Telšių apylinkės teismo įsakymas

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Marius Slavinskis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Telšiai) prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje S.P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, dirba: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo šeimos nariui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. kad kaltinamasis nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui.

Tai yra, kaltinamasis S. P. „(duomenys neskelbtini)“, važiuojančiame automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kilusio asmeninio konflikto tarp jo ir jo sugyventinės M. L. metu, pastarajai tyčia rankos kumščiu ne mažiau kaip du kartus sudavė į kairės akies sritį, tuo jai padarydamas poodinės kraujosruvas abiejų akių vokuose, t. y. nežymiai sužalojo savos šeimos narę - savo sugyventinę M. L..

2. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados.

2.1. Kaltinamasis S. P. parodė, kad pripažįsta dėl to kuo yra įtariamas. Dėl savo elgesio labai gailisi, M. atsiprašė ir jie su M. susitaikė. Pirmos apklausos metu nepripažino savo kaltės. Konfliktas vyko „(duomenys neskelbtini)“. Konflikto metu automobilyje tikrai sudavė M. vieną smūgį į jos veido kairės pusės skruosto sritį, prisimena, kad M. sudavė dešinės rankos delnu, neprisimena ar M. skundėsi skausmais, kai sudavė jai minėtą smūgį, nepastebėjo ant jos veido srities jokių sužalojimų, taip pat dėl buvusios įtampos ir susinervinimo gerai neprisimena ar galėjo M. suduoti dar vieną smūgį, tačiau neneigia, kad konflikto metu galėjo suduoti ir dar vieną smūgį, tačiau šio momento neprisimena. Gailisi, kad M. sudavė į jos veido sritį (elektroninės bylos lapai (toliau – b. l.) 71-73, 104-105, 164-165).

2.2. Nukentėjusioji M. L. parodė, kad su S. kartu gyvena nuo „(duomenys neskelbtini)“ m., jie veda bendrą šeimos ūkį. Važiuojant keliu „(duomenys neskelbtini)“ ruože pradėjo konfliktuoti su S. jos automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) viduje. Konfliktuojant su S. ir jai vairuojančiai automobilį, S. sėdėdamas priekinėje keleivio pusėje nematė ar jis atsisuko į ją ar ne, nes žiūrėjo į kelią, tik žino, kad S. ne mažiau kaip du kartus rankos kumščiu, kurios rankos kumščiu sudavė negali nurodyti, nes neprisimena ir tuo tarpu vairavo automobilį, sudavė jai į kairės pusės akies sritį, ko pasekoje tą pačią akimirką pradėjo mėlynuoti akis. Kai S. trenkė į akies sritį, skausmas buvo jaučiamas „(duomenys neskelbtini)“, pradėjo raibuliuoti akis, ji paliko jautri, jautė kairės akies srityje dirginimą, su kairia akimi pradėjo sunkiai matyti ir ji pradėjo tinti, skaudėjo apie vieną parą laiko, skausmas pradėjo mažėti šeštadienio t. y. „(duomenys neskelbtini)“, vakare. Kai S. sudavė jai du minėtus smūgius į kairės akies sritį, labai skaudėjo ir tai jai sukėlė fizinį skausmą. Iki šiol mėlynė ant kairės akies srities yra neišnykusi, skausmo šiuo metu nebejaučia. Jų konflikto su S. niekas negalėjo matyti, nes automobilyje buvo dviese. S. pretenzijų turi už tai, kad jis sukėlė fizinį skausmą, už tai, kad ant veido srities yra likusi mėlynė, už negražius žodžius, kuriais ją išvadino (b. l. 64-65).

2.3. Asmens apžiūros protokole užfiksuota (apžiūrimas asmuo: M. L.): ant jos veido dešinės pusės skruosto matosi paraudimas, po kaire akimi matosi mėlynė, ties mėlyne ant skruosto matosi paraudimas (b. l. 3-4, 39-42).

2.4. „(duomenys neskelbtini)“ Specialisto išvadoje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad M. L. nustatyti sužalojimai: „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“. M. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 6-97).

2.5. Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad pareiškėjas, pageidaujantis pareikšti apie įvykį, parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“, apie „(duomenys neskelbtini)“, kelyje „(duomenys neskelbtini)“, apie „(duomenys neskelbtini)“, sugyventinis S. P., gim. „(duomenys neskelbtini)“, ne mažiau du kartus, rankų kumščiais sudavė į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 7-16).

2.6. Pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini)“, ruože, galimai neblaivus sugyventinis S. P., gim. „(duomenys neskelbtini)“, ne mažiau dviejų kartų, rankų kumščiais sudavė blaiviai, tuo metu automobilį vairavusiai, M. L., gim. „(duomenys neskelbtini)“, į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 46).

2.7. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

3. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

3.1. Visų anksčiau aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis S. P. „(duomenys neskelbtini)“, apie „(duomenys neskelbtini)“, kelyje „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, važiuojančiame automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę M. L. ir sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

4. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai.

Motyvuojamoji dalis

4.1. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnio 1 dalis).

4.2. Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

4.3. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, „(duomenys neskelbtini)“ administracine tvarka, „(duomenys neskelbtini)“, nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

4.4. Įvertinus visas šias aplinkybes, atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobūdį, laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

4.5. Kadangi S. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso būdu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

4.6. BK 72² straipsnis imperatyviai nurodo, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, todėl atsižvelgiant į nustatytas, aukščiau aptartas aplinkybes, S. P. skiriamas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurias privalo išklausyti per 6 mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis).

5. Kardomoji priemonė.

5.1. Pradėjus vykdyti bausmę, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuo bausmės vykdymo pradžios, nes bus pasiekti kardomosios priemonės skyrimo tikslai (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, S. P. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurias turi išklausyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti S. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti S. P., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę Telšių apylinkės teismui paduoti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta bausme, galės paskirti bet kokią kitą sankcijoje numatytą bausmę. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.