Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-661-356/2018, pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovui A. K. dėl iškeldinimo nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas A. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje išskiriami trys savininko teisių įgyvendinimo būdai – teisė valdyti nuosavybės teisių objektą, teisė jį naudoti ir teisė juo disponuoti. Savininkas gali perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). CK 4.95 ir 4.98 straipsniuose įtvirtinti du savarankiški savininko teisių gynimo būdai – vindikacinis ieškinys ir negatorinis ieškinys. Pagal CK 4.95 straipsnį savininkas turi teisę išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Atliekant teisinį ginčo santykių kvalifikavimą, t. y. sprendžiant, kokiu būdu savininkas gina savo teises – vindikaciniu (CK 4.95 straipsnis) ar negatoriniu (CK 4.98 straipsnis) ieškiniu, atsižvelgiama į nuosavybės teisės objektą. Nekilnojamųjų daiktų, kaip nuosavybės teisės objektų, specifiką lemia tokių objektų ir teisių į juos registracija Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo daikto savininko prarasta galimybė faktiškai naudotis daiktu nėra tapatinama su valdymo, kaip vieno iš nuosavybės teisės turinio elementų, praradimu. Tais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis). Ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos.

CK 4.262 straipsnis nustato, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jo priklausiniai 2016-06-27 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui (20-23 b.l.), atsakovas jokių teisių į šiuos nekilnojamuosius daiktus viešame registre nėra įregistravęs.

Ieškovo paaiškinimu, liudytojų E. V. ir V. D. parodymais, šiame name gyveno palikėjas A. K., šiuo adresu gyvenamąją vietą deklaravo ir atsakovas. Ieškovas bei jo sutuoktinė V. D. paaiškino, kad palikėjas A. K. leido atsakovui deklaruoti gyvenamąją vietą šiuo adresu ne savo valia, o verčiamas atsakovo. Taip pat jie paaiškino, kad atsakovas savavališkai naudojosi gyvenamuoju namu, skriaudė namo savininką A. K., kuris dėl to savo turtą paliko testamentu ne atsakovui, o ieškovui. Liudytojai taip pat patvirtino, kad atsakovas vartoja alkoholinius gėrimus, neteisėtai naudoja elektros energiją ir už ją nemoka, todėl daro žalą ieškovui, tokias aplinkybes patvirtina ir rašytiniai įrodymai (17-19 b.l.). Rašytinis įrodymas patvirtina, kad adresu: (duomenys neskelbtini), buvo registruota lindynė, šias aplinkybes patvirtino ir policijos pareigūnas E. V..

Kaip paaiškino ieškovas, jis leido atsakovui name gyventi laikinai, t.y. iki 6 mėnesių, bet su sąlyga, kad jis sumokės už elektros energiją, mokės kitus mokesčius, tačiau atsakovas tokių sąlygų nepripažino ir nevykdė, išsikelti gera valia nesutinka, namu naudojasi be jokio teisėto pagrindo, nes neprašė su juo sudaryti nei nuomos, nei panaudos sutartį. Šešių mėnesių terminas pasibaigęs. Ieškovas 2017-08-14 per notaro biurą siuntė atsakovui pareiškimą dėl išsikėlimo iš gyvenamojo namo ir deklaruotos gyvenamosios vietos panaikinimo, nustatė 3 mėnesių laikotarpį, nurodė, kad pasibaigus šiam terminui kreipsis į teismą, jeigu atsakovas neišsikels, tačiau atsakovas šios registruotos pašto siuntos neatsiėmė pašte (24-25 b.l.).

Ieškovo ir teismo procesiniai dokumentai atsakovui įteikti asmeniškai, atsakovas ieškinio neginčijo, nenurodė ir neteikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiame name jis gyvena teisėtai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsnis). Vien faktas, kad atsakovo gyvenamoji vieta deklaruota (15 - 16 b.l.) ieškovui nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo adresu, nereiškia nei faktinių nuomos santykių, nei buto teisėto užėmimo fakto.

Ieškovo, kaip nekilnojamojo daikto savininko, teisės pažeidžiamos tuo, kad atsakovui, ieškovui jam nustatyta tvarka neperdavus jokių teisių į nuosavybės teisės objektą, šalių nesiejant jokiai sutarčiai, valdant ir naudojant ieškovo turtą, jis netenka galimybės valdyti ir naudoti šį nekilnojamąjį turtą savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 – 2 dalys). CK 6.612 straipsnis numato, jog savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t. y. įsikėlę į ją be nuomos, panaudos ar kitos sutarties, nesant savininko leidimo, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas. Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos ir gynimo. Nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis), minėta, kad ieškovas kaip nekilnojamųjų daiktų savininkas nėra apribojęs ir neketina apriboti savo teisių atsakovo naudai.

Ieškovo pateikti įrodymai, gauti iš keleto įrodinėjimo priemonių, įvertinus skyrium ir jų visetą, patvirtina, todėl nustatytina, kad atsakovas gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančiame ieškovui, gyvena ir laiko savo daiktus be teisėto pagrindo, tuo pažeidžia ir apriboja ieškovo teises, todėl ieškinys tenkintinas, gintinos ieškovo pažeistos teisės, numatytos CK 4.98 straipsnyje, taikytinos CK 6.612 straipsnyje numatytos savavališko gyvenamųjų patalpų užėmimo pasekmės – atsakovas A. K. su jo asmeniniais daiktais iškeldintinas iš ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Ieškinys tenkinamas, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 96, 98 straipsniai). CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas šalių procesinį elgesį vertina iš esmės tinkamu, todėl nukrypti nuo CPK 93 straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pagrindo nėra. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovas už advokatės ir advokatės padėjėjos teisines paslaugas iš viso turėjo 425 EUR išlaidų: 225 EUR už ieškinio parengimą 2017 m. IV ketvirtyje, 200 EUR už atstovavimą teisme 2018 m. I ketvirtyje. Ieškovo turėtų išlaidų advokatės ir advokato padėjėjos pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“(su pakeitimais): 8.2, 8.19 papunkčiuose numatytais maksimaliais užmokesčio dydžiais, į tai, kad 2017 m. II ir III ketvirčių vidutiniai mėnesiniai bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydžiai atitinkamai buvo 838,70 EUR, 850,80 EUR, teismo posėdžiai truko 1 val., pripažintina, kad ieškovo realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos (425 EUR) advokatės ir advokato padėjėjos pagalbai apmokėti buvo būtinos, turėtų išlaidų dydis už procesinių dokumentų parengimą neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl išlaidos (225 EUR) yra proporcingos bylos sudėtingumui ir advokato padėjėjos darbo ir laiko sąnaudoms, o išlaidos už atstovavimą teisme (200 EUR) viršija nustatytą maksimalų dydį – 85 EUR, todėl mažintinos iki šios sumos.

Iš atsakovo ieškovui priteistina 310 EUR už teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai). Ieškovas, vadovaudamasis CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 7 dalies reikalavimais, ieškinį apmokėjo 75 EUR žyminiu mokesčiu (29 b.l.). Iš atsakovo ieškovui priteistina 75 EUR žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis). Iš atsakovo valstybei priteistina 4,71 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 265, 268 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovą A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su jo asmeniniais daiktais iš ieškovui D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai: 75 EUR žyminio mokesčio; 310 EUR už teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 4,71 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas - 5660) privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.