Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-09-24 · Civilinė byla Nr. e2-867-781/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-24
Bylos Nr.
e2-867-781/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00352-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Atsakovas
akcinės bendrovės „Naujoji rūta“
Ieškovas
akcinės bendrovės Maskvos
Kategorijos
  • 2.6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-867-781/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00352-2018-6Procesinio sprendimo kategorija 2.6.6.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Naujoji rūta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės akcinės bendrovės Maskvos konditerijos fabriko „Krasnyj Oktiabr“ prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. e2-3271-580/2018 pagal ieškovės akcinės bendrovės Maskvos konditerijos fabriko „Krasnyj Oktiabr“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Naujoji Rūta“ dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė akcinė bendrovė Maskvos konditerijos fabrikas „Krasnyj Oktiabr“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama uždrausti atsakovei akcinei bendrovei „Naujoji Rūta“ (toliau – ir atsakovė) komercinėje veikloje naudoti žymenis, kurie yra klaidinančiai panašūs į ieškovės prekių ženklus (tarptautinį prekių ženklą „Michka Kossolapy, Konfety“ Nr. 638113 ir nacionalinį prekių ženklą „Krasnaja Shapochka“ Nr. 71354): įskaitant žymenimis žymėti saldainius; siūlyti saldainius, pažymėtus žymenimis, išleidžiant saldainius, pažymėtus žymenimis, į rinką ir tuo tikslu juos sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jais disponuoti; importuoti ir eksportuoti saldainius, pažymėtus žymenimis; naudoti tokiais žymenimis pažymėtus saldainius komercinės veiklos dokumentuose ir reklamoje; gaminti tokiais žymenimis pažymėtus saldainius ir laikyti tokių žymenų, kuriais žymimi saldainiai, pavyzdžius turint tikslą atlikti bet kuriuos aukščiau paminėtus veiksmus; uždrausti atsakovei komercinėje veikloje naudoti žymenis, kuriais pažymėtos nurodytos pakuotės, klaidinamai panašios į atitinkamus ieškovės prekių ženklus (tarptautinį prekių ženklą „Michka kossolapy, konfety“ Nr. 638113 ir nacionalinį prekių ženklą „Krasnaja Shapochka“ Nr. 71354): įskaitant žymenimis žymėti saldainius; siūlyti saldainius, pažymėtus žymenimis, išleidžiant saldainius, pažymėtus žymenimis, į rinką ir tuo tikslu juos sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jais disponuoti; importuoti ir eksportuoti saldainius, pažymėtus žymenimis; naudoti tokiais žymenimis pažymėtus saldainius komercinės veiklos dokumentuose ir reklamoje; gaminti tokiais žymenimis pažymėtus saldainius ir laikyti tokių žymenų, kuriais žymimi saldainiai, pavyzdžius turint tikslą atlikti bet kuriuos aukščiau paminėtus veiksmus; priteisi ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 19 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir atsakovės sudarytą taikos sutartį bei civilinę bylą nutraukė.

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama išduoti vykdomąjį raštą, kadangi atsakovė nevykdo taikos sutartyje patvirtintos sąlygos dėl žymenų nenaudojimo komercinėje veikloje.

Atsakovė atsiliepimo į ieškovės prašymą dėl vykdomoji rašto išdavimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 29 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir išdavė ieškovei vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties 1 dalyje numatytos sąlygos, vykdomajame rašte nurodant: „Įpareigoti atsakovą AB „Naujoji Rūta“ nenaudoti „Krasnaja Shapochka“ ir „Michka Kossolapy“ žymenų komercinėje veikloje žymint gaminamus saldainius bei jų pakuotę“.

2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 dalyje šalys susitarė, jog atsakovės nurodytų žymenų „Krasnaja Shapochka“ ir „Michka Kossolapy“ naudojimas, komercinėje veikloje žymint gaminamus saldainius bei jų pakuotę, yra laikomas ieškovės teisių pažeidimu ir atsakovė įsipareigojo įsiteisėjus teismo nutarčiai civilinėje byloje, kuria patvirtinama taikos sutartis, šių žymenų nenaudoti komercinėje veikloje žymint gaminamus saldainius bei jų pakuotę. Teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, įsiteisėjo 2018 m. spalio 29 d. Nagrinėjamu atveju ieškovė prie prašymo išduoti vykdomąjį raštą pateikė 2019 m. kovo 25 d. medžiagą iš www.dovgan.de internetinės svetainės, iš kurios matyti, kad atsakovė savo komercinėje veikloje naudoja taikos sutarties 1 dalyje nurodytus žymenis, t. y. nevykdo teismo nutartimi patvirtintos taikos sutartyje numatyto įsipareigojimo įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria patvirtinama taikos sutartis, taikos sutartyje nurodytų žymenų nenaudoti komercinėje veikloje žymint gaminamus saldainius bei jų pakuotę.

Įvertinęs ieškovės prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepareiškė prieštaravimų dėl vykdomojo rašto išdavimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnio 2 dalimi, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

3. Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti naują nutartį – ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. 2019 m. kovo 28 d. atsakovė gavo 2019 m. kovo 26 d. Vilniaus apygardos tesimo pranešimą dėl 2019 m. kovo 29 d. paskirto posėdžio rašytinio proceso tvarka nagrinėti ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, todėl atsakovė praktiškai neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo, kadangi prašymo nagrinėjimas įvyko kitą dieną 11 val. ryto po minėto pranešimo gavimo.

3.2. Trečiojo asmens internetinės svetainės turinys jokiais būdais negali būti siejamas su atsakovės įsipareigojimų nenaudoti vaizdinių žymenų „Krasnaja Shapochka“ ir „Michka Kossolapy“ komercinėje veikloje žymint gaminamus saldainius bei jų pakuotę pažeidimu, t.y. nurodyta ieškovės medžiaga neatitinka įrodymų sąsajumo reikalavimų, kadangi jos turinys neturi loginio ryšio su įrodinėjimo dalyku.

3.3. Pažymėjo, kad atsakovė nuo 2018 m. spalio 19 d. Vilniaus apygardos tesimo nutartimi patvirtintos taikos sutarties nebeteikia į rinką konditerijos gaminių, pažymėtų žymenimis „Krasnaja Shapochka“ ir „Michka Kossolapy“.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

5. Apeliacijos dalyką nagrinėjamoje byloje sudaro Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. e2-3271-580/2018 pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šis draudimas nėra absoliutus, kadangi pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017). Atsakovė su atskiruoju skundu teismui pateikė ir prašė prijungti prie bylos Sodros duomenų bazės informaciją apie atsakovės įmonėje dirbančius darbuotojus.

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, jog pateikti dokumentai gali būti svarbūs sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, atsakovės pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl bylos faktinių aplinkybių

6. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 dalimi šalys susitarė, jog atsakovės nurodytų žymenų „Krasnaja Shapochka“ ir „Michka Kossolapy“ naudojimas komercinėje veikloje žymint gaminamus saldainius bei jų pakuotę yra laikomas ieškovės teisių pažeidimu ir atsakovė įsipareigojo įsiteisėjus teismo nutarčiai civilinėje byloje, kuria patvirtinama taikos sutartis, šių žymenų nenaudoti komercinėje veikloje žymint gaminamus saldainius bei jų pakuotę. Nutartis, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, įsiteisėjo 2018 m. spalio 29 d.

7. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir pakartotinį ieškovės prašymą atmesti.

Dėl ginčo esmės

CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

Atskirajame skunde atsakovė kvestionuoja vykdomojo rašto išdavimo pagrįstumą dėl jos teisės būti išklausytai pažeidimo. Atsakovės teigimu, 2019 m. kovo 28 d. gavus Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. pranešimą dėl 2019 m. kovo 29 d. paskirto posėdžio rašytinio proceso tvarka, ji neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo dėl ieškovės pateikto prašymo pagrįstumo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės atstovas 2019 m. vasario 25 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-3271-580/2018. 2019 m. kovo 5 d. teisėjos rezoliucija ieškovė buvo įpareigota patikslinti prašymą. Vilniaus apygardos teismo teisėja 2019 m. kovo 26 d. rezoliucija priėmė patikslintą ieškovės prašymą, pasiūlė atsakovei atsiliepti į gautą prašymą, bei 2019 m. kovo 29 d. 11 val. paskyrė bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis (audiatur et altera pars). Šios teisės tinkamas įgyvendinimas leidžia tinkamai taikyti rungimosi principą. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad galimybė bylos šalims dalyvauti teisminiame nagrinėjime išplaukia iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio paskirties ir tikslų (2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13).

Esant anksčiau nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo principą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, pasiūlęs atsakovei pateikti atsiliepimą, bet nesulaukęs jos pozicijos nagrinėjamu klausimu ir paskiręs teismo posėdį 2019 m. kovo 29 d., nepagrįstai apribojo atsakovės teisę pateikti atsiliepimą į ieškovės pateiktą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tuo pažeidė civiliniame procese galiojantį ir CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą.

Be to, CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas sprendimą dėl neįvykdytos taikos sutarties vykdomojo rašto išdavimo (neišdavimo) priima ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą. Ieškovė savo prašymą išduoti vykdomąjį raštą grindė vieninteliu įrodymu – www.dovgan.de interneto svetainės duomenimis. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar šioje svetainėje nurodytą produkciją gamina ir platina atsakovė, kokią sąsają svetainėje parduodama produkcija turi su atsakove. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą, nebuvo nuodugniai ištyręs, ar šalių pasirašyta bei Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis realiai nėra vykdoma.

Dėl anksčiau nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja esant pagrindui panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartį ir klausimą dėl ieškovės prašymo išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-3271-580/2018 pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl ieškovės akcinės bendrovės Maskvos konditerijos fabriko „Krasnyj Oktiabr“ prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. e2-3271-580/2018 pagal ieškovės akcinės bendrovės Maskvos konditerijos fabriko „Krasnyj Oktiabr“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Naujoji Rūta“ dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė