- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-26
- Bylos Nr.
- e2-512-516/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00310-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- J. Ž.
- Ieškovas
- J. P.
- Kategorijos
- 2.6.38Taikos sutartis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis bei nutraukta civilinė byla Nr. e2-2020-577/2018, iškelta pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovei J. Ž. dėl kompensacijos už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas J. P. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės J. Ž. 118 744,21 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį, 5 proc. meties palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.2018 m. sausio 4 d. Vilniaus apygardos teisme gauta šalių taikos sutartis, kurią buvo prašoma patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti. Šalys taip pat prašė grąžinti ieškovui 75 proc. žyminio mokesčio ir teikiamą taikos sutartį patvirtinti rašytinio proceso tvarka. Šalys nurodė, kad joms žinomos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės, nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 294 straipsnyje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 4 d. nutartimi patvirtino 2017 m. gruodžio 29 d. taikos sutartį, sudarytą civilinėje byloje Nr. e2-2020-577/2018 ieškovo J. P. ir atsakovės J. Ž., kuria šalys susitarė, kad: Ieškovas atsisako savo reikalavimų priteisti iš atsakovės 118 744,21 Eur kompensaciją už bendrą turto dalį, taip pat visas bylinėjimosi išlaidas;Atsakovė atsisako savo atsiliepime į ieškinį išdėstytų reikalavimų priteisti iš ieškovo atstovavimo išlaidų, sumokėtų už advokato teisinę pagalbą. Atsakovė pati padengs jos turėtas šioje byloje išlaidas advokato teisinėms paslaugoms; Atsakovė po šios taikos sutarties patvirtinimo teisme ir įsigaliojimo sumoka ieškovui 35 000 Eur kompensaciją tokia tvarka: visa suma sumokama ieškovui į advokatės I. L. depozitinę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbanke, per 3 darbo dienas nuo to momento, kai atsakovė parduos butą (duomenys neskelbtini), ir gaus pilną atsiskaitymą už jį; Jei atsakovė per 60 dienų nuo taikos sutarties įsigaliojimo neįvykdys šios sutarties 3 punkte nustatytos prievolės, ieškovui suteikiama teisė nurodyti pirkėją, kuris nupirks butą (duomenys neskelbtini); Jei atsakovė per 75 dienas nuo šios taikos sutarties įsigaliojimo nesumoka ieškovui sutarties 3 punkte numatytą kompensaciją, atsakovė įsipareigoja mokėti ieškovui 0,04 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą sumokėti kompensaciją dieną; Šalys patvirtina, kad neturi ir ateityje neturės viena kitai pretenzijų dėl gyvenant kartu įgyto turto ir prievolių padalijimo, kompensacijų mokėjimo, šia taikos sutartimi išsprendžiami visi turtiniai ginčai ir prievolės.Šalys pareiškia, kad sudarė šią taikos sutartį laisva valia ir suvokia visas teisines pasekmes. Šalys patvirtina, kad pasirašydamos šią taikos sutartį išsprendė visus galimus tarpusavio ginčus ir atsisako nuo bet kokių pretenzijų viena kitos atžvilgiu bet kada ateityje. Šalys įsipareigoja gerbti viena kitos reputaciją ir susilaikyti nuo bet kokių veiksmų viena kitos atžvilgiu, jei tokiais veiksmais būtų daroma žala kitos šalies interesams.Teismas nurodė, kad, jo vertinimu, šalių pateikta taikos sutartis neprieštarauja įstatymo reikalavimams, todėl ji tvirtintina, o civilinė byla nutrauktina.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė J. Ž. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį nutraukti bylą ir pripažinti šalių atstovų pasirašytą taikos sutartį negaliojančia. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Atsakovė turi pagrįstą abejonę, ar pasirašyta taikos sutartis visiškai atitinka tikrąją ieškovo valią, nes pagal jos nuostatas bet kokia mokėtina kompensacija turi būti sumokėta ne tiesiogiai ieškovui, o jo atstovei advokatei I. L. į nurodytą depozitinę sąskaitą. Nagrinėjant civilinę bylą buvo būtina pripažinti ieškovo asmeninį ir betarpišką dalyvavimą būtinu – jam dalyvaujant, tikėtina, bylą pavyktų išspręsti palankiau atsakovės naudai; taip pat buvo būtina užtikrinti, kad ieškovas nurodytų savo asmeninę banko sąskaitą, taip būtų apsaugoti jo tikrieji interesai, o tinkamai užtikrinus šalių valios išreiškimą, būtų nustatytos kitos taikos sąlygos, palankesnės abiem šalims. Būtent pinigų pervedimas į ieškovo asmeninę sąskaitą apsaugotų ir patį ieškovą, ir atsakovę nuo bet kokių potencialių ginčų dėl netinkamai sumokėtos kompensacijos. Skaudi atsakovės patirtis rodo, kad ieškovas ne visada pripažįsta lėšas, kai jos mokėtos ieškovo nurodytiems asmenims. Be to, atsakovė nuogąstauja, kad ieškovas, būdamas laisvės atėmimo vietoje, gali patirti tam tikrą spaudimą. Ieškovė mano, kad būtent buvimas laisvės atėmimo vietoje ir ieškovo veikimas per atstovus, tarpininkus, gali būti tikroji priežastis, kodėl buvo pareikštas toks neobjektyvus, neproporcingas ieškinys.Apeliantė nesutinka ir su kitomis taikos sutarties sąlygomis, nes, pasikonsultavusi su nekilnojamojo turto ekspertais, įvertino, kad yra reali grėsmė, jog jai nepavyks parduoti turto taikos sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais, o tai lems taikos sutarties pažeidimą ir sankcijų taikymą (delspinigių mokėjimą). Delspinigių dydis taip pat yra per didelis, neatitinka dabartinių turtinių galimybių, taigi pasirašyta taikos sutartis gali pažeisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.228 straipsnį, o teismo nutartis dėl jos tvirtinimo – CPK 12, 13 ir 140 straipsnius bei teismo pareigą užtikrinti, kad taikos sutartis nepažeistų CK 1 knygos IV skyriaus nuostatų.Taikos sutarties derinimas užtruko ir galutinis jos tekstas buvo suderintas tik 2017 m. gruodžio 29 d., kai atsakovė jau buvo išvykusi į užsienį. Apeliantė grįžo į Lietuvą, kai taikos sutartis jau buvo patvirtinta skundžiama nutartimi. Atsakovė prieštarauja taikos sutarties turiniui, nes kompensacija yra per didelė, terminai prievolėms įvykdyti per trumpi, per dideli ir delspinigiai, ginčija tikrąją šalių valią ir taikos sutarties sudarymo bei tvirtinimo procedūras.Ieškovas J. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atsakovei J. Ž. skirti 5 000 Eur baudą, 50 proc. baudos iš jos priteisiant ieškovui. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Atsakovė nėra įgaliota atstovauti ieškovo interesų, todėl atskirojo skundo argumentai, kuriais neva ginami ieškovo interesai, atmestini. Nei atsakovė, nei jos atstovas niekada nereiškė reikalavimo dėl būtino betarpiško ieškovo dalyvavimo byloje. Be to, atsakovei ir jos atstovui buvo sudaryta galimybė ir atsakovės atstovas asmeniškai bendravo telefonu su ieškovu, derino taikos sutarties sąlygas. Ieškovo atstovė, prieš pasirašydama taikos sutartį, taip pat bendravo su ieškovu asmeniškai telefonu, kad įsitikintų, ar taikos sutarties sąlygos atitinka jo valią. Nors sulygta kompensacija yra kur kas mažesnė, nei iš tiesų priklausytų ieškovui, tokia didelė nuolaida padaryta dėl to, kad ieškovas artimiausiu metu bus paleistas iš laisvės atėmimo įstaigos, taigi, jam reikia lėšų gyvenamajam būstui įsigyti, o ieškovas supranta, jog bylinėjimosi procesas gali ilgai užtrukti.Ieškovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Vokietijos Federacijos laisvės atėmimo įstaigoje, taigi, ieškovas neturi banko sąskaitos, į kurią būtų galima pervesti pinigus. Taikos sutartimi buvo sutarta, kad kompensacija bus pervesta į ieškovą atstovaujančios advokatės depozitinę banko sąskaitą, o ne į trečiojo asmens, niekaip nesusijusio su ieškovu, sąskaitą. Kompensacija neturi būti sumokėta grynaisiais, taip užtikrinama, kad visi mokėjimai bus oficialūs ir ieškovas turės teisę realiai gauti kompensaciją. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – ir Advokatūros įstatymas) 50 straipsnio 5 dalyje numatyta advokato teisė laikinai saugoti kliento lėšas depozitinėje sąskaitoje. Taigi, kliento lėšų pervedimas į advokato depozitinę sąskaitą, nors ir nėra dažna praktika, tačiau leidžiama įstatymų. Atsakovė nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad ieškovą atstovaujanti advokatė turėtų ketinimų neperduoti pinigų ieškovui, be to, aplinkybė, ar ieškovą atstovaujanti advokatė perduotų pinigus ieškovui, ar ne, nedarytų jokios įtakos atsakovės teisėms ir pareigoms.Niekuo nepagrįstas argumentas dėl spaudimo ieškovui, jam būnant įkalinimo įstaigoje. Prie bylos prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad ieškovas pasidalinti turtą, įgytą gyvenant kartu su atsakove, siekė dar būdamas Lietuvoje, t. y. nebūdamas laisvės atėmimo įstaigoje. Ieškovas į advokatę teisinės pagalbos dėl turto padalijimo kreipėsi taip pat dar iki laisvės atėmimo. Atsakovė skunde pati nurodo, kad taikos sutarties sąlygų derinimas užtruko ilgai. Dėl kompensacijos išmokėjimo buvo tartasi porą mėnesių, dalyvaujant pačiai atsakovei. Atsakovė yra atstovaujama kvalifikuoto advokato, sutarties sąlygos nėra sudėtingos, jos aiškios. Taikos sutarties tekstą parengė atsakovę atstovaujantis advokatas.Atsakovė skunde nurodo, kad taikos sutartis pažeidžia jos interesus, nes pasitarusi su nekilnojamojo turto agentais, ji sužinojo, jog per tokį terminą nepavyks parduoti buto, tačiau nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Taikos sutartyje numatyti delspinigiai pradedami skaičiuoti tik po 75 dienų po nutarties įsiteisėjimo, o tai yra pakankamas terminas butui Vilniaus mieste parduoti. Be to, šalys jau po taikos sutarties patvirtinimo, 2018 m. sausio 8 d. sudarė papildomą susitarimą, kuriuo atsakovė įsipareigojo, kad neperleis buto tretiesiems asmenims, kol nebus pilnai atsiskaičiusi pagal taikos sutartį. Susitikimo metu atsakovė neužsiminė, kad tikslinga būtų pakeisti terminus ar delspinigius, o tai tik patvirtina, jog taikos sutartis visiškai atitiko jos valią.Taikos sutarties negaliojimo pagrindai nurodyti CK 6.986 straipsnyje, tačiau šiuo konkrečiu atveju nė vienas iš jų netaikytinas, jo nenurodo ir pati atsakovė. Atsakovė nenurodė jokios aplinkybės ar argumento, kad sudaryta taikos sutartis prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajai tvarkai, pažeistų trečiųjų asmenų interesus. Atkreiptinas dėmesys, kad delspinigiai pradedami skaičiuoti tik po 75 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo, o delspinigių dydis (0,04 proc. už vieną dieną) yra netgi mažesnis nei šiuo metu įprastas rinkoje (0,1-0,2 proc.). Delspinigių suma šalių buvo individualiai aptarta.Atsakovė atskirąjį skundą pateikė akivaizdžiai piktnaudžiaudama savo procesinėmis teisėmis – siekdama užvilkinti bylos nagrinėjimą. Bylos nagrinėjimas buvo paskirtas 2018 m. sausio 8 d., turėjo būti apklausti liudytojai. Akivaizdu, kad byla būtų buvusi išnagrinėta dar 2018 m. sausio 8 d. Atsakovė neteikė atsiliepimo į ieškinį, neatvykdavo į teismo posėdžius (netgi, kai buvo teismui įsipareigojusi, kad asmeniškai dalyvaus bylos nagrinėjime), todėl bylos nagrinėjimas itin ilgai užtruko. Toks atsakovės elgesys akivaizdžiai rodo jos piktavališką veikimą prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Dėl ieškovės nepagrįsto skundo ir veikimo prieš greitą bylos išnagrinėjimą, ieškovas neturi galimybės disponuoti jam priklausančia kompensacija. 2018 m. vasario mėnesį ieškovas turi būti paleistas iš laisvės atėmimo įstaigos, tačiau dėl atsakovės piktnaudžiavimo savo teisėmis, jis neturės galimybės įsigyti gyvenamojo būsto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Apeliantės teigimu, taikos sutarties turinys galimai neatitinka ieškovo interesų, o taip pat neatitinka ir pačios atsakovės interesų, nes kompensacija yra per didelė, terminai prievolėms įvykdyti per trumpi, delspinigiai dideli. Todėl, atsakovės įsitikinimu, taikos sutartis gali pažeisti CK 6.228 straipsnį, o teismo nutartis, kuria ši sutartis patvirtinta – CPK 12, 13 ir 140 straipsnius bei teismo pareigą užtikrinti, kad taikos sutartis nepažeistų CK 1 knygos IV skyriaus nuostatų.Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą bei atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, neturi faktinio ir (ar) teisinio pagrindo sutikti su atskirajame skunde atsakovės dėstoma pozicija.Visų pirma, atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad ji nėra įgaliota atstovauti ieškovui, ginti jo interesus bei teises, todėl atskirajame skunde dėstomi argumentai dėl taikos sutarties turinio galimo neatitikimo tikrajai ieškovo valiai, jo paties interesams, vien dėl šios priežasties atmestini. Kita vertus, atsakovė, dėstydama argumentas dėl neva ieškovo, buvusio laisvės atėmimo vietoje, galimai patiriamo tam tikro spaudimo, nepateikė absoliučiai jokių jos teiginius pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis), dėstydama tik deklaratyvius samprotavimus apie tai, kad galbūt taikos sutarties sąlygos būtų kitokios ieškovui asmeniškai, o ne per atstovę, dalyvaujant bylos nagrinėjime, tuo labiau, jog, kaip teisingai pastebėta atsiliepime į skundą, atsakovė ir jos atstovas net neprašė pripažinti ieškovo asmeninį dalyvavimą teismo posėdyje būtinu.Visiškai jokiais įrodymais nepagrįsti ir atsakovės nuogąstavimai dėl taikos sutartyje numatytos kompensacijos mokėjimo ieškovui tvarkos nesaugumo. Kaip teisingai akcentuota atsiliepime į atskirąjį skundą, kliento lėšų pervedimas į advokato depozitinę sąskaitą, nors ir nėra dažna praktika, pats savaime nėra draudžiamas įstatymų, o jokių įrodymų ar argumentų, leidžiančių pagrįstai suabejoti teisėtą veiklą vykdančios, pagal ieškovo pasirašytą atstovavimo sutartį byloje dalyvavusios ieškovo atstovės – advokatės – sąžiningumu, jos prievolės perduoti gautas lėšas ieškovui tinkamu įvykdymu, byloje nėra. Be to, kaip teisingai pastebėjo ieškovas, ši aplinkybė (perdavė advokatė lėšas ieškovui ar ne) bet kuriuo atveju nedarytų įtakos pačios atsakovės teisėms ir pareigoms, nes sumokėjusi į taikos sutartyje nurodytą advokatės depozitinę sąskaitą taikos sutartyje nurodytą sumą sutartyje sulygtu terminu, apeliantė būtų laikoma tinkamai įvykdžiusia taikos sutartį, o tolesnis jos pervestų pinigų likimas niekaip nesusijęs su atsakove, jos įsipareigojimų pagal sutartį vykdymu. Pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir nutraukta civilinė byla, nesudaro ir kiti atsakovės skunde dėstomi argumentai dėl taikos sutarties turinio tariamo neatitikimo apeliantės interesams. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, atsakovė visą laiką, be kita ko ir derinant taikos sutarties sąlygas, buvo atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato). Būtent atsakovės atstovas parengė taikos sutarties tekstą, o pačios sutarties sąlygos yra trumpos bei aiškios, taigi turėjo būti suprantamos atsakovei ir jos visapusiškai įvertintos jau jų galutinio suderinimo momentu. Atsakovė neteigia, kad taikos sutartis pasirašyta prieš jos valią, jos atstovui nederinant šių sąlygų su pačia atstovaujamąja, be to, aplinkybę, jog tiek pati sutartis, pasirašyta atsakovės atstovo, tiek ir joje nurodytos sąlygos, inter alia dėl delspinigių taikymo, jų dydžio, atitiko tikrąją atsakovės valią dar ir po taikos sutarties ginčo nutartimi patvirtinimo, pagrindžia 2018 m. sausio 8 d. šalių sudarytas papildomas susitarimas, kuriuo šalys tikslino jau patvirtintos taikos sutarties vykdymo ypatumus ir atsakovė įsipareigojo, jog neperleis buto tretiesiems asmenims, kol nebus pilnai atsiskaičiusi pagal taikos sutartį su ieškovu. Kita vertus, atskirajame skunde teigdama, kad taikos sutarties nuostatos, inter alia dėl termino butui parduoti ir delspinigių dydžio, galimai lemia esminę šalių nelygybę (CK 6.228 straipsnis), apeliantė nepateikė jokių šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų, be kita ko ir duomenų, patvirtinančių jos teiginius apie nekilnojamojo turto ekspertų paaiškinimus dėl buto pardavimo taikos sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais negalimumo ar ypatingo sunkumo, taip pat delspinigių dydžio neatitikimo rinkoje esantiems dydžiams ar neproporcingumo apeliantės turtinei padėčiai. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, taigi, vien tik deklaratyvių pareiškimų skunde nurodymas bei atskirų teisės normų įvardijimas, niekaip nepaaiškinant kaip konkrečiai pasireiškė šių normų pažeidimas (kaip kad atsakovės nurodytų CPK 12, 13 straipsnių, CK 1 knygos IV skyriaus paminėjimo atveju) nėra pakankamas apeliantės skundui patenkinti.Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Kaip teisingai pažymėjo ieškovas, atsakovė, ginčydama teismo nutartį, kuria patvirtinta atsakovės laisva valia sudaryta taikos sutartis, nenurodė jokių argumentų ir įrodymų, bent tikėtinai pagrindžiančių taikos sutarties prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, savo ruožtu vien tik ieškovės nuomonės dėl taikos sutarties sąlygų jai naudingumo pasikeitimas, jos manymas, kad ji galėjo suderėti geresnes sąlygas, nėra teisėtas pagrindas pirmosios instancijos teismo nutarčiai, kuria ši taikos sutartis, šalims to prašant, buvo patvirtinta, panaikinti, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Dėl baudos neskyrimo
Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė skirti J. Ž. 5 000 Eur baudą, 50 proc. baudos priteisiant ieškovui. Ieškovo įsitikinimu, atsakovė atskirąjį skundą pateikė akivaizdžiai piktnaudžiaudama savo procesinėmis teisėmis – siekdama užvilkinti bylos nagrinėjimą.Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali būti pripažintas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju apeliantės naudojimasis jai suteiktomis teisėmis civiliniame procese, teikiant atskirąjį skundą, nesudaro pagrindo per se spręsti, kad ji piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Dalyvaujantis byloje asmuo CPK nurodytais atvejais turi teisę skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis; teisės į apeliaciją įgyvendinimas negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesu, nebent iš bylos proceso eigos būtų akivaizdu, jog šia teise naudojamasi ne siekiant sau palankaus procesinio rezultato, bet kitais tikslais (siekiant vilkinti procesą, vykdymo veiksmus ar pan.). Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismui įvertinus bylos eigos aplinkybes, inter alia nurodytas ieškovo (dėl atsakovės nedalyvavimo viename teismo posėdyje, kuriame ji žadėjo būti), pripažintina, kad nėra pagrindo akivaizdžiam atsakovės piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, siekiant užvilkinti bylos nagrinėjimą, konstatuoti, todėl ieškovo prašymas dėl baudos skyrimo atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kadangi po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta, priėmimo 2018 m. sausio 18 d. nutartimi buvo tenkintas ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo reikalavimams užtikrinti, už kurio padavimą ieškovas sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį, ši suma pagal CPK 93 straipsnį priteistina ieškovui iš atsakovės.Kitų bylinėjimosi išlaidų, patirtų po skundžiamos nutarties priėmimo, dydį pagrindžiančių dokumentų ieškovas nepateikė, todėl jų atlyginimas ieškovui iš atsakovės nepriteisiamas (CPK 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Netenkinti ieškovo J. P. prašymo skirti atsakovei J. Ž. baudą.
Priteisti ieškovui J. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimą.