Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutrimo, kuriuo netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymas dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino sutrumpinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. ir 124¹ str. 7 d. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams. Nuobauda J. P. buvo paskirta už tai, kad jis 2012 m. rugsėjo 4 d., apie 04.00 val., Tilžės pl., Tauragėje, vairavo R. P. vardu registruotą automobilį „Peugeut 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini),būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 1,17 promilės), su savimi neturėjo vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 16 punktų reikalavimus.

2013 m. balandžio 24 d. J. P. pateikė Tauragės apylinkės teismui prašymą sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą, nurodydamas, jog praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo laiko, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta, per nuobaudos vykdymo laikotarpį jokių administracinių teisės pažeidimų nepadarė, paskirtą baudą sumokėjo, išklausė mokymą apie alkoholio žalą žmogaus sveikatai, baigė motorinių transporto priemonių vairuotojų papildomus mokymus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ATPK 329 str., be kita ko, nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad iš šios teisės normos analizės išeina, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 str. nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N444-2128/2006 pabrėžė, kad sprendžiant klausimą dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Konkrečios situacijos aplinkybių atitikimas ATPK 329 str. nustatytoms aplinkybėms negali būti vien tik formalus. ATPK 329 str. numatytų pagrindų buvimas turi realiai įrodyti, kad ir trumpesnis specialiosios teisės atėmimas pasieks ATPK 20 str. numatytus tikslus. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 str. numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka.

Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies.

Nagrinėjamu atveju J. P., praėjus pusei specialiosios teisės atėmimo termino, kreipėsi į teismą, prašydamas sutrumpinti teisės atėmimo terminą. Teismas šį prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad nors J. P. formaliai atitinka visas ATPK 329 str. numatytas sąlygas, t. y. kreipėsi į teismą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo praėjus daugiau kaip pusei paskirtojo laiko, nėra duomenų, kad po teisės vairuoti transporto priemones atėmimo jis būtų padaręs naujų teisės pažeidimų, tačiau teismas pažymėjo, kad J. P. anksčiau keturis kartus buvo baustas už KET pažeidimus, iš jų 2010-07-08 už analogišką pažeidimą pagal ATPK 126 str. 1 d., nors vairuotojo pažymėjimas išduotas tik 2008-07-17. Aplinkybės, kad J. P. teisė vairuoti reikalinga dėl darbo, teismas nelaikė objektyvia priežastimi, kuri pagrįstų būtinybę susigrąžinti atimtą teisę vairuoti transporto priemones. Atsižvelgęs į šias aplinkybes apylinkės teismas padarė išvadą, kad sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Apygardos teismo vertinimu, tokia apylinkės teismo išvada yra pagrįsta.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju J. P. sutrumpinti paskirtą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nėra pagrindo.

Nors J. P. prašymas atitinka formalias teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo sąlygas, tačiau byloje esantys duomenys apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.).

Apygardos teismas pažymi, kad J. P. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus, be to, su savimi neturėjo vairuotojo pažymėjimo ir transporto priemonės registracijos liudijimo. Vairuodamas automobilį neblaivus J. P. kėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėk a išvengė rimtų tokia savo neatsakingo elgesio pasekmių. Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą paskirti švelnesnę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutarimu J. P. nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d. – 1 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vieneriems metams; pagal ATPK 124¹ str. 7 d. jam paskirtas įspėjimas. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta nuobauda – 1 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams. Taigi pirmosios instancijos teismas pažeidėjui J. P. paskyrė minimalias ATPK 126 str. 1 d. ir 124 str. 1 d. sankcijose numatytas nuobaudas. Todėl apygardos teismas daro išvadą, kad Tauragės rajono apylinkės teismas, 2012 m. rugsėjo 18 d. priimdamas procesinį sprendimą, pažeidėjui J. P. buvo labiau palankus, nei nepalankus.

Byloje esanti Pažyma apie asmens baustumą patvirtina, kad J. P. praeityje jau ne kartą yra baustas už įvairius KET pažeidimus, iš jų ir už vairavimą esant neblaiviam (b. l. 28–31). Nors, kaip teisingai nurodoma apelianto skunde, šie administraciniai baustumai jau yra išnykę, t. y. J. P. laikytinas nebaustas už minėtus pažeidimus, tačiau apeliacinės instancijos teismui tai leidžia įvertinti pažeidėjo asmenybę ir kartu konstatuoti, kad transporto priemonės vairavimas, už kurį šiuo metu jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, esant neblaiviam, nebuvo atsitiktinumas apelianto gyvenime. Taigi akivaizdu, jog J. P. išvadų iš savo ankstesnio elgesio nepadarė, anksčiau jam paskirtos nuobaudos, iš jų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas už vairavimą esant neblaiviam, nuo naujų teisės pažeidimų darymo J. P. nesulaikė, todėl teismas daro išvadą, kad apeliantas yra linkęs pažeidinėti KET, todėl turi prisiimti iš to kylančias teisines pasekmes.

Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju nemato kažkokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų daryti pamatuotą išvadą, kad yra pagrindas pažeidėjui sutrumpinti paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai, susiję su atitinkamos sankcijos, šiuo atveju – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Darydamas pažeidimą, apeliantas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Laikytina, kad pažeidėjui dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju J. P. nėra pagrindo sutrumpinti specialiosios teisės, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o J. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog apylinkės teismas neteisingai aptariamą klausimą išsprendė nutarimu. ATPK 287 str. 1 d. įtvirtinta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima vieną iš tokių nutarimų: skirti administracinę nuobaudą; nutraukti bylą; motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitam įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą organui (pareigūnui). ATPK 23 ir 231 skirsniai reglamentuoja skundo dėl tokio galutinio nutarimo padavimą ir jo nagrinėjimą. Sistemiškai aiškinant ATPK 286 str., 287 str., 291 str. ir 295 str. matyti, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje iš esmės yra tas procesinis dokumentas, kuriuo užbaigiama administracinio teisės pažeidimo teisena. ATPK nenustato, kokį procesinį dokumentą – nutartį ar nutarimą – turi priimti apylinkės teismas dėl prašymo sutrumpinti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą. Tai laikytina teisės spraga, kuri turi būti užpildyta pagal analogiją taikant kitas teisės normas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 29 str. ir 31 str. nustatyta, kad nutartis yra baudžiamojoje byloje priimtas teismo sprendimas, išskyrus nuosprendį ir teismo baudžiamąjį įsakymą, t. y. procesinius dokumentus, kuriais byla išsprendžiama iš esmės. Iš to išeina, kad nutartis yra toks procesinis dokumentas, kuriuo byla pirmosios instancijos teisme nėra išsprendžiama iš esmės. Atsižvelgus į šias aplinkybes konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju išsprendęs klausimą dėl prašymo sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą, apylinkės teismas turėjo priimti ne nutarimą, o nutartį. Tačiau apygardos teismas tai vertina kaip techninę klaidą, kuri nagrinėjamu atveju neturėjo įtakos skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutarimą nepakeistą ir J. P. skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.