Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios A. K. siuvimo įmonės ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovų prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1711-730/2016 pagal kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą iškėlė bankroto bylą A. K. siuvimo įmonei. Bankrutuojančios A. K. siuvimo įmonės administratoriumi paskyrė S. S.. Nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 9 d. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi bankrutuojančios A. K. siuvimo įmonės administratorius S. S. buvo atstatydintas ir bankrutuojančios A. K. siuvimo įmonės bankroto administratoriumi paskirtas Sergiejus Buta. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančios A. K. siuvimo įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašas bendrai 18420,93 EUR sumai: VSDFV Klaipėdos skyriaus finansinio reikalavimo suma 10112,81 EUR; antstolės Brigitos Tamkevičienės finansinio reikalavimo suma 1.027,07 EUR; A. Š. finansinio reikalavimo suma 7.281,05 EUR. Nuo įmonės įkūrimo iki bankroto bylos iškėlimo A. K. siuvimo įmonės vadovas ir savininkas A. K.. Įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonei, bankroto administratorius priėmė įsakymą, kuriuo įpareigojo įmonės vadovą A. K. perduoti administratoriui A. K. siuvimo įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus. Bankrutuojančios A. K. siuvimo įmonės vadovas A. K. per teismo nustatytą terminą įmonės dokumentų neperdavė.

Juridinio asmens valdymo organo nariai, nagrinėjamu atveju įmonės vadovas, turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 2.87 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalis įpareigoja įmonės vadovą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013).

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas netinkamai vykdė savo, kaip vadovo pareigas, nevykdė pareigos teisingai ir laiku atsiskaityti su kreditoriais, dėl ko ieškovei bankrutuojančiai A. K. siuvimo įmonei buvo iškelta bankroto byla su 18420,93 EUR kreditoriniais reikalavimais. Dėl atsakovo, kaip juridinio asmens vadovo, kaltės (uždelstas kreipimasis dėl bankroto bylos iškėlimo) susidarė 18420,93 EUR kreditoriniai reikalavimai, kurie nagrinėjamu atveju pasireiškia kaip žala ieškovei bankrutuojančiai A. K. siuvimo įmonei, todėl remiantis nurodytomis aplinkybėmis bei teisiniu reglamentavimu, ieškovei bankrutuojančiai A. K. siuvimo įmonei iš atsakovo priteistinas 14013,74 EUR žalos atlyginimas (CK 2.87 straipsnis, ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju atsakovas, kaip juridinio asmens vadovas, turėjo įstatyminę pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o tokios pareigos nevykdydamas, reiškia asmens neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą). Teismui nustačius, kad atsakovas – įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus (laiku nesikreipė dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo), lėmusius žalos atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra asmens kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis), tačiau byloje tokių įrodymų nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista, visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinas 315,00 EUR žyminis mokestis valstybės naudai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285–287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei bankrutuojančiai A. K. siuvimo įmonei iš atsakovo A. K. 14013,74 EUR (keturiolika tūkstančių trylika eurų 74 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 14013,74 EUR (keturiolika tūkstančių trylika eurų 74 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. balandžio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. K. 315,00 EUR (tris šimtus penkiolika eurų) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos. Jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.