Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-01-20 · Byla Nr. Ik-1296-624/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-01-20
Bylos Nr.
Ik-1296-624/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02404-2011-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas
UAB „Gyvas alus“
Atsakovas
Narkotikų
Advokatai
Ona Vitartienė
Administracinė byla Nr. I-1296-624/2012(Proceso Nr. 3-61-3-02404-2011-7)Procesinio sprendimo kategorija 20; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Gyvas alus“ atstovams Domantui Vizbarui ir advokatei Onai Vitartienei, atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovei Jurgitai Miliauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Gyvas alus“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Gyvas alus“ (toliau – ir Bendrovė) skunde, kurį patikslino 2011-12-13, prašo pakeisti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2011-10-13 nutarimu Nr. ATK2-51/11 taikytą ekonominę sankciją 10 000 Lt iki 1000 Lt. Nurodo, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2011-10-13 nutarimu Nr. ARK2-51/11 pareiškėjai skyrė 10 000 Lt baudą už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 3, 4, 6, 7, 9, 11 p. ir 29 str. 5 d. pažeidimą.

Pareiškėja neginčija, kad pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. reikalavimus, tačiau mano, kad paskirtos baudos dydis yra finansiškai nepakeliamas, Bendrovė turės nutraukti veiklą ir atleisti darbuotojus. Administracinių bylų teisena prilyginama baudžiamajai teisenai. Pagal baudžiamąją teiseną nėra nusikaltimas toks veiksmas ar neveikimas, kuris formaliai kad ir turi kurios nors baudžiamojo įstatymo numatytos veikos požymius, bet dėl mažareikšmiškumo nėra pavojingas visuomenei. Vertinant, ar pažeidimas yra mažareikšmis, įtakos turi žalingų padarinių dydis, dalykas, į kurį buvo kėsintasi, pažeidimo padarymo būdas, sąlygos ir aplinkybės, kaltės forma, kaltinimo motyvai ir tikslai, kaltininko asmenybės ypatumai. Administracinių nuobaudų efektyvumą lemia tai, kad kiekvienu atveju jos turi būti taikomos atsižvelgiant į konkrečias pažeidimo padarymo aplinkybes. Nuobaudos griežtumas visada turi atitikti padaryto teisės pažeidimo pavojingumo laipsnį, kalto asmens savybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Be represinio pobūdžio bruožo, administracinių nuobaudų funkcija turi ir kitų tikslų - jomis siekiama teisės pažeidėją sudrausminti, pataisyti, perauklėti, įspėti ne tik jį, bet ir kitus asmenis, kad jie nedarytų teisės pažeidimų. Nurodo, kad Bendrovė licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais užkandinėje „Gyvo alaus krautuvėlė“, esančioje (duomenys neskelbtini), Trakai, įsigijo tik 2011-07-20, licencijos Nr. (duomenys neskelbtini). Pažeidimas nustatytas 2011-09-15. Per tokį trumpą laiką Bendrovė faktiškai normaliai nebuvo pradėjusi veiklos, neįsigilinusi į Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus. Dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Pareiškėjai yra paskirta minimali sankcija, tačiau tik teismui yra suteikta teisė sumažinti minimalią ekonominę sankciją. Mano, kad šiuo atveju yra galimybė sumažinti Bendrovei skirtą minimalią ekonominę sankciją iki 1000 Lt atsižvelgiant į tai, kad padarytas Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimas nesukėlė ir negalėjo sukelti neigiamų padarinių, kadangi neleistina alkoholio reklama buvo tik labai trumpą laiką nuo įmonės licencijuojamos veiklos pradžios užkandinėje „Gyvo alaus krautuvėlė“. Pateikdami išorinėje reklamoje įmonės pavadinimą „Gyvo alaus krautuvėlė“ Alkoholio kontrolės įstatymo nepažeidė. Pažeidimo esmė yra ta, kad pateikdami nurodytą pavadinimą, pateikė ir figūrinius ženklus - stilizuotą butelį su kaklaraiščiu ir užrašą anglų kalba. Alkoholio kontrolės įstatymas nedraudžia išorėje pateikti įmonių pavadinimų ir tai nėra laikoma alkoholio reklama. Prisipažįsta, kad pateikdami papildomus figūrinius elementus, buvo giliai įsitikinę, kad prie tokios informacijos (pavadinimo) tikrai nereikia įspėjamojo užrašo dėl alkoholio žalos (Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 5 d.). Atsakovui nustačius pažeidimą iš karto jį pašalino. Automobilis su išorine alkoholio reklama faktiškai nebuvo pradėtas eksploatuoti. Skundžiamame nutarime taip pat pažymėta, kad automobilis su alkoholio reklama buvo pastatytas kieme už užkandinės pastato, šalia sukrautų medinių baldų ir kito įmonės nenaudojamo inventoriaus. Baldai tuo metu buvo dažomi, automobilis buvo klijuojamas lipdukais. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad nustatyta išorinė alkoholio reklama be įspėjamųjų užrašų apie alkoholio žalingą poveikį sveikatai tikrai nepadarė realios žalos ir pažeidimas yra mažareikšmis bei nepavojingas visuomenei. Dėl kitų skundžiamame nutarime išdėstytų Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 3, 4, 6, 7, 9, 11 punktų pažeidimų sutinka ir nuoširdžiai gailisi. Kadangi šis pažeidimas buvo daromas labai trumpą laiką, pažeidimas nepadarė realios žalos visuomenei, nesukėlė neigiamų pasekmių ir mano, laikytinas mažareikšmiu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuojantis teismų praktiką administracinėse bylose, yra pasisakęs, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 7 d. nustato, kad skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą nei šio straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytos minimalios piniginės baudos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja anksčiau nėra pažeidusi Alkoholio kontrolės įstatymo, tai pirmas pažeidimas, pažeidimo tyrimui ir išaiškinimui nekliudė, nustatytus pažeidimus pašalino iš karto, įmonė licencijuojamą veiklą užkandinėje „Gyvo alaus krautuvėlė“ vykdė tik antras mėnuo nuo licencijos išdavimo, įkurta tik 2010-09-15 (mažiau kaip metai laiko iki patikrinimo), žemutinė sankcijos riba yra pakankamai griežta ir pareiškėjai finansiškai nepakeliama, Bendrovės finansinė padėtis labai bloga, įmonė dirba nuostolingai, nuostoliai už 2010 metus sudarė 19 944 Lt, be to įmonė, turėdama tikslą dirbti pelningai daro papildomas investicijas, kurioms vykdyti turi prisiėmusi kreditorinių įsipareigojimų, kuriuos turi įvykdyti iki 2012-12-31, prašo skirtą ekonominę sankciją sumažinti iki 1000 Lt (b. l. 1-3, 102-104).

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovai teismo posėdyje palaikė skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad padarytą pažeidimą pripažįsta, tačiau mano, kad paskirta ekonominė sankcija yra labai didelė ir neadekvati padarytam pažeidimui. Bendrovės metinė apyvarta 2011 metais buvo apie 400 000 Lt, o nuostoliai - apie 40 000 Lt. Bendrovėje dirba 10 darbuotojų. Pažeidimai iš karto buvo pašalinti. Prašė sumažinti paskirtą baudą iki 1000 Lt.

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjos skundo motyvus dėl baudos sumažinimo vertina kritiškai. Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 6 d. numatyta, kad už šio Įstatymo 29 str. reikalavimų nesilaikymą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės baudžiami nuo 10 000 Lt iki 50 000 Lt bauda, už kiekvieną to paties reikalavimo pakartotinį pažeidimą padarytą per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, - nuo 50 000 Lt iki 100 000 Lt bauda. Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 7 d. numatyta, kad konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 8 d. nurodyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes. Atsakovas, priimdamas 2011-10-13 nutarimą Nr. ATK2-51/11, nei materialinės, nei procesinės teisės normų nepažeidė, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais, skirta bauda yra individualizuota atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį. Atsakovas savo kompetencijos ribose skyrė minimalią baudą, todėl nėra pagrindo teigti, kad skirta bauda yra per didelė padarytiems pažeidimams. Pareiškėjai buvo skirta tinkama ekonominė sankcija, buvo įvertintos byloje esančios aplinkybės ir baudos sumažinimas remiantis tapačiomis lengvinančiomis aplinkybėmis prieštarautų Alkoholio kontrolės įstatymo įtvirtintiems tikslams. Juolab, kad pareiškėja padarė sudėtinį Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą. Pareiškėjos argumentai, kad bauda turėtų būti mažinama atsižvelgiant į blogą Bendrovės finansinę padėtį, atmestini. LVAT 2010-12-13 nutartyje Nr. A858-1472/2010 dėl baudos dydžio sumažinimo (administracinė byla dėl kitų panašaus reguliavimo akcizinių prekių - tabako gaminių) konstatavo, kad ekonominė sankcija, skiriama už Tabako kontrolės įstatymo numatytus pažeidimus, įgyvendina inter alia prevencinę funkciją, todėl natūralu, kad ji gali sukelti neigiamus padarinius ir yra papildoma našta bet kuriai įmonei, tačiau tuo atveju, jei sunkios galimybės įmonei būtų visais atvejais vertinama kaip pagrįstas argumentas, sumažinant ar neskiriant ekonominės sankcijos, tai ji nebeįgyvendintų savo prevencinės funkcijos ir sudarytų prielaidas įmonei pažeisti Tabako kontrolės įstatymo reikalavimus, įmonei a priori žinant, kad ji galės išvengti realios baudos, motyvuodama bloga finansine padėtimi. Tokiu būdu išimtinė situacija taptų taisykle ir neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamo proporcingumo principo sampratos. Be to, pagal LVAT suformuotą praktiką, aplinkybės dėl įmonės dydžio ar metinės apyvartos negali būti baudos dydį lemiančiomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai, kad ekonominė sankcija pablogintų pareiškėjos finansinę padėtį ir paveiktų veiklą, atmestini. Nesutinka, kad padaryti Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimai yra mažareikšmiai. Visuotinai pripažinta, kad alkoholio vartojimas kenkia žmonių sveikatai. Mokslinėje literatūroje teigiama, jog bet kokio alkoholinių gėrimų kiekio patekimas į organizmą toksikologine prasme jau yra apsinuodijimas. Taip pat pažymima, kad alkoholis slopina visų audinių ir organų gyvybinius procesus, net mažos jo dozės mažina fizinį ir psichinį žmogaus pajėgumą (nekenksmingo alkoholio kiekio nėra). Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 p., nurodoma, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Pažymėjo, kad ekonominė sankcija yra taikoma ne tik kaip bausmės neišvengiamumas, bet ir kaip prevencinė priemonė. Ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus: ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė, yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 1997-02-13 nutarime pažymi, kad „<...> Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos dešimtojoje redakcijoje (Ženeva 1992 m.) nurodyta, kad alkoholis ir tabakas yra psichoaktyviosios medžiagos, kurios gali padaryti somatinę žalą, sukelti ūminę intoksikaciją, priklausomybės sindromą, kitus žmogaus psichikos ir elgesio sutrikimus. 1977 m. Europos Bendrijos Komisijos Sveikatos ir saugos direktorato, Pasaulinės sveikatos organizacijos ir Tarptautinės alkoholio ir narkomanijos tarybos sudaryta ekspertų grupė pateikė šias išvadas: dėl toksinio efekto, kurį alkoholiniai gėrimai sukelia, EB Komisija neturi jų vertinti kaip įprastų maisto produktų ar šiaip gėrimų. Komisija kiek įmanoma skubiau turėtų peržiūrėti savo veiklą ekonomikos srityje, kad sumažintų didžiulę alkoholio vartojimo žalą sveikatai ir socialinei gerovei <...>“. Pažymėjo, kad su pareiškėjos pateikta draudžiama reklamine informacija gali susipažinti ir visuomenei labiausiai pažeidžiama visuomenės grandis - nepilnamečiai ir mažamečiai, kuriems tokia informacija yra žalinga. Atsižvelgiant į tai, kokį neigiamą poveikį turinčią reklaminę informaciją paskleidė pareiškėja įvairiomis priemonėmis, kuri yra prieinama ir nepilnamečiams, ekonominė sankcija negali būti mažinama siekiant atskirų komercinių ūkio subjekto interesų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1998-07-09 nutarime pažymėjo, kad alkoholio gamybai, importui, prekybai ar kitokiam realizavimui yra reikalingas ypatingas valstybinio reguliavimo režimas. Be to, šio Teismo 2004-01-26 nutarime buvo konstatuota, kad alkoholio vartojimas gali turėti neigiamų padarinių fizinei, psichologinei ir socialinei asmenų, jų grupių ar net visuomenės būklei. Šiuo atveju pareiškėjai skirta ekonominė sankcija nelaikytina akivaizdžiai neteisinga, atsižvelgiant į tai, kokias vertybes saugo Alkoholio kontrolės įstatymas ir ypač teisės normos, kurių pagrindu skirta ginčijama ekonominė sankcija. Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad pareiškėjos pateikta draudžiama alkoholinių gėrimų reklama nesukėlė žalos ir neigiamų padarinių. Alkoholio kontrolės įstatymo formuojamai alkoholio kontrolės politikai ir esant į ateitį nukreiptiems prevenciniams šio įstatymo tikslams, žalos atsiradimo ar neatsiradimo faktas Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 3 p., 4 p., 6 p., 7 p., 9 p., 11 p. ir 29 str. 5 d. nurodytų pažeidimų padarymo atveju, neturi įtakos pažeidimų konstatavimui. Draudžiamai reklamai konstatuoti nebūtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp alkoholinio gėrimo vartojimo ir konkretaus jos sukelto poveikio, užtenka, kad informacija apie alkoholinį gėrimą būtų pateikta tokia forma, kad potencialaus pirkėjo ar vartotojo sąmonėje susiformuotų suvokimas, kad alkoholinis gėrimas gerina fizinę būklę, padeda išspręsti asmenines problemas, turi gydomųjų savybių, palankiai vaizduotų nesaikingą alkoholinių gėrimų vartojimą, pateiktų neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus, joje dalyvautų mokslo įžymybės, kiti garsūs visuomenės veikėjai, būtų naudojamas jų asmuo, vardas, atvaizdas ar pan., taigi, iš esmės susiformuotų palanki nuomonė dėl alkoholio vartojimo. Daro išvadą, kad paskirta bauda negali būti mažinama neva dėl to, kad nesukėlė neigiamų pasekmių. Reklamos draudimai nustatyti ir Europos konvencijoje dėl televizijos be sienų, Europos Bendrijų Tarybos 1998-10-03 direktyvoje 89/552/EEB. Nurodoma, jog įstatymų leidėjas, siekdamas apginti žmonių sveikatą, turi teisę riboti alkoholio reklamą, o pažeidus įstatymo nustatytus apribojimus, būtina taikyti atitinkamas poveikio priemones. Europos Chartijoje dėl alkoholio vartojimo nurodoma, kad būtina informuoti žmones apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai, šeimai, visuomenei ir apie efektyvias priemones, kuriomis remiantis galima išvengti arba sumažinti alkoholio žalą, gerinti sveikatą, kontroliuojant alkoholio prieinamumą, įdiegti griežtą kontrolę, užtikrinti jau kai kuriose šalyse esančius apribojimus ir tiesioginės bei netiesioginės alkoholinių gėrimų reklamos draudimus. Atmestinas ir pareiškėjos argumentas, kad anksčiau pareiškėja nebuvo padariusi Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimų. Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 6 d. numatyta, kad už kiekvieną Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. to paties reikalavimo pakartotinį pažeidimą, padarytą per dvejus metus nuo baudos paskyrimo juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės baudžiami nuo 50 000 Lt iki 100 000 Lt bauda, todėl tai, kad pareiškėja pirmą kartą padaro Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. reikalavimų pažeidimą nelaikytina pareiškėjo padėtį lengvinančia aplinkybe. Atmestini pareiškėjos argumentai, kad ji savo iniciatyva pašalino draudžiamą reklaminę informaciją ir dėl to turėtų būti sumažinta paskirta ekonominė sankcija. Logiška, kad pareiškėjos, kaip socialiai atsakingo ūkio subjekto, pareiga tokią draudžiamą alkoholinių gėrimų reklaminę informaciją pašalinti idant išvengtų papildomos atsakomybės už teisės aktų imperatyvių normų ignoravimą. Pažymėjo, kad atsakovas savo kompetencijos ribose pareiškėjai skyrė minimalią Alkoholio kontrolės įstatyme numatytą baudą už tokio pobūdžio pažeidimus, priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą panaikinti ginčijamą nutarimą ir sumažinti ekonominę sankciją. Priimant nutarimą nei materialinės, nei procesinės teisės normos nebuvo pažeistos (b. l. 34-37, 109).

Atsakovo atstovė teismo posėdyje su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad paskirta sankcija už padarytą pažeidimą yra proporcinga ir teisinga, mažinti paskirtą baudą nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjos, jos ir atsakovo atstovų paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento kontrolės skyriaus vyr. specialistės, vykdydamos pavedimą Nr. ATK1-064, 2011-09-15 patikrino UAB „Gyvas alus“ užkandinę „Gyvo alaus krautuvėlė“, esančią (duomenys neskelbtini), Trakuose, ir 2011-09-15 surašė faktų fiksavimo protokolą Nr. ATK2-064, kuriame nurodė, kad kieme už pastato adresu (duomenys neskelbtini), Trakai (pastate įrengta užkandinė „Gyvo alaus krautuvėlė“), šalia sukrautų medinių baldų, rastas baltos spalvos automobilis „Fiat 126“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su reklama: ant automobilio viršaus pritvirtinta medinė statinė su užrašu „Gyvas alus“ (ant statinės viršaus) ir figūriniu elementu „Aukštaitijos Bravorai“ (ant statinės šono); ant automobilio kėbulo priekinės dalies užrašyta „Gyvo alaus krautuvėlė (Lithuanian Craft Beer) Trakai, (duomenys neskelbtini)“, pateiktas stilizuotas butelio su kaklaraiščiu vaizdas; ant automobilio kėbulo dešinės pusės pateikti užrašai: „(duomenys neskelbtini), Trakai“ (šis užrašas pasikartoja 2 kartus – iš šonų), „Gyvo alaus krautuvėlė (Lithuanian Craft Beer) (su stilizuotu butelio su kaklaraiščiu vaizdu), „Tradicijos grįžta!“, www.gyvasalus.lt. Minėti užrašai pateikti ir ant kairės automobilio kėbulo pusės; ant automobilio kėbulo galinės dalies pateiktas užrašas www.gyvasalus.lt, ant galinio stiklo – „Craft Beer“ (b. l. 45-46). Taip pat 2011-09-15 faktų fiksavimo protokole Nr. ATK2-065 nurodė, kad patikrinimo metu nustatyta, kad ant užkandinės „Gyvo alaus krautuvėlė“, adresu (duomenys neskelbtini), Trakai, dviejų išorinių sienų į gatvės pusę pakabintos dvi reklaminės iškabos (0.8x1.6 m dydžio): iškabų gelsvame fone pateikti užrašai „Gyvo alaus krautuvėlė“ ir figūriniai ženklai – stilizuoti buteliai su kaklaraiščiais, taip pat tamsiame fone baltai užrašas – „Lithuanian Craft Beer“. Lauke, prie pastato sienos (į važiuojamąją gatvės dalį) pastatytas reklaminis, dviejų dalių stovas: juodame stovo fone, vienoje iš dalių baltai užrašyta „Jau dirbame gyvas alus“. Užrašas pateiktas 0.5x0.65 m plote kreida. Įėjus į užkandinę, klientų aptarnavimo salėje, ant baro sienelės šviesiame fone pateiktas užrašas „Gyvo alaus/krautuvėlė/Lithuanian Craft Beer“ ir figūrinis ženklas – stilizuotas butelis su kaklaraiščiu. Minėtoje užkandinėje parduodamų prekių pavadinimams, kainų nurodymui naudojami sulankstomi popieriniai lapeliai (10x15 cm dydžio). Lapeliuose patiektas užrašas „Gyvo alaus/krautuvėlė“, figūrinis ženklas – stilizuotas butelis su kaklaraiščiu. Užkandinės klientų aptarnavimo salėje, ant baro rasti reklaminiai lapeliai (10x17 cm dydžio). Vienoje lapelių pusėje tamsiame fone pavaizduota kaukė, žemiau lenktai užrašyta „natūralus Kanapinis“ ir pateiktas tekstas: „Kanapinis – gyvas alus, pagamintas iš vandens...“, www.gyvasalus.lt. kitoje lapelių pusėje juodame fone – pastato atvaizdas, tekstas – „Butautų dvaro alus – išraiškingo aromato gyvas alus gaminamas pagal senovinę receptūrą...“ ir kt. informacija. Taip pat ant užkandinės baro rastas rudos spalvos bokalas su rankenėle. Ant bokalo pateiktas užrašas „Už alų! Visų problemų priežastį ir sprendimą“ (2 vnt.). Užkandinėje parduodami, laikomi juodos spalvos marškinėliai su užrašais „Tamsus alus/ Geriau už šviesų rytojų“ (taip pat pavaizduotas bokalas su puta) ir „Alus gerti sveika“ J. J. (ant šių marškinėlių – J. J. atvaizdas). Marškinėlių su užrašu: „Tamsus alus/Geriau už šviesų rytojų“ rasta – 5 vnt., kitų – 8 vnt. (b. l. 47-48).

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2011-09-22 surašė protokolą Nr. ATK2-067, kuriame, remiantis Faktų fiksavimo protokolais, nustatė, kad UAB „Gyvas alus“ pateikė išorinę alaus reklamą be Sveikatos apsaugos ministerijos 1997-10-13 įsakymu Nr. 545 patvirtinto įspėjamojo teksto apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai „Vartodami alkoholį, rizikuojate savo sveikata, šeimos ir visuomenės gerove“: ant užkandinės „Gyvo alaus krautuvėlė“, adresu (duomenys neskelbtini), Trakai, dviejų išorinių sienų į gatvės pusę pakabintos dvi reklaminės iškabos (0.8x1.6 m dydžio): iškabų gelsvame fone pateikti užrašai „Gyvo alaus krautuvėlė“ ir figūriniai ženklai – stilizuoti buteliai su kaklaraiščiais, taip pat tamsiame fone baltai užrašas – „Lithuanian Craft Beer“; lauke, prie pastato sienos (į važiuojamąją gatvės dalį) pastatytas reklaminis, dviejų dalių stovas: juodame stovo fone, vienoje iš dalių baltai užrašyta „Jau dirbame gyvas alus“. Užrašas pateiktas 0.5x0.65 m plote; kieme už pastato (duomenys neskelbtini), Trakai, šalia sukrautų medinių baldų rastas stovintis baltos spalvos automobilis „Fiat 126“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ant automobilio viršaus pritvirtinta medinė statinė su užrašu „Gyvas alus“ (ant statinės viršaus) ir figūriniu elementu „Aukštaitijos Bravorai“ (ant statinės šono). Ant automobilio kėbulo priekinės dalies užrašyta „Gyvo alaus krautuvėlė (Lithuanian Craft Beer) Trakai, (duomenys neskelbtini)“, pateiktas stilizuotas butelio su kaklaraiščiu vaizdas. Ant automobilio kėbulo dešinės pusės pateikti užrašai: „(duomenys neskelbtini), Trakai“ (šis užrašas pasikartoja 2 kartus – iš šonų), „Gyvo alaus krautuvėlė/Lithuanian Craft Beer) (su stilizuotu butelio su kaklaraiščiu vaizdu). „Tradicijos grįžta“, www.gyvasalus.lt. Minėti užrašai pateikti ir ant kairės automobilio kėbulo pusės. Ant automobilio kėbulo galinės dalies pateiktas užrašas www.gyvasalus.lt, ant galinio stiklo – „Craft Beer“. Taip pat UAB „Gyvas alus“ alaus reklamoje pateikė neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus: Alkoholio kontrolės įstatymui prieštaraujančios frazės protokole paryškintos („Gyvas alus“, „natūralus kanapinis“, „Už alų! Visų problemų sprendimą“, „tamsus alus geriau už šviesų rytojų“ ir „Alus gerti sveiką“ J. J.“). Tokiu būdu UAB „Gyvas alus“ pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 3, 4, 6, 7, 9, 11 punktus, 5 d. Atsakomybė už tai numatyta Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 6 d. (b. l. 42-44).

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2011-10-13 nutarimu Nr. ATK2-51/11 už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 3, 4, 6, 7, 9, 11 p. ir 29 str. 5 d. numatytų pažeidimų padarymą, vadovaudamasi Alkoholio kontrolės įstatymo 34, 35, 38, 39 str. pareiškėjai UAB „Gyvas alus“ nutarė skirti 10 000 Lt baudą (b. l. 93-98).

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 2 str. 4 d. nustatyta, kad alkoholio reklama – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2011-05-28 iki 2011-12-30) 29 str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama: 1) skirta vaikams ir paaugliams iki 18 metų; 2) kurioje dalyvauja asmenys iki 18 metų; 3) kurioje dalyvauja sportininkai, gydytojai, politikai, meno ir mokslo įžymybės, kiti garsūs visuomenės veikėjai, naudojamas jų asmuo, vardas, atvaizdas ir pan.; 4) siejanti alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu; 5) siejanti alkoholio vartojimą su vairavimu; 6) siejanti alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu; 7) siejanti alkoholio vartojimą su stimuliuojančiomis, raminančiomis ir kitomis gydomosiomis savybėmis; 8) siejanti alkoholio vartojimą su socialine sėkme, padidintu seksualiniu aktyvumu; 9) palankiai vaizduojanti nesaikingą alkoholinių gėrimų vartojimą ar neigiamai atsiliepianti apie abstinenciją ir saikingumą; 10) pateikianti didesnę tūrinę etilo alkoholio koncentraciją kaip alkoholinių gėrimų privalumą; 11) pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus. To paties įstatymo 29 str. 5 d. nustatyta, kad alkoholio reklama draudžiama alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus, kai išorinėje reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir (ar) jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai. Šio teksto formą, turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

Sveikatos apsaugos ministro 1997-10-13 įsakymo Nr. 545 „Dėl įspėjamojo teksto apie alkoholio žalą sveikatai ant išorinių reklamos priemonių“ 1 p. patvirtinta tokio turinio įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai ant išorinių reklamos priemonių: „Vartodami alkoholį, rizikuojate savo sveikata, šeimos ir visuomenės gerove“.

Pareiškėja UAB „Gyvas alus“ padarytus pažeidimus pripažįsta, neginčija patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, dėl padarytų pažeidimų padarymo gailisi. Tačiau, įvertindama įmonės finansinę padėtį, nesutinka su atsakovo už pažeidimą paskirtos ekonominės sankcijos dydžiu.

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 str., nustatančiame ekonominių sankcijų už Įstatymo pažeidimus taikymą, 1 d. nustatyta, kad už šio Įstatymo pažeidimus baudas juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams bei atstovybėms pagal savo kompetenciją turi teisę skirti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas <...>. To paties įstatymo 34 str. 6 d. nustatyta, kad už šio Įstatymo 29 straipsnio reikalavimų nesilaikymą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės baudžiami nuo dešimties tūkstančių litų iki penkiasdešimties tūkstančių litų bauda, už kiekvieną to paties reikalavimo pakartotinį pažeidimą, padarytą per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo penkiasdešimties tūkstančių litų iki šimto tūkstančių litų bauda. Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą, nutarime. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą nei šio straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytos minimalios piniginės baudos (34 str. 7 d.). Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes (34 str. 8 d.). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės kliudė vykdyti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, toliau pažeidinėjo šio Įstatymo reikalavimus nepaisydami kompetentingos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus (34 str. 9 d.).

Įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, yra pagrindas teigti, kad nėra aplinkybių, darančių bylos dėl ekonominių sankcijų už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus taikymo teiseną negalimą, pareiškėjos UAB „Gyvas alus“ veika pagal Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 3, 4, 6, 7, 9, 11 p. ir 29 str. 5 d. kvalifikuota teisingai, pažeidimai, kurių padarymo neginčija ir pati pareiškėja, įrodyti byloje esančiais įrodymais (b. l. 42-57, 58-66), ekonominė sankcija paskirta teisėtai.

Tačiau įvertinus nustatytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad pareiškėjai paskirtos baudos už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 3, 4, 6, 7, 9, 11 p. ir 29 str. 5 d. nustatytus pažeidimus dydis yra akivaizdžiai per didelis, nes neproporcingas padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005-11-05 nutarime konstatavo, kad griežtų (teisės pažeidėjams) sankcijų už teisės aktais nustatytų tabako ir jo gaminių gamybos, apyvartos ir vartojimo reikalavimų pažeidimus (inter alia didelių piniginių baudų) teisės pažeidėjams įtvirtinimas savaime (neįvertinus tam tikro teisės pažeidimo pobūdžio, pavojingumo (sunkumo), masto, kitų požymių, kitų aplinkybių) negali būti aiškinamas kaip neteisingas ar neadekvatus atitinkamam teisės pažeidimui. Tačiau taip pat pažymėjo, kad tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas), už teisės pažeidimus nustatytos sankcijos (nuobaudos, bausmės) turi būti proporcingos šiems pažeidimams. Konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, taip pat ir tokio dydžio baudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Konstitucinis Teismas nurodė, kad esant ypatingoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, nors ir nenumatytoms expressis verbis įstatyme, teismas gali skirti mažesnes negu įstatymo numatyta pinigines baudas. Iš teismui pateikto UAB „Gyvas alus“ balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitos laikotarpiu nuo 2010-09-15 iki 2010-12-31 matyti, kad pareiškėja yra smulki įmonė, dirbanti nuostolingai (b. l. 25-26). Kaip teismo posėdyje paaiškino pareiškėjos atstovas, 2011 m. bendrovės nuostoliai siekia apie 40 000 Lt. Byloje nėra duomenų apie tai, kad anksčiau pareiškėja būtų pažeidusi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus, pareiškėja pažeidimo tyrimui nekliudė, padarytą pažeidimą pašalino. Atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį ir mastą, įmonės finansinę padėtį, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju paskirta minimali ekonominė sankcija yra neadekvati padarytam pažeidimui, todėl mažinama: Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2011-10-13 nutarimas Nr. ATK2-51/11, kuriuo už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 3, 4, 6, 7, 9, 11 p. ir 29 str. 5 d. nustatytų reikalavimų nesilaikymą UAB „Gyvas alus“ paskirta 10 000 Lt bauda, pakeičiamas ir UAB „Gyvas alus“ skiriama 4000 Lt bauda.

Mažinti atsakovės 2011-10-13 nutarimu Nr. ATK2-51/11 paskirtą baudą iki pareiškėjos nurodyto dydžio – 1000 Lt, nėra pagrindo, kadangi tokiu atveju nebūtų pasiekti nuobaudos už tokius pažeidimus tikslai: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-04-29 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A556-572/2009, pabrėžė, kad realiai apčiuopiamos baudos paskirtis yra ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet, visų pirma, vykdyti prevenciją: teisės subjektas, pažeidęs sąlygas, su kuriomis yra siejamas tabako pardavimas, yra baudžiamas, idant daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms. Baudžiamas už tai, jog pažeidė esmines ir jam, be abejo, žinomas bei suprantamas dalyvavimo atitinkamoje rinkoje sąlygas – nesilaikė imperatyvių teisės reikalavimų. Paskyrus baudą, turinčią tikrai juntamas finansines pasekmes konkrečiam subjektui, atsakingam už atitinkamų taisyklių pažeidimą, ir kiti tos pačios rinkos dalyviai yra įspėjami, kad už identiškų taisyklių nepaisymą gali būti nubausti ne mažesne (o galbūt ir didesne) bauda. Bauda sukelianti nepageidaujamas pasekmes preventyvi priemonė, siekiant ir atskiro individo bei visuomenės sveikatos, o taip pat jų gerovės užtikrinimo. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas nuobaudas diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali ir kt.; įstatymuose už įstatymų pažeidimus nustatomos baudos turi būti tokio dydžio, koks yra būtinas siekiant teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo – užtikrinti įstatymų laikymąsi, nustatytų pareigų vykdymą (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2001-10-02, 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Gyvas alus“ skundą tenkinti iš dalies.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2011-10-13 nutarimą Nr. ATK2-51/11, kuriuo UAB “Gyvas alus” už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 3-4, 6-7, 9, 11 punktų ir 29 str. 5 d. numatytus pažeidimus paskirta 10 000 Lt bauda pakeisti ir UAB “Gyvas alus” paskirti 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) baudą.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Arūnas Dirvonas