- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-05
- Bylos Nr.
- 1S-570-785/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ramūnas Antanavičius (pirm.), Algirdas Remeika, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- D. M.
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ramūno Antanavičiaus, teisėjų Algirdo Remeikos, Danguolės Šiugždinytės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2009-01-30 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 3 d., 22 str. 1 d. 260 str. 3 d. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 11 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2003-06-02 nuosprendžiu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-12-16 nutartimi ir Kauno miesto apylinkės teismo 2007-11-26 nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 11 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2007-04-03, bausmės pabaiga – 2018-06-03.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2016-02-15 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam D. M., gim. (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 3 mėnesių 22 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2016-02-11) laisvės atėmimo bausmės.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016-04-01 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016-02-15 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini)taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Skunde nuteistasis D. M. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-04-01 nutartį ir patvirtinti Komisijos 2016-02-15 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą. Nurodo, kad kompetentinga Komisija, betarpiškai dirbanti su nuteistaisiais, gali spręsti ar nuteistasis vertas lygtinio paleidimo. Skunde akcentuojama, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – žema. D. M. neturi galiojančių nuobaudų ir yra 8 kartus skatintas, turi aukštąjį išsilavinimą ir itin paklausią specialybę. Pataisos namuose išreiškė norą dirbti, tačiau dėl darbo vietų stokos įdarbintas nebuvo. Bausmės atlikimo metu domisi įvykiais laisvėje, dalyvauja įvairiose programose. Nuteistojo santykiai su artimaisiais yra geri. Be to, D. M. turi nuolatinę gyvenamą vietą, turi suformavęs ilgalaikius planus. Nuteistasis, paleistas į laisvę, planuoja įsidarbinti, plėtoti socialinius ryšius, tobulinti profesinius įgūdžius. D. M. pasižada laikytis visų priežiūrą vykdančių pareigūnų reikalavimų ir rekomendacijų.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. M. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo 2015-10-12 individualų socialinės reabilitacijos planą, yra atlikęs įstatymo nustatytą minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad D. M. priklauso žemos rizikos grupei – 38 balai. Nors 2014-07-25 atliktame vertinime nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 43 balais, o dabar ji sumažėjo iki 38 balų, tačiau vis dėlto toks vertinimas yra gana artimas vidutinei rizikos grupei. Be to, net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, taip pat turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Vien tai, kad nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 5 balais, dar neduoda pakankamo pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis, paleistas į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Pažymėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-06-14 įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. M. kas kiek laiko užsiima veikla, kuri yra susijusi su jo nusikalstamumu. Praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės. Nuteistasis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas (buvo baustas nuobaudomis). D. M. kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas palaiko pakankamai adekvačiai atsižvelgiant į bendrą kolektyvizmo sampratą. Palaiko jas siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą. Be to, 2015-09-03 nuteistasis dalyvavo bado akcijoje protestuodamas prieš BVK pakeitimus, kas rodo jo neigiamą požiūrį į Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus.
Aukštesnysis teismas sutinka su nuteistuoju, kad jis neturi galiojančių nuobaudų ir yra 8 kartus skatintas, tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, kad nuteistasis 5 kartus nesilaikė nustatytos tvarkos reikalavimų. 4 kartus buvo apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje ir vieną kartą skirta nuobauda – papeikimas, kuris panaikintas 2014-04-18. Panaikinus nuobaudą, nuteistasis nesielgė pavyzdingai, išvadų nepadarė ir 2014-12-29 vėl pažeidė įstaigoje nustatytą tvarką. Po to D. M. buvo skatintas tik 1 kartą. Visa tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vertinant jo gebėjimą pasirinkti tinkamus elgesio modelius, prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių bei paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Taigi švelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sąlygas, taikant lygtinį paleidimą jau šiuo metu, net ir atsižvelgiant į pamažu gerėjantį jo elgesį, nėra objektyvaus pagrindo. Aukštesniojo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui.
Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-04-01 nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo D. M. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.