Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjams E. K.-P. ir V. P., pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai Monikai Šereikienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagri­nėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. K.-P. ir V. P. pareiškimą dėl įvaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė pareiškimą prašo tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjai turi reikiamas sąlygas ir įgūdžius auginti antrą vaiką, ryšys tarp vaiko ir pareiškėjų jau susiformavo, nes vaikas tik tris mėnesius po gimimo gyveno globos namuose, o po to visą laiką gyvena pareiškėjų šeimoje, kadangi biologinė motina jį paliko gimdymo namuose. M. R. su savo broliu D. P. kartu neaugo, jie vienas kito nematė, tarp jų nėra jokio ryšio, o vaikų močiutė atsisakė globti juos kartu. Kiti M. R. giminaičiai taip pat atsisakė globoti vaiką, todėl pareiškėjų šeimoje M. R. bus visos sąlygos augti, vystytis, tobulėti ir jo išskyrimas su broliu nepažeis jo teisių ir interesų. Pareiškimo patenkinimas atitiks vaiko interesus.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje išvadoje nurodyta, kad nėra Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų kliūčių pareiškėjams įvaikinti be tėvų globos likusį M. R., patvirtinta, kad M. R. yra įrašytas į galimų įvaikinti vaikų sąrašą, o pareiškėjai - į asmenų, norinčių įsivaikinti, apskaitą, patvirtinta, kad kitų asmenų, norinčių įvaikinti M. R., nėra (b. l. 77-80).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 10V-1018 M. R., a. k. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta laikinoji globa Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, globėju paskirta Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namų administracija, o Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 10V-1286 pakeistas mažamečio M. R. laikinasis globėjas iš Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namų į laikinąją globą šeimoje pas globėjus E. K.-P. ir V. P. (b. l. 77-80). Alytaus apylinkės teismo 2018-04-25 sprendimu neterminuotai apribota motinos L. P. ir tėvo J. R. valdžia į nepilnametį jų vaiką M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Alytaus apylinkės teismo 2018-05-17 nutartimi nepilnamečiui M. R. nustatyta nuolatinė globa ir jo nuolatine globėja paskirta E. K.-P. (b. l. 48-50). Pareiškėjai P. nuo 2018-11-19 įrašyti į norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, sąrašą, o mažametis M. R. nuo 2018-05-09 įrašytas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą (b. l. 25-26). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje išvadoje nurodyta, kad po nuolatinės globos nustatymo M. R. tėvai nei karto neaplankė vaiko, nesidomėjo jo sveikata, išlaikymo neteikia, vaiko senelė L. P. yra nurodžiusi, kad fiziškai negali globoti anūko M., nes globoja kitą, daug sveikatos sutrikimų turintį L. P. vaiką D., apie kitus asmenis, norinčius ir galinčius globoti ar įvaikinti M. R. informacijos nėra, niekas iš artimųjų giminaičių nesikreipė dėl vaiko globos/įvaikinimo (b. l. 77-80). Pareiškėjai yra susituokę (b. l. 8), jų amžiaus skirtumas su norimo įvaikinti vaiko amžiumi yra didesnis nei 18 metų (b. l. 8, 9). Lazdijų rajono savavaldybės socialinės globos centro „Židinys“ 2018-11-14 išvadoje Dėl E. K.-P. ir V. P. antro vaiko įvaikinimo konstatuota, kad abu pareiškėjai yra pasirengę tapti M. R. įtėviais (b. l. 11-21). Medicininės pažymos patvirtina, kad ligomis, dėl kurių pareiškėjai negalėtų įvaikinti, abu pareiškėjai neserga (b. l. 22, 23). Abu pareiškėjai nėra bausti administracine tvarka (b. l. 44, 45), nėra teisti (b. l. 40, 41), abu dirba (b. l. 32-37). Pareiškėjai nuosavybės teise turi žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais (b. l. 10-12). 2016-09-23 Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu pareiškėjai E. K.-P. ir V. P. pripažinti kito vaiko - E. V. P. V, gim. (duomenys neskelbtini), tėvais (b. l. 51-53).

Šių duomenų visuma patvirtina, kad pareiškėjai turi tinkamas sąlygas vaikams auginti, turi reikiamus tėvystės įgūdžius auginti įvaikintą vaiką ir yra deramai pasirengę antro vaiko įvaikinimui bei atitinka visus įstatymo numatytus reikalavimus būsimiems įtėviams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.210 str., 3.211 str., 3.217 str. 3 d.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvados taip pat matyti, kad M. R. atitinka visus CK 3.209 straipsnyje įvaikinamiesiems vaikams keliamus reikalavimus. Pažymėtina, kad siekiamas įvaikinti M. R. su biologiniai tėvais negyvena nuo pat gimimo, o pareiškėjų šeimoje gyvena nuo trijų mėnesių amžiaus, todėl pareiškėjus jis jau dabar laiko savo tėvais, o jie laiko jį savo sūnumi. Vaiko tėvų rašytinis sutikimas įvaikinti šioje byloje nereikalingas, nes abiejų M. R. tėvų valdžia į šį vaiką yra neterminuotai apribota (CK 3.214 str.).

CK 3.209 straipsnis įtvirtinta, kad įvaikinimas galimas tik vaiko interesais, kad įvaikinti išskiriant brolius ir seseris galima tik išimtiniais atvejais, kai negalima užtikrinti jų gyvenimo kartu. Nors įvaikinamasis M. R. turi brolį, tačiau nuo gimimo niekada neaugo su broliu nei biologinėje šeimoje, nei globos įstaigoje ir vaikai nėra vienas kito matę ar bendravę. M. R. brolį globoja vaikų senelė, kuri atsiako globoti ir M. R.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes akivaizdu, kad tarp M. R. ir jo brolio nėra susiformavęs joks emocinis ryšys, o dėl vaikų artimųjų giminaičių atsisakymo globoti juos kartu, objektyviai nėra galimybės abiejų vaikų globoti ar įvaikinti kartu. Todėl vieno M. R. įvaikinimas šiuo atveju nepažeis CK 3.209 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos nuostatos.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 – 39 straipsniuose reglamentuota, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, valstybė globoja šeimą, kuri augina vaikus. Pagrindiniame valstybės įstatyme įtvirtinta nuostata, kad auginanti vaikus šeima yra laikoma svarbiausiu visuomenės elementu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, nacionalinėje teisės doktrinoje yra įtvirtintos nuostatos, kad geriausios sąlygos vaikui augti yra šeimoje. Todėl nesant jokių įstatyme numatytų kliūčių, dėl kurių pareiškėjai negalėtų įvaikinti be tėvų globos likusio M. R., ir nustačius, kad tam jie yra visiškai pasirengę, vadovaujantis prioritetiniais vaiko interesais augti šeimoje, pareiškėjų prašymas tenkintinas.

Remiantis CK 3.228 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjų prašymu, įvaikinamojo M. R. vardas ir pavardė keičiami į „E. M. P.“ vardą ir pavardę.

Pareiškėjams išaiškintina, kad įvaikinimu panaikinamos tėvų ir vaikų bei jų giminaičių pagal kilmę tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos ir sukuriamos įtėviams bei jų giminaičiams ir įvaikiams bei jų palikuonims tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos kaip giminaičiams pagal kilmę. Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (CK 3.227 str.).

Atsižvelgiant į pareiškėjų prašymą ir vaiko interesus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso ko­dekso (toliau – CPK) 487 straipsnio 8 dalimi, sprendimą leistina vykdyti skubiai, nes delsimas jį vykdyti neatiktų nei įvaikinamo vaiko, nei pareiškėjų interesų, kadangi jie jau dabar yra viena šeima ir pareiškėjams nedelsiant turi būti sudarytos sąlygos visapusiškai rūpintis įvaikintu vaiku savarankiškai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Įvaikintojus E. K.-P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti įvaikinamojo M. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini) Alytuje, tėvais, o įvaikinamąjį M. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusį (duomenys neskelbtini) Alytuje, pripažinti pareiškėjų E. K.-P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. P. a. k. (duomenys neskelbtini) sūnumi.

Pakeisti įvaikinto vaiko M. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini) Alytuje, pavardę į įtėvių pavardę „P.“, o vardą – į „E. M.“ vardą.

Leisti teismo sprendimą vykdyti skubiai.

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po įsiteisėjimo dienos išsiųsti Lazdijų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.