- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-21
- Bylos Nr.
- eA-2362-520/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15808-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- T. L.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- BĮ "Parkavimas Kaune"
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
- 24.7Administracinių paslaugų teikimas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. L. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – biudžetinė įstaiga „Parkavimas Kaune“) dėl turtinės žalos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas T. L. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 9,30 Eur turtinę žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. T-208 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų 9.5 punktu (punktas galiojo iki Kauno miesto savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. T-55 įsigaliojimo), iki 2017 m. gruodžio 31 d. Kauno mieste galiojo vietinės rinkliavos už transporto priemonių stovėjimą mokėjimo būdas naudojant mokėjimo korteles (buvo įrengti transporto priemonių stovėjimo bilietų automatai mokamose transporto priemonių stovėjimo vietose). Nuo 2018 m. sausio 1 d. nustojus galioti šiam rinkliavos mokėjimo būdui, neliko galimybės panaudoti mokėjimo kortelėje likusį pinigų likutį.
3. Pareiškėjas tvirtino, kad prieš keletą metų įsigijo automobilių stovėjimo nustatytose apmokestintose Kauno miesto vietose mokėjimo kortelę, kurios tuometinė vertė buvo 60 Lt (17,38 Eur). Pareiškėjas Kaune negyvena, todėl šia kortele naudojosi gana retai (2–4 kartus per metus). Iki 2017 metų pabaigos išnaudojo beveik pusę mokėjimo kortelėje buvusios pinigų sumos, likutis yra 32,40 Lt (9,38 Eur). Mokėjimo kortelės galiojimo data nenurodyta, jos galiojimas nėra pasibaigęs, tačiau nuo 2018 m. sausio 1 d. neliko galimybės ja atsiskaityti už automobilių stovėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad mokėjimo kortelėje yra likusi 9,30 Eur suma, kurią pareiškėjas perdavė atsakovui ir kuri yra skirta apmokėti už automobilio stovėjimo paslaugą Kauno mieste, todėl jam priklausančios lėšos negali būti savavališkai pasisavintos už jas nesuteikus paslaugos.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. sausio 4 d. kreipėsi į trečiąjį suinteresuotą asmenį, prašydamas pateikti informaciją apie mokėjimo kortelėje likusį pinigų likutį, taip pat leisti išnaudoti mokėjimo kortelėje likusius pinigus, sumokant už transporto priemonių stovėjimą Kaune, o, nesant tokios galimybės, šiuos pinigus pervesti į nurodytą sąskaitą, tačiau šis prašymas nebuvo tenkintas. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 8 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas sudaryti galimybes išnaudoti mokėjimo kortelėje likusius pinigus, sumokant už transporto priemonių stovėjimą Kaune, o, nesant tokios galimybės, šiuos pinigus pervesti į nurodytą sąskaitą, tačiau jo prašymas netenkintas. Pareiškėjas teigė, kad jam nebuvo suteiktos paslaugos už 9,30 Eur, taip pat atsisakoma grąžinti jo perduotus atsakovui nepriklausančius pinigus. Pareiškėjas prarado teisę pasinaudoti savo pinigais, kuriais turėjo sumokėti už transporto priemonės stovėjimą, todėl jam padaryta 9,30 Eur turtinė žala.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Administracija nurodė, kad vietinių rinkliavų nustatymas yra viena iš savivaldybėms priskirtinų savarankiškų funkcijų, kuri Kauno mieste yra įgyvendinama per Kauno miesto savivaldybės tarybą. Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) taryba 2016 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. T-256 „Dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų ir Kauno miesto vietų, kuriose renkama ši rinkliava, sąrašo patvirtinimo“ patvirtino Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatus (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. gegužės 24 d. iki 2017 m. birželio 1 d.), kurių 9.5 punkte buvo nustatytas mokėjimo būdas už automobilių parkavimą nustatytose Kauno miesto vietose, naudojant mokėjimo kortelę. Nauja nuostatų redakcija buvo patvirtinta Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. T-208 „Dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų ir Kauno miesto vietų, kuriose renkama ši rinkliava, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai), kurių 9.5 punkte buvo nustatyta sąlyga, kad mokėjimo kortelėmis atsiskaityti už parkavimą Kauno mieste galima iki 2017 m. gruodžio 31 d.
7. Atsakovas pabrėžė, kad Nuostatai buvo patvirtinti 2017 m. balandžio 25 d. (įsigaliojo 2017 m. birželio 1 d.), todėl susipažinti su pakeitimais, t. y. nustatyto mokėjimo būdo – mokėjimo kortelės galiojimo termino pabaigos nustatymu, pareiškėjas turėjo pakankamą ir protingą laiko tarpą. Nuostatai yra norminis teisės aktas, kuris buvo viešai skelbiamas teisės aktų registre, informacija apie mokėjimo kortelių galiojimo terminus buvo viešinama žiniasklaidos priemonėse bei pateikiama ant transporto priemonių stovėjimo bilietų automatų, todėl pasiekiama visiems suinteresuotiems asmenims. Pareiškėjas, būdamas apdairus ir pakankamai rūpestingas, turėjo galimybę susipažinti su informacija.
8. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų apie prašomus priteisti patirtus nuostolius. Pareiškėjo galbūt sumokėtą 60 Lt vietinę rinkliavą už mokėjimo kortelę nėra pagrindo laikyti neteisėtai pasisavintomis lėšomis, nes jis įsigijo mokėjimo kortelę savo noru, apie Nuostatų patvirtinimą, kuriais buvo panaikinta galimybė susimokėti už parkavimą mokėjimo kortelėmis buvo informuotas tinkamu būdu ir priemonėmis, todėl jis pats yra atsakingas už tai, kad jo minima galbūt mokėjimo kortelėje buvusi suma liko nepanaudota.
Atsiliepimas
9. Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjas palūkanų priteisimo reikalauja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios normos nustato palūkanas civiliniams prievoliniams santykiams ir negali būti taikomos viešosios teisės nustatytiems privalomiesiems mokėjimams. Pareiškėjo keliami reikalavimai neparemti jokiais teisiniais argumentais ir yra nepagrįsti, motyvuojami tik jo paties galbūt prisiimtos rizikos sukeltomis pasekmėmis, o ne norminio teisės akto neteisėtumu, todėl Nuostatų teisėtumo faktas šioje byloje neturėtų būti kvestionuojamas.
II.
10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. birželio 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjo T. L. skundą.
11. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl 9,30 Eur turtinės žalos, atsiradusios dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, panaikinus galimybę atsiskaityti mokėjimo kortele už transporto priemonių parkavimą nustatytose apmokestintose Kauno miesto vietose, nesudarius galimybės pareiškėjui išnaudoti (susigrąžinti) mokėjimo kortelėje nepanaudotų pinigų likutį.
12. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, analizavo CK 6.246, 6.271 straipsnio nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką viešosios atsakomybės aspektu.
13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas turi automobilių stovėjimo nustatytose apmokestintose Kauno miesto vietose mokėjimo kortelę, kurios likutis 32,40 Lt (9,38 Eur). Pareiškėjas 2018 m. sausio 4 d. bei 2018 m. gegužės 8 d. kreipėsi į trečiąjį suinteresuotą asmenį valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) „Automobilių stovėjimo aikštelės“ (teisių ir pareigų perėmėjas biudžetinė įstaiga „Parkavimas Kaune“) bei į atsakovą, prašydamas sudaryti galimybes išnaudoti mokėjimo kortelėje likusius pinigus, sumokant už transporto priemonių stovėjimą Kaune, o nesant tokios galimybės, šiuos pinigus pervesti į nurodytą sąskaitą. VĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ 2018 m. sausio 11 d. raštu Nr. S-11 ir atsakovo Transporto ir eismo organizavimo skyrius 2018 m. gegužės 29 d. raštu Nr. 39-2-156 pareiškėjo prašymų netenkino. Atsakovas atsisakymą leisti pareiškėjui išnaudoti mokėjimo kortelėje likusius pinigus sumokant už transporto priemonių stovėjimą nustatytose apmokestintose Kauno miesto vietose, o nesant tokios galimybės, šiuos pinigus pervesti į nurodytą sąskaitą grindė Nuostatais, kuriuose nustatyta, jog už parkavimą mokėjimo kortelėmis galima atsiskaityti tik iki 2017 m. gruodžio 31 d. Atsakovas taip pat nurodė, jog Nuostatų 56 punkte tokio vietinės rinkliavos grąžinimo būdo nėra nustatyta.
14. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 2 punktą, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. T-256 „Dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų ir Kauno miesto vietų, kuriose renkama ši rinkliava, sąrašo patvirtinimo“ patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. gegužės 24 d. iki 2017 m. birželio 1 d.) 1, 5, 9 ir 9.5 punktus, Nuostatų 9.5, 56 ir 57 punktus ir atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes, darė išvadą, jog pareiškėjas į atsakovą bei trečiąjį suinteresuotąjį asmenį dėl galimybės išnaudoti mokėjimo kortelės pinigų likutį transporto priemonėms parkuoti nustatytose apmokestintose Kauno miesto vietose ar šio likučio grąžinimo kreipėsi pasibaigus Nuostatų 9.5 punkte nustatytam terminui, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą.
15. Dėl pareiškėjo argumentų, jog Nuostatuose nenustatytos galimybės išnaudoti mokėjimo kortelių pinigų likučius parkuotis nustatytose apmokestintose Kauno miesto vietose ar nesuteikta galimybė šiuos likučius grąžinti mokėjimo kortelių turėtojams, teismas vadovavosi Rinkliavų įstatymo 12 straipsniu, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 2 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 18, 37 punktais ir nurodė, kad savivaldybės taryba savarankiškai sprendžia dėl vietinės rinkliavos nustatymo, jos dydžių, lengvatų, rinkliavos mokėjimo tvarkos, vietinės rinkliavos grąžinimo ir pan. Teismas vertino, kad Kauno miesto savivaldybės taryba Nuostatuose pakeisdama vietinės rinkliavos mokėjimo būdus (nuo 2018 m. sausio 1 d. panaikindama galimybę sumokėti vietinę rinkliavą mokėjimo kortelėmis), nustatydama sumokėtos vietinės rinkliavos grąžinimo atvejus, nenustatydama galimybės grąžinti nepanaudotos vietinės rinkliavos sumas, esančias nuo 2018 m. sausio 1 d. negaliojančiose mokėjimo kortelėse, veikė teisės aktų suteiktos kompetencijos ribose, todėl jos veiksmų neteisėtumas negali būti konstatuotas.
16. Teismas pažymėjo, kad Nuostatų 9.5 punkte buvo nustatytas pakankamai ilgas terminas apmokėti vietinę rinkliavą mokėjimo kortelėmis, t. y pasinaudoti galimybe atsiskaityti už transporto priemonių parkavimą Kauno mieste mokėjimo kortelėmis, taip išnaudojant jose esančius pinigų likučius.
17. Teismas nustatė, kad Savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 25 d. sprendimas Nr. T-208 „Dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų ir Kauno miesto vietų, kuriose renkama ši rinkliava, sąrašo patvirtinimo“ yra norminis teisės aktas, todėl pagal galiojantį teisinį reglamentavimą jis buvo skelbiamas teisės aktų registre. Į bylą pateikti įrodymai patvirtino, kad informacija apie mokėjimo kortelių galiojimo terminus buvo viešinama žiniasklaidos priemonėse, taip pat pateikiama ant transporto priemonių stovėjimo bilietų automatų. Teismas vertino, jog atsakovas buvo sudaręs galimybę mokėjimo kortelių turėtojams išnaudoti jose esančius pinigų likučius automobiliams parkuoti nustatytose apmokestintose Kauno miesto vietose. Viešai skelbiama informacija apie mokėjimo kortelių galiojimo terminą, jo praleidimo pasekmes buvo pakankama ir prieinama visiems suinteresuotiems asmenims, todėl pareiškėjas, būdamas rūpestingas ir apdairus, turėjo galimybę išnaudoti mokėjimo kortelėje esantį pinigų likutį iki 2017 m. gruodžio 31 d.
18. Teismas, vertindamas pareiškėjo prašymą ištirti Nuostatų 9.5 punkto teisėtumą, aptarė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 113 straipsnio 1–3 dalis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiškėjų prašymų ištirti norminio administracinio akto teisėtumą vertinimo aspektu ir priėjo prie išvados, kad pareiškėjas nenurodė, kokių konkrečių įstatymų ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminių teisės aktų Nuostatų 9.5 punktas neatitinka, o savo poziciją iš esmės grindė teiginiu, jog minėtas punktas iš esmės neteisėtas ta apimtimi, jog jame nėra nustatyta likusių mokėjimo kortelėje pinigų grąžinimas arba jų panaudojimas vietinei rinkliavai apmokėti. Teismas, atsižvelgęs į Kauno miesto savivaldybės tarybos savarankišką kompetenciją spręsti dėl vietinės rinkliavos už transporto priemonių parkavimą, įvertinęs tai, kad Nuostatų 9.5 punkte buvo nustatytas pakankamai ilgas ir protingas terminas panaudoti mokėjimo kortelėje esančius pinigus vietinei rinkliavai sumokėti, apie tai buvo skelbiama viešai, pareiškėjo nurodytu aspektu įvertinęs Nuostatų 9.5 punkto nuostatas, sprendė, jog jam nekyla abejonių dėl minėto norminio administracinio akto punkto nuostatų teisėtumo, todėl nenustatė pagrindo pradėti Nuostatų 9.5 punkto teisėtumo tyrimą.
19. Teismas sprendė, jog atsakovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, o nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų (neveikimo), žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
III.
20. Pareiškėjas T. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 12 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir priteisti jam iš atsakovo Administracijos 9,30 Eur turtinę žalą.
21. Pareiškėjas pakartoja skunde nurodytas bylos faktines aplinkybes ir nurodo jog nesutinka su teismo išvada, jog mokėjimo kortelėje išnaudoti likusius pinigus buvo nustatytas pakankamai ilgas terminas. Pareiškėjas teigia, kad teisės aktuose nėra apibrėžtas terminas „pakankamai ilgas laiko tarpas“, todėl darytina išvada, kad šį terminą interpretuoti reikia vadovaujantis protingumo kriterijumi ir atsižvelgiant į kitas faktines aplinkybes. Pareiškėjas sutinka, kad susipažinti su Nuostatais 7 mėnesiai yra pakankamas laikotarpis, tačiau nesutinka su tuo, kad 7 mėnesiai yra pakankamas laikotarpis išnaudoti mokėjimo kortelėje likusius pinigus už stovėjimą Kauno mieste ne Kauno miesto ir net ne Kauno rajono gyventojui. Pareiškėjo įsitikinimu, vienintelis argumentas „pakankamai ilgas terminas“ negali būti ta objektyvi aplinkybė, lemianti bylos baigtį, kadangi kitų miestų ir rajonų gyventojams sudaromos nevienodos sąlygos lyginant su Kauno miesto gyventojais. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 8, 13 ir 14 dalyse įtvirtintus vietos savivaldos principus.
22. Pareiškėjas teigia, kad teismas sprendime dviprasmiškai vertina mokėjimo kortelėje likusią 9,30 Eur sumą, t. y. ji kartu su mokėjimo kortele įvardijama kaip vietinė rinkliava, o taip pat kaip suma, skirta vietinei rinkliavai sumokėti. Pareiškėjas vadovaujasi Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir teigia, kad pinigų likutis mokėjimo kortelėje nėra laikomas vietine rinkliava tol, kol šiais pinigais neapmokamas vietinės rinkliavos objektas – naudojimasis vieta Kauno mieste automobiliui statyti. Pareiškėjo įsitikinimu, tol, kol pinigai yra mokėjimo kortelėje, jie laikomi asmeninėmis pareiškėjo lėšomis, kurių niekas kitas negali pasisavinti. Pareiškėjas nurodo, kad teisę į nuosavybę gina Konstitucijos 23 straipsnis, atsakovas neginčijo fakto ir pripažino, kad 9,30 Eur mokėjimo kortelėje yra pareiškėjo asmeninės lėšos, todėl, pareiškėjo vertinimu, atsakovas nepagrįstai atsisakė jas grąžinti.
23. Pareiškėjas vadovaujasi CK 6.38 straipsniu ir teigia, kad atsakovas turi pareigą užtikrinti, kad pareiškėjui būtų suteiktos paslaugos už sumokėtą pinigų sumą arba už faktiškai suteiktas paslaugas, kurias priėmė paslaugos gavėjas, turi būti apmokėta tik ta kainos dalis, kuri būtų proporcinga suteiktų paslaugų daliai. Pareiškėjas teigia, kad dėl atsakovo veiksmų jis prarado teisę pasinaudoti savo teisėtai perduotais atsakovui pinigais, kuriais jis turėjo mokėti už transporto priemonės stovėjimą. Pareiškėjo vertinimu, 9,30 Eur atsakovui nėra didelė suma ir jo atsisakymas sudaryti taikos sutartį, vengimas grąžinti jam nepriklausančius pinigus, nedaro garbės ir nekelia pasitikėjimo savivaldybe kaip institucija, taip pat sudaro pagrindą, kad teisėti piliečių lūkesčiai gali likti neįgyvendinti.
Atsiliepimas
24. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
25. Atsakovas nurodo, kad teismas tinkamai ir pagrįstai motyvavo savo sprendimą remdamasis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, kurios buvo patvirtintos rašytiniais įrodymais. Atsakovas pažymi, kad savivaldybės taryba savarankiškai sprendžia dėl vietinės rinkliavos nustatymo, jos dydžių, lengvatų, rinkliavos mokėjimo tvarkos, vietinės rinkliavos grąžinimo ir pan., todėl Kauno miesto savivaldybės taryba Nuostatuose pakeisdama vietinės rinkliavos mokėjimo būdus ir nustatydama sumokėtos vietinės rinkliavos grąžinimo atvejus, nenustatydama galimybės grąžinti nepanaudotos vietinės rinkliavos sumas, esančias nuo 2018 m. sausio 1 d. negaliojančiose mokėjimo kortelėse, veikė teisės aktų suteiktos kompetencijos ribose, šiuo aspektu jos veiksmų neteisėtumas negali būti konstatuotas, todėl ir pareiškėjo kildinama žala, nesant neteisėtų veiksmų, negali būti priteista.
26. Atsakovo teigimu, pareiškėjas, būdamas apdairus ir pakankamai rūpestingas asmuo, galėjo ir turėjo galimybę susipažinti su Nuostatų 9.5 punktu, kad mokėjimo būdas už automobilių parkavimą nustatytose Kauno miesto vietose naudojant mokėjimo korteles galioja iki 2017 m. gruodžio 31 d. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas patenka į Nuostatų 7 punkte apibrėžtą vietinės rinkliavos mokėtojų sąvoką, todėl tas faktas, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta yra ne Kauno mieste, jam išskirtinių teisių ir privilegijų nesuteikia. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai, nuspręsdamas 60 Lt vietinę rinkliavą sumokėti iš anksto, neįvertinęs realaus poreikio naudotis apmokestintomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
27. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo T. L. skundo reikalavimas priteisti 9,30 Eur, pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas skunde buvo nurodęs ir reikalavimą priteisti jam 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesines palūkanas), tačiau apeliaciniame skunde tokio reikalavimo nėra suformulavęs.
28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl 9,30 Eur priteisimo nagrinėjo kaip pareiškėjo pareikštą reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal CK 6.271 straipsnį, ir jį atmetė, nustatęs, jog Kauno miesto savivaldybė neatliko jokių teisei priešingų veikų, o nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteistų veiksmų (neveikimo), žalos atlyginimas pagal CK 6.271 straipsnį negalimas.
29. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, dėl kurių nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad nagrinėjamu atveju nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo nagrinėti ir vertinti CK 6.271 straipsnyje nustatytas būtinąsias Savivaldybės atsakomybei kilti sąlygas, nes iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių (skundo pagrindas), dėl kurių jis reikalavo priteisti jam iš Administracijos 9,30 Eur (skundo dalykas), ir sprendime aptartų teisiškai reikšmingų šiai bylai išnagrinėti aplinkybių matyti, kad pareiškėjas šioje byloje inicijavo ginčą dėl į Savivaldybės biudžetą sumokėtos vietinės rinkliavos grąžinimo.
30. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas turi automobilių stovėjimo nustatytose apmokestintose Kauno miesto vietose mokėjimo kortelę, kurios likutis 32,40 Lt (9,38 Eur), ir jis 2018 m. gegužės 8 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas sudaryti teisines ir praktines galimybes išnaudoti mokėjimo kortelėje likusius pinigus sumokant už transporto priemonių stovėjimą Kaune, o nesant tokios galimybės, šiuos pinigus pervesti į nurodytą sąskaitą, tačiau atsakovas netenkino šio prašymo, nurodydamas, kad pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 25 d sprendimą Nr. T-208 „Dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų ir Kauno miesto vietų, kuriose renkama ši rinkliava, sąrašo patvirtinimo“ už parkavimą mokėjimo kortelėmis buvo galima atsiskaityti tik iki 2017 m. gruodžio 31 d., o Nuostatų 56 punkte tokio vietinės rinkliavos grąžinimo būdo nėra numatyta. Pirmosios instancijos teismas sutiko su tokiais atsakovo argumentais, pažymėdamas, kad Nuostatų 9.5 punkte buvo nustatytas pakankamai ilgas terminas apmokėti vietinę rinkliavą mokėjimo kortelėmis, t. y. pasinaudoti galimybe atsiskaityti už transporto priemonių parkavimą Kauno mieste mokėjimo kortelėmis, taip išnaudojant jose esančius pinigų likučius.
31. Taigi nagrinėjamu atveju šioje byloje yra teisiškai svarbios aplinkybės, susijusios tuo, kokiu pagrindu ir už kokias paslaugas pareiškėjas atsakovui sumokėjo vietinę rinkliavą, ar jam buvo suteiktos paslaugos, o jei nebuvo suteiktos paslaugos,– ar atsakovas turi teisinį pagrindą disponuoti pareiškėjo sumokėtais pinigais ir jų negrąžinti.
32. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų galima daryti išvadą, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas sumokėjo 60 Lt už automobilių stovėjimo nustatytose apmokestintose Kauno miesto vietose paslaugas, tačiau jam tokio pobūdžio paslaugų nebuvo suteikta už 60 Lt, ir konstatuota, kad atsakovas pagrįstai disponuoja pareiškėjo sumokėta 32,40 Lt (9,38 Eur) vietinės rinkliavos pinigų suma, nepaisant to, kad paslaugos nebuvo suteiktos ir nebus suteiktos, dėl to, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė atsiskaityti už transporto priemonių stovėjimą Kauno mieste mokėjimo kortelėmis pakankamai ilgą laiko tarpą, Nuostatų 56 punkte nėra nustatytas vietinės rinkliavos grąžinimo būdas, kai asmuo nustatytu laikotarpiu nepasinaudoja tokia galimybe. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pateisino atsakovo veiksmus, kuriais jis pasiliko teisę disponuoti pareiškėjo sumokėta vietine rinkliava už nesuteiktas paslaugas. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.
33. Pareiškėjas sumokėjo vietinės rinkliavos mokestį, kai galiojo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 24 d. sprendimas Nr. T-256 „Dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų ir Kauno miesto vietų, kuriose renkama ši rinkliava, sąrašo patvirtinimo“, kuriuo buvo nustatyta, kad vietinė rinkliava už transporto priemonių stovėjimą Kauno mieste yra Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo pagrindu Savivaldybės tarybos nustatyta privalomoji įmoka fiziniams ir juridiniams asmenims už teisę naudotis nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti. Šių nuostatų 9.5 punkte buvo nurodyta, kad nustatyto dydžio rinkliava mokama naudojant mokėjimo korteles (transporto priemonių stovėjimo bilietų automatai, įrengti mokamose transporto priemonių stovėjimo vietose), o 7 punkte nustatyta, kad rinkliavos mokėtojai yra transporto priemonių valdytojai, kurie naudojasi Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatytose Kauno miesto vietose įrengtomis mokamomis vietomis transporto priemonėms statyti, taip pat rezervuotomis transporto priemonių stovėjimo vietomis. Taigi pagal šiuos nuostatus vietinės rinkliavos mokėjimas buvo tiesiogiai susietas su atsakovo teikiamomis paslaugomis – leidimu naudotis nustatytomis vietomis automobiliams statyti.
34. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad atsakovas pareiškėjui aptarto pobūdžio paslaugų, už kurias jis yra sumokėjęs, nesuteikė ir nesuteiks, tačiau disponuoja pareiškėjo sumokėtais pinigais. Pažymėtina, kad atsakovas šioje byloje nėra nurodęs jokio teisinio pagrindo, kuriuo pagrįstų disponavimą pareiškėjo sumokėtais pinigais už paslaugas, kurių nėra suteikęs ir nesuteiks. Nuostatų punktuose, kuriais atsisakymą grąžinti sumokėtą vietinę rinkliavą grindžia atsakovas, taip pat nenurodyti teisiniai pagrindai, pagal kuriuos atsakovas turi teisę disponuoti pareiškėjo sumokėtais pinigais už nesuteiktas paslaugas.
35. Pareiškėjo prašymo grąžinti pinigus pateikimo metu Rinkliavų įstatymas nenustatė, kad vietinė rinkliava yra grąžinama tuo atveju, jei nesuteikta paslauga (tokia nuostata yra įtvirtinta nuo 2020 m. liepos 1 d. Rinkliavų įstatymo 13² straipsnyje), tačiau tuo metu galiojusios Rinkliavų įstatymo nuostatos taip pat nenustatė, kad vietinė rinkliava negrąžinama, jei paslaugos nesuteiktos. Vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos nustatyta įmoka (įstatymu numatytas privalomasis mokėjimas į savivaldybės biudžetą) už naudojimąsi teise atlikti atitinkamus veiksmus, verstis tam tikra veikla, kurie numatyti Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti, t. y. šiuo atveju pareiškėjo sumokėta vietinė rinkliava buvo susieta su pareiškėjo teise naudotis Savivaldybės tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti, ir kuria pareiškėjas negalės pasinaudoti.
36. Apibendrinant darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 9,30 Eur sumokėtos vietinės rinkliavos, yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas šis reikalavimas, panaikinama ir šis reikalavimas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 3 p.).
37. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas, paliekama nepakeista, nes pareiškėjas apeliaciniame skunde nesuformulavo tokio reikalavimo bei nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių toks reikalavimas turėtų būti tenkintas (ABTĮ 140 str. 1 d.). Be to, pagal CK 6.37 straipsnį palūkanos kaip piniginės prievolės užtikrinimo priemonė yra taikomos santykiams, kylantiems iš civilinių teisinių santykių, o viešojoje teisėje už privalomų mokėjimų delsimą nėra taikomos palūkanos ir yra numatytos kitos mokestinių prievolių užtikrinimo priemonės (pvz., delspinigiai), tačiau tokia mokėjimo užtikrinimo priemonė santykiams, kylantiems iš Rinkliavų įstatymo, nėra numatyta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-759/2014).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo T. L. apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 12 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 9,30 Eur, ir šį reikalavimą tenkinti.
Priteisti pareiškėjui T. L. iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 9,30 Eur (devynis eurus ir 30 centų).
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.