- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-25
- Bylos Nr.
- e2YT-9079-1025/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01031-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Matulevičienė
- Pareiškėjas
- V. V.
- Suinteresuotas asmuo
- V. M., VĮ Turto bankas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuoti asmenys V. M., VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą - kad pareiškėja po savo motinos S. M., mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai jį valdydama ir jį valdo iki šiol. Nurodo, jog jos mama S. M. mirė (duomenys neskelbtini), tėvas J. M. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties priėmė jai priklausant palikimą. Po motinos S. M. mirties nei testamentiniai nei įstatyminiai mirusiosios įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė. Motina S. M. ir tėvas J. M. gyvendami santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog po mamos mirties toliau naudojosi butu, juo rūpinosi ir išlaikė, todėl manė, jog visas po motinos mirties likęs turtas pereina jai ir ji yra teisėta savininkė ir dėl to į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, nurodė, kad pareiškėjos pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, esant CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytiems teisiniams pagrindams, patenkinti.
Suinteresuotas asmuo V. M. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareikšimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Nurodė, jog pareiškėja yra jos sesuo, kuri faktiškai priėmė po motinos S. M. mirties likusį palikimą ir jį valdo iki šiol. Pareiškėja prižiūri po motinos mirties likusį butą, moka mokesčius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p.). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos V. V. tėvai yra S. M., gim. (duomenys neskelbtini)ir tėvas J. M., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos mama S. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas J. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). S. M. ir J. M. santuoką buvo sudarę (duomenys neskelbtini). Iš 2018-05-31 Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biurui prašymo priimti palikimą ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nustatyta, kad po J. M. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) palikimą priėmė pareiškėja V. V.. Iš 2018-06-19 Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biuro liudijimo nustatyta, kad po S. M. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) nei testamentiniai, nei įstatyminiai mirusiosios įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė. Paveldėjimo byla notaro biure nėra užvesta.
VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, jog butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priklauso J. M.. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, jog V. V. mokėjo įmokas už komunalines paslaugas (elektros energiją, komunalines atliekas ir kt.) bute adresu (duomenys neskelbtini).
Remiantis įrodymų visuma nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje yra sąlygos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
Teismas nurodo, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (CK 5.50 str. 2 d.). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 str. 1 d.). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str. 1 d.). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 str. 1 d.), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).
Tokiu būdu palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 2 dalies prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.
Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja V. V., būdama pavaldėtoja pagal įstatymą, po savo motinos S. M. mirties įstatymo nustatytu terminu, nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau byloje pateikti rašytiniai įrodymai, pareiškėjos bei suinteresuoto asmens rašytiniai paaiškinimai bei nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja po motinos mirties savo aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti po motinos mirties atsiradusį palikimą, nes ji toliau rūpinosi kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, jį prižiūrėjo, mokėjo visus mokesčius. Taigi pareiškėja V. V. tokiais savo veiksmais išreiškė savo valią siekdama įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo valdyti ir naudoti po motinos mirties likusį ir jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei laikė save to turto savininke. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad V. V. iš karto po motinos mirties faktiškai pradėdama valdyti motinai S. M. priklausantį turtą, priėmė savo motinos palikimą (CK 5.50 str. 2 d., CPK 178 str.), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą (CPK 444 str. 2 d. 8 p.,445 str.).
Pareiškėja įrodė, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turtintis faktas jai sukels teisines pasekmes (CPK 444 str. 1 d.). Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip pagrįstas tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.,445 str.). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos S. M., mirusios (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą faktiškai priėmė.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.