Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Liudmilos Zaborovskos ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, atsakovo atstovui Juozui Sinkevičiui, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo G. A. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2007 11 26 sprendimo Nr. S-1708-(2.5) panaikinimo bei įpareigojimo pakartotinai išnagrinėti G. A. 2007 08 17 kreipimąsi į komisiją ir tinkamai teisiškai kvalifikuoti V. N. veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo V. N., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – ir VTEK, ir Komisija) 2007 lapkričio 26 d. raštu Nr. S-1708-(2.5) pranešė pareiškėjui G. A., kad pareiškėjo analogiško turinio skundas buvo persiųstas pagal kompetenciją tirti ir vertinti Vidaus reikalų ministerijos Generalinio inspektoriaus skyriui. Generalinio inspektoriaus skyriaus išvadoje nurodyta, kad nagrinėjamu atveju V. N., nurodydamas tarnybiniu automobiliu parvežti namo pareiškėją po nesėkmingos pareiškėjo atestacijos, Įstatymo nuostatų nepažeidė, nes neturėjo privataus intereso, t. y. asmeninio suinteresuotumo. Tarnybiniu automobiliu nebuvo pasinaudota V. N. asmeniniams tikslams, V. N. nurodymas neatsietinas nuo jo tarnybinės veiklos. Išvadoje atkreiptas dėmesys į tai, kad policijos pareigūnų veiklą bei santykius su kolegomis reglamentuoja ir Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodeksas, kuriame reglamentuojama, jog policijos pareigūnų tarpusavio santykiai turi būti grindžiami savitarpio pagalbos principu. Nustatyta, kad V. N. nurodymas parvežti pareiškėją buvo suderintas ir su policijos generaliniu komisaru. Atsižvelgiant į tai, VTEK padarė išvadą, kad V. N. Įstatymo nuostatų nepažeidė. Komisija, neturėdama pagrindo kvestionuoti Generalinio inspektoriaus skyriaus išvadų ir atsižvelgdama į tai, kad savo pakartotiniame skunde naujų aplinkybių dėl galimai neteisėtų V. N. veiksmų pareiškėjas nepateikė, bendru sutarimu nutarė nepradėti tyrimo dėl pareigūno V. N. veiksmų atitikties Įstatymo nuostatoms.

panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2007 11 26 sprendimą Nr. S-1708-(2.5);įpareigoti Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2007 08 17 kreipimąsi į komisiją ir tinkamai teisiškai kvalifikuoti V. N. veiksmus.

Aiškina, kad nepagrįstas ir VTEK argumentas, kad pareiškėjas savo pakartotiniame skunde nepateikė naujų aplinkybių. Nei Įstatymas, nei VTEK darbo reglamentas nenustato teisinio pagrindo nepradėti pareigūno veiklos tyrimo, jeigu pakartotiniame skunde nenurodomos naujos aplinkybės. Kita vertus, šioje situacijoje negali būti jokių naujų aplinkybių, nes pažeidimo faktas yra akivaizdus, tačiau nei VTEK, nei Generalinio inspektoriaus skyrius jo negali įvertinti.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, jokių prašymų iš pareiškėjo negauta, todėl byla nagrinėjama pareiškėjui nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).

Skųsti teismui Komisijos priimtus sprendimus gali tik suinteresuoti asmenys, kuriais laikomi asmenys, Komisijos sprendimais pripažinti pažeidusiais Įstatymo reikalavimus ir atitinkamų valstybės ar savivaldybių institucijų vadovai ar jų įgalioti atstovai, atsakingi už Įstatymo nuostatų vykdymą (Įstatymo 22 str. 1 d. 1 p.).

Kiti asmenys pateikę Komisijai skundus bei žiniasklaidos priemonės, paskelbusios informaciją apie galimus interesų konfliktus valstybės politikų, pareigūnų ar valstybės tarnautojų tarnybinėje veikloje, nelaikomi tinkamais suinteresuotais asmenimis ir skųsti teismui Komisijos sprendimų negali. Tai patvirtina ir teisminė praktika (administracinė byla Nr. I-3-483/2004, LVAT adm. byla Nr. AS-10-215/2004). Komisija prašo bylą nutraukti.

Teismo posėdyje atstovas palaikė reikalavimą bylą nutraukti.

Nesutinka su pareiškėjo teiginiais dėl faktinių aplinkybių. Paaiškina, kad faktinės aplinkybės buvo nustatytos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 07 19 sprendime administracinėje byloje Nr. I-3769-04/2007. Prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje V. N. prašė bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas, bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2007 11 26 sprendimą Nr. S-1708-(2.5) nutraukiama.

I. Dėl reikalavimo panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2007 11 26 sprendimą Nr. S-1708-(2.5).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio, reglamentuojančio teisę kreiptis gynybos į teismą, 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo nuorašo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos (šiuo atveju kalbama apie Įstatymo redakciją, galiojusią skundžiamo rašto priėmimo metu). Remiantis šiomis teisės normomis byloje būtina nustatyti, ar pareiškėjas laikytinas suinteresuotu asmeniu, turinčiu teisę kreiptis į teismą dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2007 m. lapkričio 26 d. rašto Nr. S-1708-(2.5), kuriuo jam pranešta, kad tyrimas nebus pradėtas, panaikinimo.

VTEK 2007 11 26 raštu „Dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymų nuostatų vykdymo“ pareiškėjui pranešta apie VTEK 2007 11 22 posėdyje priimtą protokolinį nutarimą (b. l. 40). Komisija skundžiamame rašte nurodo, kad analogiško turinio skundas buvo persiųstas pagal kompetenciją tirti ir vertinti Vidaus reikalų ministerijos Generalinio inspektoriaus skyriui. Toliau dėstomas Generalinio inspektoriaus skyriaus išvados turinys. Nurodoma, kad Įstatymo nuostatų prasme V. N. neturėjo privataus intereso, t. y. asmeninio suinteresuotumo. Daroma išvada, kad V. N. Įstatymo nuostatų nepažeidė. Nurodoma, kad Komisija, atsižvelgdama į tai, kad pakartotiniame skunde pareiškėjas naujų aplinkybių nepateikė, Komisija bendru sutarimu nutarė nepradėti tyrimo dėl pareigūno V. N. veiksmų atitikties Įstatymo nuostatoms.

Pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo nurodytas, jo manymu, esantis V. N. viešųjų ir privačių interesų konfliktas valstybinėje tarnyboje tiesiogiai pažeidžia jo paties teises ar įstatymo saugomus interesus, nėra. Skundžiamas VTEK raštas pareiškėjui tiesiogiai nesukuria jokių teisių ar pareigų. Iš esmės pareiškėjas 2007 10 19 skunde VTEK kėlė klausimą dėl to, ar V. N. teisėtai pasinaudojo tarnybiniu transportu. Pareiškėjas akcentavo valstybės tarnautojo pareigas, elgesio reikalavimus ir draudimus. Nurodė Įstatymo 3 str. 6 punktą, kuris įpareigoja valstybės tarnautoją nesinaudoti ir neleisti naudotis jokia valstybės nuosavybe kitokiai nei tarnybinė veiklai. Skunde pareiškėjas nurodė, kad asmuo negali būti atleistas nuo atsakomybės atsižvelgiant į tai, kad jis pažeidimą padarė vadovaudamasis motyvais, kurie nerodo, jog jis siekė naudos sau. Skunde pareiškėjas ginčijo Generalinio inspektoriaus išvados argumentus. Tačiau skundo esmė vis tiek buvo neteisėtas pasinaudojimas tarnybiniu transportu. Tokie santykiai liečia tik V. N. ir įstaigą, kurioje pastarasis dirba. Pareiškėjui Įstatymo nuostatų vykdymo kontrolė nėra pavesta (Įstatymo 22 straipsnis). Remiantis išdėstytais argumentais, daroma išvada, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju neturi reikalavimo teisės. Pareiškėjas kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją skundu, kuris vertintinas, kaip piliečio pranešimas apie galimą pažeidimą arba informacija apie galimai padarytą pažeidimą. Įstatymo 22 straipsnis nustato, kas šio Įstatymo įgyvendinimo prasme yra kontrolės institucijos ir pareigūnai. Nurodyta, kad kaip asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, vykdo šio įstatymo nuostatas, kontroliuoja: 1) atitinkamų valstybės ar savivaldybių institucijų vadovai ar jų įgalioti atstovai; 2) nepriklausoma Vyriausioji tarnybinės etikos komisija; 3) kitos institucijos, jeigu tai numato institucijos veiklos tvarką nustatantis įstatymas (1 dalis). Įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atitinkamų valstybės ar savivaldybių institucijų vadovai ar jų įgalioti atstovai, kontroliuodami, kaip vykdomas šis įstatymas: 1) prižiūri, ar asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, laiku ir tinkamai pateikia privačių interesų deklaracijas; 2) remdamiesi metinėmis privačių interesų deklaracijomis arba asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, prašymu parengia asmeniui rašytines rekomendacijas, kokių priemonių asmuo turi imtis, kad savo tarnybinę veiklą suderintų su šio įstatymo reikalavimais; 3) savo iniciatyva, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nurodymu arba gavę pareiškimą, kad kuris nors asmuo, dirbantis jiems pavaldžioje valstybinėje tarnyboje, savo tarnybinėje veikloje nevykdo šio įstatymo reikalavimų, gali atlikti šio asmens tarnybinės veiklos patikrinimą. Tokiam tikrinimui įstaigoje gali būti įsteigta Tarnybinės etikos komisija. Apie tikrinimo rezultatus informuojamas pareiškimą pateikęs asmuo, asmuo, kurio veikla buvo tikrinta, taip pat Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija supažindinama ir su visais gaunamais pareiškimais, kuriuose pateikiama informacija apie šio įstatymo pažeidimus. Įstatymo 22 straipsnyje nurodyti subjektai ir laikytini suinteresuotais asmenimis Įstatymo prasme.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 6 punktas piliečiams laiduoja teisę apskųsti valstybės įstaigų ar pareigūnų sprendimus (teikti informaciją), tačiau ši teisė nėra absoliuti. Ji ribojama Įstatymo 22 straipsnio nuostatomis ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis – kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnyje numatyta teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Pareiškėjas pasinaudojo šia teise, kreipdamasis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (Įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 6 punktas). Tačiau Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo taikymo aspektu šis pareiškėjo kreipimasis nėra susijęs su paties pareiškėjo teisės ar teisėto intereso pažeidimu, skundžiamas raštas jam teisių ar pareigų nesukuria. Apie priimtą Komisijos protokolinį nutarimą pareiškėjui buvo pranešta kaip asmeniui pateikusiam informaciją. Tačiau toks asmuo negali būti laikomas suinteresuotu asmeniu, kuriam būtų suteikta teisė skųsti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos raštus, kuriais pranešama apie atsisakymą pradėti tyrimą, teismui, nes pareiškėjas šiuo atveju neturi teisinio suinteresuotumo pareiškimo dėl galimo trečiojo asmens viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje nagrinėjimo baigtimi. Pareiškėjas pasinaudojo savo teise pranešti apie galimą įstatymo pažeidimą ir laikantis Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų gavo atsakymą į tokį pareiškimą. Negalima daryti išvados, kad ginčijamas raštas priimtas pareiškėjo atžvilgiu ar jam sukuria jo siekiamas teisines pasekmes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS10 – 215/2004, 2006 lapkričio 3d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS1-580/2006 ).

Remiantis šiais motyvais daroma išvada, kad dėl pirmojo pareiškėjo reikalavimo byla nutrauktina, nes tokia byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktas). Kadangi pareiškėjas jau pasinaudojo savo teise pateikti VTEK informaciją apie galimą Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 6 punkte numatytų pareigūno pareigų pažeidimą, pareiškėjas gali tik pranešti apie savo nesutikimą su priimtu nutarimu VTEK (išaiškinama vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 102 straipsnio 1 dalimi).

II. Dėl reikalavimo įpareigoti Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2007 08 17 kreipimąsi į komisiją ir tinkamai teisiškai kvalifikuoti V. N. veiksmus.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas pasinaudojo visomis galimybėmis ginti, jo manymu, pažeistas teises ir teisėtus interesus (b. l. 25-29, 32-34, 54-57, 63-70, 71-73, 74-76, 77-78, 97-99), kiek tai susiję su jo atleidimu iš tarnybos bei atleidimo aplinkybėmis. Teismas nagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl neteisėto atleidimo iš tarnybos, o prokuratūroje pagal pareiškėjo pranešimą pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-438-07, šis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 146 str. 1 d. ir 2 d., požymių. Prokuratūros nutarimas buvo skundžiamas ir teismui. Teismų sprendimai nagrinėtais klausimais yra įsiteisėję.

Daroma išvada, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2007 08 17 kreipimąsi į komisiją ir tinkamai teisiškai kvalifikuoti V. N. veiksmus yra nepagrįstas. Pareiškėjas pirmuoju reikalavimu skundžia teismui VTEK atsakymą į jo 2007 10 19 skundą, nes skundžiamame rašte būtent taip ir nurodoma. Pareiškėjas nei šioje byloje, nei kokioje kitoje byloje neskundė jo 2007 08 17 skundo persiuntimo VRM Generalinio inspektoriaus skyriui (toks VTEK veiksmas nėra ir nebuvo skundžiamas), nors apie persiuntimą (apie veiksmą) jam buvo pranešta 2007 09 07 VTEK raštu Nr. S-1405-(2.5.) (b. l. 30).

Kadangi nebuvo nuginčytas VTEK veiksmas – pareiškėjo skundo persiuntimas 2007 09 07 raštu VRM Generalinio inspektoriaus skyriui, nėra pagrindo įpareigoti VTEK iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2007 08 17 skundą.

Dėl nurodytų aplinkybių antrasis pareiškėjo reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 1 p. ir 127 str. teisėjų kolegija

nusprendė:

nutraukti administracinę bylą dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2007 11 26 sprendimą Nr. S-1708-(2.5).

Kitą pareiškėjo reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.