai, kad pats A. O. jautėsi apgautas galima spręsti ir iš S. G. pirmosios ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu duotų parodymų, kur ji nurodė, kad, nors A. O. nepažįsta, tačiau yra gavusi iš jo grasinančių žinučių per „Facebook“, jis jai buvo atsiuntęs jo antrosios pusės apie pinigus rašytą pareiškimą policijai (4 t., b. l. 39-40). Pastebėtina, kad ir A. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad po to, kai suprato, jog pinigai gauti nusikalstamu būdu, jie bandė susisiekti su A. Š., A. O. per programėlę Messenger susirado S. G. ir jos klausė, kodėl buvo pervesti nusikalstamu būdu gauti pinigai, kas atitinka S. G. aiškinimą apie tai, kad su ja buvo susisiekęs A. O. ir grasino dėl pinigų. Visa tai taip pat leidžia daryti išvadą, kad nei A. B., nei A. O. nesuvokė, kad yra vykdoma nusikalstama veika. Nėra pagrindo sutikti su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad aplinkybę, jog A. O. ir A. B. pažinojo S. G., nors jie tai ir neigia, patvirtina aplinkybė, jog A. B. nurodė, kad su S. G. buvo susisiekę per „Messenger“ programėlę. Teisėjų kolegija pastebi, kad tam, jog su tam tikru asmeniu būtų galima susisiekti per minėtą programėlę nebūtina jį pažinoti. Per šią programėlę žinutę galima nusiųsti bet kuriam šia programėle besinaudojančiam asmeniui, pakanka žinoti, kaip šis asmuo yra pasivadinęs. Tad jei S. G. buvo pasivadinusi savo vardu ir pavarde ir nustatymuose nebuvo pasirinkusi jokių ribojimų dėl galimybės nepažįstamiems asmenims jai rašyti žinutes, su ja susisiekti neturėjo būti jokių kliūčių. Tad tai, kad A. O. jai rašė žinutę, savaime nepatvirtina, kad jie buvo pažįstami. O, kad toks asmuo kaip S. G. egzistuoja, A. O. ir A. B. neabejotinai turėjo būti žinoma, kadangi būtent jai buvo persiųsta dalis į A. B. sąskaitą pervestų pinigų. A. B., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad internete tikrino ir rado, kad toks žmogus gyvena Utenoje (4 t., b. l. 82-83).
20. Nėra pagrindo sutikti su prokuroro argumentu, kad A. O. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą patvirtina aplinkybė, kad jis anksčiau teistas, bausmę yra atlikęs kartu su A. Š. ir A. S., pats yra teistas už sukčiavimą, todėl yra susipažinęs su tokių nusikaltimų pobūdžiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad A. O. asmenybė, t. y., kad jis anksčiau teistas, taip pat, kad jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę tuose pačiuose pataisos namuose kaip ir A. Š. bei A. S., savaime negali būti aplinkybėmis, įrodančiomis jo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Duomenų, kad A. O. būtų bendravęs su A. S. nėra. A. O. nėra teistas už sukčiavimus, įvykdytus iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų ar tokiu pačiu būdu kaip aptariama nusikalstama veika. Jo teistumų istorijoje sukčiavimai nėra dominuojantys nusikaltimai. Be to, sukčiavimas, už kurį A. O. buvo pripažintas kaltu anksčiau, yra įvykdytas prieš daugelį metų (2003 m.). Tad nėra jokio pagrindo sutikti su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad A. O. yra susipažinęs su tokių nusikaltimų pobūdžiu.
21. Kalbant apie S. G., pastebėtina, kad ji taip pat kategoriškai neigė padariusi nusikalstamą veiką. Ji aiškino, kad nieko nenorėjo apgauti, nežinojo ir neįtarė, kad yra vykdoma nusikalstama veika, buvo pasinaudota jos patiklumu. Viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad 2019 m. lapkričio 19 dieną jai telefonu paskambino, kaip suprato, A. S., su kuriuo jos sutuoktinis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, ir paklausė, ar jo teta galėtų pervesti pinigų, kuriuos ji pervestų jo nurodytiems asmenims. A. S. patikino, kad viskas yra teisėta, todėl ji sutiko padėti. Gavusi SMS žinutę ji nuvyko į paštą ir pamatė, kad 2 250 eurų jai persiuntė A. O., o A. S. jai nurodė, kad pinigus pervedė tetos sūnus. A. S. nurodymu ji pinigus įsinešė į savo banko sąskaitą ir po to pervedė į jo nurodytų asmenų banko sąskaitas. Kitą dieną A. O. jai pervedė dar 150 eurų, kuriuos ji taip pat įsidėjo į savo banko sąskaitą ir panaudojo A. S. nurodymu. Jai buvo atsiųsti drabužiai, kedai, už kuriuos ji taip pat sumokėjo ir paskui perdavė, tačiau nepamena, kokiu būdu, A. S.. Išteisintoji taip pat paaiškino, kad jai yra žinoma, kad daugelio nuteistųjų asmenų sąskaitos užblokuotos arba jie jų neturi, antstoliai jas tvarko, todėl ir sutiko padėti. Iš vyro pasakojimų jai yra žinoma aplinkybė, kad nuteistieji skolinasi, prekiauja cigaretėmis. Tarp sąskaitų vaikščiojimai vyksta, nes pasiima cigaretes ar kavos, ar dar kažką, tai ir taip susimoka per sąskaitas. Ji neigė pažįstanti A. O.. Tikino, kad tik gavusi pinigų perlaidą, tikrino jo socialiniame tinkle „Facebook“ esantį profilį. Nuteistasis A. S. patvirtino S. G. parodymus, kad jis jai pasakė, jog bus per paštą persiųsti pinigai ir kad reiks juos nuėmus įsidėti į savo sąskaitą, o po to pervesti jo nurodytiems asmenims. Jis nurodė nieko jai daugiau neaiškinęs. S. G. aiškino jokios naudos iš gautų pinigų negavusi ir su šiuo jos teiginiu nesutikti nėra pagrindo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. G. A. O. persiuntė 2 400 eurų. Po to, kai ji atliko pavedimus A. S. nurodytiems asmenims, jai liko 132 eurai. Tačiau S. G. nurodė, kad dar į jos namus buvo atsiųsti A. S. užsakyti drabužiai, kedai, už kuriuos ji taip pat sumokėjo iš jai persiųstų pinigų. Tad visiškai realu, kad ji visus pinigus A. S. nurodymu bei jo reikmėms ir panaudojo. Visiškai nesuprantama, kuo remiantis S. G. pareikštas kaltinimas, kad iš į UAB „T.“ pervestų 300 eurų 250 eurų buvo skirti A. S. išsirinktiems rūbams. S. G. aiškino, kad ji išties pervedė 300 eurų į UAB „T.“, tačiau, kad šis pervedimas būtų susijęs su atsiskaitymu už rūbus, jokių duomenų nėra. S. G. aiškino, kad pats A. S. užsisakė rūbų, kurie jai buvo atsiųsti, ir kad ji už juos apmokėjo iš A. O. atsiųstų pinigų, tačiau ar atsiskaityta buvo grynais, ar pavedimu, ar kortele, duomenų nėra. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodyti duomenys tik sudaro prielaidą manyti, kad ji galėjo padaryti nusikalstamą veiką, tačiau prielaidomis grįsti apkaltinamąjį nuosprendį, kaip ir minėta, negalima – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, jog S. G. veiksmai buvo kryptingi, kad pastaroji, atlikdama šiuos veiksmus, suvokė kartu su kitais asmenimis dalyvaujanti nusikalstamoje veikoje ir norėjo taip veikti. Esant visumai išdėstytų aplinkybių konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino S. G. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Kaip minėta, BPK normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, taip pat nesant pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų byloje, o šiuo atveju tokių įrodymų byloje nėra.
Motyvuojamoji dalis
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad prokuroro pareiga yra įrodyti inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymių buvimą kaltinamojo veikoje ir pareiga įrodinėti baudžiamojoje byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigūnams, kurie privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra prieštaringi, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, ir yra išnaudotos visos galimybės pašalinti abejones dėl kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi būti išteisintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2017).
23. Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog A. B., A. O. ir S. G. pagrįstai išteisinti dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, nenustačius jų veikoje būtinojo šios nusikalstamos veikos sudėties požymio – tiesioginės tyčios. Teismo išvados pagrįstos išsamia surinktų ir teisiamajame posėdyje laikantis įstatymo reikalavimų ištirtų įrodymų analize. Prokuroro skunde nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo daryti priešingų išvadų.
Dėl nuteistojo A. Š. apeliacinio skundo
24. Nuteistasis A. Š., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu padarytomis išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, tvirtina, kad pats buvo apgautas. Banko sąskaitos jis prašė, kadangi kitam nuteistajam A. J. reikėjo persivesti laimėjimus iš „T.“. Pastebėtina, kad tokios aplinkybės apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. Š. išvis nenurodė, neigė kaip nors susijęs su į B. sąskaitą atliktu pinigų pervedimu ir tik apklausiamas teisme iškėlė versiją, kad banko sąskaitos ieškojo A. J. prašymu dėl laimėjimų lažybų bendrovėje persivedimo. Patikrinti šios nuteistojo A. Š. teisme iškeltos versijos nebebuvo įmanoma, kadangi A. J. miręs. Nežiūrint to, teisėjų kolegijos vertinimu, tokius nuteistojo teiginius, visų pirma, paneigia išteisintųjų A. B. ir A. O. parodymai. Pastarieji viso proceso aiškino, kad A. Š. buvo nurodęs, kad banko sąskaita reikalinga pervesti pinigus, skirtus jo būsimoms vestuvėms ir skolos A. O. atlyginimui. A. O. nurodė, kad pokalbio metu apie „T.“ A. Š. nieko neminėjo. Pastebėtina, kad A. O. tik dalį į A. B. sąskaitą pervestų pinigų (2 400 eurų) A. Š. nurodymu persiuntė S. G.. Dalį jis pasiliko kaip skolos grąžinimą. Jeigu pinigai išties buvo, kaip kad teigia A. Š., A. J. laimėti lažybų bendrovėje, tada lieka logiškai nepaaiškinama, kodėl A. O. buvo leista pasilikti nemažą dalį iš visos A. B. pervestos pinigų sumos. Jei pinigai išties būtų priklausę A. Š. nurodytam nuteistajam, akivaizdu, kad A. O. juos visus ar bent didžiąją jų dalį, atskaičius, pavyzdžiui tam tikrą mokestį už paslaugą, grąžinti teisėtam jų savininkui, tačiau aptariamu atveju tai nebuvo padaryta. Negana to, nurodymus, kur pervesti gautus pinigus, S. G. teikė A. S.. Teikdamas paaiškinimus teisme, apie A. Š. minėtą A. J. jis nieko neminėjo. Dar daugiau, A. O. ir A. B. nurodė, kad A. Š. A. O. prašydamas pagalbos skambino 2019 m. lapkričio 19 d. Pinigai iš UAB „L.“ banko suteiktos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į A. B. banko suteiktą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti tą pačią dieną 11:42:55 val. ir 12:06:39 val. ir A. Š. prašymu operatyviai išgryninti ir dalis jų persiųsti jo nurodytai S. G.. Jei šie pinigai būtų buvę gauti ne iš nusikalstamos veikos, o būtų išlošti lažybų bendrovėje, akivaizdu, jog nebūtų buvęs reikalingas toks operatyvus. Neabejotina, kad visa ši skuba buvo reikalinga tam, kad nukentėjusiesiems supratus, kad yra apgauti, nebūtų sustabdytos bankinės operacijos. Be to, būtent A. Š. nurodė A. O., kam ir kokią dalį pinigų persiųsti ar kitur panaudoti, nupirkti telefonų sąskaitų papildymus. Be to, tai kad neužilgo nuo to momento, kada A. O. A. Š. perdavė savo sugyventinės banko sąskaitos numerį, į ją buvo pervesti pinigai būtent iš UAB „L.“, paneigia ir nuteistojo aiškinimą, kad jo galėjo buvo paprašyta gauti banko sąskaitą, į kurią turėjo būti pervesti pinigai už neleidžiamus turėti pataisos įstaigoje daiktus, pvz. alkoholį. Negana to, A. Š. nurodė gavęs už paslaugą mobilaus ryšio telefoną. Pataisos įstaigoje tai yra draudžiamas daiktas, ir jo vertė neabejotinai yra pakankamai didelė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad protingas nagrinėjamoje byloje nustatytos situacijos vertinimas leidžia daryti išvadą, kad A. Š., būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, turintis supratimą apie pinigus, pats jau būdamas teistas už analogišką nusikalstamą veiką, įvykdytą laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, turėjo suvokti, kad asmuo, siūlydamas jam surasti banko sąskaitą, į kurią būtų pervedamos neaiškios kilmės lėšos, ir už tai jam duodamas pakankamai vertingą atlygį, tai daro siekdamas nusikalstamų tikslų ir bendrininkaudamas su kitais asmenimis. Vadinasi, savo valia tapdamas šios nusikalstamos veikos dalyviu, jis suprato, kad jis atlieka dalį veiksmų, būtinų šiam nusikalstamam sumanymui įgyvendinti. Tad nuteistojo teiginiai, kad jis pats jokio nusikaltimo neįvykdė, vertinami kaip nuteistojo pasirinkta gynybinė versija, kurią pirmosios instancijos teismo ištirti ir šioje nutartyje dar kartą aptarti įrodymai patikimai paneigia. Nuteistojo A. Š. atliktų veiksmų pobūdis, suponuoja pagrįstą ir abejonių nekeliančią išvadą, kad jam nusikalstamas atliekamų veiksmų aspektas buvo suprantamas, apie daromą nusikaltimą ir šio nusikaltimo tikslą buvo žinoma, jis, veikdamas kartu su nustatytu ir nenustatytais bendrininkais, turėjo bendrą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą. Taigi, subjektyvusis šioje byloje vertinamų nusikaltimų sudėties požymis – tiesioginė tyčia, nagrinėjamu atveju taip pat įrodytas. Tai, kad A. Š. ne pats asmeniškai atliko visus veiksmus, nukreiptus bendram tikslui pasiekti, jo atsakomybės nešalina, kadangi veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje, o bendrininkavimo atveju visi vykdytojai atsako bendrai už veiksmus, kuriuos apėmė jų tyčia. Todėl daroma išvada, kad A. Š. pagrįstai pripažintas kaltu įvykdęs BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.
Dėl A. S. apeliacinio skundo
25. Nuteistojo A. S. apeliaciniame skunde keliamas bausmės individualizavimo klausimas. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas už jo padarytą nusikaltimą paskyrė per giežtą bausmę, be to, nepagrįstai bendrindamas bausmes taikė visišką bausmių sudėjimą, nepagrįstai nusprendė bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrosios bausmių skyrimo nuostatos įtvirtintos BK 54 straipsnyje. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
27. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas A. S. už jo padarytą nusikaltimą skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis mažesnis nei sankcijos vidurkis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad su nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdžiu ir pavojingumu, jo padarymo aplinkybėmis, nuteistojo asmenybe susiję duomenys buvo įvertinti netinkamai. Teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe. A. S. nusikalto atlikdamas ilgalaikę jam skirtą laisvės atėmimo bausmę. Eilę kartų teistas, taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikaltimus, įvykdytus laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje. Tad akivaizdu, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, yra nulemtas jau susiformavusios neigiamos vertybinės orientacijos. Be to, net ir atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas A. S. už jo padarytą nusikaltimą paskyrė mažesnę nei sankcijos vidurkis bausmę. Esant šių aplinkybių visumai konstatuotina, kad nuteistajam paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra akivaizdžiai per griežta, atitinka teisingumo, proporcingumo principų reikalavimus ir yra būtina BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti.
28. BK 63 straipsnyje išdėstytos bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal tokias pačias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei priėmus nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-351/2007, 2K-268/2008). Šios teismų praktikoje suformuluotos nuostatos reikalauja užtikrinti, kad, viena vertus, ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus, kita vertus, kad nebūtų pakeičiama pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-193/2007, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-2/2014, 2A-6-976/2016 ir kt.).
29. Nagrinėjamu atveju BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, A. S. įvykdė 2019 m. lapkričio 19 d. – lapkričio 22 d. Nuo šios dienos iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos A. S. atžvilgiu buvo priimta dar eilė nuosprendžių, tarp jų ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nuosprendis, su kuriuo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę teismas bendrino, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalių nuostatomis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip ir minėta, paskyręs bausmę už naują nusikalstamą veiką, kai ją bendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, turi bendrinti su visa subendrinta bausme, o ne su likusios neatliktos bausmės dalimi, kaip kad buvo padaryta šiuo atveju, ir į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaičiuoti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal ankstesnį nuosprendį. Taigi, skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirtą 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę bendrindamas su Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, pirmosios instancijos teismas turėjo prie minėtu nuosprendžiu paskirtos visos, t. y., 16 metų 2 mėnesių paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o ne prie 12 metų 9 mėnesių 1 dienos (neatliktos bausmės dalis skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienai) pridėti dalį ar visą skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę ir įskaityti pagal Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nuosprendį atliktą bausmę. Šiuo atveju prie likusios neatliktos bausmės dalies pridėdamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę ir dar nuspręsdamas įskaičiuoti pagal Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nuosprendį atliktos bausmės dalį, pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė BK 63 straipsnio nuostatas, tačiau nesant dėl to prokuroro skundo ši klaida apeliacinės instancijos teismo iniciatyva negalėtų būti taisoma, kadangi taip būtų sunkinama nuteistojo teisinė padėtis ir jam paskirta griežtesnė bausmė. Tačiau šiuo atveju susiklostė situacija, jog Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta ir su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Nors minėtas Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis skundžiamo 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendžio priėmimo metu dar nebuvo įsiteisėjęs, tačiau šiuo metu jis jau įsiteisėjęs. Tokiu būdu, priimant skundžiamą nuosprendį, susidarė neleistina dvigubo bendrinimo situacija, t. y. 2021 m. liepos 5 d. nuosprendžiu A. S. paskirta bausmė yra subendrinta ir su 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, ir su skundžiamu 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu. Tuo yra pabloginta nuteistojo teisinė padėtis. Nei BK 63 straipsnio 6, nei 9 dalys nenumato skirtingais nuosprendžiais paskirtų ir subendrintų bausmių dvigubo bendrinimo. Teisėjų kolegija, siekdama ištaisyti dvigubo bendrinimo klaidą, naikina skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, atliktą bendrinimą su Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nuosprendžiu (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Bausmių subendrinimo klausimas paliktinas išspręsti BPK 347, 362 straipsniuose nustatyta tvarka, kartu sudarant galimybę skųsti sprendimą dėl bausmių subendrinimo aukštesnės instancijos teismui, vadovaujantis BPK 364 straipsnio nuostatomis.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
30. Apeliacinės instancijos teisme buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos, kuriose nurodytos valstybės naudai priteistinos sumos: iš S. G. 138,33 Eur už gynėjos Reginos Atkočaitienės suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (7 t., b. l. 100-105), iš nuteistojo A. Š. 306,67 Eur už gynėjos advokatės Ingridos Maldeikienės nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (7 t., b. l. 149-154), iš nuteistojo A. S. 316,67 Eur už gynėjo advokato Aleksandro Pociaus nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (7 t., b. l. 155-160).
31. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.
32. Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo S. G. pagal jai pareikštą kaltinimą buvo išteisinta, atmetus prokuroro apeliacinį skundą, paliekamas galioti, teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą ir priteisti iš S. G. išlaidas, susidariusias dėl išteisintajai teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, nėra teisinio pagrindo.
33. Skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendžio pateikė ir nuteistieji A. Š. bei A. S.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistieji patys gynėjų nepasirinko ir nepasikvietė, gynėjai jiems buvo paskirti vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi. Abu nuteistieji šiuo metu atlieka ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes, duomenų apie jų turimą turtą ir pajamas byloje nėra. Taigi, byloje nesant duomenų apie nuteistųjų realią galimybę pagal esamą turtinę padėtį atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, atsižvelgiant ir į BPK 322 straipsnio 1 dalį, numatančią būtiną gynėjo dalyvavimą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, bei tai, kad minėtos išlaidos iš nuteistųjų nebuvo priteistos ir apylinkės teisme, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistųjų nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Viktoro Roščenkovo ir nuteistojo A. Š. apeliacinius skundus atmesti, nuteistojo A. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. liepos 5 d. nuosprendžiu A. S. paskirtos subendrintos 12 (dvylikos) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taikant visišką bausmių sudėjimą, ir A. S. paskirta galutinė subendrinta 13 (trylikos) metų 11 (vienuolikos) mėnesių 1 (vienos) dienos laisvės atėmimo bausmė.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į A. S. paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. liepos 5 d. nuosprendį.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistųjų A. Š., A. S. ir išteisintosios S. G. netenkinti.