Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Audronė Gaižutienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų D. B. ir A. B. prašymą dėl teismo leidimo išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas D. B. ir A. B. prašo išduoti teismo leidimą buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio pareiškėjui D. B. asmeninės nuosavybės teise, pardavimo sandoriui sudaryti. Nurodo, kad butas parduodamas, kadangi yra nebereikalingas, nes pareiškėjams 2014-06-21 sudarius santuoką, pareiškėjai gyvena kartu A. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute P. C. (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjas turi nepilnametį vaiką – A. B., gimusį (duomenys neskelbtini), minėtam sandoriui sudaryti reikalingas teismo leidimas. Pareiškėjai nurodo, kad buto pardavimas nepažeis vaiko gyvenimo sąlygų, gautos lėšos bus panaudotos vaiko gyvenimo sąlygų gerinimui, poreikių užtikrinimui.

Motyvuojamoji dalis

Prašymą atsisakytina priimti.

Prašymas dėl teismo leidimo išdavimo turi atitikti bendruosius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus bei prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl teismo leidimo išdavimo (CPK 443 str. 2 d., 111 str. 1 ir 2 d., 113 str. 1 ir 3 d., 114 str., 581 str.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.85 straipsnio 2 dalį teismo leidimas reikalingas sudarant sandorius ne dėl bet kokio turto, o tik dėl turto, atitinkančio dvi sąlygas, t. y. turtas yra nekilnojamasis daiktas ir šis nekilnojamasis daiktas yra pripažįstamas šeimos turtu. Šeimos turtu pripažįstama vienam ar abiem sutuoktiniams nuosavybės teise priklausanti šeimos gyvenamoji patalpa (LR CK 3.84 str. 2 d. 1 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2002 m. sausio 5 d. konsultacijoje dėl CK 3.85 str. 2 d. taikymo išaiškinta, kad teismo leidimas privalomas ir tais atvejais, kai vienintelėje šeimos gyvenamojoje patalpoje nepilnametis vaikas gyvena su savo išsituokusia motina (arba išsituokusiu tėvu), su vienu iš tėvų, nesančiu (ir nebuvusiu) santuokoje, arba kai vienas iš tėvų yra miręs.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjui D. B. asmeninės nuosavybės teise nuo 2011-11-30 priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas D. B. su I. G. turi nepilnametį vaiką A. B., gimusį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad santuoka su I. G. nebuvo sudaryta. Iš pateiktos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus Gyvenamosios vietos deklaravimo poskyrio pažymos Nr. (2015-8-PD)-685 matyti, jog pareiškėjas D. B. nuo 2012-02-07 yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). 2014-06-21 pareiškėjas sudarė santuoką su A. Ž., kuriai asmeninės nuosavybės teise nuo 2005-04-21 priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėja A. B. neprieštarauja, kad jos sutuoktinis su nepilnamečiu sūnumi – A. B., gyventų jos asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Pateikta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pažyma Nr. (24.61)-VT10-50 patvirtina, kad nėra duomenų apie pareiškėjo D. B. padarytus vaiko teisių pažeidimus. Nors pareiškėjai ir ištaisė dalį trūkumų konstatuotų 2015 m. vasario 12 d. teismo nutartimi, tačiau byloje nepateikta įrodymų nei apie nepilnamečio vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą, nei kitų įrodymų, patvirtinančių kur nepilnametis faktiškai gyvena. Nesant minėtų duomenų, teismas negali spręsti ar prašomas parduoti nekilnojamasis turtas laikytinas šeimos turtu bei vertinti, ar pardavus nekilnojamąjį turtą nebus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsisakytina priimti prašymą kaip nenagrinėtiną teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriaus tvarka (CPK 3 str. 6 d., 137 str. 2 d. l p.), nes CPK XXXIX skyriaus normos nenustato prašymų dėl teismo leidimų priėmimo ir prašymų trūkumų šalinimo tvarkos.

Pareiškėjams išaiškintina, kad pašalinus prašymo trūkumus ar išnykus aplinkybėms, kliudžiusioms priimti prašymą, pareiškėjai gali pakartotinai kreiptis su prašymu dėl teismo leidimo išdavimo (CPK 582 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 582, 290-291 straipsniais, teismas

nutarė:

atsisakyti priimti pareiškėjų D. B. ir A. B. prašymą dėl teismo leidimo išdavimo ir grąžinti su priedais jį pateikusiems asmenims.

Išaiškinti pareiškėjams, kad pašalinus prašymo trūkumus arba pasikeitus aplinkybėms, pareiškėjai gali pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu dėl teismo leidimo išdavimo.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.