Šiaulių apygardos teismo nutarimas

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto S. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016-10-26 nutarimo, kuriuo S. B. už teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 380 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimties eurų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. 2016-09-17 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad jis 2016-09-17 12.20 val., (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) namu, vairavo automobilį „Nissan note“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,16 promilių (lengvas) girtumo laipsnis. Šiais veiksmais S. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.

Apelianto nuomone, remiantis byloje pateiktais duomenimis nėra ir negali būti neabejotinai patvirtinta, kad jis automobilį vairavo būdamas neblaivus, todėl pirmos instancijos teismas priimdamas procesinį sprendimą, neįgyvendino in dubio pro reo principo, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Teismas priėmė skundžiamą nutarimą, remdamasis išskirtinai liudytojo I. K. parodymais, net nesuabejojęs jų patikimumu, nors liudytojas buvo įpykęs ant jo (S. B.) už tai, kad dėl pastatyto automobilio negalėjo užblokuoti teritorijos, tarp jo ir liudytojo buvo įvykęs žodinis konfliktas, nes jis (S. B.) nepripažino, kad jo automobilis pastatytas privačioje valdoje. Liudytojas I. K., duodamams parodymus teismo posėdžio metu, taip pat paaiškino, jog policijos pareigūnus jis kvietė dėl jo privačioje valdoje pastatyto automobilio, taip pat parodė, kad prie automobilio priėjus automobilio savininkui (S. B.), jis jam neleido išvažiuoti, jog atvykę pareigūnai nepamanytų, kad buvo iškviesti melagingai.

Motyvuojamoji dalis

S. B. apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliaciniame skunde S. B. ginčija savo kaltę padarius Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, apeliantas nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu sprendžiant jo administracinės atsakomybės klausimą ir pažymi, jog neįrodyta, kad transporto priemonę jis vairavo būdamas neblaivus.

Teismas pažymi, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Todėl teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 1 d. įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 2 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 257 str., organas ar pareigūnas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas teisės normas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, susipažinęs su S. B. apeliacinio skundo argumentais ir patikrinęs skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2016-10-26 nutarimą, negali sutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog nagrinėjamu atveju įrodyta, kad S. B. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šioje byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog S. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). Asmuo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad asmuo, vairuodamas transporto priemonę, buvo neblaivus ir yra nustatytas konkretus, abejonių nekeliantis jo neblaivumo laipsnis. Taigi tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, ir jį nubausti, turi būti nustatytas asmens vairavimo esant lengvam neblaivumui faktas. Aukštesniojo teismo nuomone, S. B. neblaivumo faktas transporto priemonės vairavimo metu nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis nėra įrodytas.

Iš pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas S. B. apklausiamas apylinkės teisme tvirtino, kad jis jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nepadarė, kad neblaivus transporto priemonės nevairavo, savo kaltę S. B. neigia ir apeliaciniame skunde. Kaip matyti iš skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo 2016-10-26 nutarimo, apylinkės teismas, konstatuodamas, kad S. B. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį NISSAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir kad jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., rėmėsi liudytojo I. K., liudytojų policijos pareigūnų R. S. ir I. G. parodymais teismo posėdyje, liudytojo I. K. 2016-09-17 rašytiniu paaiškinimu, policijos pareigūnų R. S. ir I. G. tarnybiniais pranešimais, asmens blaivumo testu (panaudotos specialios techninės priemonės ,,Alcotest 6810 Nr. ARFL-0107“ rodmenys, užfiksuoti išspausdintame kvite Nr. (duomenys neskelbtini)).

Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, iš esmės rėmėsi liudytojo I. K. teismo posėdžio metu duotais parodymais, kad prieš S. B. vairuojant jo automobilį „Nissan note“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo jo sklido alkoholio kvapas, be to, liudytojas girdėjo, kaip kalbėdamas telefonu S. B. kažkam sakė, jog išvakarėse gėrė ir atvažiavo „pachmielingas“ ir kad prie tilto su draugais vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. „padarė pachmielką“. Tačiau liudytojas I. K. taip pat patvirtino, kad jis nematė, ką gėrė S. B. ir kada gėrė, tik nurodė matęs, kad S. B. apsukinėdamas savo automobilį gėrė iš mineralinio vandens „(duomenys neskelbtini)“ buteliuko, tačiau, koks skystis ten buvo jis nežino. Iš esmės tokias pačias aplinkybes, kad jis girdėjo, kaip S. B. kalbėdamas telefonu kažkam sakė, kad jis išgėrė su draugais prie tilto, o po to sėdo į savo automobilį ir jį apsuko, liudytojas I. K. nurodė ir savo 2016-09-17 rašytiniame pareiškime. Aukštesniojo teismo vertinimu, remiantis tokiomis liudytojo I. K. rašytiniame pareiškime ir apylinkės teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis, negalima daryti neginčytinos išvados, kad S. B. vairavo automobilį esant lengvam neblaivumui. Tai, kad nuo S. B. sklido alkoholio kvapas ir kad jis telefonu kažkam sakė, jog vartojo alkoholinius gėrimus iš vakaro ir atvykęs žvejoti prie tilto su draugais, nėra S. B. kaltę vairavus transporto priemonę lengvo girtumo būsenoje neabejotinai patvirtinantis įrodymas.

Apylinkės teisme taip pat liudytojais buvo apklausti policijos pareigūnai R. S. ir I. G., kurie parodė, kad atvykus pagal gautą pranešimą juos pasitiko I. K., kuris nurodė, kad prie jo pastato yra atvažiavęs asmuo, kuris vairavo automobilį neblaivus. Jie nuėjo prie I. K. nurodyto vairuotojo S. B., kuris buvo prie ežero, o automobilis stovėjo netoliese. Paklaustas, ar vairavo automobilį, S. B. nurodė, kad jis apsuko automobilį. Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas remiantis liudytojo I. K. parodymais. Iš esmės tokios pačios aplinkybės nurodytos ir šių policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. Taigi, kaip matyti iš policijos pareigūnų R. S. ir I. G. apylinkės teismo posėdžio metu duotų parodymų ir jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių, jie, atvykę į įvykio vietą pagal gautą pranešimą, patys tiesiogiai nematė, kad S. B. vartotų alkoholinius gėrimus ir vairuotų automobilį, būdamas neblaivus, be to, jie nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas S. B. buvo surašytas remiantis liudytojo I. K. parodymais.

Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo, teismas, grįsdamas S. B. kaltę vairavus neblaiviam, rėmėsi asmens blaivumo testu (panaudotos specialios techninės priemonės ,,Alcotest 6810 Nr. ARFL-0107“ rodmenys, užfiksuoti išspausdintame kvite Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kurio matyti, jog S. B. 2016-09-17 12.42 val. nustatytas 1,16 promilių girtumas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vairuotojo blaivumas turi būti nustatytas transporto priemonės vairavimo metu, o nagrinėjamu atveju S. B. blaivumas buvo tikrinamas ne vairavimo metu, o po kurio laiko, atvykus policijos pareigūnams. Todėl net jeigu būtų daroma prielaida, kad transporto priemonę S. B. vairavo neblaivus, neaišku, koks iš tikrųjų buvo jo neblaivumo laipsnis.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje surinkti įrodymai neginčijamai nepatvirtina, jog S. B. 2016-09-17 12.20 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu, vairavo automobilį „Nissan note“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,16 promilių (lengvas) girtumo laipsnis, kad nustatytų aplinkybių visuma sukelia abejonių ir neaiškumų dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo S. B. veikoje, darytina išvada, jog apylinkės teismas nepagrįstai S. B. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.

Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N143-1083/2012), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo 2016-10-26 nutarimas yra neteisingas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena S. B. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius jo veikoje Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu ir 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016-10-26 nutarimą ir S. B. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.