Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

VSDFV 2017 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. (11.1) I-1067 „Dėl fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2017-01-13 sprendimo“ pareiškėjo skundo netenkino ir įpareigojo VSDFV Šiaulių skyrių pakeisti 2017 m. sausio 13 d. priimtą sprendimą Nr. PN6-41, nurodant teisingą sprendimo pagrindą.

2.5. VSDFV Šiaulių skyriaus 2017 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. PN7-367 nusprendė neskirti D. R. vaiko priežiūros išmokos už gimusį vaiką nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d.

VSDFV 2018 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. (11.1) I-2170 „Dėl vaiko priežiūros išmokos“ pareiškėjo skundo netenkino, taip pat informavo pareiškėją apie tai, kad VSDFV Šiaulių skyrius panaikino 2017 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. PN7-367 ir 2017 m. balandžio 5 d. priėmė naują sprendimą Nr. PA_SP5-1316, kuriuo pagrįstai neskyrė vaiko priežiūros išmokos, kadangi pareiškėjas nėra įgijęs 12 mėn. motinystės socialinio draudimo stažo (įgytas stažas 9 mėn. 2 d.).

5. Pareiškėjas 2017 m. spalio 20 d. kreipėsi į Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės vadą prašydamas įvertinti nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. faktiškai gautas pajamas ir išmokėti tėvystės pašalpos už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. sausio 10 d. bei vaiko priežiūros išmokos už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. mokėtinų ir išmokėtų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų išmokų skirtumą.

Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamentas 2018 m. vasario 9 d. raštu Nr. FS-112 „Dėl išmokos už vaiką“ nurodė, kad pagal ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu 86,102 punktą profesinės karo tarnybos kariai, išleisti į atsargą nuo 2017 m. sausio 1 d. gali pateikti rašytinį laisvos formos prašymą skirti ir mokėti kompensuojamojo uždarbio dalį krašto apsaugos sistemos institucijai, kurioje jie tarnavo paskiausiai. Pareiškėjas buvo išleistas į atsargą 2016 m. kovo 31 d., taigi minėta institucija negali pareiškėjo atveju taikyti šių nuostatų ir mano, kad pareiškėjas turi kreiptis į teritorinį socialinio draudimo skyrių dėl mokėtinos tėvystės išmokos perskaičiavimo.

6. VSDFV Šiaulių skyrius 2018 m. kovo 23 d. rašte Nr. (9.3) S-6317 nurodė, kad pareiškėjas teisę į tėvystės pašalpą įgijo nuo 2016 m. gruodžio 12 d. Šios tėvystės pašalpos kompensuojamasis uždarbis teisės į pašalpą atsiradimo datai apskaičiuotas pagal 2015 m. lapkričio 1 d.-2016 m. spalio 31 d. pareiškėjo turėtas draudžiamąsias pajamas, į kurias įskaityti laikotarpiai: 2016 m. balandžio 9 d.-2016 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpis, kai pareiškėjui buvo mokėta nedarbo socialinio draudimo išmoka, ir 2016 m. rugsėjo 1 d.-2016 m. spalio 31 d. laikotarpis, už kurį darbdavio (duomenys neskelbtini) pateiktos draudžiamosios pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos. Pareiškėjas teisę į vaiko priežiūros išmoką įgijo nuo 2017 m. vasario 9 d. Vaiko priežiūros kompensuojamasis uždarbis teisės į pašalpą atsiradimo datai apskaičiuotas pagal 2016 m. sausio 1 d.-2016 m. guodžio 31 d. pareiškėjo turėtas draudžiamąsias pajamas, į kurias įskaityti laikotarpiai: 2016 m. balandžio 9 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpis, kai pareiškėjui buvo mokėta nedarbo socialinio draudimo išmoka. 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpis, už kurį darbdavio (duomenys neskelbtini) pateiktos draudžiamosios pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos ir 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpis, kurio metu buvo mokėta tėvystės pašalpa iš VSDF biudžeto lėšų.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai iki 2016 m. gruodžio 31 d. nebuvo draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nuo jų darbo užmokesčio į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą nebuvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui. Taigi, remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, buvusio krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kario tarnyboje gautos pajamos nėra laikomos draudžiamosiomis pajamomis, todėl laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d., per kurį pareiškėjui buvo mokamas darbo užmokestis kaip krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariui, nėra įtrauktas į tėvystės pašalpos ir vaiko priežiūros išmokos kompensuojamąjį uždarbį.

7. Pareiškėjo įsitikinimu, VSDFV Šiaulių skyriui apskaičiuojant motinystės (tėvystės) pašalpą bei vaiko priežiūros išmoką be pagrindo nebuvo atsižvelgta į jo, kaip profesinės tarnybos kario, pajamas gautas atliekant tarnybą krašto apsaugos sistemoje, o Lietuvos kariuomenė nepagrįstai nevykdė pareigos skirti ir mokėti pareiškėjui - buvusiam kariui - jo kompensuojamojo uždarbio dalį (mokėtinos ir išmokėtos tėvystės, vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokos skirtumą).

8. VSDFV Šiaulių skyrius 2018 m. gegužės 16 d. raštu Nr. (1.16) S-10541 nurodė, kad VSDFV Šiaulių skyriui nesuteikta teisė apskaičiuoti tėvystės ar vaiko priežiūros išmokų dydį kitaip, nei nustatyta Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme bei kituose teisės aktuose. VSDFV Šiaulių skyrius nurodė, kad Šiaulių skyrius yra priėmęs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus atitinkančius sprendimus dėl išmokų skyrimo bei informavo, kad VSDFV Šiaulių skyrius vykdydamas 2017 m. rugsėjo 27 d. Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą 2017 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. PN6-961 paskyrė pareiškėjui tėvystės pašalpą bei 2017 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. PN7-1855 vaiko priežiūros išmoką, kurių pareiškėjas neskundė.

Pareiškėjui minėtą raštą apskundus, VSDFV skundžiamame 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendime Nr. (11.1) I-4653 nurodė, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl priežasčių, nesudarančių pagrindo atnaujinti terminą, todėl skundas dėl VSDFV Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės16 d. sprendimo Nr. S- 10541 nebus nagrinėjamas.

9. Pareiškėjas nesutinka su atsakovų vertinimu, kad buvusio krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kario tarnyboje gautos pajamos nėra laikytinos draudžiamosiomis pajamomis ir kad laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. kovo 1 d., per kurį pareiškėjui buvo mokamas darbo užmokestis kaip krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariui, neprivalo būti įtrauktas į tėvystės pašalpos ir vaiko priežiūros išmokos kompensuojamąjį uždarbį.

Pareiškėjo nuomone, nors jis dirbdamas krašto apsaugos sistemoje profesinės karo tarnybos kariu pagal galiojantį teisinį reglamentavimą neturėjo pareigos mokėti įmokų ligos ir motinystės socialiniam draudimui, tačiau tai nereiškia, kad krašto apsaugos sistemoje išdirbtas laikotarpis nėra ar neprivalo būti įskaičiuojamas į ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

10. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punktas (redakcija galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) nustato, kad krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, taip pat kariai savanoriai, kiti aktyviojo rezervo kariai, parengtojo rezervo kariai, pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių yra privalomai draudžiami tik šio įstatymo 3 straipsnio 1 ir 3 punktuose nustatytų rūšių socialiniu draudimu, t. y. pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu, t. y. krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai iki 2016 m. gruodžio 31 d. nebuvo draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nuo jų darbo užmokesčio į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą nebuvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui.

10.1. Pagal 2016 m. birželio 29 d. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 65, 66, 67, 68, 70 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2510 ir 2016 m. birželio 29 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2508, 4 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, įsigaliojusias nuo 2017 m. sausio 1 d. (redakcija galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.), krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai nuo 2017 m. sausio 1 d. yra pradėti drausti, be kita ko, ir motinystės socialiniu draudimu.

10.2. 2016 m. birželio 29 d. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 65, 66, 67, 68, 70 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2510 (toliau – Karo tarnybos įstatymas) 7 straipsnio 4 dalyje numatytos pereinamojo pobūdžio nuostatos, pagal kurias, jeigu kariams ir nuo 2017 m. sausio 1 d. išleistiems į atsargą profesinės karo tarnybos kariams, tapusiems apdraustaisiais, nuo 2017 m. sausio 1 d. apskaičiuojant kompensuojamąjį uždarbį, pagal kurį mokamos vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokos, patenka laikotarpiai, kuriais jie nebuvo apdrausti motinystės socialiniu draudimu, šios socialinio draudimo išmokos apskaičiuojamos pagal šių karių draudžiamąsias pajamas. Šiais atvejais krašto apsaugos sistemos institucija, kurioje tarnauja karys arba kurioje išleistas į atsargą profesinės karo tarnybos karys tarnavo paskiausiai, kariui iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų socialinio draudimo išmokos gavimo laikotarpiu skiria ir moka jo kompensuojamojo uždarbio dalį. Ši dalis apskaičiuojama kaip mokėtinos ir išmokėtos vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokų skirtumas.

10.3. Sprendimus priėmusios institucijos nurodė, kad D. R. Karo tarnybos įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje numatytos pereinamojo pobūdžio nuostatos, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas iš profesinės karo tarnybos į atsargą buvo išleistas 2016 m. kovo 31 d. negali būti taikomos. Taip pat minėta, kad atsakovas VSDFV Šiaulių skyrius pareiškėjo gautų pajamų profesinėje karo tarnyboje nelaikė draudžiamosiomis pajamomis ir neįtraukė į kompensuojamąjį uždarbį motinystės (tėvystės) pašalpai ir vaiko priežiūros išmokai gauti. Tokia pozicija yra neteisėta.

11. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamame VSDFV 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendime Nr. (11.1)-4653 išdėstyta aplinkybe, kad terminas skundui VSDFV Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. (1.16) S-10541 paduoti praleistas dėl priežasčių, nesudarančių pagrindo atnaujinti terminą.

Pareiškėjas skundžia atsakovų sprendimus pakartotinai, nes kreipimasis į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus pradiniu skundu pareiškėjo teisėtų lūkesčių nepateisino ir iš esmės nesukėlė pareiškėjui jokių lauktų teisinių pasekmių, tačiau sąlygojo termino skundui pateikti praleidimo priežastis. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai iš pat pradžių nevertino pareiškėjo reikalavimų kaip neteismingų šiam teismui. Visos šiame skunde nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, pareiškėjo nuoseklus ir kryptingas elgesys ginant savo teises, su šiuo skundu pateikiami dokumentai patvirtina, jog pareiškėjas su skundu į administracinį teismą dėl reikalaujamų panaikinti sprendimų kreipėsi į statymo nustatytais terminais.

12. Be to, atsakovai atsisakė atklikti pareiškėjo reikalaujamus veiksmus – perskaičiuoti jam priklausančias išmokas, įtraukiant į skirtinų ir mokėtinų (išmokėtų) išmokų dydį kompensuojamąjį uždarbį už pajamas, kurias pareiškėjas gavo, tarnaudamas krašto apsaugos sistemoje, taigi net nenagrinėjant skundžiamų sprendimų neteisėtumo pareiškėjo reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovams turi būti nagrinėjami.

2. VSDFV atsiliepime patikslino pareiškėjo skundo reikalavimų terminus, nurodydama, kad skunde turėjo būti prašoma perskaičiuoti pareiškėjui D. R. tėvystės pašalpos dydį už gimusį vaiką laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. sausio 10 d. bei vaiko priežiūros išmokos dydį laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d., įtraukiant į kompensuojamąjį uždarbį pareiškėjo gautas pajamas krašto apsaugos sistemoje.

6. Skunde teismui pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl VSDFV 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas Nr. (11.1) I-4653 turėtų būti panaikintas. Sprendime argumentuotai paaiškinta, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys (laukimas, nežinojimas, teisinio išsilavinimo neturėjimas ir pan.) yra subjektyvios ir negali būti pagrindas praleistam terminui atnaujinti. VSDFV Šiaulių skyriaus 2017 m. spalio 17 d. sprendime Nr. PN6-961 ir 2017 m. spalio 19 d. sprendime Nr. PN7-1855 aiškiai nurodyta jų apskundimo tvarka, pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, todėl objektyvių termino praleidimo priežasčių pareiškėjas nei VSDFV, nei teismui nenurodė.

2. Atsiliepime nurodoma, kad VSDFV 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu pagrįstai pripažino, kad delsimas ir laukimas, kol bus priimta 2018 m. liepos 19 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, nėra objektyvi termino praleidimo priežastis, bei padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo atstovė galėjo ir turėjo pateikti skundą VSDFV laiku. Tuo tarpu pareiškėjas jokių objektyvių priežasčių nenurodė.

3. Šiaulių skyrius, vykdydamas teismo sprendimą, paskyrė pareiškėjui tėvystės pašalpą, taip pat paskyrė vaiko priežiūros išmoką. Sprendimai buvo išsiųsti pareiškėjui per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (EGAS), pareiškėjas su jais susipažino. Juose buvo išsamiai nurodyta privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, t. y., kad pareiškėjas, nesutikdamas su šiais sprendimais, galėjo juos apskųsti VSDFV per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią sužinojo arba turėjo apie šio sprendimo priėmimą (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnis), tačiau pareiškėjas to nepadarė.

2. Pareiškėjas šios byloje prašo teismo įpareigoti Lietuvos kariuomenę perskaičiuoti pareiškėjui tėvystės pašalpos dydį už (duomenys neskelbtini) gimusį vaiką laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. vasario 10 d., įtraukiant į kompensuojamąjį uždarbį motinystės (tėvystės) pašalpai apskaičiuoti pareiškėjo vaiko tėvo gautas pajamas krašto apsaugos sistemoje ir perskaičiuoti pareiškėjui vaiko priežiūros išmokos dydį nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d., įtraukiant į kompensuojamąjį uždarbį vaiko priežiūros išmokai apskaičiuoti pareiškėjo gautas pajamas krašto apsaugos sistemoje.

3. Atsakovė nurodo, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. profesinės karo tarnybos kariai pradėti drausti motinystės socialiniu draudimu. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 65,66,67,68,70 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2510 7 straipsnio 4 dalyje numatytos pareinamojo laikotarpoio nuostatos, pagal kurias kariams ir nuo 2017 m. sausio 1 d. išleistiems į atsargą kariams, tapusiems apdraustaisiais šiuo draudimu, nuo 2017 m. sausio 1 d. apskaičiuojant kompensuojamąjį uždarbį, pagal kurį mokamos tėvsytės, vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokos, patenkant laikotarpiui, kuriais jie nebuvo apdrausti motinystės socialiniu draudimu, minėtos išmokos apskaičiuojamos pagal jų draudžiamąsias pajamas. Pareiškėjas iš profesinės karo tarnybos į atsargą buvo išleistas 2016 m. kovo 31 d., todėl jam negali būti taikoma 7 straipsnio 4 dalies nuostata, nes ji taikoma tik tarnaujantiems ir nuo 2017 m. sausio 1 d. į atsargą išleistiems kariams.

2. Pagal Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatų 5 punktą, ligos (išskyrus darbdavio mokamas ligos išmokas už 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, o pareigūnams ir kariams-Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius, taigi tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas skiria ir moka teritoriniai skyriai, o ne Krašto apsaugos ministerija.

3. Atsakovės teigimu, prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, kuriuo remiantis reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti. Esant atsisakymui atlikti tam tikrus veiksmus, pareiškėjas turi teisę skųsti konkretų atsakovo atsisakymą. Šiuo atveju Krašto apsaugos ministerijai, kaip institucijai, teisės aktai nenustato kompetencijos priimti sprendimus nagrinėjamo ginčo atveju, t. y. perskaičiuoti pareiškėjui tėvystės pašalpą ir vaiko priežiūros išmoką pareiškėjo nurodytu laikotarpiu. Be to, pareiškėjas nenurodė tinkamo teisinio pagrindo, kuriuo remiantis reikalaujama atlikti minėtus veiksmus.

4. Atsakovė nurodo, kad profesinės karo tarnybos kariams, nuo 2017 m. sausio 1 d. tapusiais apdraustaisiais, išmokos yra skiriamos ir mokamos bendra Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka (t. y., neatsižvelgiant į laikotarpiais, kuriais jie nebuvo apdrausti motinystės socialiniu draudimu, gautas pajamas), o už susidariusio skirtumo (kompensuojamojo uždarbio) išmokėjimą iš valstybės biudžeto asignavimų yra atsakinga krašto apsaugos sistemos institucija, kurioje tarnauja karys arba kurioje išleistas į atsargą profesinės karo tarnybos karys tarnavo paskiausiai. Pareiškėjui šios pereinamojo pobūdžio nuostatos netaikytinos, nes jis atleistas iš tarnybos iki 2017 m. sausio 1 d., o jeigu ir būtų taikomos, tai kompensuojamojo uždarbio dalies skirtumą turėtų išmokėti Lietuvos kariuomenės dalinys, kurioje išleistas į atsargą profesinės karo tarnybos karys tarnavo paskiausiai.

1.8.1. Sprendime nurodyta, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundai VSDFV dėl VSDFV teritorinių skyrių sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą, o skundai dėl nepriimto sprendimo - per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas. Skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, VSDFV direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujinamas.

1.8.4.3. Tik 2018 m. liepos 19 d. pareiškėjui paaiškėjo, kad skundžiamas VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimas yra reikšmingas.