- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-05
- Bylos Nr.
- 1A-371-843/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34434-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audrius Cininas, Virginija Švedienė, Aušra Bielskė
- Nuteistasis
- A. B.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Cinino ir Virginijos Švedienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš automobilio „Jeep Grand Cheroke“) skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (automobilio „Jeep Grand Cheroke“ apgadinimas) skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš automobilio „Mercedes Benz) skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (vagystė iš automobilio „Jeep Grand Cherokee“ ir šio automobilio apgadinimas), subendrintos apėmimo būdu, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš automobilio „Mercedes Benz“), paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 11 d., 8.00 val., iki 2016 m. sausio 15 d., 0.30 val., automobilių stovėjimo aikštelėje „Unipark“, esančioje Vikingų g. 21, Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu būdu įsibrovė į saugyklą – automobilį „Jeep Grand Cherokee“, valst. (duomenys neskelbtini), ir iš automobilio pagrobė navigaciją (radiją), kurios vertė 4 255,18 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam N. B. S. 4 255,18 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat A. B. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 11 d., 8.00 val., iki 2016 m. sausio 15 d., 0.30 val., automobilių stovėjimo aikštelėje „Unipark“, esančioje Vikingų g. 21, Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu būdu įsibrovė į saugyklą – automobilį „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš automobilio pagrobdamas navigaciją (radiją) sugadino automobilio „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prietaisų skydelį, dėl ko pastarasis turėjo būti pakeistas ir tokiais savo bendrais veiksmais sugadino didelės vertės svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajam Neils B. S. bendrą 16 701 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat A. B. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 14 d., 14.00 val., iki 2016 m. kovo 17 d., 14.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Rodūnios kel. 2, Vilniuje, išdauždamas automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį vairuotojo pusės durelių stiklą, kurio vertė 30 eurų, įsibrovė į saugyklą – užrakintą automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš automobilio pagrobė fotoaparatą „Canon Power shot A560“, kurio vertė 150 eurų, automobilinę raciją „Midland“, kurios vertė 20 eurų, ir navigaciją „Navman“, kurios vertė 50 eurų, tuo nukentėjusiajam V. M. padarydamas bendrą 250 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. B. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendį panaikinti ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Teigia, kad jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Mano, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis prisipažino dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailisi, taip pat pripažino civilinius ieškinius ir, esant galimybei, pasiruošęs atlyginti padarytą žalą. Apelianto manymu, teismas nesivadovavo teismų praktika ir netinkamai pritaikė BK 63 straipsnį, kadangi ankstesniais nuosprendžiais už panašaus pobūdžio net ir didesnio kiekio nusikalstamų veikų padarymą jam buvo skiriamos švelnesnės bausmės.
Teismo posėdyje nuteisto gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
A. B. apeliacinis skundas netenkintinas.
Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei jų teisinės kvalifikacijos neginčija, kelia skirtos bausmės tinkamumo klausimą, o būtent prašo skirti jam švelnesnę bausmę.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas A. B. bausmę individualizavo tinkamai ir paskyrė teisingą bausmę.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį.
Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.
Asmuo, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Asmuo, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
A. B. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį abiem atvejais paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Kaip matyti iš ginčijamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, šis nustatė ir, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, atsižvelgė į BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą A. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę - jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi. Teismas taip pat pagrįstai nustatė ir atsižvelgė į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas, tai yra jis, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, vėl įvykdė tyčinį nusikaltimą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skundžiamu nuosprendžiu taip pat pagrįstai nustatyta, kad A. B. įvykdė tris baigtus tyčinius nusikaltimus, kurių visi priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai. Teismas atsižvelgė ir į byloje surinktus kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis. A. B. anksčiau daug kartų teistas už turtinio pobūdžio nusikaltimus, taip pat ir už analogiškas vagystes iš automobilių. Nusikaltimus vykdo nuo 1999 metų iš esmės nepertraukiamai. Jam taikyti ir bausmės vykdymo atidėjimo, ir lygtinio paleidimo institutai, kurių taikymai nepasiteisino, nes vėliau buvo naikinami. A. B. taip pat ne kartą trauktas ir administracinėn atsakomybėn, tame tarpe ir už smulkias vagystes, narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, visuma šių duomenų rodo, kad A. B. yra linkęs nusikalsti, kritiškų savo elgesiui išvadų nedaro, gyvenimo būdo nekeičia. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai akivaizdu, kad A. B. skiriamos laisvės atėmimo bausmės, kurios paprastai neviršija sankcijose numatytų vidurkių, savo prevencinės paskirties neatlieka, tad pagrindo skirti švelnesnę bausmę nėra.
Minėta, kad pagal BK 178 straipsnio 2 dalį gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų, tad laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 3 metai ir pusantro mėnesio. Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki 5 metų, tad laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 2 metai ir septyni su puse mėnesio. Tuo tarpu apylinkės teismas, esant tik vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei bei pakankamai nemažai aplinkybių, apibūdinančių kaltininko asmenybę neigiamai, paskyrė ženkliai mažesnes nei vidurkiai bausmes. Be to, paskirtas bausmes už padarytus nusikaltimus apylinkės teismas subendrino tinkamai taikydamas bausmių apėmimą (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas) ir subendrintą bausmę bendrindamas parenkant nuteistajam palankiausią dalinio sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys). Apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodytų neva padarytų BK 63 straipsnio nuostatų pažeidimo apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, pritaikęs BK 64¹ straipsnį, teismas bausmę sumažino vienu trečdaliu.
Atsižvelgdama į išdėstytą, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji individualizuota tinkamai, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimus, teisingumo, proporcingumo principus, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.
Byloje pateikti duomenys, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje yra 69,48 €. Gynėjo dalyvavimas baudžiamosios bylos nagrinėjime apeliacine tvarka yra būtinas vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat tai, kad pagal bylos duomenis nuteistasis niekur nedirba, jam skirta laisvės atėmimo bausmė, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš jo nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš A. B. nepriteisti.