- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-02
- Bylos Nr.
- II-61-859/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01349-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij (pirm.)
- Pažeidėjas
- O. K.
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo O. K. (toliau – ir pareiškėja), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundus dėl ne teismo tvarka Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) vyriausiojo specialisto R. S. priimto 2022 m. spalio 31 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR-N-14134-2022, ROIK 22179287846, ir dėl ne teismo tvarka Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės Ramintos Anželos Žižiūnienės priimto 2022 m. spalio 31 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR-N-14107-2022, ROIK 22179321488, ir (toliau – ir Nutarimai, o kiekvienas atskirai - Nutarimas) panaikinimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Skundžiamų nutarimų esmė
Institucijos ne teismo tvarka priimtais Nutarimais O. K. buvo pripažinta kalta, padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad ji:
- 2022 m. sausio 31 d. 12.57 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) draudžiamoje vietoje – transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje. Šiais savo veiksmais O. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 150.5 punkto reikalavimus. Paskirta administracinė nuobauda – pagal nutarimą administracinio nusižengimo byloje – 50 EUR bauda (Nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR-N-14134-2022 (ROIK 22179287846 (pagrindinės bylos 14 psl.));
- 2022 m. vasario 4 d., 12.04 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje – transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje. Šiais savo veiksmais O. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 150.5 punkto reikalavimus. Paskirta administracinė nuobauda – 50 EUR (Nr. SAVAD-13-ANR-N-14107-2022, ROIK 22179321488 (prijungtos bylos 5 psl.)).
II. Skundu ir atsiliepimų į jį argumentai
Nesutikdama su Nutarimais, O. K. skundais prašo panaikinti Nutarimus. Nurodė, kad savo veiksmais nei tyčia, nei dėl neatsargumo, nebuvo pažeista ANK 417 straipsnio sudėtis. Mano, kad buvo suklastotos pateiktos nuotraukos, nenurodant nei datos, nei laiko ir tuo pačiu surašius du protokolus ir priėmus du nutarimus.
Nutarime nurodytu laiku 2022 m. vasario 4 d. 12.04 val., (duomenys neskelbtini), transporto priemonė stovėti negalėjo, nes ten yra daugiabučių gyvenamasis namas ir kiemas, be jokių KET ženklų, draudžiančių sustoti ir stovėti. Į jos prašymus atsiųsti nuotraukas, tyrimą atlikusi pareigūnė nesureagavo. Iš esamų byloje nuotraukų negalima nustatyti, kada jos darytos. Todėl tai negali būti įrodymu. Pažymėjo, kad automobilis toje vietoje buvo paliktas vieną kartą ir tik kelioms valandoms, kai pareiškėja atvykus į darbą ir neradus kur palikti automobilio, įvažiavo į daugiabučio gyvenamojo namo kiemą – 2022 m. sausio 31 d. nuo 7.20 val. iki maždaug 9:00 val., ir buvo patrauktas. Taigi, nurodytu laiku jos automobilis minėtoje vietoje stovėti negalėjo. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad Nutarime nurodoma negaliojusi KET redakcija, kuri buvo pakeista nuo 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086. Netinkamai vertinta vejos sąvoka, kuri pateikiama Lietuvos Respublikos želdinių įstatymo 2 straipsnyje. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad buvo pažeistos jos, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teisės, nes Institucija neatsižvelgė į jos prašymą dalyvauti nagrinėjime, tačiau ir nepateikė jai bylos medžiagos susipažinti. Nesupranta, kokiu pagrindu Institucija ragino ją sumokėti paskirtą administracinį nurodymą ne per 14 dienų, kaip numatyta įstatyme, o net praėjus daugiau nei 60 dienų nuo protokolo surašymo. Prašo panaikinti administracinio nusižengimo nutarimą, nes automobilis toje vietoje, protokole nurodytu laiku nestovėjo, be to nurodytoje stovėjimo vietoje nėra draudžiama stovėti, nes tai daugiabučio namo kiemas (b. l. 3-4).
Skunde dėl Nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR-N-14107-2022, ROIK 22179321488 (prijungtos bylos 5 psl.), nurodomos iš esmės analogiškos aplinkybės.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašė palikti nutarimus nepakeistus. Nurodė, jog skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, protokolas teisėtas, nusižengimo esmė bei sudėtis įrodyta protokolu ir nuotraukomis, nuobauda paskirta sankcijos ribose. Atsiliepimuose nurodoma, kad teritorija, kurioje buvo pastatytas O. K. automobilis, neatitinka specifinio požymio, suteikiančio jai transporto priemonės stovėjimo aikštelės statusą – ji nėra skirta ar specialiai pritaikyta transporto priemonių stovėjimui. Pažymima, kad jeigu vietoje šaligatvio ar ant jo yra įrengta automobilių stovėjimo vieta, tai ji turi būti pažymėta atitinkamu kelio ženklu, t. y. ženklu su raide P – šio ženklo galiojimo zonoje leidžiama stovėti visiems automobiliams. Vieta, kurioje paliktas pareiškėjos automobilis, neturi transporto priemonių stovėjimo aikštelės ar įrengtų, specialių suformuotų stovėjimo vietų specifinio požymio, suteikiančio transporto priemonių stovėjimo vietos statusą. Be to, kelio ženklo, draudžiančio statyti automobilius šioje vietoje, nebuvimas, nepaverčia šios vietos transporto priemonių stovėjimo aikštele, draudimą stovėti tam tikrose vietose įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir daugybė KET nuostatų. Nors O. K. teigimu teritorija, kurioje buvo paliktas automobilis, buvo apsnigta. Tačiau neminima, jog įvažiuojant į kiemą šalia namo (duomenys neskelbtini) teritorija, kurioje pastatytas jos automobilis, atribota bortais, norint pastatyti automobilį, O. K. turėjo užvažiuoti ant borto, kuris aiškiai matomas ir pateiktose nuotraukose. Tai, kad pareiškėja nesuprato, kokia danga (žolė, veja ar kita) yra pervažiavus bortą, nesuteikia jai teisės taip statyti automobilio (b. l. 25-26; 35-36).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje 2022 m. gruodžio 21 d. pareiškėja palaikė skunduose išdėstytus argumentus ir prašė juos tenkinti, panaikinti nutarimus ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad nesimatė, kad būtų bordiūras ar žolė, ar kita riba, kadangi buvo viskas užsnigta. Transporto priemonė buvo pastatyta kieme, tada pro langą išlindo moteriškė ir pasakė, kad čia jų yra privatus kiemas, kad negalima statyti automobilių, išskyrus šio namo gyventojus. Priėjo kažkoks neblaivus vyriškis, kuris pareiškė, kad čia jo stovėjimo vieta ir čia statyti niekas negali išskyrus šio namo gyventojus. Tuo metu nesimatė riba tarp kelio važiuojamosios dalies ir bordiūro, bei galimos žolės kaip nurodyta nutarime. Plius nesutikau su laiku, kadangi jai reikėjo užeiti į darbovietę ir atsižymėti, tu metu atlikinėjo stažuote (duomenys neskelbtini), atsižymėti, kad ji atvyko į darbą. Apie 9 val. atėjo patraukti automobilį. automobilis buvo mechaniškai apgadintas dėl ko vėliau kreipėsi į kasko draudimą, kadangi buvo užlaužti valytuvai ir bagažinės apdailos dangtis sulaužytas. Apie 12 val. automobilis tuo metu negalėjo stovėti, darbą pradėdinėjo 7 val., automobilis buvo patrauktas apie 9 val. nesutiko su tuo, kadangi prašė, kad būtų pateiktos nuotraukos su data ir laiku. Savivaldybė kategoriškai atsisakė pateikti. Taip pat nuotraukas nepririštos prie įvykio vietos. Buvo transporto priemonė apgadinta, nurodyti asmenis kurie neva pažeidimą užfiksavo ir nuotraukas pateikė, kadangi buvo darytina išvada, kad tai jie ir padarė, kadangi jie kovo už savo kiemą. Apskundė, nes buvo apsnigta danga, nesimatė ribos tarp bordiūro ir važiuojamosios dalies, nesutinka su laiku kuris buvo nurodytas. Savivaldybės darbuotojai praėjus daugiau negu nustatyta laikotarpiui siūlė susimokėti administraciniam nurodymui kas jau pažeidžia įstatymą ir mato, kad jie primigtinai norėjo nubausti, nes moteriškė pro langą minėjo, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) ir jie šitą padarys.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui parodžius nuotraukas (pagrindinės bylos 7-9 puslapiai), pareiškėja paaiškino, kad tai jos automobilis. Nuotraukas prie protokolo mate. Mato, kaip automobilis priparkuotas - stovi priparkuotas prie kelkraščio, nes čia yra lankas. Buvo pusnis, matyt buvo pavalyta prieš nuotrauką darant, nes automobilis yra žemas, ji negalėtų čia užvažiuoti, čia yra akmuo. Jeigu sprendžiant iš nuotraukos galimai užvažiavęs, tuo metu kada parkavosi nebūtų užvažiavusi nei ant žolės, nei ant bortelio tyčia. Jai atrodo, kad ji užvažiavusi, bet ratais nebuvo užvažiavusi kas čia matosi. Užpakalinė dalis yra virš, bet kaip iš nuotraukos matosi ratais ji nėra užvažiavus, (duomenys neskelbtini) žema, ji nebūtų užvažiavusi ant bordiūro. Jai nepavyko atspausdinti nuotraukos. Turi nuotrauką kurį buvo padaryta ta pačią dieną kai gavo protokolą apie tai, kad yra padarytas teisės pažeidimas. Datos nepasakys, tai yra vasaros laikotarpis. Ji kalbėjo su savivaldybės atstovais, toks jausmas, kad tai tiesi linija. Tas užlenkimas yra gan gilus ir ten yra duobė kur buvo tuo metu sniegas. Šitoj vietoj nebuvo užvažiavusi, nei ant bordiūro, nei ant žalios vejos. Padarė nuotrauką kaip atrodo lankas vasaros laikotarpiu -Rugpjūčio mėn.
Teismui parodė telefone nuotrauka telefone -Iphone 7, kuriuo buvo darytos nuotraukos, nuotraukos darytos rugpjūčio mėnesį. Nusiuntė teismo posėdžių sekretorei el. paštu.
Teikė nuotraukas savivaldybėje, atrašė, kad nuotraukas gavo, tačiau jiems nereikalinga ši informacija. Nori pateikti visą susirašinėjimą teismui.
Automobilis priparkuotas, taip atrodo, nuotraukoje jis sudaro klaidingą situaciją. Ten yra lankas ir atrodo, kad neva užvažiavusi iš šio nuotraukos matosi, kad nėra užvizavusi transporto priemonė ant bordiūro. Apie tai sužinojo kai protokolą gavo.
Sausio mėn. buvo išlindusi moteriškė rėkė, nebuvo niekur kur buvo galima pastatyti vietovėje mašiną. Vienas kartas buvo, čia yra ta pati diena, ji nežino kodėl ji išskaidyta į dvi dienas. Laikas tas pats, tik kita diena. Tai vienintelis atvejis kai buvo pastačiusi tam pačiam kieme. Automobilis užfiksuotas kaip ir šitas kitoje byloje.
Teismui sujungus dvi skundo bylas dėl ne teismo tvarka priimtų Nutarimų, skundus padavusi O. K., peržiūrėjusi teismo posėdyje ir prijungtos skundo bylos nuotraukas (bylos 13-16), į teisėjo klausimus atsakė, kad automobilyje buvo paliktas telefono Nr. Taip automobilis užblokuotas, ji šitame kieme negyvena. Skiriasi pėdsakai, nuotraukos darytos skirtingu laiku. Čia buvo galimai trumpam pastatytas automobilis. Gali būti čia ir kita diena, nes mašina ten pasistačius po tokių įžeidimų. Ji dirba ikiteisminio tyrimo tyrėja. Viena diena stovėjo mašina. Dėl laiko, ten sudėtinga pastatyti transporto priemonę. Gali būti, kad išvažiavo ir grįžo, galėjo būti ta pati diena kai state du kartus ten automobilį. Praėjo pakankamas laikas, kad atstatyti visą tikrovę kokia ten buvo. Protokolas buvo surašytas po pusmečio.
Mašina buvo apsnigta, ji pastebėjo vėliau ir ji kreipėsi į kasko. Buvo valytuvai užlaužti, bet valytuvus atstatė. Kitas, šalimais gretimais stovi automobilis ir kitoje nuotraukoje taip pat stovi automobilis. Ji šiuo metu negali atsiminti, bet tikrai, kad ji skirtingai dienomis pastatytų ir dar tokiu skirtumu.
Ten namas yra ratu, ten daug vietų kur galima pastatyti automobilį ir nebuvo su gyventojais problemų. Dokumentus teismui pateiks grįžusi namo.
O. K. teismui pateikė nuotraukas (b. l. 54-60 ir paaiškinimuose minėtą susirašinėjimą su Institucijos atstovu (b. l. 61-82).
Atsiliepimas
Teismo posėdyje Institucijos atstovė Raminta Anžela Žižiūnienė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė skundo netenkinti. Pažymėjo, kad pranešėjas pateikia duomenis apie padarytą nusižengimą per mobiliąją programėlę „Tvarkau Vilnius“. Nurodė, kad argumentas, kad nebuvo nuotraukose nei datos nei laiko yra klaidingas, nes O. K., susirašinėdama su institucijos atstove, gavo visą medžiagą, kuri buvo byloje. Taip pat pažymėjo, kad teritorija, kurioje pastatyta transporto priemonė, nėra skirta ar pritaikyta transporto priemonių stovėjimui, teritorija yra už automobilių stovėjimo aikštelės ir važiuojamosios dalies, yra atribota borteliu, kitu metų laiku joje auga želdiniai, teritorijos atskyrimas boreteliu yra pakankamas suvokti, kad ši teritorija nėra skirta automobilių stovėjimui. Taip pat nurodė, kad jei konkrečioje vietoje nėra kelio ženklų, draudžiančių stovėti ar sustoti, nereiškia, kad toks veiksmas yra leidžiamas. Mano, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėja padarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, protokolas teisėtas, nusižengimo esmė ir sudėtis nurodyta protokolu, nuobauda paskirta sankcijos ribose ir Institucijos nutarimai yra teisėti ir pagrįsti. Nurodo, kad nors skunde O. K. mini, kad tai buvo tik vienas nusižengimas, bet buvo du skirtingi nusižengimai toje pačioje vietoje – tai yra tais pačiais veiksmais padarytas nusižengimas, bet tai nėra vienas ir tas pats atvejis.
Žemesnės instancijos teismas
Vilnius miesto savivaldybės administracija pateikė informaciją iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos informacinės sistemos ANAM apie administracinio nusižengimo fiksavimą – ekrano nuotraukas. Iš pateiktos informacijos matyti, kad pažeidimai fiksuoti šalia namo (duomenys neskelbtini): 2022 m. sausio 31 d., 12.57 val. (b. l. 5-6) ir 2022 m. vasario 4 d., 12:04 val. Abiem atvejais nurodoma transporto priemonė – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pranešėju nurodytas L. M. (prijungtos b. l. 13-14, 17-19).
III. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos aišku, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Skundai netenkinami.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl būtina įvertinti KET nuostatas, kurių pažeidimas nurodytas skundžiamuose Nutarimuose. Taip, nutarime nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė KET 150.5 punkto reikalavimus.
KET XVII skyriaus 150 punktas reguliuoja sustojimą ir stovėjimą. 150.5 punktas nustato, atvejus, kai sustoti ir stovėti draudžiama - ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.
Iš O. K. skundų nustatyta, kad ji nesutinkanti pirmiausia su tuo, kad padarė administracinius nusižengimus kelis kartus, nes tik vieną kartą 2022 m. sausio 31 d. nuo 7.20 val. iki maždaug 9:00 val., buvo palikusi kelioms valandoms savo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) minėtame kieme, (duomenys neskelbtini). Visgi, sujungus skundų bylas, teismo posėdyje 2022 m. gruodžio 21 d. O. K. pozicija po bylų sujungimo ir dokumentų (fotonuotraukų) tyrimo, iš esmės pasikeitė. Pastaroji nebeginčijo aplinkybės dėl dviejų kartų, kai jos automobilis galėjo būti skirtingu laiku užfiksuotas stovėjęs nurodytose Nutarimuose vietose, išskyrus tai, kad automobilį buvo minėtoje vietoje pastačiusi kelis kartus tą pačią, t. y. 2022 m. sausio 31 d. Taip, nagrinėjant skundus teismo posėdyje ir teismui atkreipus dėmesį į skirtumus, kaip automobilis buvo pastatytas ir kokie skirtumai užfiksuoti tirtose fotonuotraukose, pastaroji pripažino faktą, kad galėjo ir antrą kartą savo automobilį priparkuoti toje pačioje vietoje, tačiau tai buvo tą pačią dieną, t. y. 2022 m. sausio 31 d. Savo pirminės pozicijos nepalaikiusi, tai motyvavo tuo, kad praėjo nemažai laiko ir nebeprisimena tos situacijos. Taigi, vien tokie O. K. teismui nurodomų faktinių aplinkybių skirtumai sudaro pagrindą abejoti pastarosios teikiamų duomenų tikslumu. Pirmiau užtikrintai nurodžiusi, kad tik vieną kartą buvo pastačiusi minėtoje vietoje automobilį, bylas sujungus ir tiriant nuotraukas tokią poziciją pakeitė iš esmės ir papildė, kad antrą kartą automobilį pastatė tą pačią dieną tik vėliau. Visgi ir tokie paaiškinimai abejotini, nes iki savo pozicijos pakeitimo teisme, O. K. to pačio posėdžio metu paaiškino ir tai, kad aplinkybes prisimena, nes tą dieną buvo kilęs konfliktas su namo gyventojais, kurie jai grasino sutvarkyti šį reikalą per savivaldybę ir jai buvo apgadintas tyčia automobilis. Taigi, anot O. K., ji po jos minėtos konfliktinės situacijos ir jos automobilio apgadinimo, neva ir vėl atvyko ir paliko automobilį toje pačioje vietoje tą pačią dieną. Tačiau teismas, vertindamas pirmiau pastarosios nurodytas aplinkybes ir užtikrinimą, kad tik vienintelį kartą buvo pastačiusi automobili nurodytame kieme, abejoja naujai nurodytų aplinkybių tikrumu. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, jog buvo fiksuotas minima diena pranešimas apie (duomenys neskelbtini), apgadintą automobilį. Dar daugiau. O. K. teismui pirmiau paaiškindama, kad nebuvo kitos vietos kur jai pastatyti automobilį, bylas sujungus ir ištyrus minėtas nuotraukas, jau poziciją pakeitė ir vėl, bei nurodė, kad – „Ten namas yra ratu, ten daug vietų kur galima pastatyti automobilį ir nebuvo su gyventojais problemų”. Dėl nustatyto, teismas konstatuoja, kad konkrečiu atveju Nutarime Nr. SAVAD-13-ANR-N-14134-2022 (ROIK 22179287846 (pagrindinės bylos 14 psl.), nurodytomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis abejoti nėra jokio pagrindo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2022 m. sausio 31 d., 15:56:39 buvo įkelta informacija į Vilniaus miesto savivaldybės ANAM sistema apie automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojimą ir stovėjimą (duomenys neskelbtini), „ant bortelio“ ir trukdymą namo gyventojams (b. l. 5-9 puslapiai). Iš esmės analogiška situacija ir prijungtoje byloje, kurioje tas pats asmuo 2022 m. vasario 4 d. pranešė apie pažeidimą ir įkėlė to paties automobilio parkavimą toje pačioje faktiškai vietoje ir būdu, apie 12:004 val. (pirmadienį) (prijungtos bylos 13-16 puslapiai). Gi tai paneigia O. K. skunduose nurodomą aplinkybę, kad neva nuotraukos pranešėjo darytos tą pačią, t. y. 2022 m. sausio 31 d., tačiau dirbtinai pateiktos kaip atskiri įvykiai.
Kitas svarbus įrodymas, vertinant O. K. nurodytas aplinkybes, kad neva jos automobilis buvo pastatytas vieną, ar kaip vėliau ji teisme nurodė, antrą kartą, tačiau tą pačią dieną minėto K (duomenys neskelbtini), kieme, yra tirtuose nuotraukose užfiksuotų aplinkybių vertinimas. Taip, 2022 m. sausio 31 d. įkeltuose nuotraukose automobilis nėra užblokavęs priekyje stovėjusio automobilio. Svarbu ir tai, kad O. K. automobilis yra gan nemažai apsnigęs stogo ir bagažinės bei buferio vietose, kai vertinant 2022 m. vasario 4 d. nuotraukas matyti, kad O. K. yra faktiškai užstatęs kitą, priekyje stovintį automobilį, o pačios O. K. automobilis nebėra tiek apsnigęs, kiek buvo fiksuotą 2022 m. sausio 31 d. Svarbu ir tai, kad yra ženklus skirtumas tarp 2022 m. sausio 31 d. ir vasario 4 d. pranešėjo įkeltuose nuotraukose užfiksuotų vaizdų - provėžų sniege bei susidariusių automobilių pėdsakų reljefai ir pločiai. Visą tai nesudaro pagrindo abejoti, kad O. K. automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) minėtame kieme, (duomenys neskelbtini), fotonuotraukose užfiksuotose vietose buvo pastatytas ir stovėjo ne tą pačią dieną, kaip nurodė O. K., o skirtingomis dienomis, kaip konstatuota skundžiamais Nutarimais.
Vertinant jau aptartas fotonuotraukas ir O. K. pateiktas elektroniniu paštu teismui, kurias teismas tyrė teismo posėdyje 2022 m. gruodžio 21 d., pastebėtina, kad O. K. pateiktos fotonuotraukos nėra pakankamai informacinės, nes darytos ne žiemos metu, o vasarą. Visgi, juose taip pat užfiksuotas bortelis, skiriantis kiemo automobiliams skirtą dangą nuo žaliosios vejos (b. l. 59-60). Tačiau, dėl jau paminėto nepakankamo informatyvumo, tokios nuotraukos nelaikytinos teismo įrodymais, nes iš jų nėra galimybės net spręsti, ar tai yra būtent toji pati vieta, kur buvo žiemos metu užfiksuotas O. K. automobilis.
Analizuojant bylose esamas pranešėjo įkeltas fotonuotraukas yra aišku kada jos įkeltos, kokioje sistemoje, kas jas įkėlė ir aišku, kas užfiksuota. Todėl nėra pagrindo abejoti jų autentiškumu ir fiksuotų aplinkybių tikslumu. Dėl to jos teisingai Institucijos laikytos įrodymais, patvirtinančiais nustatytas faktines aplinkybes, kurias Institucija įvertino kaip administracinius nusižengimus.
O. K. skunde nurodo, kad Nutarimuose nurodoma negaliojusi KET redakcija, kuri buvo pakeista nuo 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086. Su tokiu teiginiu nėra pagrindo sutikti, nes KET buvo patvirtintos 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, tačiau nuo to laiko nemaža dalis KET buvo pakeista. Taigi skunde teisingai nurodoma tik tai, kad šiuo metu galiojančios KET 150 punkto nuostatos įsigaliojo nuo 2014 m. spalio 11 d. Tokios galiojo ir veikų padarymo metu.
O. K. skunde nurodo, kad Nutarimuose netinkamai vertinta vejos sąvoka, kuri pateikiama Lietuvos Respublikos želdynių įstatymo 2 straipsnyje. Nurodė ganėtinai pasenusią teismų praktiką, kuri galimai buvo aktuali tik 2014 m. birželio mėnesį. Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad veikos padarymo metu galiojusi Lietuvos Respublikos želdinių įstatymo redakcija neapibrėžė vejos sąvokos, o skundus padavusios O. K. nurodomi teiginiai labiau aktualūs aptariamo įstatymo redakcijai, kuri galiojo iki 2021 m. spalio 31 d. Todėl nėra pagrindo aiškinant vejos sąvoką remtis nebegaliojančiomis nuostatomis. Pažymėtina ir tai, kad KET 5 punktą eismo dalyviai privalo išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą (toliau – ir SEAKĮ), mokėti KET ir jų laikytis. SEAKĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad eismo tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato KET, o 3 dalyje nustatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali riboti tik KET numatyti kelio ženklai, ženklinimo linijos, šviesoforai ir reguliuotojo signalai. Jeigu kelio ženklo ir ženklinimo linijų reikalavimai skiriasi, vadovaujamasi kelio ženklo reikalavimais. KET 150.5 papunktyje nustatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Remiantis tokiu teisiniu reglamentavimu konstatuotina, kad eismo dalyviai apie automobilio stovėjimo vietos paskirtį turi spręsti atsižvelgdami į joje esančius kelio ženklus ar kelio ženklinimą, o vietovėse, kuriose nėra ženklinimo, atsižvelgdami į vietovės paskirtį (pvz. daugiabučio kiemas, stovėjimo aikštelė ir pan.), taip pat vadovaudamiesi gyvenimiška patirtimi, protingumo principu bei vietovėje įrengtų kelio įrenginių įsiliejimo į bendrą kelio inžinerinių įrenginių infrastruktūrą harmoningumu. Taigi, nagrinėjamais atvejais, iš jau aptartų fotonuotraukų aiškiai matoma, kad O. K. automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. 2022 m. sausio 31 d. 12.57 val. ir 2022 m. vasario 4 d., 12.04 val., (duomenys neskelbtini), stovėjo KET draudžiamoje vietoje – galiniu dešinės pusės ratu užvažiavęs ant vejos, vadinasi, transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje.
Atkreiptinas dėmesys, kad dėl bortelio įrengimo kokybės, atmosferos bei kitų mechaninių poveikių, kai kuriose vietose bortelio aukštis gali skirtis, tačiau tokiu atveju eismo dalyviai apie įvažiavimo ar automobilių statymo vietos paskirtį turi spręsti atsižvelgdami į joje esantį kelio ženklinimą, taip pat vadovaudamiesi gyvenimiška patirtimi bei vietovėje įrengtų kelio inžinerinių įrenginių įsiliejimo į bendrą vaizdą nuoseklumu ir suderinamumu. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad aktualioje vietovėje nėra kelio ženklų, leidžiančių statyti automobilius vietoje, kurioje užfiksuotas stovintis O. K. automobilis. Todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pastarosios transporto priemonė stovėjo vietoje, kuri yra borteliais ir žalios vejos juosta iš vienos pusės atskirta nuo automobilių stovėjimo aikštelės.
Aptartas reglamentavimas ir nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad O. K. abiem atvejais pažeidė 150.5 punkto reikalavimus, todėl padarė du pavienius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 2 dalyje, už kuriuos jai ir buvo paskirtos administracinės nuobaudos - baudos.
O. K. nurodyti galimi teisių pažeidimai nepasitvirtino, o jeigu ir buvo apribotos jos teisės į gynybą, tokios pastarosios buvo užtikrintos ir visapusiškai realizuotos nagrinėjant skundus teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
O. K. skundus netenkinti, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto R. S. 2022 m. spalio 31 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR-N-14134-2022, ROIK 22179287846 ir vyriausiosios specialistės Ramintos Anželos Žižiūnienės 2022 m. spalio 31 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR-N-14107-2022, ROIK 22179321488, palikti nepakeistus.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.