- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-10-27
- Bylos Nr.
- e1-2028-972/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16908-2025-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Teišerskienė
- Kaltinamasis
- G. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
- 1.2.16.3Neteisėtas elektroninių duomenų perėmimas ir panaudojimas (BK 198 str.)
- 1.2.18.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.18.3Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Karbauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. G. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninio mokėjimo priemonę ir jos duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti: laikotarpiu nuo 2025-05-12 14.00 val. iki 2025-05-14 09.49 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė ir tokiu būdu neteisėtai įgijo B. G. vardu išduotą AB banko „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t. y. PIN kodą, kuriuos ne trumpiau kaip iki 2025-05-14 09.49 val. laikė su savimi.
Be to, G. G. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, prisijungė prie informacinės sistemos ir apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą: 2025-05-13 16.07 val. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), ir 2025-05-14 09.49 val. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas B. G. priklausančia elektronine mokėjimo priemone – AB banko „Swedbank“ mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai prisijungė prie informacinės AB banko „Swedbank“ sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. suvesdamas elektroninės mokėjimo priemonės savininko identifikavimo PIN kodą ir taip melagingai identifikuodamas save kaip B. G., neteisėtai, be elektroninės mokėjimo priemonės teisėto naudotojo žinios ir sutikimo, atliko finansines operacijas, t. y. išgrynino po 800 Eur, iš viso apgaule savo naudai įgijo B. G. priklausančius 1 600 Eur.
Kaltinamasis G. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, parodė, kad negali nurodyti tikslios datos, kuomet B. G., būnant jos namuose, (duomenys neskelbtini), jam padavė savo banko kortelę, kad jis jai nuimtų 800 Eur. B. G. jam pati pasakė kortelės PIN kodą, tačiau jis jo nepamena. Kokia tai buvo banko kortelė, nepamena, gali būti AB „Swedbank“. Kadangi B. G. pati jam davė banko kortelę ir pati pasakė jos PIN kodą bei nurodė nuimti 800 Eur, jis taip ir padarė. B. G. jo tokių dalykų prašo ne pirmą kartą. Pinigus išgrynino bankomate prie Arenos, gali būti (duomenys neskelbtini). Iš karto po pinigų nuėmimo grįžo pas B. G. ir jai atidavė nuimtus 800 Eur bei banko kortelę. Tuomet išvažiavo namo į (duomenys neskelbtini)ą. Kodėl mama jį kaltina tokiais dalykais, nežino. Papildomos apklausos metu parodė, kad jis 2025-05-14 09.49 val. (duomenys neskelbtini), iš B. G. banko sąskaitos pinigų neėmė, o 2025-05-13 pinigus paėmė pačios B. G. prašymu. Pinigus ir banko kortelę tą pačią dieną grąžino mamai.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji B. G. parodė, kad 2025-05-12 14.00 val. grįžo namo iš parduotuvės ir miegamajame į spintelę pasidėjo savo rankinuką, kuriame buvo ir piniginė. Bute gyvena viena, raktą nuo buto turi tik jos sūnus G. G., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). 2025-05-14, apie 12 val., būdama parduotuvėje, pastebėjo, kad iš piniginės dingo jos AB „Swedbank“ banko kortelė ir 50 Eur. Grįžusi namo apieškojo namus, bet mokėjimo kortelės nerado, tad iškart įtarė, kad ją paėmė jos sūnus G. G.. Sūnus ir anksčiau iš jos piniginės yra paėmęs pinigų, bet sumos būdavo nedidelės, tad į policiją nesikreipė. Mano, kad vagystė galėjo įvykti 2025-05-13 tarp 15.50 ir 16.00 val., nes maždaug tuo laikotarpiu buvo išėjusi iš buto į lauką pamaitinti laukinius kačiukus. Kartu su pareigūnais 2025-05-15 nuvykusi į banką, gavo sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad 2025-05-13 16.07 val. (duomenys neskelbtini), jos banko kortelė buvo panaudota be jos žinios ir sutikimo, bankomate išgryninant 800 Eur. Sūnui savo banko kortelės PIN kodo niekada nesakė, šio kodo nežinojo niekas, išskyrus ją, bet jį buvo užrašiusi ant lapelio ir laikė paslėpusi bute, taip pat sūnus PIN kodą galėjo pamatyti jai jį suvedant bankomate, nes keletą kartų ėjo su ja kartu iki bankomato.
Papildomos apklausos metu nukentėjusioji B. G. parodė, kad galimai 2025-05-21 nuvyko į AB banką „Swedbank“ atsiimti naujos mokėjimo kortelės. Tada sužinojo, kad kai buvo pavogta mokėjimo kortelė, buvo atlikti du pinigų nuėmimai, kurių ji neatliko. Pirmą kartą pinigų nuėmimas buvo atliktas 2025-05-13, o kitas – 2025-05-14. Apie šiuos atliktus pinigų nuėmimus iš jos banko sąskaitos jai pranešė banko darbuotoja. Ji į (duomenys neskelbtini) nevažiuoja. (duomenys neskelbtini), gyvena jos sūnus G. G., kuris ir atliko pinigų nuėmimą iš jos sąskaitos. Jos banko sąskaitoje yra nustatytas 800 Eur grynųjų pinigų išėmimo limitas. Niekada nėra sūnui davusi savo banko kortelės ir prašiusi, kad nuimtų jai pinigų. Ji pati nueina iki bankomato nusiimti pinigų. Jos sūnus G. G. turėjo jos namų raktą ir be jos žinios galėdavo patekti į butą. Jai padaryta 1 600 Eur žala, tačiau civilinio ieškinio nereiškia.
Motyvuojamoji dalis
Be aptartų parodymų, G. G. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:
2025-05-15 nukentėjusiosios B. G. pareiškimu;
2025-05-15 įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedais;
2025-05-19 kitų objektų apžiūros protokolu;
2025-07-31 – 2025-08-18 apžiūros protokolu;
2025-05-30 tarnybiniu pranešimu;
2025-08-06 AB banko „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu;
2025-08-27 akistatos protokolu;
2025-10-06 tarnybiniu pranešimu.
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, jog kaltinamasis G. G. įvykdė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, tačiau su siūloma bausme sutiko, tai patvirtindamas savo parašu. Tokios kaltinamojo nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis G. G. veikė tiesiogine tyčia – jis suprato, kad neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninio mokėjimo priemonę ir jos duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, prisijungė prie informacinės sistemos ir apgaulės būdu savo naudai įgijo nukentėjusiajai B. G. priklausantį turtą.
Kaltinamojo G. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, BK 61 straipsnyje įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Kaltinamasis G. G. padarė du apysunkius tyčinius nusikaltimus finansų sistemai ir du nesunkius tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas nukreiptas į kitų asmenų nuosavybę, o kitas – į elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumą. Kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka už kitokio pobūdžio nusižengimus, paskirtas baudas sumokėjęs, nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Įvertinęs nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 1 dalies ir 198¹ straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas arešto bausmes. Kaltinamajam pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje BK 63 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 5 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, griežčiausia bausme apimant švelnesnes, ir jam skirtina subendrinta bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši subendrinta bausmė subendrintina su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, jas iš dalies sudedant, ir G. G. skirtina galutinė subendrinta bausmė.
BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 3 mėnesių iki 1 metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytas pareigas. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartus bylos duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos kaltinamajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti. G. G. anksčiau neteistas, padarė du apysunkius ir du nesunkius tyčinius nusikaltimus, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Įvertinęs tai, teismas mano, kad bausmės tikslai G. G. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kad jis gali pakeisti savo elgesį, suvokęs, jog jei nesilaikys teismo paskirtų pareigų, gali būti pasiųstas realiai atlikti paskirtą arešto bausmę. Todėl, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos arešto bausmės vykdymas G. G. atidėtinas 3 mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 7, 10 punktai).
G. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
G. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio dalį – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalį – 20 (dvidešimties) parų arešto bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes, ir subendrintą bausmę G. G. paskirti areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir G. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 55 (penkiasdešimt penkioms) paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, G. G. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti, panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.