Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl žemės sklypo valdymo nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

3. CPK 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal šio straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

4. Skuodo skyriaus komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo, sprendimo priėmimo, nuolatinės komisijos 2015 m. liepos 31 d. posėdžio protokolu Nr. 15PRT-44-(14.15.6.) (toliau – Protokolas) nustatyta, kad komisija, išnagrinėjo A. S. 2015 m. liepos 13 d. prašymą dėl jo senelės M. S. nacionalizuotos 10,47 ha žemės, kuri buvo paimta į žemės fondą iš bendro 38,90 ha žemės ploto, buvusio (duomenys neskelbtini), grąžinimo. Komisija konstatavo, kad jokiuose archyviniuose pažymėjimuose nėra duomenų apie tai, kad M. S. nuosavybės teise iki nacionalizacijos turėjo 38,90 ha žemės, o tik archyviniai duomenys, kad 1944-1948 m. M. S. valdė 38,90 ha žemės, kuri buvo paimta į valstybinį žemės fondą, nutarė, kad pateiktų dokumentų dėl buvusios savininkės M. S. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini). turėtos 10,47 ha žemės nepakanka nuosavybės teisėms atkurti, o A. S. dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymo gali kreipti į teismą arba ieškoti papildomų dokumentų.

6. A. S. vardu buvo parengta Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Skuodo rajono žemėtvarkos skyriaus 2000 m. balandžio 6 d. pažyma Nr. 9282-933 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ dėl buvusios savininkės M. S. Klaipėdos apskrityje, (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis valdytos 26,43 ha žemės ir 2 ha miško (A. S. tenkančios 3,20 ha žemės dalies). S. S. - Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Skuodo rajono žemėtvarkos skyriaus pažyma Nr. 9282-932 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ dėl buvusios savininkės M. S. Klaipėdos apskrityje, (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis valdytos 26,43 ha žemės ir 2 ha miško (S. S. tenkančios 1,60 ha žemės dalies). Kaip nurodė suinteresuotas asmuo, minėtos pažymos parengtos atsižvelgiant į Lietuvos valstybinio archyvo 1993 m. spalio 30 d. archyvo pažymėjimą Nr. 05-152-S. Šiame pažymėjime nurodyta, kad Kretingos apskrities Mosėdžio valsčiaus Vindeikių seniūnijos rūšimis paskirstytų žemių 1935-11-27 sąraše įrašyta savininkė S. M., (duomenys neskelbtini) kaime turėjusi 28,43 ha žemės (15,31 ha III rūšies ariamos, 4 ha III rūšies pievų, 4,37 ha IV rūšies pievų, 2,75 ha III rūšies ganyklų, 2 ha II rūšies miško), taip pat nurodyta, kad Respublikinės žemės komisijos prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos archyviniame fonde, 1944–1948 m. m. byloje, Kretingos apskrities Mosėdžio valsčiaus ūkių, viršijančių nustatytą normą sąraše (be datos) įrašyta ūkio valdytoja S. M., (duomenys neskelbtini) kaime valdžiusi 38,90 ha žemės, į valstybinį žemės fondą buvo paimta 8,90 žemės.

7. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, 1997 m. gegužės 27 d. buvo surašytas Klaipėdos apskrities Skuodo rajono Vindeikių kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo savininkų turėtos žemės ribų natūroje atstatymo aktas, natūroje buvo apžiūrėti žemės savininkų turėti žemės sklypai ir pagal savininkų bei kviestinių – liudininkų parodymus nustatytos buvusios sklypų ribos, kurias žemėtvarkos projekto autorius kartografavo ir pažymėjo Vindeikių kadastro vietovėje esančių kaimų savininkų turėtos žemės nuosavybės teisei atstatyti ribų nustatymo plane, iš minėto akto matyti, kad procese dalyvavo J. S., pretendavęs į M. S. žemę, jis savo parašu patvirtino, kad sutinka su kartografuotomis M. S. sklypo ribomis (sklypo Nr. 9, plotas 28,43 ha). 2006 m. gruodžio 11 d. surašytas sklypo, į kurį atstatomos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas, jo surašyme dalyvavo Skuodo rajono žemėtvarkos skyriaus Notėnų seniūnijos žemėtvarkininkas A. K., pretendentas į nuosavybės teisių atkūrimą A. S. bei liudytojai P. G. ir V. P.. Šiame akte nurodyta, kad Jundulų kaime, Skuodo rajone buvo apžiūrėtas 10,43 ha dydžio žemės sklypas, kuris iki nacionalizacijos priklausė M. S. bei nurodytos šio žemės sklypo gretimybės. Kaip nurodo suinteresuotas asmuo, įvertinus minėtą vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą bei ištrauką iš buvusių valdų ribų nustatymo plano, kuriame pažymėta pageidaujama susigrąžinti žemė, matyti, kad 10,43 ha žemės plotas yra pažymėtas toje vietoje, kur nuosavybės teisės yra atkurtos kitiems pretendentams, turėjusiems nuosavybės teises (iki nacionalizacijos) į šį plotą patvirtinančius dokumentus. 2007 m. birželio 29 d. buvo surašytas kitas 10,43 ha sklypo, į kurį A. S. pretendavo atstatyti nuosavybės teises, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas bei nubraižytas to sklypo planas. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad minėtą vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą bei ištrauką iš buvusių valdų ribų nustatymo plano, kuriame pažymėta pageidaujama susigrąžinti žemė, matyti, kad 10,43 ha žemės plotas yra pažymėtas toje vietoje, kur buvo kartografuotos buvusios savininkės M. S. 28,43 ha žemės sklypo ribos, o į šį plotą nuosavybės teisės pretendentams į M. S. žemę yra atkurtos. Teismo posėdžio metu pareiškėjas tokį neatitikimą aiškino tuo, kad jis pats nežinojęs, kur yra tikslios jo senelės turėtos žemės sklypo ribos. Abu kartus apžiūrint ir nustatant ribas dalyvavo liudytojas V. P., kuris, pasak pareiškėjo, būdamas vaikas dirbo pas jo senelę ir žinojęs, kur šios žemė buvusi.

8. Pagal 1991 m. birželio 18 d. įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ preambulę, 1 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą nuosavybės teisės atkuriamos savininkui į iki žemės nacionalizacijos, įvykusios 1940 m. liepos 22 d., turėtą žemę. (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2004). Pareiškėjas nurodo, kad iš 2015 m. gegužės 19 d. Klaipėdos apskrities archyvo išduotos Mosėdžio valsčiaus žemės fondo Susidarymo sąrašo kopijos matyti, jog iš M. S., kuri nurodyta savininke, 1941 m. buvo nusavinta 8,90 ha žemės, 2016 m. gegužės 11 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo kartu su raštu Nr. R6-53 pakartotinai pateiktose dokumentų, tai yra 1945 VIII 21 Santraukos kopijose nurodyta žinių apie ūkius, iš kurių paimta žemė, gyvuliai, žemės ūkio inventorius ir trobesiai. Šio dokumento eilės numeryje 61 nurodyta „S. M.“, 3 grafoje „Bendras plotas“ 38,90; 4 grafoje „Palikta valdytojui“ - 30,00 ha; „Paimta į valstybinės žemės fondą“ - 8,90 ha. Tvirtina, kad šis dokumentas patvirtina, jog M. S. nuosavybės teise valdė ne 28 ha, bet 38,90 ha žemės. Kaip minėta, Lietuvos valstybinio archyvo 1993 m. spalio 30 d. archyvo pažymėjime Nr. 05-152-S nurodyta, kad Kretingos apskrities Mosėdžio valsčiaus Vindeikių seniūnijos rūšimis paskirstytų žemių 1935-11-27 sąraše įrašyta savininkė S. M., (duomenys neskelbtini) kaime turėjusi 28,43 ha žemė, 1945 VIII 21 Santraukoje M. S. įrašyta kaip 38,90 ha bendro ploto ūkio valdytoja, o ne savininkė. Kokiu būdu M. S. būtų galėjusi įgyti papildomai žemės nuosavybės teise po 1935 metų, byloje nėra jokių duomenų, to negalėjo nurodyti ir pats pareiškėjas. Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad teismui nepakanka duomenų nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog M. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė dar papildomus 10,47 ha, todėl toks pareiškėjo prašymas netenkintinas.

9. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalis piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų pareiškėjas pirmą kartą į teismą dėl juridinio reikšmę turinčio fakto nustatymo kreipėsi 2009 metais. 2010 m. rugsėjo 8 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi panaikinus 2009 m. lapkričio 26 d. Skuodo rajono apylinkės teismo sprendimą, pareiškėjas tik 2015 metais kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyrių, kuris, pareiškėjo prašymo netenkino, išaiškino, jog turimų dokumentų nuosavybės teisėms į buvusio žemės savininko iki nacionalizacijos turėtą žemę atkurti nepakanka, kad dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymo jis gali kreiptis į teismą arba archyvuose papildomai ieškoti dokumentų. Sutiktina su suinteresuoto asmens pareikšta nuomone, kad informacijos stoka, faktinių aplinkybių nežinojimas, kai pats asmuo, norėdamas įgyvendinti savo teises ir interesus, nesidomi, tėra subjektyvi, nuo paties asmens valios priklausanti priežastis. Svarbiomis terminų praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios asmenims sudaro objektyvias kliūtis nustatytu terminu atlikti reikiamus veiksmus. Tai, kad asmuo dėl teisinių ginčų su broliu negalėjo pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba, taip pat kad yra sergantis ir jam atliktos operacijos, negali būti pateisinimu, jog praleistas ypatingai ilgos trukmės terminas, todėl prašymas dėl termino atnaujinimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimo netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.