Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) direktorės pavaduotojos skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena Ž. B., G. P., G. G., T. K., Š. L. ir S. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 184 straipsnio 1 dalį, nesant pastarųjų veiksmuose nurodyto nusižengimo požymių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ž. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, būdama Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Perkančioji organizacija) viešojo pirkimo komisijos, sudarytos Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 29 d. įsakymu, narė, 2018 m. lapkričio 14 d. balsavo už sprendimus dėl vykdyto atviro konkurso „Lošimo automatų kontrolės informacinės sistemos kūrimo ir diegimo paslaugos“ (toliau – Pirkimas) sąlygų nustatymo;

2. G. P. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos, sudarytos Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 29 d. įsakymu, narys, 2018 m. lapkričio 14 d. balsavo už sprendimus dėl Pirkimo sąlygų nustatymo,

3. G. G. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, būdama Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos, sudarytos Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 29 d. įsakymu, narė, 2018 m. lapkričio 14 d. balsavo už sprendimus dėl Pirkimo sąlygų nustatymo;

4. T. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos, sudarytos Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 29 d. įsakymu, narys, 2018 m. lapkričio 14 d. balsavo už sprendimus dėl Pirkimo sąlygų nustatymo;

5. Š. L. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos, sudarytos Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 29 d. įsakymu, narys, 2018 m. lapkričio 14 d. balsavo už sprendimus dėl Pirkimo sąlygų nustatymo;

6. S. L. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos, sudarytos Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 29 d. įsakymu, pirmininko pavaduotojas, 2018 m. lapkričio 14 d. balsavo už sprendimus dėl Pirkimo sąlygų nustatymo,

ir taip šie asmenys pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) bei jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas:

Pirkimo sąlygų 4.1 punkto lentelės Nr. 2 4.1.2 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas „Tiekėjas <...> turi būti tinkamai įvykdęs arba vykdo bent vieną sutartį, kurios vykdymo metu sukurta arba kuriama (modernizuota arba modernizuojama) ir įdiegta arba diegiama valstybės informacinė sistema, tenkinanti visus šiuos reikalavimus“ ir 4.1.4 punkte tiekėjo specialistams (informacinės sistemos architektui, programuotojui, informacinių sistemų analitikui, informacinių sistemų saugos vadovui, testuotojui) nustatyti kvalifikacijos reikalavimai, susiję su patirtimi įgyta kuriant, diegiant ir vertinant valstybės informacinę sistemą, yra nepagrįsti, riboja konkurenciją ir neleidžia pasiūlymo pateikti tiekėjui ir/ar jo turimiems specialistams, įgijusiems patirtį kuriant ir diegiant ne valstybės poreikius tenkinti skirtas informacines sistemas.

Perkančiosios organizacijos pateikti paaiškinimai ir argumentai nepatvirtina būtinybės nustatyti minėtus kvalifikacijos reikalavimus, nes iš esmės nustatyti reikalavimai grindžiami nenurodant objektyvų būtinumą turėti reikalaujamą patirtį, o apsiribojant teisės aktų, kurie turi būti taikomi kuriant valstybės informacines sistemas, išvardijimu, todėl jie negali būti vertinami kaip pateisinantys tiekėjų sąžiningo varžymosi ribojimą.

Todėl Pirkimo sąlygų 4.1.2 ir 4.1.4 punktuose nustatyti kvalifikacijos reikalavimai pažeidžia VPĮ 47 straipsnio 1 dalies ir 51 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatas.

Pirkimo sąlygų 4.1 punkto lentelės Nr. 2 4.1.4.3 punkte nustatytame kvalifikacijos reikalavime nurodyta sąlyga turėti „bent du“ programuotojus yra nepagrįsta, perteklinė ir ribojanti konkurenciją. Perkančiosios organizacijos pateiktas paaiškinimas dėl nustatyto reikalavimo turėti bent du programuotojus iš esmės grindžiamas tik savalaikiu sutarties įvykdymu. Įvertinus faktą, kad Pirkimo sąlygose (4.1 punkto lentelės Nr. 2 4.1.4 papunktis) nustatytas reikalavimas tiekėjui turėti kvalifikuotą personalą (iš viso nustatyti kvalifikacijos reikalavimai dar 7 specialistams (be 2 programuotojų)), Perkančiosios organizacijos pateiktas paaiškinimas nepagrindžia šio kvalifikacijos reikalavimo.

Todėl Pirkimo sąlygų 4.1.4.3 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas pažeidžia VPĮ 47 straipsnio 1 ir 7 dalių nuostatas bei neatitinka Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika) 21.6 punkto nuostatų.

7. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena, kurioje Ž. B., G. P., G. G., T. K., Š. L. ir S. L. kaltinti padarę administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 184 straipsnio 1 dalyje, jų veikose nesant minėto administracinio nusižengimo požymių, nutraukta.

10. Teismų praktikoje pažymima, kad perkančioji organizacija gali nustatyti aukštus bei specifinius kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams, jei pateikiamas įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas, pvz.: ypatinga perkamo objekto svarba, sutarties specifinė paskirtis, viešojo intereso apsauga. Tarnyba, atlikdama vertinimą, kreipėsi į Perkančiąją organizaciją su prašymu paaiškinti, kuo, jos manymu, skiriasi informacinės sistemos kūrimas ir diegimas viešajam sektoriui nuo kūrimo ir diegimo ne viešajam sektoriui, taip pat pagrįsti, jog tiekėjas ir specialistai, kurių patirtis įgyta kuriant ir diegiant informacines sistemas ne viešajam sektoriui, nebus pajėgūs įvykdyti Pirkimo sutarties. Perkančioji organizacija, teikdama pagrindimą dėl aukščiau nustatytų kvalifikacijos reikalavimų, apsiribojo teisės aktų, taikomų kuriant valstybės informacines sistemas, išvardinimu. Tarnybos nuomone, perkama informacinė sistema nėra niekuo išskirtinė ir tokia specifinė, kad pateisintų kvalifikacinius reikalavimus, ribojančius tiekėjų konkurenciją.

11. Skunde pažymima, kad galimybė nustatyti tam tikrus (specifinius) kvalifikacijos reikalavimus, kaip išimtis iš bendrosios taisyklės, turi būti aiškinama ir taikoma itin siaurai, suteikiama išimtiniais atvejais bei tinkamai ją pagrindus. Tarnybos nuomone, neužtenka pasakyti, kad Pirkimo objektas yra sudėtingas, visais atvejais būtina įrodyti, kuo tas sudėtingumas pasireiškia ir ar vien tai buvo pakankamas faktas kelti aukštus kvalifikacinius reikalavimus.

12. Vertinimo išvadoje nustatyta, kad sąlyga turėti bent du programuotojus yra nepagrįsta, perteklinė, ribojanti konkurenciją bei neatitinkanti Metodikos 21.6 punkto reikalavimo. Taip pat pažymėta, kad Metodikos nuostatos yra privalomos ir jomis būtina vadovautis vykdant pirkimus. Komisija, nustatydama kvalifikacijos reikalavimą nepagrįstai apribojo tiekėjams galimybę patiems įvertinti savo išteklius, jų apimtis bei parinkti optimaliausią sprendimą, kokiomis sąnaudomis jie galėtų įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Komisijos pateikti argumentai neįrodo, kad tik turėdamas atitinkamą skaičių tam tikros kvalifikacijos specialistų tiekėjas galės pasiekti viešojo pirkimo tikslą, o atitinkamo skaičiaus specialistų neturėjimas nepateisins perkančiosios organizacijos siekiamų lūkesčių.

13. Tarnyba nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad komisijos narių traukimas administracinėn atsakomybėn būtų perteklinis ir dirbtinis. Skunde pažymima, kad Tarnybai suteikta teisė traukti atsakingus asmenis administracinėn atsakomybėn tiek tais atvejais, kai jie pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, tiek ir tais, kai asmuo nevykdo teisėtų Tarnybos reikalavimų ar sprendimų. Tai reiškia, kad minėto įstatymo pažeidimas ir teisėtų Tarnybos reikalavimų, sprendimų, susijusiųjų su Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimu, nevykdymas neprivalo egzistuoti kartu. Šią poziciją patvirtina aplinkybė, kad ANK įtvirtinti du savarankiški administracinės atsakomybės taikymo pagrindai, numatyti ANK 505 ir 184 straipsniuose. Atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba nustatė viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, pagrįstai priimtas sprendimas dėl administracinės atsakomybės taikymo Komisijos nariams pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį. Tarnybos nuomone, aplinkybė, kad Tarnybai įpareigojus pirkimo procedūros buvo nutrauktos, nepanaikina asmenų, padariusių viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, administracinės atsakomybės klausimo.

14. Tarnyba nesutinka su teismo argumentu, kad administracinio nusižengimo byla turėtų būti nutraukta ir dėl to, jog padaryti nusižengimai yra nepavojingi, nes nesukėlė jokių neigiamų pasekmių. ANK 184 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, atsakomybei kilti pakanka fakto, kad asmenys pažeidė aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatas.

15. Pažymima, kad Tarnybos specialistai 2018 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į Komisijos narius ir nurodė, kad buvo atliekama Perkančiosios organizacijos „Lošimo automatų kontrolė informacinės sistemos kūrimo ir diegimo paslaugų“ pirkimo dokumentų atitikties Viešųjų pirkimų įstatymų ir su juo įgyvendinimu susijusiems teisės aktams peržiūra. Buvo nurodyta, kad minėti kvalifikaciniai reikalavimai yra pertekliniai bei riboja konkurenciją ir prevencine tvarka pirmiausia buvo rekomenduota Perkančiajai organizacijai nutraukti pirkimo procedūras. Taigi Tarnyba iš karto nesiėmė griežtų priemonių ir nepradėjo vertinimo, o veikė bendradarbiavimo principu. Tačiau Komisijos nariai ignoravo Tarnybos rekomendacijas ir toliau vykdė pirkimą.

16. Tarnybos įsitikinimu, teismas, nevertindamas įrodymų, kurie vienareikšmiškai paneigia atsakomybėn traukiamų asmenų pateiktus argumentus ir priimtą sprendimą grįsdamas argumentais, kurie pagal bylos medžiagą akivaizdžiai neatitinka faktinės situacijos ir yra teisiškai nereikšmingi, priėmė neteisėtą ir nemotyvuotą sprendimą.

18. Atkreipia dėmesį į tai, kad Tarnyba, ginčydama teismo sprendimą iš esmės apsiriboja tapačių argumentų, kurie buvo nurodyti Viešųjų pirkimų tarnybos 2019 m. vasario 12 d. Vertinimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir kurie yra atkartoti Komisijos nariams surašytuose administracinio nusižengimo protokoluose, išvardijimu. Pažymi, kad ir Tarnyba savo skunde neneigia, jog teisės aktų nuostatos, už kurių pažeidimą buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai, yra vertinamojo pobūdžio.

19. Nurodo, kad Perkančioji organizacija 2018 m. gruodžio 20 d. gavo Viešųjų pirkimų tarnybos darbuotojo el. laišką, kuriame pateikta rekomendacija nutraukti pirkimo procedūras ir informuoti apie tolimesnius Perkančiosios organizacijos veiksmus. Perkančioji organizaciją tą pačią dieną pateikė atsakymą dėl vykdomo pirkimo bei nurodė savo poziciją dėl Konkurso sąlygose nustatyto kvalifikacijos reikalavimo – patirtis turi būti įgyta kuriant ir diegiant valstybės informacinę sistemą bei nustatyto kvalifikacijos reikalavimo – paslaugų teikėjui turėti 2 programuotojus. 2019 m. vasario 12 d. Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė vertinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria įpareigojo Perkančiąją organizaciją nutraukti Pirkimo procedūras. Pastaroji, gavusi šią išvadą, 2019 m. vasario 13 d. viešojo pirkimo komisijos posėdyje priėmė sprendimą nutraukti konkurso procedūras. 2019 m. balandžio 25 d., t.y. praėjus daugiau nei 2 mėnesiams nuo pirkimo nutraukimo, Komisijos nariai gavo Tarnybos raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn“.

20. Pažymi, kad Komisijos narių pozicija dėl teisės aktų nuostatų vertinimo buvo nuosekli, buvo nurodyta, kad sprendimus dėl kvalifikacinių reikalavimų priėmė atsižvelgdami į tai, kad kuriama sistema yra specifinio pobūdžio, neturinti atitikmenų Lietuvos rinkoje, argumentuotai pagrindė priimtus sprendimus nustatyti atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus tiekėjui. Būtent toks kuriamos sistemos vertinimas lėmė Komisijos narių sprendimus, todėl, pastarosios nuomone, Komisijos narių veiksmuose nėra vieno iš būtinų administracinės atsakomybės požymių – kaltės.

22. Viešųjų pirkimų tarnyba administracinio nusižengimo protokolus Ž. B., G. P., G. G., T. K., Š. L., S. L. surašė pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį.

23. Administracinė atsakomybė pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį kyla už Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

24. Pagal ANK 5 straipsnį administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Taigi kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis ir nesant asmens kaltės negalima ir jo administracinė atsakomybė. Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, šių kaltės formų rūšis – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą, kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius ANK pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (ANK 7, 8, 9 straipsniai) (kasacinė nutartis Nr. 2AT-53-895/2018).

26. Į šį Viešųjų pirkimų tarnybos raštą buvo atsakyta nedelsiant, 2018 m. gruodžio 20 d., nurodant aukščiau minėtų kvalifikacijos reikalavimo, susijusio su patirtimi, bei konkurso sąlyga tiekėjui turėti du programuotojus, pagrindimą, t.y. kad kuriant viešojo sektoriaus informacines sistemas, įskaitant Lošimo automatų kontrolės informacinę sistemą (Lakis), nustatyta prievolė vadovautis konkrečiais teisės aktais (Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo, Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo bei kitų teisės aktų nuostatomis), taip pat sistema privalo atitikti specialiuosius saugumo reikalavimus. Visi išvardinti teisės aktai taikomi tik kuriant valstybės informacines sistemas, todėl buvo nustatytas atitinkamas reikalavimas turėti patirties diegiant būtent valstybės informacinę sistemą. Kas susiję su programuotojų skaičiaus nustatymu, buvo atsižvelgta į laikotarpį, per kurį privalo būti sukurta ir įdiegta sistema, taip pat būtinumą 2019 m. panaudoti iš valstybės biudžeto skirtas lėšas. Pozicijos, kad aptariami reikalavimai specialistams yra pagrįsti ir tikslingi buvo laikomasi ir pateikiant 2019 m. sausio 18 d. raštą Viešųjų pirkimų tarnybai (t. 6, b.l. 12-14). Teismo posėdžio metu apklausti administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys (Ž. B., G. P., G. G.) nurodė, kad aptariamos sistemos sukūrimas neturi analogo Lietuvoje, sistema su aukštais reikalavimais, skirta užtikrinti pinigų plovimo prevenciją, dėl ko buvo spręsta, kad tai buvo specifinis pirkimo objektas ir tik patirtį valstybinės informacinės sistemos kūrime turintys asmenys gali tokią sistemą sukurti. Iš esmės tokią poziciją pirmosios instancijos teisme palaikė ir T. K., Š. L., S. L. (t. 6, b.l. 127-129). Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Viešojo pirkimo komisijos pozicijos nuoseklumas yra pabrėžiamas ir aukštesnės instancijos teismui pateiktame atsiliepime. Tuo tarpu, Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikusi viešojo pirkimo dalinį vertinimą, 2019 m. vasario 12 d. išvadoje nurodė, kad Pirkimo sąlygų 4.1.2 ir 4.1.4 punktuose nustatyt reikalavimai pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 1 dalį ir 51 straipsnio 7 dalies 2 punktą, taip pat Metodikos 21.6 punkto reikalavimus.

27. Apeliaciniame skunde Tarnyba cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl aukštų bei specifinių kvalifikacinių reikalavimų nustatymo tiekėjams, nurodant, kad tokie yra galimi, jei pateikiamas įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas, pvz.: ypatinga perkamo objekto svarba, sutarties specifinė paskirtis, viešojo intereso apsauga. Nagrinėjamu atveju, Komisija, patvirtinusi pirkimo sąlygas, kuriose nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai, Tarnybos įvertinti kaip ribojantys konkurenciją bei pertekliniai (dėl programuotojų skaičiaus), savo poziciją būtent ir grindė objekto - Lošimų automatų kontrolės informacinės sistemos kūrimo ir diegimo paslaugos svarba, specifiškumu, išsamiai pagrindė tokių aukščiau nurodytų reikalavimų tikslingumą. Viešųjų pirkimų tarnybos 2019 m. vasario 12 d. vertinimo išvada įstatymų nustatyta tvarka apskųsta nebuvo, 2019 m. vasario 13 d. vykusiame Komisijos posėdyje buvo nutarta, vadovaujantis minėtu Tarnybos sprendimu, nutraukti Konkurso procedūras, Konkursą laikyti pasibaigusiu ir patikslinus Konkurso sąlygas skelbti jį pakartotinai (t. 6, b.l. 11). Kita vertus, Viešųjų pirkimų tarnybos bei Komisijos pozicijų išsiskyrimas, skirtingas teisės aktų nuostatų interpretavimas, sprendimas nutraukti Konkurso procedūras, savaime nereiškia, kad Komisijos nariai pripažino padarę Viešųjų pirkimų įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų pažeidimus, kas atsispinti ir iš atsiliepime dėstomų Komisijos narių argumentų. Toks sprendimas (nutraukti vykstančias procedūras bei tikslinti sąlygas) galėjo būti priimtas dėl ekonominių sumetimų, siekiant nevilkinti pirkimo proceso, kadangi aptariamai procedūrai buvo skirtas pakankamai trumpas laikas. Atsižvelgiant į Komisijos narių paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, rašytinius byloje esančius duomenis, kuriuose atsispindi išsami, teisės aktais pagrįsta Komisijos pozicija dėl Pirkimo objekto specifikos, pirkimo sąlygas pastaroji patvirtino, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, neturint tikslo dirbtinai riboti konkurenciją pirkime, kurį buvo ruošiamasi vykdyti. Taigi nenustatyta, kad Komisijos narių veiksmuose būtų tyčia ar neatsargumas, sprendžiant dėl kvalifikacinių reikalavimų, vykdant konkretų viešąjį pirkimą. Nesant administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų kaltės, negalima atsakomybė pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį.

28. Pažymėtina ir tai, kad 2019 m. vasario 12 d. Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimo išvados teisingumas ir pagrįstumas nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, todėl teismas plačiau neanalizuoja nustatytų kvalifikacinių reikalavimų, susijusių su specialistų patirtimi, kuriant ir diegiant valstybės informacines sistemas, taip pat sąlyga turėti bent du programuotojus. Kaip minėta, šioje situacijoje buvo svarbu, kad Komisijos nariai balsavo už sprendimus dėl vykdomo atviro konkurso sąlygų nustatymo, specifinių kvalifikacinių reikalavimų nustatymą motyvuotai pagrįsdama, taigi nesiekė sąmoningai riboti tiekėjų konkurencijos.

29. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Tarnyba pirmiausia veikė bendradarbiavimo principu, užuot ėmusis griežtų priemonių ir pradėjusi vertinimą, ir rekomendavo Perkančiajai organizacijai nutraukti pirkimo procedūras. Aukštesniojo teismo nuomone, šios rekomendacijos nebuvo ignoruojamos, Komisija išsamiai pateikė Tarnybai savo pozicijos pagrindimą, o be to, kaip matyti iš 2019 m. sausio 18 d. rašto Viešųjų pirkimų tarnybai (t. 6, b.l. 12-14), 2019 m. sausio 14 d. pirkimo procedūra buvo sustabdyta. 2019 m. vasario 13 d. Komisijos sprendimu, kaip minėta, Konkurso procedūra nutraukta. Buvo nutarta patikslinti Konkurso sąlygas, atsižvelgiant į Tarnybos pateiktą vertinimo išvadą ir skelbti jį pakartotinai. Esant tokioms aplinkybėms, aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su žemesnės instancijos teismo nutarimo motyvais, jog pašalinus Konkurso pažeidimus, iš esmės nebeliko pažeidimo objekto, taigi ir jo pavojingumo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. nutarimą nepakeistą.