Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-12-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-769-209-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-18
Bylos Nr.
1A-769-209-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Lemežis (pirm.), Pavelas Frolovas, Audronė Kartanienė
Nuteistasis
K., K. R.
Civilinis ieškovas
T. J.
Advokatai
Paulius Bružas, Vladislavas Latušinskis
Kategorijos

Pranešėjas Stasys Lemežis Teisėjas Gintaras Dzedulionis Baudžiamoji byla Nr. 1A-769/09 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.; 1.1.8.1.; 1.1.8.1.1.; 1.2.25.4.5.; 2.1.7.4.; 1.1.9.2.; 2.1.15.; (S).

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teisėjų Pavelo Frolovo, Audronės Kartanienės,sekretoriaujant Vaidai Jurkevičiūtei,dalyvaujant prokurorui Anatolijui Pošiūnui,gynėjui advokatui Vladislavui Latušinskiui (Vladislav Latušinskij),nuteistajam K. R.,nukentėjusiosios civilinės ieškovės T. J. ir D. J. atstovui advokatui Pauliui Bružui,teismo ekspertui Linui Andrijauskui,specialistui Valentinui Mitunevičiui,AB „L. d.“ atstovui Vyteniui Puišiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. R. ir civilinės ieškovės T. J. atstovės pagal įstatymą D. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo

K. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, atimant teisę dvejiems metams vairuoti transporto priemones, Lietuvos Respublikos BK 75 str. pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.

D. J. neturtinei žalai atlyginti priteista 1726,40 Lt iš „L. d.“ ir 48273,60 Lt iš K. R..

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. R. nuteistas už tai, kad jis 2007-01-15, apie 17 val. 20 min., Vilniuje, Saulėtekio al. ties Nemenčinės pl. 5 pastatu, vairuodamas jam priklausantį automobilį Nissan Primera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas Saulėtekio alėja link Nemenčinės plento pusės, antra eismo juosta, buvo neatsargus ir neatidus, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, įvažiavo į pažymėtą pėsčiųjų perėją ir partrenkė į jo važiavimo krypties eismo juostą, iš kairės pusės į dešinę, įėjusį pėsčiąjį K. J.. Eismo įvykio metu nukentėjo pėsčiasis K. J., kuris 2007-01-25 VGPU ligoninėje nuo patirtų sužalojimų mirė. Savo veiksmais K. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 50, 53, 75 punktų reikalavimus ir atsiradus minėtoms pasekmėms padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis K. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-06-04 nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, baudžiamąją bylą nutraukti nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu arba pakeisti skundžiamą nuosprendį netaikant jo atžvilgių papildomos bausmės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei dėl didelio nukentėjusiojo K. J. neatsargumo maksimaliai sumažinti civilinio ieškinio dydį, kadangi teismas, jo nuomone, padarė neteisingas išvadas dėl jo kaltės ir dėl kelio bei oro sąlygų eismo įvykio metu, atkartoja tuo metu buvusias oro sąlygas, nurodo, kad žmonės grįžo iš darbo, todėl eismas link Saulėtekio al. buvo labai intensyvus, abiejose eismo juostose lėtai važiavo automobiliai su įjungtais artimųjų šviesų žibintais, nei vienas iš automobilių, važiuojančių priešingos krypties eismo juostoje prieš pėsčiųjų perėją nebuvo sustojęs. Žmogus išėjo į apelianto važiuojamąją eismo juostą visiškai netikėtai, buvo apsirengęs tamsiais drabužiais, be atšvaitų, apsvaigęs nuo alkoholio, todėl jo elgesys buvo nenuspėjamas ir neadekvatus susidariusiai eismo situacijai. Dėl situacijos partrenkimo metu nurodoma, kad jis važiavo link Nemenčinės plento antra eismo juosta, kadangi jam reikėjo sukti į dešinę, pradėjo sukti vairą į dešinę ties pėsčiųjų perėja. Anksčiau to padaryti negalėjo, nes iš dešinės pusės važiuojant jo kryptimi buvo daug priparkuotų automobilių. Pradėjus rikiuotis į pirmąją eismo juostą, nesant sustojusiems priešingos krypties eismo juostoje automobiliams, kelio važiuojamojoje dalyje pasirodė pėstysis, kurį pamačius jis tuojau paspaudė stabdžius. Stabdant automobilis pradėjo slysti ir atsidūrus ratams ant perėjos dėl ratų skirtingo sukibimo (guma - asfaltas, guma - dažai), pasisuko į kairę. Sustoti nepavyko, nes buvo per trumpas atstumas tarp jo automobilio ir atsiradusios kliūties. Akivaizdu, kad atsiradus kliūčiai, jis jau neturėjo techninės galimybės pakeisti judėjimo trajektorijos, t.y. pasukti į kairę, nes buvo labai trumpas atstumas tarp jo automobilio ir kliūties, todėl ir susidaręs klaidingas vaizdas, kad jis neva „vijosi pėstįjį“. Iš eismo įvykio schemos matosi, kad automobilis sustojo šiek tiek pasukęs į kairę, o ne į dešinę pusę. Dėl eismo įvykio autotechninių tyrimų nurodoma, kad pagal LTEC ekspertų išvadas jo automobilio sustojimo kelias lygus 20,9 m., t.y. skirtumas lygus 1,7 m (22,6 - 20,9). Išaiškintinos dvi reikšmingos aplinkybės: 1. Koks yra vairuotojo reakcijos laikas konkrečioje eismo įvykio situacijoje? Nurodytoje situacijoje jis einančio per pėsčiųjų perėją žmogaus nematė. Vairuotojui artėjančiam prie pėsčiųjų perėjos pareiga praleisti pėsčiąjį, lėtinti greitį (nors važiavo neviršydamas leistino miesto ribose greičio) arba sustoti prieš pėsčiųjų perėją atsiranda tada, kai pėstysis matomas arba kai yra kitokia informacija apie galimą kliūtį, pvz., vienoje iš eismo juostų sustojęs automobilis arba priekyje judančios transporto priemonėje pradėjo šviesti stop signalas ir t.t. Šiuo atveju, tokių dalykų nebuvo. Nei jo važiavimo krypties eismo juostose, nei priešingoje kelio pusėje stabdančių arba sustojusių transporto priemonių nebuvo, todėl į kliūtį sureagavo tik tada, kada jam atsirado galimybė pamatyti žmogų. Savo išvadoje ekspertas V. M. nurodė, kokiu pagrindu jis duotoje kelio situacijoje skaičiavimuose taikė būtent 1 s. vairuotojo reakcijos laiką, nurodė Lenkijos Respublikos ir Rusijos Federacijos pripažintų specialistų metodikas. Tokiu atveju jis neturėjęs techninės galimybės išvengti pėsčiojo partrenkimo, nes judant 40 km/h greičiu automobilio sustojimo kelias lygus 25,0 m, o automobilis buvo 22,6 m atstume nuo įžengusio į važiuojamąją dalį pėsčiojo. Be to, visuose informacijos šaltiniuose nurodoma, kad bendrai priimtas vairuotojų reakcijos laikas yra 0,8 sek. Visur nurodoma, kad vairuotojų, kurių amžius virš 40 metų, reakcijos laikas didėja vidutiniškai 0,2 sek. Teismas to nevertinęs, nes nuosprendyje apie tai nieko nerašoma. 2. Kokį atstumą pėstysis nuėjo nuo dvigubos ištisinės linijos iki partrenkimo vietos? Jis važiavo antra eismo juosta, pradėjo daryti manevrą, pasuko a/m keleto laipsnių kampu į dešinę, pamatęs staiga išėjusį pėstįjį stabdė ir per pėsčiųjų perėją nuslydo į užfiksuotą automobilio sustojimo vietą. Automobilio sustojimo ir pėsčiojo partrenkimo vietos yra skirtingos ištisinės dvigubos linijos atžvilgiu. Tai turėtų būti įvertinta ekspertų skaičiavimuose. Dėl pėsčiojo veiksmų vertinimo nurodoma, kad Teismas nepaisant to, kad LTEC ekspertai konstatavo, kad pėsčiojo elgesys buvo priežastiniame ryšyje su autoįvykiu, padarė klaidingą išvadą, kad byloje nėra „duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog pėstysis buvo neatsargus, neapsidairė, įžengė į perėją neįsitikinęs, kad galės saugiai pereiti gatvę“. Skunde minimos KET 87, 90, 93.4 p. nuostatos, nurodoma, kad sutinkamai su KET reikalavimais pėstysis neturėjo eiti per kelią tarp lėtai judančių transporto priemonių taip sudarydamas sunkiai pastebimą kliūtį kitiems eismo dalyviams. Akivaizdu, kad pėstysis neapsidairė, neįvertino, kad prie perėjos kitoje krypties eismo juostoje artėja automobilis, neįvertino automobilio greičio, tęsė judėjimą neįsitikinus, kad tai bus saugu, sudarė avarinę situaciją, ko pasėkoje pats ir nukentėjo. Pėstysis buvo girtas (nustatyta 2,10 promilių etilo alkoholio), skunde vardijamos neblaiviems asmenims priskirtinos savybės, tame tarpe nurodoma, kad jie negali tinkamai vertinti nei įvykių, nei esamos situacijos, ypač kai buvo tamsu ir nukentėjusysis ėjo per gatvę, kur buvo ganėtinai intensyvus eismas. Mano, kad būdamas blaivus K. J. tikrai nesudarytų avarinės situacijos kelyje. Vairuotojo pareiga praleisti pėsčiąjį atsirandanti tada, kai pėstysis įžengia į jo važiavimo krypties eismo juostą. Jis artėdamas prie pėsčiųjų perėjos sulėtino vairuojamo automobilio greitį iki 40-45 km/h ir atsiradus kliūčiai – pamatęs pėsčiąjį, nedelsiant pradėjo stabdyti, t.y. savo veiksmais nepažeidė jokių KET punktų reikalavimų. Dėl teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skyrė papildomą bausmę ir priteisė civilinį ieškinį nesilaikydamas įstatymų. Jis neturėjo galimybės išvengti partrenkimo, o jeigu tokia galimybė ir buvo, tai galimybė sustabdyti vairuojamą automobilį yra lygi 0,4 sek. laiko tarpui arba 1,7 m atstumui. Nustatant kaltės klausimą teismas privalantis atsakyti ar atsakomybės traukiamas asmuo pažeidė įstatymą (KET reikalavimus), ar dėl padaryto pažeidimo atsirado pasekmių, ar buvo trečiųjų asmenų veiksmai, ar šių asmenų neveikimas, dėl ko atsirado pasekmės. Jeigu tokie veiksmai yra nustatyti, tai nutrūksta priežastinio ryšio grandinė ir asmuo negali būti pripažintas kaltu baudžiamąją prasmę. Skunde pažymima, kad nustatant civilinės atsakomybės ribas vertintina ar yra nukentėjusiojo asmens veiksmuose didelio neatsargumo, ko teismas nevertino, ir remiamasi LAT senato 2006-06-16 nutarimu Nr.27, CK 6.270 str., pažymima, kad KET nevykdymas gali būti vertinamas kaip didelis neatsargumas.

Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios civilinės ieškovės T. J. atstovė pagal įstatymą D. J. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-06-04 nuosprendį ir patenkinti civilinės ieškovės T. J. civilinį ieškinį pilnai, priteisiant solidariai iš civilinio atsakovo K. R. ir AB „L. d.“ 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir nurodo, kad T. J. kartu su jos motina nukentėjusiąją D. J. pateikė civilinį ieškinį dėl po 50000 Lt neturtinės žalos priteisimo. Teismas D. J. civilinį ieškinį patenkino pilnai, tačiau visiškai nepasisakė dėl T. J. pareikštų civilinio ieškinio reikalavimų (BPK 115 str.). Apeliaciniame skunde atkartojamos BPK 109 str. nuostatos. Pažymima, kad dėl K. R. kaltės žuvusiojo nepilnametė dukra T. J. neteko dalies išlaikymo ir moralinės paramos. Skunde atkartojamos CK 6.284 str. nuostatos. T. J. bylos nagrinėjimo metu pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo atsisakė reikalavimų dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau patikslintu civiliniu ieškiniu paliko pirminį reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi dėl neteisėtų K. R. veiksmų, kurie pasireiškė grubiu kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimų dėl ko žuvo T. J. tėvas K. J., T. J. buvo padaryta neturtinė žala, nes pasekmės jai yra neatitaisomos, t.y. jos tėvo - maitintojo gyvybės atėmimas. Dėl šio įvykio ji patyrė daug skausmo ir dvasinių sukrėtimų bei išgyvenimų, kurių pasekmės jaučiamos iki dabar, todėl turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 - 110 str.). T. J. nurodžiusi, kad būtina atsižvelgi ir į kitus CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijus. Iš T. J. charakteristikos aiškiai matyti, kad pablogėjo jos gyvenimo kokybė, susilpnėjo bendravimo galimybės, suprastėjo mokymosi rezultatai, atsirado atminties sutrikimai. T. J. prašė teismą atsižvelgti į padarytos jai turtinės žalos dydį bei civilinio atsakovo K. R. gerą turtinę padėtį – jis turi nekilnojamąjį turtą ir transporto priemonę, dirba ir turi pastovias pajamas. T. J. padaryta neturtinė žala, atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, skunde vertinama 50000 litų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis K. R. palaikė savo skundą, dėl nukentėjusiosios J. civilinio ieškinio prašė spręsti teismo nuožiūra, jo gynėjas palaikė jo skundą, T. J. ir D. J. atstovas advokatas Paulius Bružas prašė tenkinti apeliacinį skundą, siūlė keisti nuosprendį tik toje dalyje, kur pasisakoma dėl civilinių ieškinių. Prokuroras prašė tenkinti civilinės ieškovės J. ieškinį, nuosprendį šioje dalyje pakeisti ir priteisti lygiomis dalimis iš AB „L. d.“ T. J. naudai 863 Lt 20 ct ir tokią pačią sumą jos motinai ir iš nuteistojo priteisti T. J. 24 136 Lt 80 ct. AB „L. d.“ atstovas sutiko, kad jei nuteistasis bus pripažintas kaltu, draudimo suma būtų padalinta dviem nukentėjusiosioms.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. R. ir civilinės ieškovės T. J. atstovės pagal įstatymą D. J. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. nuosprendis keistinas neteisingai išsprendus civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Iš 2007-01-15 tarnybinio pranešimo (t.1, b.l. 12) matyti, kad po kelių eismo įvykio Nissan vairuotojas K. R. paaiškino, kad važiavo 1-a eismo juosta, kai staiga tiesiai prieš save pamatė pėstįjį. Lijo lietus, matomumas buvo blogas, pėstįjį pastebėjo vėlai ir sustoti jį pastebėjęs nesugebėjo. Pirmosios instancijos teismo posėdyje K. R. paaiškino, kad (t.1, b.l. 169) pėstįjį partrenkė pėsčiųjų perėjoje. Baigiamųjų kalbų metu K. R. paaiškino, kad (t.1, b.l. 222) jis važiavo į T formos sankryžą, tai turėjo persirikiuoti į pirmą juostą, turėjo daryti posūkį, todėl taip atrodė, kad jis persekiojo pėstįjį. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. R. nurodė, kad jis važiavo link Nemenčinės plento antra eismo juosta. Kadangi sankryžoje jam reikėjo sukti į dešinę, jis pradėjo manevrą, t.y. pradėjo sukti vairą į dešinę. Anksčiau to padaryti negalėjo, nes iš dešinės pusės važiuojant jo kryptimi buvo daug priparkuotų automobilių. Matomai todėl ir sutapę, kad galimybė persirikiuoti atsirado tik ties pėsčiųjų perėja. Jis pradėjo rikiuotis į pirmąją eismo juostą ir būtent tuo metu, nesant sustojusiems priešingos krypties eismo juostoje automobiliams, kelio važiuojamojoje dalyje ir pasirodė pėstysis. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis K. R. paaiškino, kad jis pradėjo daryti manevrą važiuodamas antra juosta, kadangi važiuodamas į Šeškinę namo jis galėjo posūkį daryti iš pirmos juostos. Šia nuteistojo versija ta apimtimi, kad jis prieš eismo įvykį pradėjo rikiuotis į pirmąją eismo juostą, kolegija, įvertinusi įrodymų visumą, tiki.

Lietuvos Teismo ekspertizės centro ekspertizių akto Nr. 11-3483 (08) (t.1, b.l. 184-188) 4 išvadoje konstatuota, kad tikėtina, kad automobilis padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio, sustojo dėl to, kad betarpiškai prieš užstabdymą vairuotojas pasuko automobilį smailiu nedideliu kampu į kairę. Tyrimo aprašomojoje dalyje pateikti duomenys (t.1, b.l. 187), kad efektyvaus stabdymo rėžimu automobiliui įveikus 10,4-13,2 m atstumą vairuotojas neturėjo techninės galimybės ženkliai pakeisti automobilio judėjimo juostą skersine gatvės kryptimi. Šiuo atveju, tikėtina, kad automobilis padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio, sustojo dėl to, kad betarpiškai prieš užstabdymą vairuotojas pasuko automobilį smailiu nedideliu kampu į kairę; iš minėto akto 1 pav., vaizduojančio tikėtiną automobilio padėtį prieš efektyvų jo užstabdymą, matyti, kad automobilis prieš užstabdymą faktiškai buvo jau 1-ojoje eismo juostoje, kurioje ir partrenkė pėstįjį K. J.. Kolegija nesivadovauja 2008-09-29 specialisto išvada Nr. MV 2008-18 (t.1, b.l. 129-134) nustatant automobilio padėtį prieš įvykstant autoįvykiui, nes, kaip matyti iš minėtos specialisto išvados 4 pav. (t.1, b.l. 132), gauto modeliavimo pagalba, modeliuoto automobilio padėtis nesutampa su nuteistojo K. R. vairuoto automobilio padėtimi po avarijos. Kolegija, įvertinusi šias aplinkybes ir 2007-01-15 tarnybiniame pranešime nurodytą aplinkybę (t.1, b.l. 12), kad vairuotojas K. R. po įvykio paaiškino, kad važiavo 1-a eismo juosta bei pačio nuteistojo paaiškinimus pirmosios instancijos teismo posėdyje ir apeliaciniame skunde apie rikiavimąsi į 1-ą eismo juostą, daro išvadą, kad nuteistojo K. R. vairuojamas automobilis prieš susidūrimą jau faktiškai buvo pirmojoje eismo juostoje ir būtent pirmojoje eismo juostoje partrenkė pėstįjį. Minėta išvada apie pėsčiojo partrenkimo vietą atitinka tiek 2008-04-30 Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto išvadą Nr. 11-3440 (07) (t.1, b.l. 70-73), tiek Lietuvos Teismo ekspertizės centro ekspertizės aktą Nr. 11-3483 (08) (t.1, b.l. 184-188) ir neprieštarauja 2008-09-29 specialisto išvadai Nr. MV 2008-18 (t.1, b.l. 129-134).

Kolegija atsižvelgia į nuteistojo paaiškinimus apie manevravimą ir įvertinusi bendrą įvykio situaciją ir turimus įrodymus, daro išvadą, kad nuteistojo K. R. vairuojamas automobilis manevrą atliko prieš pat perėją, todėl nukentėjusysis K. J. prieš eidamas į perėją įvertino nuteistojo automobilio padėtį, kai minėtas automobilis dar buvo antroje eismo juostoje ir nustatė, kad minėto automobilio judėjimo kryptis ir greitis jam nekelia pavojaus, jam ėjimas per perėją yra saugus, todėl KET taisyklių tame tarpe 89 p. nepažeidė, jo veiksmai nelaikytini neatsargiais. Tuo tarpu nuteistasis K. R., galimai sutelkęs dėmesį į manevrą ir nepasirinkęs saugaus greičio, pažeisdamas tame tarpe KET 53 p. reikalavimus, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų saugumui bei KET 145 p. reikalavimą prieš persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį vairuotojui įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, pradėjo sukti vairą į dešinę, kadangi baigėsi iš dešinės pusės važiuojant jo kryptimi priparkuoti automobiliai ir partrenkė į jo važiavimo krypties eismo juostą, iš kairės pusės į dešinę, įėjusį pėsčiąjį K. J..

Nukentėjusioji D. J. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė (t.1, b.l. 219), kad velionis buvo jos vyras, nors ir buvo išgėręs, jis būdavo atidus kelyje, niekada vairuodamas nepažeisdavo KET. Išgėręs elgdavosi normaliai, atidžiai eidavo per perėją.

Kolegija atmeta nuteistojo K. R. parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir jo paaiškinimus pirmosios instancijos teismo posėdyje dalyje, iš kurių galima daryti išvadą, kad nuteistojo K. R. vairuojamas automobilis pėstįjį partrenkė antrojoje eismo juostoje, kadangi jie prieštarauja 2008-04-30 Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto išvadai Nr. 11-3440 (07) (t.1, b.l. 70-73) ir Lietuvos Teismo ekspertizės centro ekspertizės aktui Nr. 11-3483 (08) (t.1, b.l. 184-188) (nors 2008-09-29 specialisto išvadoje Nr. MV 2008-18 neatmetamos minėtos K. R. nurodytos aplinkybės, tačiau dėl nutartyje nurodytų priežasčių teismas minėta išvada nesivadovauja), be to, minėti nuteistojo parodymai prieštarauja 2007-01-15 tarnybiniame pranešime (t.1, b.l. 12) fiksuotiems duomenims ir iš dalies paties K. R. paaiškinimams pirmosios ir antrosios instancijos teismo posėdžiuose ir jo apeliacinio skundo teiginiams.

Teismas vertina ir tą aplinkybę, kad Lietuvos Teismo ekspertizių centro ekspertizės akte Nr. 11-3483 (08) (t.1, b.l. 184-188) 5 išvadoje konstatuota, kad vairuotojas K. R., savalaikiai efektyviai stabdydamas automobilį, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiojo partrenkimo, nes minimalus sustabdymo atstumas, važiuojant tiek 40 km/h greičiu (20,9 m<27÷22,6 m), tiek 45 km/h greičiu (25,1 m < 30÷25,4 m.) buvo mažesnis už atstumą, kuriuo nuo partrenkimo vietos buvo nutolęs automobilis, kai pėsčiasis nuo dvigubos linijos įžengė į eismo juostą, skirtą važiuoti link Nemenčinės plento. Teismas vertina ir tai, kad 2008-04-30 Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-3440 (07) (t.1, b.l. 70-73) 4 išvadoje konstatuota, kad vairuotojas K. R., laiku stabdydamas automobilį, turėjo techninę galimybę išvengti per pėsčiųjų perėją greitu žingsniu einančio pėsčiojo partrenkimo, nes minimalus sustabdymo kelias, važiuojant vairuotojo nurodytu 40-45 km/h greičiu yra mažesnis už atstumą, kuriuo nuo partrenkimo vietos buvo nutolęs automobilis, kai pėsčiasis nuo dvigubos linijos įžengė į eismo juostą, skirtą važiuoti link Nemenčinės plento. Teismas nesivadovauja 2008-09-29 specialisto išvados Nr. MV 2008-18 3 išvada (t.1, b.l. 134), kad daugiau tikėtina, kad automobilio Nissan Primera v.n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas neturėjo techninės galimybės išvengti pėsčiojo partrenkimo, nes minėtoje išvadoje naudojami, kolegijos nuomone, konkrečią situaciją neatitinkančios situacijos modeliavimo būdu gauti duomenys (4 pav.), o, be to, vairuotojo reakcijos laikas, skaičiuojant automobilio sustabdymo kelią, imamas net 1 s. vertės, o, kaip pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino Lietuvos Teismo ekspertizių centro ekspertas L. A. (t.1, b.l. 218), reakcijos laikas pagal Lietuvos Teismo ekspertizių centro patvirtintą metodiką laikomas 0,6 s.; metodikos, kurioje būtų atsižvelgiama į žmoniškąjį faktorių, nėra, metodikose nenurodyta minėto dydžio priklausomybė nuo amžiaus. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje teismo ekspertas L. A. paaiškino, kad tyrimas buvo atliekamas naudojant patvirtintą standartinę procedūrą, ar reakcijos laikas priklauso nuo amžiaus, ekspertai to nesprendžia, pagal patvirtintas procedūras yra priimta, kad padidinto pavojingumo šaltinis, t. y. automobilis ir jo operatorius turi reaguoti 0,6 s. greičiu artėjant prie pėsčiųjų perėjos. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad K. J. buvo partrenktas pėsčiųjų perėjoje, apšviestame kelio ruože, nemano, kad K. J. buvo sunkiai pastebimas ir įvertinus specialisto paaiškinimus ir Vairuotojų reakcijos laiko naudojamo ekspertinėje praktikoje metodiką mano, kad, šiuo atveju, vairuotojo reakcijos laikas pagrįstai nustatytas 0,6 s. Be to, sutinkamai su KET 172 p., pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Kolegijos manymu, pėstysis pėsčiųjų perėjoje intensyvaus eismo sąlygomis laikytinas iš anksto numatoma kliūtimi.

Atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo K. R. veiksmus ir pagrįstai nenustatė KET pažeidimų ar kaltės pėsčiojo K. J. veiksmuose.

Nuteistasis K. R. prašė pakeisti skundžiamą nuosprendį netaikant jo atžvilgiu papildomos bausmės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tačiau atsižvelgus į nusikaltimo padarymo pobūdį, tai, kad K. R. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas yra atidėtas ir jis būdamas laisvėje gali turėti realią galimybę vairuoti transporto priemones, o taip pat ir tai, kad po nusikaltimo padarymo K. R. bent du kartus buvo baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus (2008-06-17 duomenimis (t.1, b.l. 78-79)), t.y. K. R. per gana trumpą laiko tarpą padarė net du kelių eismo taisyklių pažeidimus 2007-08-01 ir 2007-11-17 (baudimą už minėtus KET pažeidimus jis pripažino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje), kolegijos manymu, K. R. pirmosios instancijos teismas pagrįstai atėmė teisę dvejiems metams vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad nuteistajam K. R. paskirtas uždraudimas naudotis specialia teise nepažeidė BK 67, 68 str. reikalavimų.

Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neišsprendė T. J. civilinio ieškinio klausimo ir taip pažeidė BPK 115 str. arba neišdėstė argumentų dėl T. J. civilinio ieškinio (BPK 305-306 str.) ir nepagrįstai priteisė T. J. civilinio ieškinio dalį jos atstovei pagal įstatymą D. J.. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgus, kad yra nuteistojo K. R. ir civilinės ieškovės T. J. atstovės pagal įstatymą D. J. apeliaciniai skundai, kuriuose ginčijamas civilinis ieškinys, spręstinas civilinio ieškinio klausimas, apeliacinio instancijos teismo nutartyje išdėstant argumentus dėl jo išsprendimo.

Nukentėjusioji D. J. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė (t.1, b.l. 219), kad velionis buvo jos vyras, kai mirė, jam buvo 47 metai. Turi dvi dukras, kurios liko be tėvo. Viena dukra nepilnametė, ją reikia dar užauginti, o vyresnioji jau taikosi prie to, kas įvyko. Jos gyvenimas po vyro netekties apsivertė, pasikeitė turtinė padėtis, atsirado skolų. Jai nuo depresijos tenka vartoti vaistus ir dar dabar vartoja, ji jaučiasi nepilnaverte moterimi, yra viena, pasikeitė santykiai su dukromis, jas reikia palaikyti, nuolat guosti. Mažiausia dukra buvo labai artima su vyru, tėvu, jo netektis atsiliepė dukrai, ji pastoviai verkė, pergyvena, jaučiasi įtampa, mokykloje su bendraamžiais bendrauja kitaip, nei anksčiau, nesusikaupia per pamokas, prarado norą mokytis, trūksta atidumo. Iš 2009-05-25 (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos mokytojos G. J. paaiškinimo (t.1, b.l. 216) matyti, kad mirus T. J. tėveliui mergaitė tapo labai jautri, greitai pavargdavo, dažnai verkdavo, sunkiai sukaupdavo dėmesį pamokų metu, pradėjo konfliktuoti su klasės draugais, ypač pablogėjo atmintis, ypač jautriai mergaitė reaguoja, kai klasės šventėse susirenka klasės tėveliai, tėvo globos mergaitei labai trūksta. Bylos duomenimis, nuteistojo K. R. 2008 metais sąskaitose ir indėliuose (t.1, b.l. 89-101) turima suma viršijo 10.000 Lt, jo vardu buvo registruotos dvi autotransporto priemonės, kurių viena buvo ieškoma dėl vagystės (t.1, b.l. 102), jo vardu buvo registruotas jam nuosavybės teise priklausantis dviejų kambarių 52,33 m² (b.l. 88) butas. Teismas, sutinkamai su apeliaciniu skundu atsižvelgia ir į K. R. turtinę padėtį, jo kaltę, tai, kad žala buvo padaryta neatsargiu nusikaltimu. Kolegija, nustatydama neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į išvardintas aplinkybes, tame tarpe ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str.)

ir nustato D. J. patirtos neturtinės žalos dydį 20.000 Lt, o T. J. patirtos neturtinės žalos dydį - 30.000 Lt.

Apeliacinio skundo argumentai taip pat neduoda pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nuosprendį kitais nei neteisingai išsprendus civilinį ieškinį pagrindais. Pažymėtina, kad, sutinkamai su KET 172, 53 p., pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą (o tai apima ir kitų transporto priemonių judėjimo greitį), kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, KET nenumato pareigos pėsčiajam, einančiam per perėją, dėvėti atšvaitus ar kitokius nei tamsūs drabužius. Kolegija neturi pagrindo netikėti Lietuvos Teismo ekspertizių centro eksperto L. A. (t.1, b.l. 218), paaiškinimais, kad reakcijos laikas pagal Lietuvos Teismo ekspertizių centro patvirtintą metodiką laikomas 0,6 s., metodikos, kurioje būtų atsižvelgiama į žmoniškąjį faktorių, nėra, metodikose nenurodyta minėto dydžio priklausomybė nuo amžiaus, taip pat abejoti Lietuvos Teismo ekspertizių centro patvirtintomis metodikomis, atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis, už kurį nuteistas apeliantas K. R., įvyko Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje galioja Lietuvos Respublikos KET. K. R. apeliaciniame skunde teigiama, kad automobilio sustojimo ir pėsčiojo partrenkimo vietos yra skirtingos ištisinės dvigubos linijos atžvilgiu ir tai turėtų būti įvertinta ekspertų skaičiavimuose, iš dalies pagrįstas, kadangi, kaip matyti iš jo automobilio sustojimo padėties, minėtas atstumas turi būti didesnis nei apskaičiuotas minėtose išvadose bei ekspertizės akte, tačiau, kita vertus, minėtą atstumą galima įvertinti iš Lietuvos Teismo ekspertizės centro ekspertizių akto Nr. 11-3483 (08) (t.1, b.l. 184-188) 1 pav., vaizduojančio tikėtiną automobilio padėtį prieš efektyvų jo užstabdymą. Pažymėtina, kad LTEC ekspertų konstatuotas pėsčiojo elgesio vertinimas teismui nėra privalomas, be to, minėtas elgesio vertinimas nesuponuoja pėsčiojo neatsargumo. Įvertinus aplinkybių visumą, darytina išvada, kad pėsčiojo girtumas neturėjo įtakos eismo įvykiui. Teismas nenustatė ir apeliantas skunde neįvardino trečiųjų asmenų veiksmų, kurie, jo manymu, galėjo įtakoti autoįvykį. Ėjimas per perėją laikantis KET reikalavimų nelaikytinas dideliu neatsargumu.

Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. nuosprendis keistinas neteisingai išsprendus civilinį ieškinį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.

nutarė:

pakeisti nuosprendį dalyje kurioje D. J. neturtinei žalai atlyginti priteista 1726,40 Lt iš „L. d.“ ir 48273,60 Lt iš K. R. ir priteisti D. J. neturtinei žalai atlyginti 690,56 Lt iš „L. d.“ ir 19309,44 Lt iš K. R., priteisti T. J. neturtinei žalai atlyginti 1035,84 iš „L. d.“ ir 28964,16 Lt iš K. R..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Teisėjai Stasys Lemežis Pavelas Frolovas Audronė Kartanienė