Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Kondratjevas

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

M. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1987 m. (duomenys neskelbtini) Kėdainių m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) Kėdainių r. sav., teistas:

2004-01-22 Panevėžio apygardos teismo pagal BK 180 str. 2 d., 214 str., 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams, pritaikius BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 2004-04-07 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 22 str.1 d. ir 178 str. 2 d., 178 str. 1 d., 178 str. 4 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, pritaikius BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 2004-05-12 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 7 mėnesiams, pritaikius BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, 2004-11-02 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 8 mėnesiams, 2004-12-21 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 233 str. 3 d., 284 str. 1d., 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams, 2007-12-21 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 7 mėnesiams, 2008-09-12 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 187 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams, 2010-07-14 paleistas atlikus bausmę, teistumai neišnykę,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. (2010-08-23 pasikėsinimas įvykdyti plėšimą), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. rugpjūčio 23 d. apie 15 val., M. D., bute, priklausančiame N. V., esančiame (duomenys neskelbtini) Kėdainių m., panaudodamas fizinį smurtą, t.y. suduodamas du smūgius ranka į veidą ir vieną smūgį kumščiu į smakrą A. T. bei pastarajam nugriuvus 5 kartus įspirdamas nukentėjusiajam į galvą, reikalavo iš A. T. pinigų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi A. T. pinigų neturėjo.

Kaltinamasis M. D. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2010-08-23 apie 14 val. būdamas Kėdainių m. (duomenys neskelbtini) gatvėje užėjo aplankyti senai matytų pažįstamų. Užėjęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini) kur gyvena N., ten taip pat rado M. B., jo seserį M. B., M. B., A. T.. Paaiškino, jog nukentėjusįjį A. T. jis pažinojo, kadangi abu kartu mokėsi vienoje mokykloje ir pastarasis jam buvo likęs skolingas pinigų, kiek tiksliai pasakyti negali, kadangi tai buvo prieš 8 metus, mano, kad apie 50 Lt. Bute jie žaidė kompiuteriu po du, tad vieni buvo prie kompiuterio, kiti tuo metu rūkydavo virtuvėje. Kuomet jis su A. T. liko virtuvėje, pastarasis jam pasakojo apie darbą Ispanijoje, o jis prisiminęs skolą paprašė ją gražinti. Žodis po žodžio tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jis sudavė kartą ar du A. T. delnu per veidą. Kuomet A. T. atsistojo, jis spyrė nukentėjusiajam į šoną ir šis griuvo ant grindų. Griūdamas trenkėsi į dujinę. Pakilęs nuo grindų A. T. vėl atsisėdo ir ištraukęs pasą pasakė, kad pinigų neturi, kad pasą palieka kaip užstatą, o pats važiuoja į namus atvežti pinigų. M. B. nukentėjusiajam dar padavė nuolatinį ir jis išvažiavo. Atgal į butą A. T. negrįžo.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis M. D. kaltu ir neprisipažino, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis A. T. parodė, kad 2010 m. rugpjūčio gale, dienos nepamena, jis kartu su pažįstamu M. B. vaikštinėjo po Kėdainių m., po ko abu nuvyko į Šėtos gatvėje esantį Kėdainių profesinio rengimo centrą. Būnant (duomenys neskelbtini) gatvėje M. B. pasiūlė užeiti pas jo pažįstamus atsigerti alaus. Jam sutikus, apie 15 val. jie nuėjo į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį butą, kuriame rado esančius M. D., romų tautybės vyrą vardu K., apie 18 metų amžiaus mergina, kuri kaip suprato buvo namų šeimininkė bei po kurio laiko į butą atėjo ir romų tautybės mergina. Paaiškino, jog M. D. jis pažinojo, kadangi jie mokėsi vienoje mokykloje, tik M. D. buvo už jį trejais metais vyresnis. Bute – virtuvėje jie gėrė alų, jis pasakojo apie Ispaniją. Vienu metu M. B. ir Kolia išėjo į kambarį ir virtuvėje liko tik jis ir M. D.. Tuo metu M. D., grasindamas jam pareikalavo atiduoti pinigus, o kuomet jis pasakė, kad pinigų neturi, M. D. liepė parodyti kišenes. Ištraukęs iš kišenių viską ką turėjo, sudėjo ant stalo, tame tarpe padėjo ir savo pasą. M. D. paėmęs pasą įsidėjo sau į kišenę. Kuomet jis paprašė gražinti pasą, M. D. pasakė, kad jis turi gražinti jam 150 Lt skolą, į ką jis M. D. atsakė, kad nėra skolingas, tuomet M. D. du kartus rankos delnu trenkė jam per kairį žandą ir kartą kumščiu į smakrą. Po smūgių jis griuvo ant grindų bei gulėdamas užsidengė rankomis galvą, kadangi M. D. pradėjo jį spardyti. M. D. jam įspyrė 4-5 kartus į galvą. Tuo metu jam prasidėjo astmos priepuolis. Kuomet atsigavo paprašė iškviesti greitąją, tačiau M. D. į tai nereagavo. M. D. pasakė, kad jis turi atnešti 150 Lt jeigu nori atgauti pasą. M. D. atrodė kaip pamišęs, tad jis galvodamas tik apie tai kaip pabėgti, pažadėjo M. D. atnešti sportinius batelius ir 50 Lt. M. D. išleido jį iš buto ir jis nuėjo namo. Jo niekas nelydėjo, jokio nuolatinio, jam niekas nedavė. Kuomet jis grįžo į namus, jį pamačiusi mama išsigando, o tėvas iš karto išvežė jį į ligoninę, kur jį iš karto ir paguldė. Jam padaryta neturtinė žala atlyginta, tad jis kaltinamajam jokių pretenzijų neturi.

Liudytojas D. T. parodė, kad nukentėjusysis A. T. yra jo sūnus. Sūnus tik prieš keletą savaičių buvo grįžęs iš Ispanijos, tačiau jam ten nesisekė ir jis nieko neuždirbo. 2010-08-23 po darbo, t.y. apie 16 val. grįžęs į namus sūnų rado esant sutrikusį, šoke, raudonu veidu. Kuomet sūnaus paklausė kas atsitiko, šis papasakojo, kad jį sumušė ir atėmė pasą. Kadangi sūnus turi nervinę ir alerginę astmą, jis nieko nelaukdamas nuvyko į policiją, o iš ten ligoninės priėmimo skyrių, kur sūnų ir paguldė. Vėliau sūnus jam pasakojo, kad užėjo pas draugo pažįstamus , kur jį sumušė ir pareikalavo pinigų. Sūnus jam sakė, kad buvo išsigandęs ir pažadėjo su bet kuo, kad tik jį išleistų. Tuomet iš jo paėmė pasą ir išleido pasakę bus pinigai – bus pasas.

Liudytojas M. B. parodė, kad 2010 m. prieš rugsėjo pradžią, dienos nepamena, jis kartu su pažįstamu A. T. vaikštinėjo po Kėdainių m., po ko jam pasiūlius, abu nuvyko į Šėtos gatvėje esantį Kėdainių profesinio rengimo centrą. Apie pietų laiką, jis pasiūlė A. T. nueiti į svečius pas N. A. T. sutiko ir jie abu nuėjo pas N. Bute pas N. buvo dar viena mergina, M. B. ir M. D.. Vyrai žaidė prie kompiuterio. A. T. sugalvojo atsigerti alaus. Sumetė pinigus ir merginos nuėjo į parduotuvę bei parnešė alaus. Alų gėrė virtuvėje, gėrė visi, išskyrus M. D.. Parūkius, jis su M. B. nuėjo žaisti prie kompiuterio, o A. T. su M. D. liko virtuvėje. Jokio triukšmo jis negirdėjo. Praėjus apie 5 minutes A. T. atėjo į kambarį ir pasakė, kad važiuos namo. Nukentėjęs jo dar paklausė, ar jis dar liks bute, ir kuomet jis atsakė, kad dar liks, A. T. pažadėjo grįžti. Išeidamas A. T. iš M. B. paėmė nuolatinį. Išėjęs A. T. į butą negrįžo. Apie tai, jog jam dingo pasas, nukentėjusysis jam nesakė.

Liudytojas M. B. pateikė parodymus analogiškus liudytojo M. B. parodymams papildomai nurodydamas į tai, kad kuomet virtuvėje buvo likę M. D. ir nukentėjusysis, jis, eidamas iš kambario į tualetą, girdėjo kaip nukentėjusysis sakė, kad palieka pasą kaip užstatą iki atneš pinigus.

Liudytojos N. V. ir M. B. pateikė parodymus analogiškus liudytojo M. B. parodymams.

Iš baudžiamojoje byloje esančios įvykio vietos apžiūros matyti, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Kėdainių m. Butas vieno kambario ir virtuvės. Reikšmingų bylai aplinkybių neužfiksuota (b.l. 4-10)

Byloje pateikta teismo medicinos specialisto išvada Nr. G216/10(12) nustato, kad apžiūrėjus D. T., jam išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota, jų nėra aprašyta ir gydimo stacionare istorijoje. Nurodoma, jog nukentėjusysis 2010-08-23 16 val. kreipėsi į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių, skundėsi galvos skausmu, pykinimu, vėmimu, o 2010-08-24 išleistas iš ligoninės ambulatoriniam gydymui. Gydymo metu nukentėjusiajam nustatyta diagnozė: lengvas galvos smegenų sukrėtimas yra nepagrįsta objektyvia simptomatika, todėl pasakyti ar A. T. buvo padaryti kokie nors kūno sužalojimai, o tuo pačiu nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą, nėra galimybės (b.l. 23-24).

Iš byloje pateikto asmens kratos protokolo matyti, kad 2010-08-25 sulaikius M. D., pas jį rastas ir išimtas A. T. vardu išduotas pasas Nr. 20858867, kuris apžiūrėtas kaip daiktinis įrodymas bei ir grąžintas nukentėjusiajam A. T. (b.l. 46, 49, 52).

Teismas byloje pateiktų įrodymų bei duomenų pagrindu laiko esant pilnai įrodytu, jog kaltinamasis M. D. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t.y. jog jis 2010 m. rugpjūčio 23 d. apie 15 val., bute, priklausančiame N. V., esančiame (duomenys neskelbtini) Kėdainių m., panaudodamas fizinį smurtą, t.y. suduodamas du smūgius ranka į veidą ir vieną smūgį kumščiu į smakrą A. T. bei pastarajam nugriuvus 5 kartus įspirdamas nukentėjusiajam į galvą, reikalavo iš A. T. pinigų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi A. T. pinigų neturėjo. Nors kaltinamasis M. D. ir neigia savo kaltę, tačiau iš pateiktų jo paaiškinimų matyti, kad kaltinamasis iš dalies pripažįsta atlikęs nusikalstamus veiksmus A. T. atžvilgiu. Taip kaltinamasis M. D. parodė, kad jam su A. T. likus virtuvėje žodis po žodžio tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jis sudavė kartą ar du A. T. delnu per veidą, o kuomet A. T. atsistojo, spyrė nukentėjusiajam į šoną ir šis griuvo ant grindų bei griūdamas trenkėsi į dujinę. Kaltinamojo M. D. kaltę pilnumoje patvirtina detalūs ir nuoseklūs nukentėjusiojo A. T. bei liudytojo D. T. parodymai, nustatantys, jog iš nukentėjusiojo buvo reikalaujami pinigai, jį sumušant, po ko, atėmus pasą A. T. buvo išleistas į namus atnešti pinigus, kuriuos kaltinamasis įvardino kaip skolą. Byloje pateiktas asmens kratos protokolas, iš kurio matyti, kad asmens kratos metu iš M. D. buvo išimtas nukentėjusiojo A. T. vardu išduotas pasas. Teismo medicinos specialisto išvada nurodė į tai, kad gydimo metu nukentėjusiajam nustatyta diagnozė: lengvas galvos smegenų sukrėtimas yra nepagrįsta objektyvia simptomatika, todėl pasakyti ar A. T. buvo padaryti kokie nors kūno sužalojimai, o tuo pačiu nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą, nėra galimybės, tuo pačiu nurodoma, kad medicininiai dokumentai nurodo į tai, jog A. T. 2010-08-23 16 val. kreipėsi į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių, skundėsi galvos skausmu, pykinimu, vėmimu, dėl ko, diagnozavus lengvą galvos smegenų sukrėtimą, paguldytas į skyrių bei 2010-08-24 išleistas iš ligoninės ambulatoriniam gydymui. Teismas laiko, jog teismo specialisto išvada nepatvirtina ir nepaneigia fizinio smurto panaudojimo aplinkybių, ir tai jog teismo medicinos specialistas nukentėjusiojo apžiūros metu nekonstatavo kūno sužalojimų nukentėjusiajam A. T. yra paaiškinama tik tuo, jog nukentėjusysis buvo mušamas delnu suduodant smūgius į veidą bei basa koja į kitas kūno vietas, kas ir sąlygojo aplinkybę, jog nukentėjusiajam nebuvo fiksuoti kūno sužalojimai. Pažymėtina tai, jog nukentėjusiojo gydimo eigoje jam buvo nustatytas lengvas smegenų sukrėtimas, dėl ko nukentėjusysis buvo gydomas ligoninės stacionare, t.y. nustatytas faktas, jog nukentėjusysis buvo sumuštas. Liudytojų M. B., M. B., M. B. ir N. V. parodymai patvirtina aplinkybę, jog nukentėjusysis A. T. ir kaltinamasis M. D. nusikaltimo metu buvo dviese virtuvėje, tačiau nei vienas iš liudytojų apie tai kas vyko virtuvėje pateikti paaiškinimų negali, kadangi nieko nematė ir negirtėjo. Teismas laiko, jog byloje nebuvo pateikta aplinkybių, kurios sudarytų prielaidą abejoti nukentėjusiojo parodymais, todėl nėra jokio pagrindo juos atmesti, priešingai, nukentėjusiojo parodymus iš esmės patvirtina paties kaltinamojo pateikti paaiškinimai dėl konflikto ir smurto pavartojimo, teismo medicinos dokumentų duomenys bei liudytojo D. T. parodymai. Nustatyta, jog nusikaltimas nebuvo baigtas dėl priežasties nepriklausančios nuo kaltinamojo valios, kadangi po reikalavimo atiduoti pinigus panaudojus fizinį smurtą, kaltinamasis negalėjo realizuoti savo ketinimo, nes nukentėjusysis pinigų neturėjo. Atsižvelgus į tai, jog plėšimo sudėtis yra formalizuota, nekelia abejonės, jog kaltinamasis kėsinosi pagrobti svetimą turtą , formaliai savo siekį pridengdamas tariamu skolos (kurios sumos bei atsiradimo prielaidų ir laiko, kaltinamasis negali nurodyti) reikalavimu. Nurodytų byloje duomenų ir įrodymų visumos pagrindu teismas laiko esant pilnai įrodytu, jog kaltinamasis M. D. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. kaip pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą panaudojant fizinį smurtą, kvalifikuota teisingai. Byloje pateiktų įrodymų pagrindu nebuvo patvirtinta kaltinime nurodyta, kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog M. D. nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo pašalintina.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. D., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį: padaryta nusikalstama veika priskirtina apysunkio nusikaltimo kategorijai, veika tyčinė, padaryta iš savanaudiškų paskatų, nukreipta prieš valstybės saugomą ir ginamą privačią nuosavybę, asmens sveikatą. Nusikalstama veika nebuvo baigta, kadangi nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kaltinamajam neužvaldžius ketinto užvaldyti turto. Skiriant bausmės rūšį ir dydį atsižvelgtina į kaltinamojo M. D. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tą aplinkybę, jog neturtinę žalą nukentėjusiajam atlygino kaltinamojo motina ir nukentėjusysis pretenzijų kaltinamajam nereiškia, taip pat į kaltinamojo asmenybę – M. D. teisiamas aštuntą kartą, teistumai neišnykę, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau praeityje ne kartą baustas administracine tvarka, nedirba, nuo 2004-05-13 yra VšĮ Kėdainių PSPC priklausomybės ligų kabineto informacinėje grupėje – stebimas ir konsultuojamas dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis (b.l. 117). Byloje esantis teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės aktas Nr. 87 TPK-110/2010 nurodo į tai, jog nusikalstamos veikos padarymo metu bei šiuo metu M. D. konstatuojamas psichinės veiklos sutrikimas – emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, kuris netrukdė jam pilnai suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, jis gali dalyvauti teisiamajam posėdyje, , priverstinis gydimas jam nereikalingas (b.l. 168-169). Pažymėtina ir tai, jog nusikaltimą M. D. įvykdė praėjus kiek daugiau nei mėnesiui laiko po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, jo atžvilgiu atliekamas tyrimas ir Kauno apskrities VPK. Kaltinamasis nukentėjusiojo neatsiprašė, jo nusikalstama veika padaryta žala atlyginta jo artimųjų. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas laiko, jog išvadų iš ankstesnių teistumų nedarančiam ir nusikalsti linkusiam kaltinamajam skirtinos bausmės tikslai gali būti pasiekti tik taikant realią laisvės atėmimo bausmę.

Byloje Valstybinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl 871 Lt nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo priteisimo (b.l. 28), tenkintinas visiškai. Nustačius, jog nukentėjusiajam A. T. padarytas sveikos sutrikdymas kilo dėl lengvo smegenų sukrėtimo, sąlygoto tyčinių smurtinių kaltinamojo M. D. veiksmų pasekmėje, iš kaltinamojo Valstybinės ligonių kasos naudai priteistinos nukentėjusiojo gydimo išlaidos.

Vadovaujantis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. D., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. (2010-08-23 pasikėsinimas įvykdyti plėšimą) ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems (1) metams ir šešiems (6) mėnesiams

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2010-12-03. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2010-08-25 iki 2010-12-03.

Kardomąją priemonę palikti suėmimą.

Priteisti iš nuteistojo M. D. Valstybinės ligonių kasos naudai 871 Lt nukentėjusiojo gydimo išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dinos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.