Šiaulių apygardos teismo nutartis

2009-09-17 · Civilinė byla Nr. 2A-305-267/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-17
Bylos Nr.
2A-305-267/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Simonaitienė, Vytautas Kursevičius, Danutė Burbulienė (pran.)
Ieškovas
A. M.
Atsakovas
J. J.
Advokatai
Diana Oseckienė
Kategorijos
  • 76.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Burbulienė KopijaTeisėjas E. Baziulis Civilinė byla Nr. 2A-305-267/2009
Procesinio sprendimo kategorija 76.5.; 83.9.;121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugsėjo 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Burbulienės,

kolegijos teisėjų Birutės Simonaitienės, Vytauto Kursevičiaus,sekretoriaujant Irenai Dominauskienei,dalyvaujant ieškovo A. M. atstovei advokatei Dianai Oseckienei, atsakovei J. J. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei J. J., išvadą duodanti institucija - Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nuginčijimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. M. kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą ieškiniu prašydamas: 1) panaikinti D. M. gimimo liudijime (duomenys neskelbtini), išduotame (duomenys neskelbtini) (įrašo gimimo metrikų knygoje Nr. (duomenys neskelbtini)), įrašą tėvas – A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) bei įpareigoti Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyrių išregistruoti A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvystę; 2) priteisti ieškovui iš atsakovės J. J. visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad su atsakove J. J. susipažino 1995 m. rugsėjį, tarp jų užsimezgė artima draugystė, nors atsakovė tuo metu dar buvo santuokoje. Jis dirbo (duomenys neskelbtini) tolimųjų reisų vairuotoju, su atsakove dėl darbo specifikos susitikdavo pakankamai retai. 1995 m. lapkritį atsakovė ieškovui pasakė, kad laukiasi jo vaiko. Po šios žinios jie nusprendė gyventi kartu. Įvykus atsakovės skyryboms, šalys 1995 m. gruodį pradėjo gyventi kartu. (duomenys neskelbtini) gimė vaikas D. M.. Ieškovas teigė, kad atsakovė jam sakė, jog vaikas yra jo, todėl jis pripažino savo tėvystę ir buvo vaiko gimimo liudijime įrašytas tėvu. Santuokos su atsakove J. J. jis nesudarė. 1999 m. jie kartu su atsakove buvo išvykę į dirbti į Didžiąją Britaniją. Atsakovė į Lietuvą grįžo 2000 m., o ieškovas liko dirbti toliau ir Lietuvą grįžo tik 2001 m. gruodį. 2003 m. rugpjūtį ieškovo ir atsakovės santykiai smarkiai pašlijo ir atsakovė J. J. su nepilnamečiu vaiku D. M. apsigyveno atskirai. 2004 m. rugpjūtį ieškovas vienas vėl išvyko dirbti į Didžiąją Britaniją. Kadangi jis gyveno užsienyje, vaiką D. M. matydavo labai retai, kartais pabendraudavo telefonu, tačiau išlaikymą teikė, o nuo 2003 m. tarp jo ir atsakovės prasidėjo rimti nesutarimai dėl turto ir atsakovė pradėjo trukdyti kalbėti net telefonu, todėl ryšio su vaiku nebebuvo. 2007 m. liepos pabaigoje ieškovas grįžo į Lietuvą, norėjo išsiaiškinti su atsakove kaip sprendžiasi turto pasidalijimo klausimai, tuo pačiu norėjo galbūt susitikti su vaiku D. M., tačiau atsakovė kategoriškai atsisakė su juo bendrauti, trukdė pasimatyti su D. M.. Tarp jo ir atsakovės įsiplieskė ginčas, kurio metu atsakovei išsprūdo žodžiai: „deja, D. ne tavo sūnus“. Tokie atsakovės žodžiai jam sukėlė abejones, ir paskutinėmis buvimo Lietuvoje dienomis (2007 m. liepos 28, 29 d.), jis pasiėmė kartu su savimi D. ir jie atliko biologinį tėvystės tyrimą. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. rugsėjį jis paštu iš Biomedicinos tyrimų centro gavo Biologinės tėvystės tyrimo atsakymą, kuriame nurodyta, kad „asmuo A. M. nėra biologinis asmens D. M. tėvas“. Ieškovo manymu, jis senaties termino nepraleido, nes 2007-08-09 Biologinės tėvystės tyrimo atsakymą gavo tik 2007 m. rugsėjo pradžioje. Todėl tik gavus Biologinės tėvystės tyrimo atsakymą ieškovui paaiškėjo aplinkybės, duodančios pagrindą teigti, kad duomenys apie D. M. tėvą, nurodyti vaiko gimimo įraše ir liudijime, neatitinka tikrovės ir jis, A. M., nėra biologinis D. M. tėvas. Nurodė, kad nuo 2003 m. jo bendravimas su D. yra likęs tik formalus, artimo ryšio nebėra, vaiko jis nebemato ir su juo retai kada pakalba, o nuo 2007 m. su D. jokio ryšio nebeturi, susitikus atlikinėti tėvystės nustatymo ekspertizę, D. su juo atsisakė net bendrauti.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį patenkino: 1) pripažino, kad A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra D. M., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas; 2) panaikino įrašus D. M., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime (duomenys neskelbtini), gimimo akto įraše ((duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), tėvystės nustatymo metrikų knygoje ((duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) apie tai, kad A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) yra D. M. tėvas; 3) priteisė iš atsakovės J. J. bylinėjimosi išlaidas: ieškovui A. M. – 126 Lt žyminio mokesčio, 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 458 Lt išlaidų, sumokėtų ekspertinei įstaigai, 1143,69 Lt kitų ieškovo turėtų būtinų ir pagrįstų išlaidų; valstybei – 41,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas pažymėjo, kad byloje yra biologinės tėvystės tyrimo atsakymas bei (duomenys neskelbtini) MRU TMI Serologijos ir DNR laboratorijos atliktos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių išvadų akivaizdu, kad A. M. nėra D. M. tėvas. Kadangi moksliniai įrodymai nagrinėjant tokius ginčus vertintini kaip patikimiausi, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovas nėra vaiko, kuriam jis savanorišku pareiškimu pripažino tėvystę, biologinis tėvas. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad ieškovas patikėjo atsakovės teigimu, jog ji laukiasi jo kūdikio, todėl gimus vaikui pripažino tėvystę ir vaikui suteikė savo pavardę. Nors dėl tėvystės nuginčijimo ieškovas į teismą kreipėsi faktiškai praėjus daugiau nei dvylikai metų, po to kai jis buvo įrašytas tėvu, tačiau, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad dėl tėvystės nuginčijimo ieškovas kreipėsi nepraėjus vieneriems metams po to, kuomet buvo surašytas ir ieškovo gautas biologinės tėvystės tyrimo atsakymas, jog ieškovas nėra D. M. biologinis tėvas. Teismas padarė išvadą, jog apie duomenis, įrašytus vaiko gimimo dokumentuose, kaip neatitinkančius tikrovės, ieškovas sužinojo anksčiausiai 2007-08-09, o į teismą dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi 2008-08-05. Todėl konstatavo, kad sutrumpintas vienerių metų senaties terminas tėvystei ginčyti nepraleistas. Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovės draugiški, faktinės šeimos santykiai truko neilgą laikotarpį, atsakovė su vaiku jau gana ilgą laiko tarpą gyvena atskirai, visą šį laikotarpį ieškovo ir vaiko tarpusavio santykiai praktiškai yra nutrūkę, prisirišimo vienas prie kito jų tarpe nėra, vaikas pamiršo apie ieškovą, jo nebepasigenda, esant galimybei su juo net nebendrauja, vaiko suvokimas apie tėvystę apsiriboja tik žinojimu, kad ieškovas yra jo tėvas, vaikas palaiko ryšius tik su mama ir giminėmis iš mamos pusės. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas konstatavo, jog tarp vaiko ir ieškovo nėra ne tik biologinio ryšio, tačiau nėra susiformavę arba yra dingę emociniai ir socialiniai ryšiai. Be to, teismas pažymėjo, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes, tarp ieškovo ir atsakovės esant priešiškiems santykiams, vaiko teisė turėti formalų tėvą, vargu ar atitiktų vaiko interesus. Nustatė, kad tarp ieškovo ir D. M. nėra artimų santykių, tarp jų nėra glaudaus tarpusavio ryšio, jie nesusitinka ir nebendrauja, ieškovas nors ir pripažino vaiką kaip savo, tačiau jo auklėjime dalyvavo trumpai. Teismas konstatavo, kad nutrūkus ieškovo ir atsakovės santykiams vaiko ir ieškovo bendravimas taip pat praktiškai nutrūko. Todėl teismas atmetė atsakovės argumentą, kad nepaisant biologinio ryšio nebuvimo, ieškovas toliau turėtų teisiškai likti D. M. tėvu. Patenkinęs ieškinį teismas priteisė iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ieškovo ir valstybės naudai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė J. J. prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo A. M. ieškinį atmesti ir bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad 2007 m. liepą, kilus ginčui tarp ieškovo ir atsakovės, neva buvo pasakyti žodžiai „D. - ne tavo sūnus“. Teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad buvo išsakytas toks teiginys dėl tėvystės. Ieškovas visada, nuo pat vaiko gimimo, turėjo pagrindą manyti, kad D. yra ne jo sūnus ir jau tuomet galėjo pasitikrinti savo abejones dėl tėvystės. Biologinė tėvystė ieškovui pasidarė svarbi, kai ieškovo ir atsakovės tarpusavio bendravimas visiškai nutrūko, kai šalys nusprendė bylinėtis kitoje Šiaulių apygardos teismo byloje, kur bylos esmė yra turtiniai santykiai. Ieškovas sąmoningai kreipėsi dėl tėvystės nuginčijimo, turėdamas turtinį tikslą, o tai vertintina kritiškai, kadangi konkrečiai liečia mažamečio vaiko interesus. Tačiau, jei teismas pripažino šį ginčą, kuris neva vyko 2007 m. liepą, kaip ieškovo sužinojimo apie tai, kad jis nėra D. M. biologinis tėvas, tai sutrumpintas CK 3.152 str. numatytas vienerių metų terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo buvo praleistas. Teismas netinkamai įvertino vaiko D. M. ir ieškovo A. M. tarpusavio santykius. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad tarp vaiko ir ieškovo buvo susiklostę tėviški santykiai nuo vaiko gimimo, vaikas ieškovą pažinojo kaip vienintelį savo tėvą, tarp jų buvo glaudus tarpusavio ryšys. Tai visiškai nėra susiję su ieškovo ir atsakovės santykiais. Sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, būtina atsižvelgti į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kad vaikas neliktų be tėvo. Be to, tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, o teismo sprendimas turi labiau atitikti vaiko interesus.

Atsiliepimas

Ieškovas A. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės J. J. apeliacinį skundą atmesti ir palikti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti iš atsakovės ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais.

1. Ieškovas iki pat 2007 m. liepos pabaigos neturėjo jokių abejonių dėl savo tėvystės D., o aplinkybės, duodančios pagrindą teigti, kad duomenys apie D. M. tėvą, nurodyti vaiko gimimo įraše, neatitinka tikrovės ir kad ieškovas nėra biologinis D. M. tėvas, paaiškėjo 2007 m. rugsėjo pradžioje, gavus 2007-08-09 Biologinį tėvystės tyrimo atsakymą. Pirmosios instancijos teismui ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo buvo įteiktas 2008-08-07, todėl senaties terminas nebuvo praleistas ir taikyti senatį pagrindo nėra. Be to, byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovas A. M. nėra biologinis D. M. tėvas.

2. Šiaulių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė teisingą išvadą, kad tarp vaiko D. M. ir ieškovo A. M. nėra ne tik biologinio ryšio, bet taip pat yra dingę emociniai ir socialiniai ryšiai, kad tarp vaiko ir ieškovo nėra susiklostę tėviški santykiai, nėra jokio tarpusavio ryšio. Tam pritarė ir byloje dalyvavusi institucija, teikianti išvadą byloje – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, kuri bendravo su vaiku D. M.. Apeliantė, reikalaudama atmesti ieškovo ieškinį, ir nepaisant biologinio ryšio nebuvimo, norėdama, kad ieškovas ir toliau teisiškai liktų D. M. tėvu, visiškai negalvoja apie savo sūnaus D. prigimtinės teisės žinoti savo tikruosius tėvus apsaugą, ir tuo pažeidžia pirmiausia paties vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Kolegija pažymi, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Taigi kaip ir kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus - būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis, minėta, nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.). Be to, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas 1999 m. birželio 29 d. byloje dėl priimtinumo Nylund prieš Suomiją (Nylund v. Finland (dec.), no. 27110/95,ECHR 1999-VI) nurodė, kad visiškai pateisinama, kai nacionaliniai teismai, spręsdami klausimą dėl biologinio fakto nustatymo, laiko vaiko ir šeimos, kurioje jis gyvena, interesus prioritetiniais. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais. Tokioje byloje yra ypač aktualus ieškinio senaties termino pradžios nustatymo klausimas.

Apeliacijos dalykas nagrinėjamoje byloje yra ieškininės senaties termino reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo pareikšti, numatyto CK 3.152 str. 1 d., taikymas. Ši norma numato, kad ieškininiam reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškininės senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo liudijime. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti ieškininės senaties, nes nustatyta, kad ieškovas apie tai, jog nėra biologinis D. M., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, sužinojo tik 2007 m. rugsėjo pradžioje, gavus 2007-08-09 Biologinį tėvystės tyrimo atsakymą. Pirmosios instancijos teismui ieškovo A. M. ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo buvo įteiktas 2008-08-07, t.y. nepraleidus ieškinio senaties termino. Kaip matyti iš byloje esančio atsakovės J. J. atsiliepimo į ieškovo ieškinį, iki pat ieškinio pareiškimo atsakovė buvo tikra, kad ieškovas yra D. M. tėvas (b.l. 108). Todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovas nuo pat vaiko gimimo turėjo pagrindą abejoti dėl savo tėvystės, atmestini kaip nepagrįsti. Be to, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovas patikėjo atsakovės teigimu, jog ji laukiasi jo kūdikio, todėl gimus vaikui pripažino tėvystę ir vaikui suteikė savo pavardę.

Tėvystė yra teisinis tėvo ir vaiko ryšys, reiškiantis socialinį ir teisinį jų ryšio pripažinimą. Todėl kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo, tėvo santykį su vaiku ir požiūrį į jį. Jungtinių tautų vaiko teisių konvencija deklaruoja vaiko teisę žinoti savo tėvus nuo pat gimimo. Galiojančio Civilinio kodekso normos plačiai įgyvendina šį principą. Vaiko kilmė yra kildinama iš jo gimimo iš konkrečių tėvų ir nuo vaiko gimimo dienos.

Atsakovė J. J. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškino, kad vaikas D. M. nelaiko A. M. tėvu, nes jį retai mato, apie ieškovą, kaip tėvą, nekalba (b.l. 119, 174). Byloje esantis Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2008-11-18 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad ieškovo ir nepilnamečio vaiko D. M. bendravimas likęs tik formalus, jokio artimo tėvo ir sūnaus ryšio nebėra. Dėl išdėstyto atmestinas apeliantęs apeliacinio skundo argumentas, jog teismas netinkamai įvertino vaiko D. M. ir ieškovo A. M. tarpusavio santykius.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės pozicija, kai ji, žinodama, jog ieškovas A. M. nėra D. M. biologinis tėvas, siekia išsaugoti neteisingą įrašą apie tėvą nepilnamečio D. dokumentuose, pažeidžia nepilnamečio vaiko teisę žinoti savo tėvus. Be to, kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju ieškinio patenkinimas atitinka taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (CK 1.5 str.) bei geros moralės principus (CK 1.2 str. 2 d.).

Aplinkybė, jog atsakovė nenurodo vaiko biologinio tėvo, negali būti pagrindas nenuginčyti asmens, nesančio vaiko tėvu, tėvystę, nes priešingu atveju nebūtų užtikrinta CK 3.161 str. 2 d. ir Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. įtvirtinta vaiko teisė žinoti savo tėvus. Šią teisę taip pat liečia faktas, ar dokumentuose įrašytas asmuo yra vaiko tėvas. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo 2009-02-18 posėdyje atsakovė J. J. pripažino, jog numano, kas yra biologinis nepilnamečio D. M. tėvas (b.l. 174).

Nenustačius materialinės teisės normų taikymo pažeidimo, o tuo pačiu ir pagrindų sprendimą pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo motyvais, teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Taip pat iš atsakovės priteistinos atstovavimo išlaidos ieškovui bei pašto išlaidos valstybei (CPK 93 str., 88 str., b.l. 192, 197).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

nutaria:

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės J. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) atstovavimo išlaidų ieškovui A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir 14,49 Lt (keturiolika litų 49 ct) pašto išlaidų valstybei.

Teisėjų kolegijos pirmininkė Danutė BurbulienėTeisėjai Birutė SimonaitienėVytautas KursevičiusKopija tikraTeisėjaD. Burbulienė