Klaipėdos apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė prašė pripažinti atsakovo atleidimą iš darbo pas ieškovę Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 1 dalies pagrindu teisėtu, išvestinį atsakovo reikalavimą priteisti jam iš ieškovės 4 190,40 Eur vidutinio darbo užmokesčio už tariamą pravaikštos laiką neteisėtu ir patikslinti atsakovo darbo santykių su ieškove pabaigos datą, ją nurodant 2022 m. spalio 10 d. vietoj 2022 m. spalio 3 d., pagrindą šių santykių pasibaigimui paliekant tą patį; teismui nusprendus, kad atsakovo atleidimas iš darbo ieškovėje buvo neteisėtas, sumažinti šiam priteistos vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos dydį kaip aiškiai neadekvatų pačiam padarytam pažeidimui ir neatitinkantį teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijų; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad buvęs ieškovės darbuotojas R. R. kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos I-ąją darbo ginčų komisiją (toliau – Komisija) su prašymu pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti neva priklausančias, bet neišmokėtas įvairias su darbo santykiais susijusias pinigų sumas. Komisija 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-108- 20496/2022 piniginius reikalavimus atmetė, konstatavo, jog ieškovė su atsakovu yra atsiskaičiusi visiškai, tačiau atsakovo atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu ir priteisė jam iš ieškovės 4 190,40 Eur vidutinio darbo užmokesčio už tariamą priverstinės pravaikštos laikotarpį. Komisijos sprendimo dalis dėl atleidimo iš darbo teisėtumo bei vidutinio darbo užmokesčio už tariamą priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimo yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi Komisija tiek pati šiurkščiai suklydo, konstatuodama ir vertindama svarbias faktines bylos aplinkybes, tiek ir buvo suklaidinta buvusio ieškovės atstovo G. G., taip pat, kilus abejonėms dėl tam tikros ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) pateiktos informacijos, pati jos netikrino, nors tokią teisę turėjo. Vadovaudamasi DK 229 straipsnio 2 dalimi bei 231 straipsniu, ginčydama neteisėtą ir nepagrįstą Komisijos sprendimo dalį, ieškovė teikia teismui ieškinį.

3. Ieškinyje nurodo, kad Komisija konstatavo, jog pagal 2022 m. rugsėjo 27 d. ieškovės įsakymą, tą pačią dieną atsakovui nusiųstą el. paštu, į komandiruotę vykti atsakovas neva atsisakė. Tokią niekuo nepagrįstą aplinkybę 2022 m. lapkričio 23 d. Komisijai adresuotame elektroniniame pranešime nurodė buvęs ieškovės atstovas, savo veiksmų su ieškove nederinęs. Jokio atsakovo atsisakymo vykti į komandiruotę ieškovė niekada negavo jokiu įprastu bendravimo su atsakovu būdu, į ieškovės el. laišką su pridėtu tos pačios dienos įsakymu atsakovas neatsakė, jį ignoravo. Komisijai atsakovas kaip neva svarbias nesutikimo vykti į komandiruotę priežastis nurodė savo paso ir vairuotojo pažymėjimo tariamą nebegaliojimą. Komisija atsakovo teiginiu patikėjo, tokias tariamas svarbias priežastis konstatavo sprendime. Ieškovė pateikia teismui jos turimą informaciją apie tai, kad atsakovo asmens tapatybės kortelė (toliau – ATK) galiojo iki 2022 m. rugpjūčio 16 d., tai suponuoja dvi išvadas: (1) pasibaigus ATK galiojimui, atsakovas galbūt turėjo tebegaliojantį pasą, t. y. kitą asmens dokumentą, kadangi bent vieną iš jų turėti atsakovą įpareigoja įstatymas; (2) nuo ATK galiojimo pabaigos iki numatytojo atsakovo vykimo į komandiruotę (2022 m. rugsėjo 30 d.) buvo daugiau nei pakankamai laiko pasikeisti nebegaliojantį asmens dokumentą. Atsakovo vairuotojo pažymėjimas, reikalingas jam dirbti vairuotoju komandiruotėje, iš tiesų galioja iki 2029 m. sausio 29 d. Neišvykusiam į komandiruotę atsakovui pareiga atvykti į darbo vietą 2022 m. spalio 3 d. niekada nebuvo panaikinta. Šios savo pareigos bei jos pažeidimo atsakovas neginčijo, o Komisija jo atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu dėl esminio procedūrinio pažeidimo, kadangi, anot Komisijos, ieškovė nusiuntė 2022 m. spalio 3 d. 16.38 val. el. laišku atsakovui reikalavimą pasiaiškinti iki 2022 m. spalio 5 d., tačiau nelaukdama atsakovo pasiaiškinimo nė dienos, tiesiog ėmė ir atleido atsakovą dar tą pačią dieną, t. y. 2022 m. spalio 3 d. priimdama tos dienos data įsakymą, kuriuo atleidimo iš darbo diena taip pat nurodyta 2022 m. spalio 3 d. Šios Komisijos sprendime konstatuotos aplinkybės iš tiesų prasilenkia su objektyviąja tikrove. Atsakovui nustatytas pilnų dviejų darbo dienų terminas pasiaiškinti laikytinas daugiau nei pakankamu, juolab, kad pats atsakovas – nei atostogaujantis, nei nedarbingas dėl ligos ar kitų priežasčių – ir taip žinojo savo elementarią pareigą eilinę darbo dieną į darbą atvykti. Ieškovė atsakovo pasiaiškinimo laukė ir atleido tik po septynių dienų, 2022 m. spalio 10 d.