- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-30
- Bylos Nr.
- 2A-481-278/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pirm.), Margarita Dzelzienė, Birutė Valiulienė (pran.)
- Trečiasis asmuo
- K. S.
- Ieškovas
- UADB „Ergo Lietuva“
- Atsakovas
- J. K.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-481-278/2007
24.2; 21.4.2.6; 21.4.2.7; 21.6;
2007 m. spalio 30 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės draudimo bendrovės (toliau UADB) „Ergo Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-175-434/2006 pagal ieškovo UADB „Ergo Lietuva“ ieškinį atsakovui J. K., tretiesiems asmenims K. S. individuliai įmonei, M. T. dėl draudimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B. Valiulienės pranešimą apie bylą, ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens atstovių paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas nurodė, jog 2005 02 21 UADB „Ergo Lietuva“ gavo LR Transporto priemonių draudikų biuro paklausimą dėl automobilio (duomenys neskelbtini) valst nr. (duomenys neskelbtini) draudimo, o vėliau ir dokumentus, kuriuose nurodoma, kad 2004 05 16, sekmadienį, apie 9.00 val. automobilis (duomenys neskelbtini) valst. nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas D. K., Ispanijoje, Motril (Granada) rajone, Albunol savivaldybės teritorijoje A-345 kelyje atsitrenkė į dviratį, dėl to sužalojo dviračiu važiavusį asmenį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Ieškovas nustatė, jog 2004 05 19 Įprastinė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 02/0031198 buvo sudaryta atgaline data, t. y., draudimo sutartyje nurodyta sutarties įsigaliojimo data yra ne 2004 05 19, o 2004 05 15. Vadovaudamasis CK 1.66—1.68,1.79; 1.90, 1.91, 6.987, 6.990, 6.996 straipsniais prašė teismo įprastinę transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02/0031198 pripažinti iš dalies negaliojančia dėl sutarties galiojimo pradžios ir pabaigos datų, nurodant, kad įprastinė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 02/0031198 įsigaliojo jos sudarymo dieną, t. y. 2004 05 19 ir baigė galioti po vienerių metų, t. y. 2005 05 18 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Biržų rajono apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad trečiasis asmuo M. T., kuris yra draudiko įgalioto asmens K. S. IĮ vadybininkas, pagal jam suteiktus įgaliojimus 2004 05 19 sudarė su atsakovu ginčo sutartį, įvedė ją į ieškovo informacinę sistemą ir 2004 06 03 pateikė ieškovui ataskaitą apie 2004 m. gegužės mėnesio antrąją pusę sudarytas draudimo sutartis. Teismas konstatavo, jog įvertinus, kad ataskaitos apie pirmąją mėnesio pusę sudarytas sutartis ieškovui pateikiamos nuo 1 iki 15 mėnesio dienos, apie antrąją – nuo 16 mėnesio dienos, o ginčo draudimo sutartis nurodyta antrojoje gegužės mėnesio pusėje sudarytų sutarčių ataskaitoje, be to, ginčo draudimo sutarties numeris yra didesnis nei 2004 05 17 sudarytų sutarčių numeriai, todėl ieškovas turėjo galimybių 2004 06 03 sužinoti apie savo teisės pažeidimą, t. y., kad sutartyje nustatyta sudarymo data neatitinka tikrojo jos sudarymo laiko. Teismas darė išvadą, kad ieškinio senaties termino eiga ieškovo reikalavimui dėl sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia pareikšti, prasidėjo 2004 06 03 bei konstatavęs, jog šalių kilęs ginčas yra dėl draudimo sutarties, nurodė, kad ginčui taikytinas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Teismas nurodė, jog draudimo sutartis nėra sąlyginis sandoris, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo, kai ieškovas gavo paklausimą dėl draudimo poliso galiojimo. Be to, teismas nurodė, kad atsakovas draudimo sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėjo 2004 05 15, todėl pagal CK 6.996 straipsnio 1 dalį draudimo sutartis įsigaliojo nuo šio momento, nes šis griežtos atskaitomybės dokumentas nėra įstatymo nustatyta tvarka nuginčytas arba panaikintas. Nurodė, kad ieškinys, į kurį teisė atsirado 2004 06 03, teismui išsiųstas 2006 01 11, todėl yra paduotas praleidus ieškinio senaties terminą. Teismas nurodė, kad nėra jokio teisinio pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir tenkino atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2006 09 20 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 7 dalį numatančią, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, nes ieškovo reikalavimas kildinamas ne iš draudimo teisinių santykių, o reiškiamas bendraisiais pagrindais dėl apgaulės ir suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, todėl ieškovo reikalavimui taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d. 1 p). Be to nurodo, jog ieškinyje buvo nurodoma, kad draudimo sutartis buvo sudaryta jau įvykus įvykiui ir draudimo sutartyje pasirašė ne draudėjas, o kitas asmuo, dėl ko sandoris yra niekinis, todėl teismas galėjo jį pripažinti negaliojančiu savo iniciatyva, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus, nes senatis reikalavimams dėl niekinio sandorio pripažinimo negaliojančiu negali būti taikoma. Tai, kad Įprastinė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 02/0031198 buvo sudaryta atgaline data, nurodant melagingus, klaidinančius duomenis ir jau įvykus įvykiui, tapo žinoma tik atlikus žalos administravimo procedūrą po to, kai 2005 02 21 UADB „Ergo Lietuva“ gavo LR Transporto priemonių draudikų biuro paklausimą dėl automobilio valst. nr. (duomenys neskelbtini) draudimo. Teigia, kad su ieškiniu į teismą kreipėsi 2006 m. sausio mėnesį, todėl net ir manant, kad reikalavimui dėl draudimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia turėtų būti taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, šis terminas nebuvo praleistas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas J. K. prašo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog ieškovas ieškinyje ir dublike prašė draudimo sutartį pripažinti iš dalies negaliojančia dėl draudimo sutarties pradžios ir pabaigos datų, t.y. pateikdamas teismui tokį reikalavimą, ieškovas pats pripažino, kad draudimo sutartis buvo sudaryta, tačiau apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad Įprastinė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 02/0031198 yra niekinis sandoris, nes ją pasirašė ne draudėjas J. K., o kitas asmuo. Nurodo, jog nors apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad niekinis sandoris negalioja vadovaujantis įstatymu, t.y., nepaisant to, ar yra teismo sprendimas jį pripažinti negaliojančiu, tačiau pats pareiškė ieškinį prašydamas tik pakeisti „niekinį“ sandorį. Nurodo, kad ieškinio senaties pradžia turi būti skaičiuojama nuo draudimo sutarties sudarymo dienos, nes tretysis asmuo M. T., pats sudaręs ir pasirašęs ginčo sutartį, yra ieškovo atstovas, todėl ieškovui šis faktas buvo žinomas nuo sutarties sudarymo momento. Be to, nurodo, jog tuo atveju jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju jei jis tokį sandorį patvirtina. J. K. pripažįsta, kad sandorį sudarė pats, tuo pačiu pripažindamas šį sandorį, todėl ieškovo abejonės dėl J. K. parašo tikrumo nėra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Civilinio kodekso (toliau CK) 1.125 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų, tačiau šis kodeksas bei kiti įstatymai atskirų rūšių reikalavimams pareikšti gali nustatyti sutrumpintus, t. y. trumpesnius nei bendrasis ieškinio senaties terminus (CK 1.125 str. 2 d.). Minėto straipsnio 7 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas ir iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Ieškovas nurodė, kad Įprastinė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 02/0031198, atsakovo J. K. prašymu, buvo sudaryta atgaline data ir prašė teismą šią draudimo sutartį pripažinti iš dalies negaliojančia dėl sutarties galiojimo pradžios ir pabaigos datų, nurodant, kad draudimo sutartis Nr. 02/0031198 įsigaliojo jos sudarymo dieną, t. y. 2004 05 19 ir baigė galioti po vienerių metų 2004 05 18. Kadangi atsakovui pareikštas reikalavimas dėl draudimo sutarties Nr. 02/0031198 pripažinimo iš dalies negaliojančia dėl sutarties galiojimo pradžios ir pabaigos datų, todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad tarp šalių susiklostė draudimo teisiniai santykiai, kurie išplaukia iš draudimo sutarties ir teisingai konstatavo, jog šiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas 1 metų ieškinio senaties terminas. Apelianto teiginiai, jog pareikštam reikalavimui taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas, nes ieškinys reiškiamas bendrais pagrindais dėl apgaulės ir suklydimo padaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, atmestini.
Išnagrinėjęs bylą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog apie savo teisės pažeidimą ieškovas sužinojo 2004 06 03, todėl tenkino atsakovo prašymą taikyti ieškininę senatį ir ieškinį atmetė. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas, siekdamas suvienodinti ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų taikymo praktiką, 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 39 išaiškino teismams, kad, spręsdamas apie ieškinio senaties termino eigos pradžią, teismas visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Tais atvejais, kada ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties teisės pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai, ir ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista (Senato nutarimo 7.2-7.4 punktai). Byloje nustatyta, jog trečiasis asmuo M. T., draudiko įgalioto asmens K. S. IĮ vadybininkas, 2004 05 19 atgaline data sudarė su atsakovu ginčo sutartį, įvedė sudarytą sutartį į ieškovo informacinę sistemą, o 2004 06 03 pateikė ieškovui ataskaitą apie 2004 m. gegužės mėnesio antrąją pusę sudarytas draudimo sutartis. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad trečiajam asmeniui 2004 06 03 pateikus ataskaitą, ieškovas turėjo galimybių sužinoti apie savo teisės pažeidimą, t. y. kad sutartyje nustatyta sudarymo data neatitinka tikrojo jos sudarymo laiko. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovui apie 2004 m. gegužės mėnesį sudarytas draudimo sutartis buvo pateikta ataskaita du kartus, už gegužės 1-15 d. bei gegužės 15-31 d. laikotarpiu sudarytas sutartis (1 t., b. l. 17-18). Ginčo draudimo sutartis yra įtraukta į 2004 m. gegužės mėnesio antroje pusėje sudarytų sutarčių sąrašą, tačiau neginčijamų duomenų, kad ieškovas iš pateiktos ataskaitos turėjo galimybę suprasti apie jo teisių pažeidimų, sutarties sudarymą atgaline data, nėra. Aplinkybė, jog sutartis buvo įrašyta į sąrašą sutarčių, sudarytų gegužės 15-24 d. bei tai, kad sutarties, poliso numeris buvo nurodyti didesni nei 2004 05 17 dieną sudarytų sutarčių, nėra pakankamai akivaizdus faktas pažeidimui konstatuoti, nes ataskaitos duomenys apie gegužės 1-14d.d. sudarytas sutartis buvo paruoštos 2004 04 15 (nedarbo dieną), kas rodė, jog minėtą dieną M. T. dirbo ir turėjo galimybę sudaryti draudimo sutartis. Be to, įvertintina aplinkybė, jog ginčo sutartį atgaline data sudarė tretysis asmuo M. T. Minėtus duomenis į informacinę sistemą įvedė ieškovo įgalioto asmens K. S. IĮ darbuotojas, o 2002 09 01 sutartimi Nr. P-A-034, sudaryta tarp UAB „Ergo Lietuva“ bei K. S. IĮ, įgaliotas asmuo buvo įsipareigojęs atsakingai užpildyti draudimo polisus, kvalifikuotai įvertinti draudiminę riziką, teisingai ir tvarkingai įforminti ir išduoti klientams draudimo bendrovės pateiktus draudimo polisus ir kitus reikalingus dokumentus, taip pat sąžiningai ir dorai atlikti sutartyje numatytas pareigas ir kt. Esant paminėtoms aplinkybėms, ieškovas privalėjo pasitikėti ir pasitikėjo savo įgaliotu asmeniu, todėl draudimo sutarties įvedimas į ieškovo informacinę sistemą ir ataskaitą nebuvo pakankamas pagrindas ieškovui abejoti įgalioto asmens perduotais duomenimis (sutarties 2.2 p., 1 t., b. l. 13, 17-18-23). Ieškovas nurodė, kad apie draudimo sutarties Nr. 02/0031198 sudarymą atgaline data jiems tapo žinoma tik atlikus tyrimą po to, kai draudimo bendrovė 2005 02 21 gavo paklausimą dėl automobilio draudimo (1 t. b. l. 12). Duomenų, kad apie atgaline data sudarytą sutartį ar jau įvykusį autoįvykį UADB „Ergo Lietuva“ būtų buvę pranešta anksčiau, nepateikta, todėl konstatuoti jog iki 2005 02 21 paklausimo gavimo ir tyrimo atlikimo ieškovas objektyviai turėjo galimybių suvokti apie savo teisės pažeidimą, nėra pagrindo. Apelianto teiginiai jog apie savo teisės pažeidimą jis sužinojo tik gavęs paklausimą apie apdraustą automobilį nepaneigti, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo ieškovo sužinojimo apie jo teisių pažeidimą dienos, t. y. 2005 02 21 dienos. Dėl paminėtų motyvų, pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą UADB „Ergo Lietuva“ buvo pasibaigusi iki ieškinio padavimo teismui dienos, yra nepagrįsta. Kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžią, o atmesdamas ieškinį dėl senaties, iš esmės ieškinio reikalavimų nenagrinėjo, draudimo sutarties sudarymo aplinkybių netyrė, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Biržų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.