Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus atstovams D. R., D. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini)r., Lietuvos Respublikos piliečio, ūkininko, neteisto, nebausto administracine tvarka/galiojančių administracinių nuobaudų neturinčio, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATPP 0806-0086 2014-10-27 J. T. buvo surašytas už tai, kad jis vykdantis individualią žemės ūkio veiklą (kodas 6887041), būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovu, vykdančiu darbdavio funkcijas, 2014-09-27 leido dirbti J. M. melžėja J. T. ūkyje, esančiame adresu Staniūnų k., Panevėžio r., nesudarius rašytinės darbo sutarties, neįteikus jai antro darbo sutarties egzemplioriaus, prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDFV) teritoriniam skyriui duomenų apie J. M. darbo pradžią. Tuo J. T. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 99 str. 2, 3, 6 d., 98 str. 1 d. 1, 2 p., reikalavimus bei padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. T. teismo posėdyje su padarytu pažeidimu sutiko ir dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad su J. M. buvo susitaręs susitikti ryte, norėjo, kad ji šiek tiek padirbėtų ūkyje melžėja, nes susirgo kita melžėja Lesvinčiūnienė, dirbusi pas jį ūkyje, tuo metu ir jo žmona buvo sunegalavusi, pats taip pat turėjo daug darbo. J. M. nustatyta tvarka įdarbinti nespėjo. Ketino ją įdarbinti pagal paslaugų kvitą, tik atvykus tikrintojams, kvito nebuvo pasirašęs. Paskui minėtą darbuotoją įdarbino, pasirašydamas paslaugų kvitą, sumokėjo mokesčius Sodrai. Jis yra priverstas ūkyje samdyti darbuotojus, nes turi įsipareigojimų Paramos fondui ir ūkio sumažinti negali iki 2016 metų. Prašė atsižvelgti, jog šiuo metu turi didelių finansinių įsipareigojimų, per mėnesį jam tenka mokėti po 2200 Lt sumą, tačiau nurodė, kad darbuotojams laiku išmoka atlyginimus, įsiskolinimų neturi.

Institucijos atstovai prašė J. T. nubausti pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 41³ str. 1 d. pažeidimo faktą ir J. T. kaltę, be jo paaiškinimo teisme, įrodo byloje surinkta medžiaga: 2014-10-27 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATPP 0806-0086 (b.l. 4-5), 2014-10-07 nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 0806-0483 (b.l. 6-7), J. M. 2014-09-27 paaiškinimas (b.l. 8), iš kurio matyti, jog iki darbo inspekcijos atstovų patikrinimo ji nebuvo nustatyta tvarka įdarbinta – nebuvo pasirašiusi rašytinės darbo sutarties, taip pat nebuvo pasirašiusi paslaugos kvito, verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymos neturinti; darbo vietoje padarytomis fotografijomis apie J. M. kaip melžėjos darbą ūkyje (b.l. 12;13), Sodros duomenys (b.l. 10), kur nematyti, jog apie J. M. įdarbinimą būtų buvę pranešta.

Byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad J. T., vykdantis individualią žemės ūkio veiklą (kodas 6887041), būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovu, vykdančiu darbdavio funkcijas, 2014-09-27 leido dirbti J. M. melžėja J. T. ūkyje, esančiame adresu Staniūnų k., Panevėžio r., nustatyta tvarka jos neįdarbinęs, t.y. nesudaręs su ja rašytinės darbo sutarties, neįteikus jai antro darbo sutarties egzemplioriaus, prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDFV) teritoriniam skyriui duomenų apie J. M. darbo pradžią arba pagal supaprastintą įdarbinimo tvarką, numatytą Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo 4 str. 1 d., 4 d., t.y. prieš darbų pradžią paslaugų gavėjui (ūkininkui J. T.) neišdavus paslaugų teikėjui (J. M.) abiejų pusių pasirašytą žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą. J. T. žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą dėl J. M. darbo pateikė pasirašyti tik po atlikto Darbo inspekcijos pareigūnų patikrinimo. Tuo J. T. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 99 str. 2, 3, 6 d., 98 str. 1 d. 1, 2 p., Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo 4 str. 4 d. reikalavimus bei padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Bylos medžiaga nustatyta, kad remiantis aptartais įrodymais bei išdėstytais motyvais, teismas laiko įrodyta, kad J. T. neužtikrino, kad J. M., susitarus dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, ūkininko naudai tik įforminta Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka ir apie tai iš anksto nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ar neįformino su ja darbo santykių pagal supaprastintą tvarką, numatytą Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatyme, t.y. prieš darbų pradžią neišdavė paslaugų teikėjai J. M. abiejų pusių pasirašyto žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvito. Todėl J. T. savo veiksmais pažeidė DK 99 str. 1 d., 2 d., 3 d., 6 d. bei Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo 4 str. 1 d., 4 d. reikalavimus. J. T. veika atitinka Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 2 p. nurodytus požymius ir yra kvalifikuotina kaip nelegalus darbas, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. T., kaip darbdavio įgalioto atstovo, veika atitinka LR ATPK 41³ str. 1 d. požymius.

Pažeidėjo atsakomybę lengvina jo nuoširdus gailestis, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

ATPK 30² str. nustato, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Ištyrus pažeidimo aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas J. T. skirti sankcijoje numatytą didesnę nei minimalią baudą už vieną nelegaliai dirbusį asmenį. Atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, neteistas, bet anksčiau buvo baustas už analogiško pažeidimo padarymą, po pažeidimo nustatymo J. M. darbo santykius nustatyta tvarka įformino, į turtinę padėtį – turi didelį ūkį, taip pat turi kreditinių įsipareigojimų, kuriuos vykdo, tačiau pradeltų mokėjimų, įsiskolinimų nėra. Šiuo atveju, teismas nesutinka, kad supaprastintos tvarkos asmeniui įdarbinti nepasinaudojimas rodo mažesnį pažeidimo pavojingumą, priešingai, rodo didelį darbdavio nerūpestingumą.

Nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Dėl aukščiau pasakytų argumentų J. T. skirtina 3500 Lt bauda už vieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Baudos mokėjimas, atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtinę padėtį, teisingumo ir protingumo kriterijus, yra išdėstytinas (LR ATPK 313 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., ir paskirti jam 3 500 Lt (1013 EUR) baudą už vieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Paskirtos 3500 litų baudos mokėjimą išdėstyti 20 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant J. T. kas mėnesį mokėti po dalį – 175 Lt teismo paskirtos baudos iki 2015 m. sausio 1 d. (pirmą įmoką sumokant iki 2014 m. lapkričio 31 d.), o nuo 2015 m. sausio 1 d. mokant po 50.68 Eur kas mėnesį iki galutinio atsiskaitymo.

Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, įmokos kodas 6401.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, pateikiant skundą šiam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio miesto apylinkės teismą.